Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1125-818/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-03-04
Bylos Nr.
e1-1125-818/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03399-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1125-818/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03399-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.8; 2.12.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Editos Kadūnienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2022 sausio 28 d. apie 12.59 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį “Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. P. parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta. Nurodė, kad psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, galvos traumų neturėjo. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. 2022-01-28, apie 09 val. kartu su draugu O. atvažiavo į barą esantį (duomenys neskelbtini). Atvyko su O. priklausančiu automobiliu "Toyota". Automobilį vairavo O.. Bare vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojo degtinę. Bare taip pat buvo jo draugas D. M.. Apie 12.50 val. su O. išėjo iš baro. Priėjus prie automobilio už jo vairo atsisėdo jis. Jis vairo automobilį. Išvažiavus prieš jį išlindo kitas automobilis į kurį atsitrenkė. Atsitrenkus į kitą automobilį išsigando ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nuvažiavo į draugo namo kiemą (duomenys neskelbtini) iš kur pats paskambino policijai ir pranešė, kad įvyko eismo įvykis iš kurio jis pasišalino ir nori prisiduoti. Atvykusi policija uždarė jį į savo tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Policijai nurodė, kad automobilį vairavau jis. Buvo tikrinamas alkoholio matuokliu ir pirmuoju tikrinimu įpūtė 2,48 prom., antruoju - 1,61 prom. Su alkoholio matuoklio rezultatais sutiko ir už juos pasirašė. Įvykio vietoje buvo tikrai nemažai žmonių, tarp kurių buvo ir jo draugas D. M.. D. M. taip pat buvo policijos pareigūnų tikrinamas alkoholio matuokliu po ko, galimai išsigandęs, kad gali būti sulaikytas, jam perdavė savo asmeninius daiktus tarp kurių buvo ir jo vardu išduotas galimybių pasas. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Vairuotojo pažymėjimo niekada nelaikė ir vairuoti transporto priemonių teisės neturi. Nori pažymėti, kad dėl vairavimo esant neblaiviam prisipažįsta ir sutinka, tačiau D. M. vardu išduoto galimybių paso savavališkai nepasisavino ir nesinaudojo, o pasikartos, kad D. M. pats jam jį perdavė saugojimui, todėl dėl šios inkriminuojamos jam nusikalstamos veikos nepripažįsta. Dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažįsta iš dalies ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Daugiau nieko paaiškinti negali, (b.1.77-79).

2021-02-21 įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, V. P. apklausos metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, įtarimo esmė ir turinys jam yra išaiškintas bei suprantamas. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pilnai pripažįsta ir gailisi. Apie šį įvykį jau yra davęs išsamius parodymus jų nekeis. Prisipažįsta, kad 2022-01-28 jis būdamas neblaivus, vairavo automobilį "Toyota Prius" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo išsinuomojęs iš O. K.. Vairuodamas automobilį, jis (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie žiedo atsitrenkė į kitą automobilį. Dėl savo tokių veiksmų jis nuoširdžiai gailisi. Sutinka ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu, (b. 1. 91-92).

2022-01-28 apklausos metu liudytoja I. B. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. 2022-01-28 apie 13.05 val., jai būnant namuose į savo telefone esančią programėlę „mesennger“ sulaukė garso žinutės iš savo sugyventinio draugo V. P.. V. P. pas ją, minėtoje programėlėje yra užvardintas „(duomenys neskelbtini)“. V. P. atsiųstoje žinutėje nurodė, kad padarę eismo įvykį bei iš jo pasišalino, taip pat paklausė jos, ar jos sugyventinis D. (D.) galėtų prisiimti kaltę, jeigu prisiimtu kaltę, už tai V. P. galėtų pastarajam sumokėti. Ji jam atrašė, „ar tu juokauji? Jis išgėręs, atims teisės“. Apie gautą žinutę iš V. P., informavo D.. D. susiskambino su I. V. ir nurodė, kur šiuo metu jis yra, todėl atėjo į jo pasakytą vietą, tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvė. Susitikus su V. P., jis dar kartą paaiškino, kad padarė eismo įvykį iš kurio pasišalino, paaiškino, kad eismo įvykis buvo prie (duomenys neskelbtini) žiedo. V. pradėjo mokinti D., kaip reikės melagingai pateikti parodymus, policijos pareigūnams, bei nuolatos kartojo įvykusio eismo įvykio detalės, kad D. jas atsimintų, bei nuosekliai papasakotų policijos pareigūnams. V. P. taip pat nurodė, kad jeigu D. sutiks melagingai prisiimti nepadaryto įvykio, pastarasis už pagalbą jam sumokės 1000 eurų, tą jis jai minėjo, kalbantis su juo telefonu iš jos numerio, kaip V. P. jai skambino. Bendraujant su I. V., atėjo iki jo automobilio, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo priparkuotas kiemo teritorijoje. Visi kartu, atsisėdo į V. P. automobilį TOYOTĄ. V. paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir paaiškino, kad jis padarė eismo įvykį bei iš jo pasišalino, nurodė kur šiuo metu jis yra ir, kad laukia policijos pareigūnų. Operatoriui paklausus, pranešėjo asmens duomenų, V. P. nurodė, kad pranešėjas yra D. M., taip sudarydamas vaizdą, kad pranešėjas yra eismo įvykio kaltininkas. Atvykusiems policijos pareigūnams, D. norėdamas padėti I. V., melagingai juos informavo, kad automobilį TOYOTA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis, sukėlę eismo įvykį iš kurio pasišalino. Ji prašė D., kad jis nemeluotų policijos pareigūnams ir neprisiimtų kaltės. Atvykus pareigūnams V. P. ir D. bendravo su jais atskirai ir vienu metu D. paaiškino, kad automobilio jis nevairavo. Šio tyrimo metu, taip pat nori pateikti vaizdo įrašą, kuriame yra perfilmuotas V. P. susirašinėjimas su ja. Šiame įraše girdisi, kad V. P. paaiškina, kad jis padarę eismo įvykį, bei bando išvengti atsakomybės. Galbūt V. P. neturi vairuotojo pažymėjo, todėl norėjo, kad atsakomybę prisiimtu D.. Daugiau neturi ką papasakoti, (b .1. 32-34).

2022-01-28 apklausos metu liudytojas O. D. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. Sutinka duoti parodymus apie įvykusį įvykį, kuriame dalyvavo jo pažįstamas V. P., o jis buvo įvykio liudytojas, kadangi buvo jo vairuojamo automobilio Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis ir sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. 2022-01-28 apie 11.00 val., susitiko su savo senu pažįstamu draugu V. P.. Su draugu susitiko (duomenys neskelbtini), bare. Su V. P. vartojo alkoholį - degtinę. Išgėrė 0,5 1 butelį. Vartojant alkoholį, nusprendė, kad važiuos pas jų bendrą draugę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. V. P. paaiškino, kad jo valdomas automobilis yra (duomenys neskelbtini) gatvės aikštelėje, prie baro, šalia to kur vartojo alkoholį. Išėjus į lauką, atsisėdo į baltos spalvos Toyotą automobilį. V. P. sėdo į vairuotojo vieta, jis atsisėdo į priekinę keleivio vietą. V. P. užvedė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti. Važiavo per (duomenys neskelbtini) kiemus, tiksliai per kuriuos pasakyti negali, kadangi žiūrėjo į savo telefoną. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve ties (duomenys neskelbtini) žiedu, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo V. vairuojamas automobilis ir automobilis Mercedes - BENZ. Įvykus eismo įvykiui V. P. nesustojo, atvirkščiai, padidino greitį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Įvykus eismo įvykiui jis I. V. nieko nesakė, kadangi susijaudino. I. V. pasišalinus iš eismo įvykio vietos, atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie namo pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini) . Čia gyvena draugė L.. V. P. tvarkingai priparkavo automobilį Toyotą į kiemą, o jis išėjo toliau nuo jo, ramiai parūkyti. Kaip V. P. vairavo automobilį, matėsi, kad jis yra neblaivus. Nežino kodėl, bet jis jam nieko nesakė, kad jis vairuoja automobilį neblaivus, taip pat nieko nesakė ir po įvykusio eismo įvykio, kaip jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę, V. visada matė savo matomumo zonoje, jis alkoholio nevartojo, nevartojo ir jis. Girdėjo, kaip V. P. paskambino draugui D. ir prašė, kad jis prisiimtų atsakomybę, dėl įvykusio eismo įvykio, iš kurio V. P. pasišalino. Girdėjo, kaip V. P. žadėjo D. piniginį atlygį, jeigu D. prisiims V. padarytą eismo įvykį iš kurio pastarasis pasišalino. Į (duomenys neskelbtini) gatvę, atėjus D., girdėjo, kaip V. P. pradėjo jį mokinti, ką reikės sakyti policijos pareigūnams ir kur yra įvykęs eismo įvykis. Nežino kodėl, bet D. pradžioje sutiko prisiimti V. P. atsakomybę, bet atvykus policijos pareigūnams jis persigalvojo. Daugiau nieko pasakyti negali, (b.1.27-28).

2022-01-28 apklausos metu liudytojas D. M. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. Sutinka duoti parodymus prieš savo draugą V. P.. Šiandien su jo drauge I. B., susisiekė jo draugas V. P., kuris informavo, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį, bei sukėlęs eismo įvykį iš jo pasišalino. V. P. norėjo, kad atsakomybę, dėl eismo įvykio prisiimtų jis, bei jam už tai pasiūlė 1000 eurų. Jis sutiko prisiimti įvykį, kuriame dalyvavo V. P., kadangi jis yra jo geras draugas. Su I. V. susitiko (duomenys neskelbtini) gatvėje. V. P. dar kartą paaiškino, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį Toyotą, bei sukėlęs eismo įvykį iš jo pasišalino. V. nurodė, kad eismo įvykis įvyko prie (duomenys neskelbtini) žiedo, (duomenys neskelbtini). Pradėjo jį mokyti, ką reikėtų sakyti atvykusiems policijos pareigūnams ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, kur operatoriui nurodė, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) gatvėje ir kad jis pasišalino iš eismo įvykio. Operatoriui paklausus jo duomenų, V. P. nurodė, kad pranešėjas yra jis, taip siekdamas ją suklaidinti. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, sėdėjo jo automobilyje Toyota. Matėsi, kad V. P. yra neblaivus. Jam matant V. P. jokio alkoholio ar kitokio gėrimo negėrė. Atvykus policijos pareigūnams, jis sumelavo, kad jis padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, bet atvykus papildomiems policijos ekipažams jis persigalvojo ir nurodė įvykio vietoje, kad automobilį vairavo V. P., kadangi jis jam pats prisipažino. Daugiau nieko pridurti negali, (b. l. 42-44).

2022-02-01 liudytojas papildomos apklausos metu liudytojas D. M. parodė, kad nori papildyti 2022-01-28 apklausoje duotus parodymus ir papildyti, kad 2022-01-28 jis nuo ryto buvo namuose. Kaip tik buvo grįžęs iš darbo šventės, todėl ryte atsikėlęs dar išgėrė alaus. Maždaug apie 13 val. jo sugyventinei I. paskambino jo labai geras draugas V. P. ir pasiūlė susitikti. Kadangi jis buvo po baliaus pavargęs jis atsisakė. Po maždaug 10-15 minučių, per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę V. I. atsiuntė balso žinutę, kurioje jis pasakė, kad jam reikia pagalbos, kadangi girtas atsitrenkė į „Mercedes-Benz“ automobilį, po ko pabėgo iš įvykio vietos. Jis jo paprašė prisiimti kaltę už save, kad jis vairavo automobilį. Už tai V. žadėjo jam sumokėti. Kadangi jis žino, kad jis girtas už vairo pagaunamas ne pirmą kartą, jis nusprendė jam padėti. Tuomet jie su I. atėjo iki vietos kur jų laukė V. P. t. y (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prie automobilio „Toyota Prius“, baltos spalvos, valstybinių numerių neprisimena, stovėjo V. P. ir su juo važiavęs jo draugas O., kurį jis žino tik iš „(duomenys neskelbtini)“. Jie nurodė, kad būtent šį automobilį vairavo V. P.. V. P. pasakė, kad reikia paskambinti policijai ir pranešti apie įvykį. Jie nusprendė, kad V. P. prisistatys jo vardu. V. paskambino policijai ir prisistatė jo vardu. Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Jie kaip tik tuo metu visi sėdėjo minėtame automobilyje. Jis, O. ir V. P. išlipo iš automobilio, o I. liko sėdėti jame. Jis pareigūnams iš karto pasakė, kad čia jis vairavo „Toyota Prius“ automobilį. Todėl pareigūnai alkotesteriu tikrino jo blaivumą. Jam nustatė kiek pamena 1,39 promiles. V. P. iš pradžių atsisakė tikrintis blaivumą. Tuomet jis pagalvojo, kad pareigūnai greičiausiai jį išveš į areštinę. Kadangi nenorėjo, važiuoti į areštinę su savo daiktais, jis iš savo striukės kišenės išsitraukė visus turimus daiktus t. y: raktus ir galiojantį galimybių pasą išduotą jo vardu ir juos padavė I. V. į rankas pasakydamas, kad kai jį išveš į areštinę, juos atiduotų jo sugyventinei I., kuri tuo metu sėdėjo automobilyje. Kadangi V. P. atsisakė tikrintis blaivumą, pareigūnai jį uždarė į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, o jam antrą kartą alkotesteriu patikrino neblaivumą. Tuomet V. P. persigalvojo ir sutiko, kad alkotesteriu patikrintų jo neblaivumą. Kiek matė tikrino du kartus ir visą tą laiką, jis buvo tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameroje. Po ko pareigūnai dar kartą jo paklausė kas vairavo automobilį. Jis išsigando, suprato, kad negali meluoti ir pasakė, kad automobilį vis tik vairavo V. P.. V. P. taip pat neneigė ir prisipažino, kad jis vairavo automobilį. V. išvežė į areštinę, o jis visai pamiršo, kad jo raktai ir galimybių pasas liko pas jį. Paminėjo, kad gailisi, jog iš pradžių klaidino policijos pareigūnus, suprato, kad jam taip nederėjo elgtis. Be to jo galimybių pasas pas V. kaip ir minėjo atsirado per klaidą. Jis pats jam jį perdavė saugojimui su tikslu, kad jis jį perduos jo sugyventinei. O kadangi jis buvo išvežtas į areštinę, jis neturėjo galimybės perduoti jo raktų bei galimybių pasą jo sugyventinei. O jis ir pats pamiršo apie šituos savo daiktus. Todėl pretenzijų dėl šio galimybių paso V. P. jis neturi, kadangi jis jo savavališkai nepasisavino ir nesinaudojo, (b. 1. 46-48).

2022-02-15 apklausos metu liudytojas M. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2022- 01-28 jam kartu patruliuojant su vyriausiuoju patruliu S. K., iš OVS budėtojo gavom pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis iš kurio kaltininkas pabėgo. Toliau jiems vykstant į įvykio vietą, buvo gauta informacija, kad šiuo metu eismo įvykio kaltininkas randasi adresu (duomenys neskelbtini) g. prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl jie pakeitė maršrutą ir nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Atvykę minėtu adresu, prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo baltos spalvos automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo trys vyrai, vienas priekyje už vairo, kitas šalia keleivio pusėje, dar kitas gale. Šalia jo ant galinės automobilio sėdynės sėdėjo ir moteris. Visi trys vyrai išlipo iš automobilio. Tas kuris sėdėjo už vairo prisistatė esantis D. M., o šalia jo keleivio pusėje sėdėjęs vyras prisistatė esantis V. P.. Gale sėdintis vyras prisistatė esantis O. K.. Visi trys vyrai atrodė akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. D. M. iš karto pasakė, kad čia jis vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padaręs eismo įvykį (duomenys neskelbtini) pabėgo iš įvykio vietos. Jie jo paprašė papasakoti detaliau apie eismo įvykį, tačiau D. M. nesugebėjo papasakoti, matė, kad jis negalėjo nuosekliai papasakoti įvykio aplinkybių, akivaizdžiai matėsi, kad asmuo nerimauja, bando meluoti. Jie suprato, kad galimai vis tik ne jis vairavo automobilį. Toliau bendraujant su vyrais, V. P. prisipažino, kad čia jis vairavo minėtą automobilį ir padarė eismo įvykį. Tuomet jie alkotesteriu patikrino jų neblaivumą. V. P. pirmu pūtimu nustatė 2,47 promiles girtumo, o antru putimu po maždaug dvidešimties minučių 1,61 promilių girtumą. Kai į įvykio vietą atvyko kitas policijos pareigūnų ekipažas, jie su kolega S. K. nuvyko į vietą kur buvo padarytas eismo įvykis, t. y (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje. Juos pasitiko „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris prisistatė esantis D. C.. Jis paaiškino, kad į jo automobilio galą atsitrenkė „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis. D. C. išlipus iš automobilio ir einant link minėto „Toyota Prius“ automobilio, jo vairuotojas įjungė atbulinę pavarą ir pasišalino iš įvykio vietos, (b.1. 50-52).

2022-01-31 tarnybiniame pranešime dėl automobilio "TOYOTA PRIUS" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko apklausos nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-03399-22 buvo nustatyta, kad automobilio savininkas yra O. K.. Tarnybiniu tel. susisiekus su O. K. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarasis nurodė, kad šiuo metu yra saviizoliacijoje todėl atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą apklausai negali. 2022-01-31, 13.57 val. tarnybiniu telefonu buvo susiekta su O. K. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pokalbis buvo įrašomas. Pokalbio metu O. K. nurodė, kad automobilis "Toyota Prius", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jis yra šio automobilio valdytojas-savininkas. O. K. nurodė, kad 2020-04-20 su I. V. P. sudarė nuomos sutartį, kuria jis perdavė nuomininkui I. V. P. naudojimui lengvąjį automobilį "Toyota Prius", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (b.1.53).

2022-01-31 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra 2022- 01-28 savanoriškai pateiktas liudytojos I. B. vaizdo įrašas pavadinimu "SVID_20220128_151351_1" (vaizdo įrašo trukmė 00 min. 32 s.), kuriame yra filmuojamas liudytojos I. B. telefono ekranas. Telefono ekrane yra įjungta „(duomenys neskelbtini)“ programėlė, kurioje matoma kaip asmuo užsivadinęs „V.“ , liudytojai atsiuntė garso žinutę, kurios trukmė 00:22 s. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad minėtas asmuo yra įtariamasis V. P.. Paleidus garso žinutę girdima kaip įtariamasis V. P. sako: „Pochui nesvarbu, aš tik ką karoče vjybal netyčia blet prie žiedo nahui į mersą naują blet ir pabėgau iš įvykio vietos. Dabar čia žopa, blet, ieškai vairuotojo. Žiūrėk D. gal galėtų nachui už mane tipo prisiimti kaltę? Aš sumokėsiu, žėk, kartais klausiu dabar ar galėtų prisiimti kaltę, tipo, kad jis vairavo? Aš sumokėsiu už tai blet“. Pasibaigus balso žinutei fone girdimas moteriškas balsas sakantis: „Adresas, čia (duomenys neskelbtini) du?“ vaizdo įrašas baigėsi, (b.1. 38-39).

VŠĮ Emprekis duomenimis vidutinė transporto priemonės „Toyota Prius“ kaina su PVM Lietuvoje 4 440 Eur, (b. l. 23).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Toyota Prius“ , v/n (duomenys neskelbtini) savininkas - valdytojas yra O. K. (b.1. 22).

2022-01-28 surašytas neblaivumo nustatymo aktas, kuriame V. P. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, (b.1. 13).

Alkoholio kiekio matuoklio išrašuose nurodoma, kad V. P. 2022-01-28, 14:24 vai. nustatytos - 2,47 promilės. 14:36 val. nustatytos 1,61 promilės, (b. l. 14).

Žemesnės instancijos teismas

Atliktas transporto priemonės techninės būklės patikrinimas ir surašytas protokolas (b. l. 16-17).

Surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, automobilis nugabentas į aikštelę Minsko pl. 21, Vilnius, (b.1.21).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03399-22 dėl to, kad V. P. 2022 m. sausio 28 d., apie 12.59 val. vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03399-22 dėl to, kad 2022 m. sausio 28 d., apie 15 vai. 37 min., adresu T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, VPK OVS patalpose, atliekant V. P. dalinę asmens apžiūrą, striukės vidinėje kišenėje buvo rastas galiojantis (2022-02-03) galimybių pasas, išduotas D. M. vardu.

Žemesnės instancijos teismas

2022-02-04 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03399-22 nutrauktas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 str. 1 d. BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir 212 str. 1 d. pagrindais, (b. l. 72- 73).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pažymėtina, jog pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad V. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų I. B., O. D., M. M., M. K. parodymai, policijos pareigūno M. K. tarnybinis pranešimas, policijos įvykių registro išrašas, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog V. P. 2022 m. sausio 28 d., apie 12.59 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį “Toyota Prius", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi tokia V. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tik prašė baudą leisti sumokėti dalimis per 24 mėnesių laikotarpį (b. l. 108).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. P., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei stadiją – kaltinamasis padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,61 promilių neblaivumas, t. y. vidutinis neblaivumo laipsnis. Taip pat teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 2 d.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. P. – yra dirbantis, vedęs, teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 97-98), administracine tvarka baustas (b. l. 99-102), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimumui, t. y. 75 MGL (BBND) (3750 Eur) baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

V. P. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 50 MGL (BBND) (2500 Eur) dydžio baudos.

Akcentuotina, kad paskirtos baudos dydis šiuo atveju yra artimas numatytam minimaliam sankcijos dydžiui, o, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirta bauda buvo sumažinta iki 50 MGL (BBND) dydžio, t. y. mažesnė už minimalaus įstatyme numatyto dydžio už nesunkius nusikaltimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BK numatytas baudos už nesunkius nusikaltimus vidurkis yra 1 025 MGL, todėl dar labiau jį sumažinti nėra pagrindo. Tačiau, atsižvelgus į baudos dydį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per 24 mėnesių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad V. P. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,61 promilių neblaivumas, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Tokiu būdu V. P. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 (dviejų) metų šios priemonės taikymo terminą, jį skaičiuojant nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo, t. y. 2022 m. sausio 29 d. Tai reiškia, kad šiuo terminu kaltinamasis negalės ir įgyti tokios teisės. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, nesiekiantis minėtos poveikio priemonės vidurkio, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas bei padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).

V. P. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu “Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė pasak kaltinamąjį trečiajam asmeniui O. K.. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (4 440 Eur su PVM) išieškojimas iš V. P. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Kaltinamasis V. P. buvo laikinai sulaikytas 2022-01-28 14:00 val.; paleistas į laisvę - 2022-01-29 10:33 val. (b. l. 64, 83).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Kompaktinė plokštelė CD su vaizdo įrašu, esanti prie bylos viršelio, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (BBND) 3750 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti 50 MGL (BBND) (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme nuo 2022-01-28 14:00 val., iki 2022-01-29 10:33 val. (vieną dieną) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (BBND) dydžio baudai ir V. P. paskirti galutinę bausmę – 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL (BBND) (2400 Eur) (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirti I. V. P. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo 2022 m. sausio 29 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 4440 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimties eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

V. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę CD su vaizdo įrašu, esančią prie bylos viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti V. P., kad bauda ir automobilio vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti V. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius