Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Albino Antanaičio, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nuteistajam G. V., jo gynėjai advokatei S. Černienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. gynėjos advokatės S. Černienės apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-12-16 nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinus su 2015-07-01 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme iš dalies sudedant, galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsnio 1, 2, 3 dalimis laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimą dirbti arba registruotis darbo biržos įskaitoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, o taip pat įpareigojimus pagal 2015-07-01 nuosprendžiu numatytas sąlygas :

pareigą - neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kurią vykdyti dvejus (2) metus ir baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos atlyginimą, tokia tvarka ir sąlygomis :

įpareigoti G. V. civiliniam ieškovui UAB “(duomenys neskelbtini)” atlyginti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį - du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus aštuoniasdešimt du centus ( 2147.82 eurus) per vienerius (1) metus šešis (6) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nustatant, kad turtinės žalos atlyginimas susijęs solidaria prievole pagal civilinį ieškinį su kitu bendraatsakovu, todėl pilnai atlyginus vienam iš bendraatsakovų ieškinį, įpareigojimas atlyginti turtinę žalą laikomas įvykdytu;

įpareigoti G. V. civilinei ieškovei O. S. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų (3150 eur) per vienerius (1) metus aštuonis (8) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

įpareigoti G. V. civilinei ieškovei A. K. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus dvidešimt keturis centus (579.24 eur) per vienerius (1) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš G. V. 5303,36 (penki tūkstančiai trys šimtai trys eurai trisdešimt šeši centai) Eur civilinio ieškinio Valstybinei ligonių kasai prie SAM turėtų nukentėjusiojo A. S. gydymo išlaidų atlyginimui ir nukentėjusiajam A. S. 2000 (du tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. V. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2013-07-10 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) P. B. sodybos kieme tyčia, kilus konfliktui, rankomis suėmęs už kaklo smaugė A. S., sudavė mažiausiai vieną kartą galva A. S. į kaktą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. S. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, sunkios formos, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje.

Skunde nurodoma, kad teismas neobjektyviai ir nepilnai vertino liudytojos J. J. parodymus, į nuosprendį įtraukė tik dalį jos parodymų, nors ji teisme patvirtino apie nukentėjusiojo A. S. griuvimus ir atsitrenkimus bei jo girtavimą. Nuosprendyje teigiama, jog liudytoja patvirtino, kad kaltinamasis yra draugavęs su jos dukra, tačiau šiuo metu nedraugauja, nors teisme ji tokių parodymų nėra davusi. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, todėl apeliantės įsitikinimu, teismas neturėjo dėl to pasisakyti apkaltinamajame nuosprendyje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 926/13 (06) nurodyta, jog A. S. sužalojimas galėjo būti padarytas teik smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsimušant į kietus bukus daiktus. Teisme buvo apklaustas medicinos specialistas L. Urbavičius, kuris nurodė, jog neesant duomenų apie tai, kokia nukentėjusiojo galvos kraujagyslė trūko, nėra galimybės atsakyti į klausimus, kada konkrečiai laiko aspektu nukentėjusysis galėjo patirti traumą. Taip pat medicinos specialistas pažymėjo, jog nėra galimybės atsakyti kokia didesnė traumos tikimybė, ar nuo smūgio ar kritimo. Tuo tarpu Varėnos rajono apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog pagal specialisto parodymus, nukentėjusiojo trauma galėjo daugiau atsirasti nuo patirto smūgio į dešinę galvos pusę.

Iš gydymo įstaigos teismui pateiktoje nukentėjusiojo A. S. ambulatorinėje gydymosi kortelėje esantys duomenys buvo įvertinti medicinos specialisto, kuris apklausos teisme metu konstatavo, jog nukentėjusiojo A. S. ambulatorinėje kortelėje yra duomenų apie jo nuolatinį piktnaudžiavimą alkoholiu, joje nurodyta bent keli atvejai, kai nukentėjusysis yra patyręs traumas, sužalojimus dėl nukritimo, taip pat įrašas apie tai, kad nukentėjusysis dėl 20 dienų nuolatinio girtavimo kliedi.

Skunde pažymima, kad teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. S. duodamas parodymus buvo nenuoseklus, daugumą aplinkybių jis maišė, nurodė aplinkybes visiškai kitas negu buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat keleto dienų intervalo jis visiškai neprisiminė. Taip pat atkreipia dėmesį, jog byloje yra rašytiniai įrodymai, o taip pat ir liudytojų parodymai, jog po G. V. suduoto smūgio nukentėjusiajam, šis vartojo alkoholį, buvo kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų draugijoje.

Skundo autorės manymu, tokia teismo pozicija yra nepagrįsta jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, o paremta tik nukentėjusiojo asmens, kuris serga silpnaprotyste, nuolatos vartoja alkoholį ir dėl girtumo bei ištinkančios epilepsijos priepuolių griuvinėja, duotais parodymais. Apelianto manymu, byloje yra pakankamai įrodymų apie tai, kad po G. V. suduoto smūgio A. S., nukentėjusysis dar keletą kartų krito, atsitrenkė į kitus kietus paviršius. Laikotarpiui nuo 2013 m. liepos 10 d. iki 2013 m. liepos 14 d. pagal byloje esančius įrodymus yra nustatyti ne mažiau kaip keturi atvejai, kuomet A. S. galėjo patirti galvos traumą kas galėjo sukelti galvos smegenų trauminę ligą, ūmų periodą, sunkią formą, t.y. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje.

Apelianto nuomone, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė kertinį baudžiamosios teisės principą, t. y. nekaltumo prezumpciją, pagal kurią apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro prašymą apeliacinį skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistojo advokatės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Apylinkės teismas apeliantą kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, įstatymus taikė tinkamai, BPK normų reikalavimų nepažeidė.

Nuteistojo G. V. advokatės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, kad surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės ir teismo buvo vertinami neobjektyviai, yra visiškai nepagrįstos ir neteisingos, vertinamos kaip gynybos pozicija. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad byloje išaiškintos aplinkybės, jog nukentėjusysis A. S. dažnai būdavo girtas ir kritinėdavo, kad ir po aptariamo G. V. suduoto smūgio kakta, jis dar galėjo pats susižeisti, kas iššaukė nustatytas pasekmes – sunkų sveikatos sutrikdymą. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokia versija paremta tik menamais teiginiais, kurių nepatvirtina jokie faktiniai duomenys. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus bylos įrodymus, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o kitus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams.

Dėl G. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos jis savo kaltę viso bylos tyrimo metu kategoriškai neigė, nurodydamas, kad jis tik norėjo paklausti A. S., kada atiduos skolą, norėjęs A. S. pagąsdinti ir žengtelėjęs arčiau jo, tačiau buvo paliję, todėl avėdamas vasarinėmis šlepetėmis žengtelėdamas slystelėjo ir tiesiog griuvo link A. S., nes stovėjo kiek žemiau įkalnėje, ir linktelėjęs link A. S. netyčia savo kaktos dešine puse sudavė A. S. į veido sritį. Daugiau jokių veiksmų A. S. atžvilgiu neatlikęs, apsisukęs ir išėjęs iš sodybos kiemo, o A. S. liko stovėti kieme. Smūgis tikrai nebuvo stiprus, nuo to gauto smūgio A. S. net nesusvirduliavo, liko stovėti savo vietoje. Toje vietoje jokios tvoros nebuvo, tvora buvo tik jam už nugaros gal 6-7 metrų atstumu. Gal po dviejų dienų, liepos 12 d. matęs girtą A. S. kaime, gulintį prie močiutės M. V. sodybos tvoros, o 2013-07-13, sužinojęs, kad A. S. rado nukritusį ir iškvietė greitąją med. pagalbą. Tvirtina, kad tyčia jis nesudavęs A. S. nė vieno smūgio, o A. S. pats galėjo susitrenkti galvą, nes dažnai geria ir girtas kritinėja.

Taip pat nurodo, kad teismas be jokio pagrindo tikėjo nukentėjusiojo parodymais, neįvertino, kad jis dažnai girtauja, serga silpnaprotyste. Su tokia išvada negalima sutikti, nes nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai ir detaliai nurodė įvykio aplinkybes, jo parodymuose jokių prieštaravimų nėra, todėl nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo abejoti nukentėjusiojo veiksnumu ir duodamų parodymų suvokimu. Be to, teismas tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo bei liudytojų jų parodymus vertino objektyviai. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų esant akivaizdžių prieštaravimų, teismas juos kaip patikimus vertino tik tiek, kiek juos patvirtino kiti bylos duomenys.

Nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad jis G. V. buvo skolingas pinigų ir 2013-07-10, jam būnant P. B. kieme, atėjo G. V., kuris priėjęs paklausė, kada atiduosi skolą, jam atsakęs, kad kai gaus pensiją. G. V. priėjęs prie jo ir suėmęs ranka už drabužių krūtinėje prie kaklo savo galva kirto jam į kaktą. Nuo smūgio nenukritęs, nes ranka sugriebęs už šalia esančios tvoros ir prisilaikęs, akyse kurį laiką buvo tamsu, viskas sukosi, buvo kaip apsvaigęs, bet sąmonės pilnai nebuvo praradęs, buvo prakirstas dešinės pusės antakis, bėgo kraujas. Išeidamas G. V. dar pasakė, kad užmuš, jeigu neatiduos skolos. Liepos 11-12 dienomis jam buvo nuolat bloga, skaudėjo galvą, gėręs vaistus nuo skausmo, einant į namus vėl pasidarė bloga, nukrito prie liepto, kur jį ir suradę gulintį žmonės ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, buvo nuvežtas į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių ,o po to buvo išvežtas į Alytaus ligoninę. Vėliau buvo gydomas Kauno klinikose, kur jam buvo atlikta galvos operacija.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo P. B. parodymai. Šis liudytojas buvo tiesioginis įvykio liudininkas, jis patvirtino, kad G. V. priėjo prie A. S., kuris tuo metu buvo jo kieme, ir paklausė, kada bus skola, kuomet A. S. jam atsakė, kad dar negavęs invalidumo pašalpos, nuteistais suėmė šį už rūbų prie kaklo ir atsilošęs atgal, savo galva sudavė vieną stiprų smūgį nukentėjusiajam į galvą. Nuo smūgio A. buvo prakirstas dešinys antakis, pradėjo bėgti kraujas. A. po smūgio atsirėmė į tvorą, abejomis rankomis laikėsi už galvos. G. šiam pagrasino, sakydamas: „Neatneši pinigų, aš tave užmušiu“, ir nuėjo. A. S. prie šulinio nusiprausė kraują ir išėjo į namus. 2013-07-13 A. S. buvo užėjęs pas jį į kiemą ir skundėsi galvos skausmais.

Apylinkės teismas turėjo pagrindo abejoti G. V. parodymų teisingumu, nes jie prieštaravo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaltinamasis nurodė, kad galva trenkė į A. S. galvą ne tyčia, bet įkalnėje paslydęs ant šlapios žolės ir kad nuo to smūgio nukentėjusysis nenukrito, kad tvoros prie jų nebuvo, ji buvo už 6-7 metrų, ir tvirtino, kad šios aplinkybės patvirtina, kad smūgis nebuvo tyčinis, ir tikrai nebuvo didelis, galėjęs sukelti byloje nustatytus padarinius. Tačiau toks kaltinamojo aiškinimas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai buvo įvertintas kritiškai, nes iš liudytojo P. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 31-35) matyti, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis stovėjo lygioje kiemo vietoje prie metalinės vielos tvoros, kas paneigia kaltinamojo nurodytą aplinkybę dėl jo paslydimo, stovėjus įkalnėje, ir netyčinio atsitrenkimo į nukentėjusiojo veido sritį, taip pat ir dėl atstumo iki tvoros. O kaip matyti iš aukščiau aptarto įrodymo, nukentėjusiojo parodymuose nurodytos smūgio sudavimo aplinkybės atitinka parodymų patikrinimo vietoje užfiksuotoms aplinkybėms. Nukentėjusysis nurodė, kad po smūgio į galvą, jis nenukrito, bet tik dėl to, kad susigriebė už šalia esančios vielinės tvoros.

Aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad liudytojas P. B. patikslino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad kaltinamasis nesmaugė nukentėjusiojo, tiesiog rankomis suėmė už rūbų, krūtinės srityje, kad nukentėjusiajam A. S. buvo suduotas smūgis į kairį skruostą, žemiau akies. Tačiau pirmosios instancijos teismo teisėjui perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus šis juos patvirtino, nurodęs, kad viskas surašyta teisingai. Akivaizdu, kad teisme duodant parodymus po gerokai ilgesnio laiko tarpo liudytojas ne taip tiksliai prisiminė įvykio aplinkybes, o perskaičius jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, su jais sutiko, pripažindamas, kad anksčiau nurodytos aplinkybės teisingos, todėl tai, kad nuosprendyje aptardamas liudytojo P. B. parodymus teismas nurodė kai kurias ikiteisminio tyrimo metu jo papasakotas aplinkybes, liudytojui teisme pripažinus tuos parodymus teisingais, baudžiamojo proceso pažeidimų nepadaryta.

Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentu, kad apylinkės teismas neobjektyviai ir nepilnai vertino liudytojos J. J. parodymus, į nuosprendį įtraukė tik dalį jos parodymų. Kaip matyti iš šios liudytojos parodymų, ji 2013-07-11 matė A. S. griuvinėjantį, jos vyras, gydytojas, apžiūrėjo jį, nuo jo sklido baisus alkoholio kvapas, jokių sužalojimų pas nukentėjusįjį nemačiusi. Liudytoja matė, kaip nukentėjusysis su savo motina, taip pat neblaivia, susikabino, nuėjo ir nusivertė abu nuo stataus šlaito į Ūlos upės pakrantę, ji matė, kad A. S. nusiritęs prie upės pradėjo sėstis ir baisiai dejavo. Per dvejus metus pastebėjusi, kad A. S. pastoviai girtauja. Iš jos parodymų matyti, kad ji paties įvykio nematė, galėjo paaiškinti tik aplinkybes, apibūdinančias nukentėjusįjį, o būtent, kad jis piknaudžiauja alkoholiu, griuvinėja, tačiau kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šiais jos parodymais nebuvo nurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kad nukentėjusysis A. S. liudytojos nurodomu laiku iš tikrųjų būtų galva susitrenkęs į kokį kietą buką daiktą.

Pažymėtina, kad ir liudytojas P. B. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog ne kartą yra matęs, kai nukentėjusysis epilepsijos metu krinta ant žemės, nukentėjusiojo niekas neprižiūri, jis vaikšto vienas, tačiau tokie parodymai yra abstraktūs, nesuteikiantys jokios informacijos apie kritimų laiką ir apie jų metu galimai patirtus sužalojimus, jų pobūdį Ar lokalizaciją. Tokie parodymai negali būti laikomi nei kaltę patvirtinančiais nei paneigiančiais įrodymais.

Nesutiktina su skundo argumentu, kad nuosprendis pagrįstas ne teismo posėdyje ištirtais ir patikrintais įrodymais, liudytojos J. J. parodymuose nurodant aplinkybę, kurios ji teisme neminėjo, t. y. kad kaltinamasis yra draugavęs su jos dukra, tačiau šiuo metu nedraugauja. Visų pirma, kaip matyti iš bylos medžiagos, šią aplinkybę liudytoja nurodė ikiteisminio tyrimo metu, o teisme apie tai nors ir nepasisakė, tačiau jos ir nepaneigė, antra, ši aplinkybė tiesiogiai nesusijusi su įvykiu, ir be to, šios liudytojos parodymus teismas kritiškai vertino ne dėl aptariamos aplinkybės, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos specialistas L. U. minėtą išvadą patvirtino ir papildomai paaiškino, kad nukentėjusiajam nustatytam kraujo išsiliejimui atsirasti reikia staigaus galvos judesio, kad jis gali atsirasti po tam tikro laiko, gali praeiti kelios dienos, kai hematoma, krešulys spaudžia smegenis. Išsiliejus kraujui būna silpnumas, lygsvaros sutrikimai, skausmo gali ir nejausti, priklausomai nuo to, kokia vieta labiau pažeista. Griuvinėti gali nuo lygsvaros sutrikimų. Kad kraujagyslė galvoje trūktų, smūgio reikia stiproko, įtakos turi individualios žmogaus savybės ir smūgio vieta bei daugybė kitų faktorių.

Tokie specialisto parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad po smūgio jam susvaigo galva, tačiau iš karto skausmo nebuvo, todėl dar kelias dienas jis galėjo vaikščioti, normaliai funkcionuoti, tačiau nurodė, kad liepos 11-12 dienomis jam skaudėjo galvą, tą patvirtina ir liudytojas P. B., kuris parodė, kad 2015-07-13 A. S. buvo užėjęs pas jį ir skundėsi galvos skausmais. Paskui jis pradėjęs jausti lygsvaros sutrikimus. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad požymiai, kuriuos nukentėjusysis pradėjo jausti po G. V. suduoto smūgio, būdingi būtent specialisto išvadoje jam konstatuotam sužalojimui.

Įvertinus šiuos aptartus įrodymus, nekyla abejonių, kad G. V. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinimui duomenų pakanka, .jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o apeliacinio skundo argumentai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms arba yra tik spėjamojo pobūdžio.

Teismas, skirdamas G. V. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė (BK 54 str.). Atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į individualias jo asmenines savybes. Apeliantas padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. Už šį nusikaltimą įstatymas numato tik realią terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sužalojant nukentėjusįjį nebuvo tiesioginės kaltinamojo tyčios padaryti tokio sunkumo kūno sužalojimą pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kartu teismas atsižvelgė, kad kaltinamasis iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo teistas, šiuo metu dirba, po paskutinių nuosprendžių priėmimo daugiau nusikaltimų nėra padaręs, ir teisingai laikė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant (BK 75 str.).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus, daroma išvada, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-12-16 nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo G. V. gynėjos advokatės S. Č. apeliacinį skundą ir nuteistąjį išteisinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. V. gynėjos advokatės S. Černienės apeliacinį skundą atmesti.