Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Nuorašas Pranešejas Stasys Lemežis Baudžiamoji byla Nr. 1A-449/2009

Teiseja Ina Anisina Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1.; 1.2.7.1.2.2.; (S).

2009 m. gegužes 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo I. D. gynejo advokato Romano Bareikos apeliacini skunda del Ignalinos rajono apylinkes teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. laisves atemimu 3 (trejiems) metams, bausme atliekant pataisos namuose, i bausmes laika iskaitant laikino sulaikymo ir suemimo laika nuo 2008-10-11 iki 2008-10-29.

Aprašomoji dalis

nustate:

I. D. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. spalio 11 d., apie 17 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) kaimo esancioje pamiškeje, panaudodamas fizini smurta, tai yra, suduodamas viena karta kojos keliu R. R. i pilva bei pagriebdamas iš už nugaros, nusitempe pastaraja i miška, kur pargrioves ant žemes, laikydamas prispaudes jos rankas bei grasindamas nužudyti, jei pastaroji priešinsis, bande nurengti drabužius ir tokiais savo veiksmais pasikesino išžaginti nepilnamete R. R., taciau nusikaltimo nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, kadangi i lauka atejo N. R., t.y. pasikesino padaryti (BK 22 str. 1 d.) nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d.

Lietuvos Aukšciausiojo teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad nepilnameciu parodymai, duoti pradineje ikiteisminio tyrimo stadijoje, teisme turetu buti vertinami itin atsargiai. R. R. ir I. D. – jauni žmones, todel ikiteisminio tyrimo pareigunams del emociju galejo duoti parodymus sutirštindami spalvas, kad ju pozicijos butu itikinamesnes. Teisme buvo nustatyta, kad paduoti pareiškima policijai del I. D. veiksmu R. R. nenorejo, taciau motinos spiriama, bijodama apkalbu, tai padare. Po 2008-10-12 apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareiguna, ji kartu su savo atstove pagal istatyma kreipesi i prokurora su prašymu nutraukti baudžiamaja byla prieš I. D., nes ji jam atleidžia. Po dvieju dienu pas ikiteisminio tyrimo teiseja nepilnamete buvo ispeta nekeisti savo parodymu ir todel atkartojo pradine savo ivykio versija. R. parodymai duoti tyrejui ir teisejui, kad jinai garsiai šauke, reke, maldavo, kad paleistu, neatitinka tikroves, nes buvusi šalimais liudytoja N. R. negirdejo jokiu R. riksmu, o tik jai prisiartinus išgirdo vieninteli žodi „paleisk“, todel R. R. parodymai, kuriuos jinai dave ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinejimo metu nepasitvirtino. Teisme R. R. pareiške abejone del jos pareiškimo policijai pagristumo. Teismas nenurode kokiu konkreciu irodymu pagrindu I. D. kalte nusikaltimo padaryme irodyta, neužsimena apie R. R. duotus parodymus teisiamajame posedyje, kurie nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nepateikti ir neatitinka pradines tyrimo versija, nes kelia abejoniu jos pagristumu. Visos abejones turi buti vertinamos kaltinamojo naudai.

Kai yra esminiu prieštaravimu tarp proceso dalyviu parodymu duotu teisiamajame posedyje ir ikiteisminio tyrimo metu, prioritetas turi buti skiriamas parodymams, duotiems teisminio nagrinejimo metu. Teismas nepašalino prieštaravimu tarp R. R. parodymu duotu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. R. R. parodymai teisiamojo posedžio metu sukele rimtu abejoniu net valstybiniam kaltintojui, nes prokuroras papraše kviesti dar papildomus liudytojus Ž. R., N. K. ir N. D.. Teismas nepasisake, kodel atmete R. R. parodymus, duotus teisme, kad, iš esmes, iki pasirodant liudytojai N. R., I. D. veiksmai jos atžvilgiu nuslopo ir, jos nuomone, jokio pasikesinimo ja išžaginti nebuvo, nes jis suprato, kad tokiomis salygomis myletis su juo jinai neketina. Pagrindine ju kivirco, kvalifikuoto kaip pasikesinimas išžaginti, priežastis buvo ta, kad I. D., budamas neblaivus, elgesi neatsargiai, siulydamas jai pasimyleti arti ganyklos, kur tuo metu turejo buti žmones vedini galvijais, be to, pradineje ju salycio stadijoje teismui jinai paaiškino, kad nežinia kaip suplyšo jos kelniu diržas, todel jinai supykusi ant D. reiške jam savo nepasitenkinima žodžiais, nustume ji nuo saves ir pargriove bei ispyre jam i koja. Apeliantas mano, kad šie R. R. veiksmai išprovokavo I. D. atsakomaja reakcija – jis jai sudave keliu i pilva ir pargriove ant žemes, noredamas ja nuraminti. Tuo metu jie apsižodžiavo, grasinimo ja užmušti I. D. nedare. Išgirdusi grandiniu žvanginima, jinai pasake „paleisk“,– žodi, kuri išgirdo liudytoja N. R.. Tuo metu I. D. tycia buvo nukreipta ne i lytinio potraukio tenkinima, o aplinkybiu aiškinimasi, kodel jam R. ispyre ir pargriove, kodel ankšciau arti šios vietos su juo besimylejusi R. dabar nenori to daryti. Kaip matyti iš visu rašytiniu irodymu byloje ir I. D. parodymu teisiamojo posedžio metu, grumtyniu po R. smugio i jo koja metu jis suprates, kad jinai su juo dabar nenori myletis ir todel prieš R. R. valia jis jos jokiu budu nebutu žagines. I. D. veiksmai nagrinejamu atveju turejo buti vertinami ne kaip pasikesinimas išžaginti R. R., o fizinio skausmo jai sukelimas. Lietuvos Aukšciausiojo teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 49 6 p. 2 d. sakoma, kad „jei prieš nukentejusiji fizinis smurtas panaudojamas ne pasipriešinimui iveikti, o kitiems tikslams (pavyzdžiui, siekiant atkeršyti del asmens nesutikimo lytiškai santykiauti, del ižeidimo) arba fizinis smurtas panaudojamas po lytiniu santykiu ar lytines aistros tenkinimo, fizinio smurto panaudojimas priklausomai nuo kilusiu padariniu kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas. Butent del to, kad sukele fizini skausma R. R. ir pripažista savo kalte I. D.. Smurtinius veiksmus, pasinaudodama I. D. girtumu, pradejo pati nukentejusioji R. R., kuri ji pargriaudama ir koneveikdama del suplyšusio diržo, ispyre jam i koja. Šiuo metu, turedama realia galimybe pabegti nuo I. D. ar šauktis ka nors i pagalba, ji to nedare, nors atstumas iki laukymes, kur ganesi N. R. ir R. R. karves, buvo vos apie trisdešimt metru.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis I. D., jo gynejas ir nukentejusioji R. R. praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. D. gynejo advokato Romano Bareikos apeliacinis skundas tenkintinas.

Ignalinos rajono apylinkes teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendis keistinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacines instancijos teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad I. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dali, 149 straipsnio 3 dali, nes jis, panaudodamas fizini smurta, tai yra, suduodamas viena karta kojos keliu R. R. i pilva bei pagriebdamas iš už nugaros, nusitempe pastaraja i miška, kur pargrioves ant žemes, laikydamas prispaudes jos rankas bei grasindamas nužudyti, jei pastaroji priešinsis, bande nurengti drabužius, pasikesino išžaginti nepilnamete R. R., taciau nusikaltimo nebaige del nuo jo valios nepriklausanciu aplinkybiu, kadangi i lauka atejo N. R.. Teiseju kolegija su tokiomis teismo išvadomis nesutinka.

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi buti pagristos irodymais (Aukšciausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-518/2005), negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius nusikalstama veika. Nagrinejant byla nepašalintos abejones (Aukšciausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-492/2005) turi buti vertinamos kaltinamojo naudai, taciau tai pasakytina tik apie realias abejones, iškylancias aiškinantis nagrinejamai bylai reikšmingas aplinkybes. Esant tokiai situacijai, kai kaltinimas grindžiamas iš dalies nenuosekliais nukentejusiosios parodymais, kurie, duoti apeliacines ir pirmosios instancijos teismo posedžiuose, iš dalies paneigia nuteistojo kalte ir nuosekliais nuteistojo parodymais toje apimtyje, kad jis nenorejo R. R. išžaginti, kurie paneigia jo kalte, bei liudytoju parodymais, kurie, iš esmes, nei paneigia, nei patvirtina nuteistojo kalte ir, atsižvelgiant i byloje nustatytu aplinkybiu visuma (tai, kad nuteistasis I. D. buvo kaltinamas pasikesinimu padaryti nusikalstama veika, nera tiesioginiu ivykio liudytoju), neimanoma pašalinti abejoniu, negalima teigti, kad irodymai negincijamai patvirtina nuteistojo I. D. kalte, pasikesinus padaryti (BK 22 str.) Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. numatyta nusikalstama veika. Kolegija daro išvada, kad I. D. nenorejo R. R. išžaginti ir sieke su ja pasimyleti jos sutikimu, taciau, kai jis suprato, kad R. R. nenori myletis su juo, ivyko konfliktas, kurio metu jie pykosi, I. D. jos atžvilgiu naudojo smurta ir veliau I. D. sieke nuraminti R. R., jos atsiprašyti, taciau I. D. naudotas smurtas nebuvo nukreiptas i siekima lytiškai santykiauti. Irodymai negincijamai patvirtina, kad I. D. smurtaudamas (suduodamas viena karta kojos keliu R. R. i pilva) sukele R. R. fizini skausma ir nuteistojo I. D. veika iš BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. perkvalifikuotina i BK 140 str. 1 d.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme ir apeliacines instancijos teisme I. D. teige nenorejes R. R. išžaginti. Apeliacines instancijos teismo posedžio metu jis paaiškino, kad tikrai nenorejo jos išžaginti, net tokios minties nebuvo. Prieš jos valia lytinio akto nebutu atlikes, yra turejes lytiniu santykiu su ja, tai buvo prieš pusmeti iki ivykio, tada viskas gerai buvo. Nukentejusioji iš karto nesake, kad nenori myletis, tik po to, kai nutruko diržas. Prie diržo lindo, nes galvojo, jog viskas bus gerai ir jie pasimyles. I pilva sudave smugi, kai nukentejusioji ji pastume ir ispyre i keli. Po to smugio vel buvo užgules, nes pradejo raminti ir norejo išsiaiškint, kodel nenori myletis, kodel jam ispyre. Pirmosios instancijos teismo posedžio metu jis paaiškino, kad (b.l. 152-153) nenorejo myletis su R. per prievarta, norejo susitarti gražiuoju, kaip visuomet. R. R. pasivijo už kaimo ribu ir pasiule jai pasimyleti. Ji atsake, kad neturi laiko, tada ja apkabino ir švelniai stumtelejo petimi ir ikalbinedamas vede link miško. Miške, ant žemes, paklojo savo striuke, R. atsigule, jis R. apžerge ir bande atsegti jos kelnes. Kažkaip nutruko jos diržas, tada jie susipyko. Pradejo vienas ant kito šaukti, apsivardžiuoti, keiktis visokiais keiksmais. R. jam spyre i kojos kelia, jis ipykes jai smoge iš kojos keliu i pilva. Jis smoge ne todel, kad nenorejo su juo myletis, o todel, kad supyko ant jos. Tada pargriove ja ant pilvo ir laike, kad nusiramintu, nes R. buvo labai ant jo isiutusi ir pradejo garsiai rekauti. Norejo ja nuraminti, kad nešauktu ir nepyktu ant jo, norejo susitaikyti. Tuo metu, kai suprato, kad R. rimtai priešinasi, jau su ja myletis nenorejo, tik norejo su ja susitaikyti ir norejo nuraminti, kad nerektu, todel ir laike užspaudes rankas, kad ji nepabegtu nuo jo, nes jis norejo iš karto atsiprašyti. Ikiteisminio tyrimo, 2008-10-29 itariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu (b.l. 62-63), I. D. parode, kad nenorejo R. R. išžaginti, nebutu jos prievartaves, suprato, kai ji priešinosi, kad R. nenori su juo myletis. 2008-10-11, šeštadieni, jis pasivijo R. R. pamiškeje ir pasiule jai pasimyleti. Jis nestipriai stuktelejo jai petimi ir ji nesipriešino, pati nuejo i pamiške. Jis nusivilko striuke, padejo ja ant žemes, R. R. pati ant jos atsigule. Jis apžerge ja ir bande atsegti R. R. dirža, bet diržas nutruko, jis pradejo juoktis, o R. ji nustume ir jie atsistojo. Tada ji spyre viena karta su koja i jo koja, jis sudave jai viena karta keliu i pilva. Ji pradejo begti, jis ja pasivijo, nutempe kelis metrus i miško giluma ir pargriove ant žemes. Atsisedo ant jos ir kojomis prispaude rankas, kad ji nesipriešintu ir nespurdetu, bande ja nuraminti žodžiais, liepe užsiciaupti, sake, kad gaus i galva. Šiems parodymams analogiškus parodymus jis dave ir 2008-10-29 d. itariamojo papildomos apklausos metu, tame tarpe parode, kad tikslo išžaginti R. R. jis neturejo. Diržui nutrukus ji nustume ir jie eme pyktis ir lyg tai ji jam spyre su koja i jo koja viena karta. Ji bande begti, taciau jis ja pagavo ir sudave su keliu i pilva viena karta. 2008-10-13 teismo posedžio metu I. D. paaiškino (b.l. 149), kad jis nesikesino išžaginti R. R.. Su R. R. santykiauja senai, pora metu. R. R., pasiulius jai pasimyleti, sutiko, pati atsigule ant žemes. I pilva kojos keliu jis jai nesudave, jokio smurto nevartojo. 2008-10-12 d. itariamojo apklausos metu (b.l. 51) I. D. parode, kad jis su R. R. lytinius santykius turejo maždaug prieš pusmeti. Pasivijes R. R. jis apkabino ja per peti ir pasiule „pasimyleti“. R. pasake ne, nes neturi laiko. Jis sake „Davai“, o ji nesipriešino ir sutiko „pasimyleti“. Jis nenaudojo jokios fizines prievartos. Jie nuejo i pamiške ir R. savo noru atsigule ant žemes. Jis atsisedo ant R.. Jis nespejo nieko padaryti, kai išgirdo ateinancia kaimyne su karve; išsigando ir nulipo nuo R.. Analogiškus parodymus jis dave 2008-10-21 akistatos su R. R. metu, tame tarpe parode (b.l. 65-66), kad iš jos elgesio jis suprato, kad ji sutinka pasimyleti, nes pati savanoriškai nuejo i miško pakrašti, atsigule ant nugaros. I. D. paaiškinimus, duotus pirmosios ir apeliacines instancijos teismo posedžiuose ir parodymus, duotus 2008-10-29 d. itariamojo papildomos apklausos ir 2008-10-29 itariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu, iš dalies patvirtina (b.l. 53, 55) 2008-11-05 Daikto apžiuros protokolas, kuriame nurodyta, kad itariamojo I. D. juodos spalvos sportinese kelnese ant kaires klešnes kelio aukštyje yra trikotažo pažeidimas, t.y. 8 cm ilgio vertikalus iplyšimas, po kuriuo pastebima purvo deme ir tai užfiksuota fotolenteleje, nors sužalojimai kojos srityje Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Utenos poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 427/08(08) nefiksuoti. Minetus parodymus patvirtina ir R. R. parodymai, duoti apeliacines instancijos teismo posedyje ir iš dalies patvirtina jos parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posedyje.

R. R. parodymai apie I. D. veiksmus yra iš dalies nenuoseklus. Apeliacines instancijos teismo posedyje ji parode, kad realiai pasikesinimo išžaginti nebuvo. Su nuteistuoju nedraugavo, buvo susitike pora kartu pasimyleti, bet pora nebuvo. Priejes prie jos I. D. pasiule pasimyleti, bet ji pastebejo, kad jis buvo girtas ir jau galvojo, jog nesutiks, bet tik po to apie tai pasake, kai sutruko jos diržas. I miškeli jis jos netempe, buvo apsikabines ir ja vedesi. Kai ja nusivede i miška, jis jai sake „prisesk“ ir ji atsisedo. Nuseginejo dirža, diržas nutruko ir ji ant jo supyko. Nuo diržo suplyšimo iki pargriovimo praejo apie 5 minutes, nes jie dar gincijosi. Pastume, nes jis buvo išgeres, nugriuvo, atsikeles pradejo keiksmažodžius vartoti, ji jam spyre, už tai, kad ja ižeidinejo, tada jis jai spyre. Kai jis spyre i pilva, ji pradejo verkti. Kai jam ispyre, ejo karves vestis, galvojo, jog nesivys, o jis pasivijo, vel ja nusivede ir pradejo aiškintis, kodel ji jam spyre ir kodel jis jai. Kai susigincijo, jis jai grasino fiziniu smurtu, sake, kad nusiramintu, nieko cia blogo nera, jei nenusiramins, gaus vel. Antra karta, kai I. ja užgule, rankos gana stipriai buvo prispaustos. Spaudžiant rankas ivykio kulminacija slugo, suprato, kad jis smurto prieš ja nenaudos. Nuo to momento, kai jis antra karta nusivede i miška ir iki to momento, kai pamate kaimyne, praejo apie 2 minutes. Pirmosios instancijos teismo posedyje R. R. parode (b.l. 153-154), kad I. D. pasivijes jos paklause ar nori su juo pasimyleti. Anksciau jie pora kartu buvo pasimyleje. Ji atsake, kad nenori, be to, pasake, kad jis girtas. Tuomet jis eme vestis ja i miška, ja nusitempe ir miške pasigulde, vel pasiule pasimyleti, ji atsake, kad nenori ir eme priešintis. Nežino kaip, bet nutruko diržas, ji labai supyko ant I. ir jai pavyko kažkaip iš jo ištrukti ir jie eme pyktis. Ji bande eiti karves link, jis ja pasivijo ir rankas prispaude, kad negaletu pajudeti. Paskui ji pradejo rekti, šaukti, maldauti, verkti, kad paleistu. Veiksmus, kai ji buvo atsistojusi ir gavo i pilva, ji gali vertinti kaip norejima ja nuraminti, nes ji buvo labai pikta ir šauke ant I.. Nemane, kad jis vis dar norejo su ja myletis, nes nesiule. Paciu pirmu kartu jis bande numauti kelnes, o po smugio i pilva jau nebande, tik laike prispaudes jos rankas. Ji pažymejo, kad (b.l. 156) ji ant žemes buvo paguldyta, o ne atsigule pati. Rankas spaude antra karta. Pirma karta jis ja apžerge ir bande atsegti jos kelnes, ji suprato, kad jis nori pasimyleti, o jos noro myletis su juo nebuvo. Ji pradejo bartis ir del suplyšusio diržo, ir del to, kad nenorejo myletis su juo. Ji pabego nuo I., bet paskui vel gavo smugi i pilva ir buvo vel paguldyta ant žemes. Ji suprato, kad paskiau I. jau nebenorejo toliau myletis, nes jau nepraše, suprato, kad jis nori išsiaiškinti santykius, kodel jie susigincijo. Ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodymai taip pat buvo nenuoseklus (viena karta ji nurode, kad prieš pasirodant kaimynei ji I. D. nustume, o kita karta, kad I. D., pamates kaimyne, išsigando ir paleides ja nubego i miška). 2008 m. spalio 22 d. nepilnamecio apklausos pas ikiteisminio tyrimo teiseja metu R. R. parode, kad I. D. ja pasivijo pamiškeje ir pradejo tempti ja i miška. Ji praše ja paleisti, taciau jis nieko nesake. Jai pavyko I. D. nustumti ir jis nugriuvo ant žemes. Ji nubego link savo karves. I. D. vel pasivijo ja ir su kojos keliu spyre viena karta jai i pilva. Po to vel taip pat pagriebe rankomis ir iš už nugaros pradejo tempti i miška. Ji priešinosi, bande spardytis kojomis, lygtai pataike i koja. Jis nutempe ja i miško pakrašti ir pargriove ant žemes, atsisedo ant jos koju ir liepe nesipriešinti. Po to jis jos rankas prispaude keliais ir bande atsegti jos dirža, kuri supleše. Tuo tarpu ji ji rankomis bande nustumti nuo saves, praše paleisti. Po to bande numauti jos kelnes, bet ji garsiai šauke, kad ja paleistu, spurdejo, bande išlaisvinti rankas, todel jam nepavyko numauti kelniu. Tada jis pabande nusimauti savo sportines kelnes. Tuo metu ji išsilaisvino rankas ir nustume ji. Jis nugriuvo šalia. Tuo metu, maždaug už triju metru, pamate kaimyne. Kaimyne paklause, kas cia vyksta. D. išsigando ir pasislepe. Ikiteisminio tyrimo, 2008 m. spalio 12 d. liudytojo apklausos metu (b.l. 10), R. R. parode, kad ja nutempe i miško pakrašti ir pargriove ant nugaros. I. D. sedejo jai ant koju ir bande atsegti jos dirža, kuri supleše. Tuo tarpu ji su rankomis bande ji atstumti nuo saves, verke, praše paleisti, jis i jos prašymus nereagavo, pradejo jai grasinti, suplešes jos dirža, jis bande nusimauti savo sportines kelnes. Kelniu, sededamas ant jos, jis nenusimove, o grasindamas bande numauti jos kelnes. Ji garsiai šauke, kad ja paleistu. Tuo tarpu pasirode jos kaimyne N. R.. Ji sušuko ka jie daro, I. D. išsigando ir paleides ja nubego i miška.

Išvada, kad nuteistasis I. D. savo veiksmais – suduodamas viena karta kojos keliu R. R. i pilva – sukele R. R. fizini skausma, patvirtina ne tik R. R. parodymai (Pirmosios instancijos teismo posedyje R. R. parode (b.l. 153), kad kai I. D. atsikele, ispyre jai i pilva, ji susiriete, nes jai labai skaudejo, ji net negalejo atgauti kvapo), bet ir liudytojos T. K. parodymais, kuri pirmosios instancijos teismo posedyje parode (b.l. 156), kad R. pati pasake, kad jai skauda pilva, nes I. D. iš kojos spyre jai. Pilva dukrai skaudejo tris dienas, bet ji sake, kad skausmas nebuvo labai stiprus, smugio pobudis – smugis buvo suduotas keliu i pilva.

Perkvalifikavus nuteistojo I. D. veika ir ja kvalifikuojant pagal švelnesni Lietuvos Respublikos BK straipsni, I. D. skirtina nauja bausme.

Nuteistasis I. D. mokosi (b.l. 104), anksciau neteistas (b.l. 100), i priklausomybes ligu ir psichiatrinio kabineto iskaitas neirašytas (b.l. 110, 106, 108, 112), jauno amžiaus, Ignalinos rajono savivaldybes administracijos Ignalinos seniunija del jo elgesio nusiskundimu nera gavusi (b.l. 102), VšI Vilniaus statybininku rengimo centro (b.l. 104) charakterizuojamas kaip impulsyvus, dažnai besielgiantis neapgalvotai, nešvankiai besikeikiantis, i gyvenima žiurintis skeptiškai, dažnokai be priežasties praleidinejantis pamokas, jis atsipraše nukentejusiosios (b.l. 162), jam nukentejusioji atleido, kad naudojo prieš ja moralini ir fizini smurta (b.l. 154).

Pagal teismu praktika (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268/2008) kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika yra esminiu bylos aplinkybiu pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne del surinktu irodymu. Šioje byloje apylinkes teismas nuteistojo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustate. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. D., kaltu del fizinio skausmo sukelimo prisipažino tik 2008-10-29 d. itariamojo papildomos apklausos metu. Be to, Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacines instancijos teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Esant tokioms aplinkybems, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas netinkamai pritaikius baudžiamaji istatyma.

Skirdama bausme kolegija vadovaujasi BK 41 str. ir 54 str. nuostatomis. Atsižvelgus i tai, kad perkvalifikavus nusikalstama veika i BK 140 str. 1 d., padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkiu nusikaltimu (BK 11 str. 3 d., 140 str. 1 d.), padarytas tiesiogine tycia, nuteistasis anksciau neteistas, mokosi, nukentejusioji jam atleidžia ir prašo griežtai nebausti, nusikaltimas nukentejusiajai jokiu pasekmiu nesukele, nuteistojo elgesi po nusikaltimo padarymo (gailisi, del padarytos veikos, nukentejusiosios atsipraše, administraciniu teises pažeidimu bei nusikalstamu veiku nepadare), netikslinga skirti realia laisves atemimo bausme. Kolegija daro išvada, kad bausmes tikslai, numatyti BPK 41 str., bus pasiekti nuteisus laisves apribojimu. Tokia bausmes rušis parenkama atsižvelgus i visas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuteistojo asmenybe.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 3 d., 328 str. 1, 4 punktais,

nusprende:

Ignalinos rajono apylinkes teismo 2009 m. vasario 18 d. nuosprendi pakeisti.

Nustatyti, kad I. D. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. spalio 11 d., apie 17 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) kaimo esancioje pamiškeje, panaudodamas fizini smurta, tai yra, suduodamas viena karta kojos keliu R. R. i pilva bei pargriaudamas ant žemes ir laikydamas prispaudes jos rankas sukele R. R. fizini skausma, padarydamas nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Nuteistojo I. D. veika iš BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d. perkvalifikuoti i BK 140 str. 1 d. ir paskirti laisves apribojima vieneriems metams, ipareigojant be teismo ar bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

I bausmes laika iskaityti kardomojo kalinimo laika nuo 2008-10-11 iki 2008-10-29.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.