- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- e2YT-3885-1059/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00239-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Pareiškėjas
- O. M. B., Vincui K
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, Lailūnų žemės ūkio bendrovei
- Advokatai
- Mindaugas Beinaravičius
dalyvaujant pareiškėjams O. M. B. ir Vincui K. B., jų atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų O. M. B. ir Vinco K. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Rokiškio rajono savivaldybės administracijai, Lailūnų žemės ūkio bendrovei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į remonto dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2004-07-09 už 590 Lt iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės O. M. B. vardu nusipirko ir priėmė remonto dirbtuves, esančias adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė nebuvo įregistravusi daiktinių teisių į remonto dirbtuves, jos nebuvo inventorizuotos, t. y. nebuvo užvesta inventorinė byla. Minimą turtą (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė faktiškai valdė iki pat šio turto pardavimo ir perdavimo pareiškėjams. Kadangi remonto dirbtuvės nebuvo įregistruotos ir oficialiai įteisintos, jas nusipirko, priėmė ir valdo faktiškai, tačiau be oficialaus notarine tvarka patvirtinto nuosavybės teisę ar kitokią daiktinę teisę patvirtinančio dokumento. 2018 m. užsakė minimo nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus ir juos atlikus nekilnojamajam daiktui buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuriame randasi aukščiau nurodytas daiktas, priklauso pareiškėjams nuosavybės teisėmis, šiame sklype taip pat yra jiems priklausantis gyvenamasis namas, kiti statiniai. Taigi, šiuo metu pareiškėjai jau daugiau nei 13 metų valdo ir naudojasi minimu nekilnojamojo turto objektu — remonto dirbtuvėmis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), kaip savu turtu ir siekia įregistruoti šį turtą bei savo teises į jį, tačiau VĮ Registrų centras atsisako tai padaryti, kadangi pareiškėjai neturi įstatyme nustatytos formos dokumentų, patvirtinančių prašomų įregistruoti nuosavybės teisių atsiradimą. Minimą turtą ne tik valdo kaip savą, tačiau juo atvirai bei nepertraukiamai naudojasi, prižiūri, tvarko. Atsižvelgiant į tai, jog minimu nekilnojamojo turto objektu jie naudojasi daugiau nei trylika metų, prašo teismą nustatyti jiems nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į šį daiktą. Pažymi, kad nėra Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 str. numatytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kadangi minimos remonto dirbtuvės gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, jos įgytos atvirai ir ne per prievartą, niekas į šį turtą nepretenduoja, daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 45), kuriame nurodė, kad ginčo pastatas nėra įtrauktas į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą. Mano, kad prašomas nustatyti nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi faktas atitinka visas būtinąsias CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytas sąlygas šiam faktui konstatuoti. Prašo tenkinti pareiškėjų pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad vertinant pareiškėjų pateikto prašymo pagrįstumą būtina išanalizuoti ir įvertinti, ar nekilnojamieji daiktai, kuriems prašoma teismo tvarka nustatyti įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, pastatyti teisėtai ir įteisinti pagal jų statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Nuosavybės teisių į pastatus, esančius kaimo vietovėje, registravimo pagrindai buvo įtvirtinti Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtintame Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąraše. Tačiau nutarime nustatyta tvarka buvęs nekilnojamo daikto savininkas neįregistravo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, kas kelia abejonių dėl šio nekilnojamojo turto statybos teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad paminėtos remonto dirbtuvės 1964 m. pastatytos laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Be to, remonto dirbtuvės nebuvo įregistruotos pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą kaip teisėtai pastatytos ir priimtos eksploatuoti. Iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo ūkinių knygų įrašai. Rokiškio rajono savivaldybės administracija turėtų pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius, jog pastatytos remonto dirbtuvės buvo registruotos vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose, jeigu remonto dirbtuvės ūkinėse knygose apskritai nebuvo įregistruotos, tai reikš, jog statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jos nebuvo priimtos eksploatuoti. Taip pat svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, nes konstatavus negalimumą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pareiškėjui įgyti pagal įgyjamąją senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjo sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, nes šiais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu. Pareiškime nurodyta, kad remonto dirbtuvių pirkimo - pardavimo sandoris nebuvo įformintas notarine tvarka. CK, galiojusio iki 2004-11-10, 6.393 straipsnio 1 dalis numatė, kad nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o 2 dalis nustatė, kad formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Remiantis tuo, konstatuotina, kad pareiškėjai remonto dirbtuvių valdymo teisėtumą galėtų pagrįsti pateikdami reikalaujamos formos remonto dirbtuvių pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tokios sutarties į bylą nėra pateikta. Taigi, pareiškėjai neįrodė nekilnojamojo daikto valdymo teisėtumo, todėl šiuo atveju nėra visų būtinų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, mano, kad pagal šiuo metu byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti. Tuo atveju, jeigu, pareiškėjams pateikus papildomus įrodymus, teismui pakaktų duomenų pagrįstai konstatuoti, kad yra aukščiau paminėtų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų visuma, neprieštaraus, kad pareiškėjų pareiškimas būtų patenkintas. Prašo pareiškėjų O.M. B. ir V. K. B. pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. 2018-04-30 rašte (b. l. 58) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kolūkis 1970-01-01 buvo prijungtas prie „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio. „(duomenys neskelbtini)“ kolūkis 1990- 04-01 reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) kolūkį. (duomenys neskelbtini) kolūkis 1991-11-01 reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonę, o 1992-10-24 (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė reorganizuota į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę. Iki 2006 metų bendrovės pastatai neturėjo teisinės registracijos. Niekas to ir nereikalavo. Pastatų įteisinimas pradėtas tik 2006 metais. Remonto dirbtuvės parduotos 2005 metais. Bendrovėje saugomi dokumentai tik nuo 2008 metų. Ankstesnių metų dokumentai sunaikinti, nes saugojimo terminas – 10 metų (išskyrus dokumentus, susijusius su darbo užmokesčiu), todėl jokių duomenų pateikti negali.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Įstatyme nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (CK 4.68 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado. 5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6) Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8) Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Pareiškėjų užsakymu atliktų kadastrinių matavimų dokumentuose nurodomi remonto dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1962, statybos pabaigos metai – 1964, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatai viešajame registre neregistruoti. Minėtos remonto dirbtuvės yra pareiškėjams nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-30). Be to, šiame žemės sklype yra ir pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais.
Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės įsakymo Nr. 3 matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė 2004-07-09 pardavė O. M. B. (įsakyme suklysta nurodant, kad pareiškėjos pavardė – (duomenys neskelbtini) remonto dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini) kaime, kurių nusidėvėjimas jau yra nurašytas. Byloje esantis 2004-07-09 kvitas Nr. 0732350 (b. l. 31) patvirtina, kad pareiškėja už šias dirbtuves sumokėjo 590 Lt. Taigi, minėti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai remonto dirbtuves pradėjo valdyti sąžiningai.
Pareiškėjai posėdžio metu paaiškino, kad turtą valdo nuo 2004 m. atvirai ir nepertraukiamai, prižiūri, tvarko minėtas remonto dirbtuves. Anksčiau jose laikė šiaudus, žemės ūkio padargus.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. J. patvirtino, kad remonto dirbtuvės buvo pradėtos statyti jam vadovaujant (duomenys neskelbtini) kolūkiui, apie 1964 m., pagal tipinį projektą, gavus tuometinės rajono valdžios leidimą. Dirbtuves statė tarpkolūkinė organizacija. Jokie statybų teisėtumą patvirtinantys dokumentai nėra išlikę, kadangi (duomenys neskelbtini) kolūkio, kuris buvo prijungtas prie „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio, dokumentai sudegė gaisro metu. Tuo metu pastatų kolūkis neteisėtai statyti negalėdavo. Baigus statyti pastatą buvo surašomas priėmimo aktas.
Iš Pagrindinių priemonių apskaitos inventorinės knygos (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-763-126/2009, 33 l.) matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė jau 1994 m. buvo įtraukusi į savo balansą ginčo mechanines dirbtuves. Teismo nuomone, aptarti įrodymai patvirtina, kad remonto dirbtuvės buvo pastatytos teisėtai, laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų.
Nors byloje nėra duomenų, kad pastačius remonto dirbtuves, jos būtų įregistruotos, laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė 2018-04-30 rašte patvirtino, kad iki 2006 metų bendrovės pastatai neturėjo teisinės registracijos, nes niekas to nereikalavo. Pastatų įteisinimas pradėtas tik 2006 metais, o remonto dirbtuvės parduotos 2005 metais. Jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių duomenų pateikti negali, nes bendrovėje saugomi dokumentai tik nuo 2008 metų. Be to, jau minėta, kad iš Pagrindinių priemonių apskaitos inventorinės knygos matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė dirbtuves buvo įtraukusi į savo balansą.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo dirbtuvės priklausė (duomenys neskelbtini) kolūkiui, kuris 1970-01-01 buvo prijungtas prie „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio, o šis 1990-04-01 reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) kolūkį, kuris 1991-11-01 reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonę, vėliau – 1992-10-24 į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę.
Teismų praktikoje nurodoma, kad kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybės teises reglamentavusiame 102 straipsnyje (1964-07-07 įstatymo redakcija, galiojusi iki 1994-06-09) buvo nustatyta, kad kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai valdo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, naudojasi ir disponuoja juo pagal savo įstatus (nuostatus); teisė disponuoti turtu, kuris yra kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė, priklauso išimtinai patiems savininkams. Valstybinę nuosavybę reglamentavo 1964 m. CK devintojo skirsnio, tuo tarpu kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybę – dešimtojo skirsnio normos. Iš pirmiau nurodytų materialiosios teisės normų matyti, kad kolūkiai, kaip tokie, buvo nuosavybės teisės subjektai, kuriems priklausė išimtinė teisė disponuoti jų nuosavybe. Taigi kolūkių, kaip nuosavybės teisės subjektų, negalima tapatinti su valstybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2010). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo objektas – remonto dirbtuvės iki jas įsigijo pareiškėjai, priklausė kolūkiui, vėliau reorganizuotam į Lailūnų žemės ūkio bendrovę, darytina išvada, kad minėtas nekilnojamasis turtas nėra valstybės nuosavybė ir gali būti įgyjamosios senaties objektu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad minėtais bylos duomenimis nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos faktui, jog pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nurodytą turtą, nustatyti t. y. byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2004 m. sąžiningai pradėję valdyti, sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo daugiau kaip 10 metų nurodytas remonto dirbtuves, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškimą ir nustatyti pareiškėjų prašomą faktą (CK 4.68 – 4.71 str.).
Iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 13,30 Eur, t. y. iš kiekvieno po 6,65 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad O. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į remonto dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjų O. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 6,65 Eur (šešis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per 3 dienas išsiųsti Valstybės įmonės Registrų centras Panevėžio filialui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.