Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 149 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. laikotarpyje nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 liepos 31 d. nakties metu, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), antro aukšto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su A. L., gim. (duomenys neskelbtini), bei žinodamas, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, pasinaudodamas nukentėjusios patiklumu ir ta aplinkybe, kad yra artimas šeimos narys bei nukentėjusiosios žinių apie seksualinės prievartos reikšmę stoka, sakydamas kad myli, kviesdamas ateiti į jo lovą, jai atėjus, siūlydamas pasimylėti, o jai nesutikus, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, rankomis liesdamas jos kūną, nukentėjusiajai atitraukiant jo rankas ir sakant negalima, toliau užguldamas visu svoriu ant nukentėjusiosios, laikydamas nukentėjusios rankas ir taip palauždamas jos valią, įvedęs savo lytinį organą nepilnametei A. L. į jos lytinius organus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip keturis kartus, taip su ja lytiškai santykiavo prieš pastarosios valią ir tokiais veiksmais išžagino nepilnametę A. L., padarydamas jai sveikatos sutrikdymą – reakciją į stiprų stresą, kuris laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

D. Š. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo tik du kartus, tačiau prievartos jos atžvilgiu nenaudojo.

Apytiksliai 2013 m. gegužės 1 d. buvo pas brolį svečiuose (duomenys neskelbtini), kepė šašlikus, vartojo alkoholį. Išgėrus pakankamai, jam liepė eiti miegoti į vaikų kambarį, nes jis jau buvo girtas. Tame kambaryje dar miegojo D. - brolio sūnus ir A. – brolio podukra. Jis atsigulė į D. lovą. D. miegojo kartu su sese A. lovoje. Taip viskas ir prasidėjo. Jis A. pakalbino, jie kalbėjosi, jos klausė kaip jai sekasi, kaip mokosi. Bekalbant pasiūlė jai pasimylėti. Ji sutiko. Tada jis ją nurengė, nes tuo metu A. dar nemiegojo ir jie atsidūrė lovoje. Pasimylėjo. Žinojo, kad jai (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) metų. Jam atrodo, kad ji santykiavo jau nebe pirmą kartą, nes kraujo nebuvo. Antras kartas buvo tomis pačiomis aplinkybėmis, praėjus kažkiek laiko. Tiksliai pasakyti kiek laiko praėjo po pirmojo karto, negali, gali būti, kad po dviejų savaičių. Viskas vyko tomis pačiomis aplinkybėmis, ji sutiko, neprieštaravo, nesipriešino, net nepasakė, kad nelysti ar nenori, net tokių žodžių nebuvo. Su nukentėjusiosios parodymais nesutinka, nes jokios prievartos, fizinio ar psichinio smurto nebuvo. Jei būtų smurtas, būtų kažkas girdėjęs. A. nesipriešino, viskas vyko abipusiu sutikimu. Kalbos apie jos nekaltybę nepamena, lyg ir nebuvo tokios kalbos. Nežino, kodėl ji taip pasakoja, gal nori atkeršyti, nes ji buvo pavogusi jo naują telefoną. Tuomet jis pasakė brolio žmonai I., kad parašys pareiškimą. Gal dėl to taip ir gavosi, gal pinigų norėjo, nežino. Pareiškimo nerašė, nes brolis ir I. paprašė nerašyti ir palaukti pažadėję gražinti pinigus, tačiau jis nesulaukė nei telefono, nei pinigų. Žinojo kokie jos ir mamos santykiai. Brolis buvo minėjęs, kad A. bėga iš namų, bet ta tema su A. nekalbėjo. Negirdėjo apie tai, kad A. rašė dienoraštį. Su I., brolio žmona, kalbėjo vieną kartą apie tuos įvykius. Tai galėjo būti tada, kai dingo jo telefonas. I. tuo metu apie jų santykius su A. sakė netiesą, nes pabijojo prisipažinti. Mano, kad civilinis ieškinys yra per didelis.

Motyvuojamoji dalis

D. Š. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji A. L. parodė, kad apytiksliai 2013 m. pavasario pabaigoje, vasaros pradžioje, patėvio brolis D. Š. kelis kartus su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią. Tai vyko jų namų antrame aukšte, jos ir brolio miegamajame. Tuo laiku D. Š. girtaudavo su jos tėvais, o prisigėręs likdavo nakvoti. Atėjęs miegoti lįsdavo prie jos ir kelis kartus su ja lytiškai santykiavo, nors ji nesutikdavo. Dar prieš lytinius santykius D. rodydavo jai dėmesį, sakydavo, kad myli, duodavo pinigų, ateidamas į svečius atnešdavo vaisių ir kitų smulkių dovanų. Tėvai apie D. elgesį nežinojo, nes jis prie tėvų nieko jai nesakydavo, jos neliesdavo. Prieš pirmąjį kartą D. rašydavo jai žinutes ir kviesdavo į lovą, be to, jos klausė, ar ji yra nekalta. Jam sakė, kad dar niekada nėra turėjusi santykių. D. siūlė pabandyti, ramino, kad ji nebijotų, tačiau į jos prašymus nelįsti jis nereagavo ir užgulęs ją bei laikydamas jos rankas, įvedė savo lytinį organą jai į makštį, taip išžagindamas ją. Jai skaudėjo, tačiau ji nešaukė, nes bijojo D.. Be to, galvojo, kad tėvai ja nepatikės, sakys, kad ji pati viską sugalvojo, kad ji meluoja. D. taip pat jai prigrasino, kad ji niekam nesakytų. Po šių santykių ji nepastebėjo, kad būtų kraujo. Analogiškai lytiniai santykiai tarp jų įvyko dar keturis kartus. Jie vyko apytiksliai kas dvi savaites. Visais atvejais D. būdavo neblaivus, po jų visada prigrasindavo niekam nesakyti. Po lytinių santykių D. jai duodavo pinigų, nupirkdavo šokoladukų. Po penktojo karto D. jai davė pažaisti telefoną. Nakties metu SMS žinutėmis susirašiusi su draugu K. išėjo su juo susitikti ir į namus nebegrįžo, nes bijojo. D. rašė žinutes iš patėvio telefono, prašė sugrįžti ir atiduoti telefoną. Apie dvi savaites gyveno draugo U. giminių bute. Apie jos išprievartavimus parašė mamai. Grįžusi namo viską papasakojo mamai. Pasakojo prie D., tačiau jis neprisipažino, rūkė cigaretę po cigaretės, tačiau neprisipažino. Nuo to karto mama uždraudė D. miegoti jų kambaryje, tačiau D. ir taip nebelikdavo nakvoti. Apie jos išprievartavimus papasakojo dviem savo draugėms ir Carito darbuotojai. Bėgimai iš namų prasidėjo dar prieš santykius su D.. To priežastis D. elgesys su ja bei nesutarimai su mama.

Kai apie tai policijoje davė parodymus, namuose tvyrojo įtampa. Močiutė mėgino ją įkalbėti, kad ji atsiimtų parodymus, sakė, kad per ją gali išsiskirti tėvai. Patėvis pradėjo jos vengti, ignoruoti. Mama taip pat palaikė D. pusę. Jausdama psichologinį poveikį, kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių. (t. 1, b.l. 19 – 24)

Savo parodymus nukentėjusioji A. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (t. 1, b.l. 26 – 32)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad A. L. pateikė mobilųjį telefoną, kuriame įrašyti pokalbiai, patvirtinantys, kad A. L. buvo prašoma pakeisti parodymus (t. 1, b.l. 33 – 43)

Nepilnametis liudytojas D. Š. parodė, kad jo sesė buvo pabėgusi iš namų penkis kartus, nes jai buvo blogai. Kodėl jai buvo blogai jis nežino. Kai tėvai surado sesę, mama ją mušė. Pas juos į svečius anksčiau ateidavo tėtės brolis D.. Kai jis likdavo nakvoti, miegodavo jų su sesės kambaryje. Matė, kaip D. lįsdavo prie A., liesdavo jos kojas, matydavo, kaip jie pereidavo į kitą lovą. Kai D. lietė A., ji norėjo jį rankomis nustumti. (t. 1, b.l. 62 – 65)

Liudytoja V. Ž. parodė, kad A. buvo jai užsiminusi apie santykius su savo dėde. Be to, ji skaitė A. dienoraštį, nes A. norėjo, kad ji paskaitytų. Dienoraštyje buvo parašyta, kad dėdė išgėręs prie jos priekabiavo atslinkęs į jos lovą, kad ji jam nieko negalėjo pasakyti nors prašydavo liautis, kad apie tai bijo pasakyti mamai. Apie dėdę pasakojo, kad jis jai šlykštus, kad jai nepatinka. A. atrodo kalbėdavo nuoširdžiai, ji buvo lyg pasimetusi, lyg bijojo. Matė, kad A. slogi, todėl jos labai nekalbino. A. lygtai ir norėjo kažkam pasakyti apie tai, tačiau neišdrįso, nes yra labai naivi, nedrąsi. (t. 1, b.l. 66 – 67)

Liudytoja I. B. parodė, kad ji lankydavosi pas A. namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2013 m. spalio mėnesį, būnant pas A. kambaryje, A. rodė šeimos nuotraukas. Bežiūrint nuotraukas A. apsiverkė. Tada nuotraukoje parodė vyrą ir pasakė, kad tai jos patėvio brolis D., kuris 2013 m. vasarą ją penkis kartus išprievartavo. Jeigu ji neklysta, A. pasakė, kad D. pirmą kartą ją išprievartavo kažkokioje sodyboje. Kitus kartus pas juos namuose. Tuo metu kiti šeimos nariai miegodavo. Ji sakė, kad priešindavosi jam, tačiau nieko padaryti negalėdavo. Po to, kai viskas paaiškėjo, namuose su A. niekas nebekalbėjo, vertė atsiimti kaltinimus. Jai būnant pas A. mama spyrė į A. kambario duris, be to, visi ten ant jos rėkia. Po tų įvykių A. visa drebėjo, jai krito ašaros. Apie prievartavimus ji pasakojo mamai, tačiau mama sakė, kad ji nemeluotų, t.y., ja nepatikėjo. (t. 1, b.l. 72, 76 - 77)

Liudytoja I. Š. parodė, kad A. yra jos dukra. A. yra sunkus vaikas, bėgo iš namų, mokykloje buvo problemų, nes nelankė pamokų, nesimokė. Problemos prasidėjo prieš 3 metus, kai pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) g. Tuo metu A. buvo (duomenys neskelbtini) metų, ji ėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Ji išeidavo į mokyklą, tačiau visose pamokose nebūdavo. A. sakydavo, kad jai trūksta laisvės. Iš namų išeidavo pasivaikščioti ir nebegrįždavo. Tada pranešdavo policijai ir visi jos ieškodavo. Rasdavo (duomenys neskelbtini), pas bendraamžius ar vyresnius draugus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dėl to, kad nebūdavo namuose, A. sukurdavo įvairiausias istorijas. Praktiškai A. sukontroliuoti nebegali nuo apytiksliai 2012 metų. Vežė ją ir į Vaiko raidos centrą.

Apie lytinį gyvenimą su A. kalbėdavo. Toks pokalbis buvo gal 2013 metų pavasarį. Ji pasijuokė, kad A. vis tiek jau ne mergaitė. A. patvirtino, o ji dar A. klausė, ar tai buvo prie žvakių, juk reikia, kad tai būtų romantiška. A. atsakė, kad taip nebuvo. Viso to A. klausinėjo, nes iš jos draugų suprasdavo, kad ji būna su vaikinais. Kadangi nežinojo kur ir su kuo A. būna, tikėjo, kad ji jau gyvena lytinį gyvenimą. Tačiau A. su ja neatvyraudavo kaip su artimu žmogumi, todėl smulkiau apie jos asmeninį gyvenimą nežino.

Nežino, ar jos bėgimo iš namų priežastys yra kaip nors susijusios su kaltinamuoju D.. 2013-04-02, 20, 22 įvykių nepamena, nes pareiškimų dėl jos bėgimo iš namų buvo parašiusi ne vieną. Iš namų ji bėgdavo po kelis kartus per mėnesį. Buvo iš namų pabėgusi ir 2012 metų žiemą. Iki telefono dingimo dukra nesiskundė, kad vyro brolis prie jos lindo. Būdavo, kad kaltinamasis D. miegodavo pas juos namuose. D. paguldydavo vaikų kambaryje – kartais A., kartais D. lovoje. D. kartais užtempdavo ir paguldydavo vaikų kambaryje, nes jis būdavo stipriai išgėręs.

Istoriją, kaip D. telefonas atsirado pas A., pamena. D. liko miegoti pas juos, o ryte pažadino sakydamas, kad nėra nei jo telefono, nei A.. Po kelių dienų ji A. rašė žinutes, kad ši atsilieptų, ar dar gyva ir sveika. Po to A. parašė, kad D. prie jos lindo. Kaip tiksliai parašė, ji nepamena. Kodėl ji taip parašė nežino, gal dėl to, kad D. pagąsdino, kad parašys pareiškimą policijai dėl telefono vagystės. Gali būti, kad tuo ji norėjo kažkaip pasiteisinti. Gal po keturių dienų važiavo iš parduotuves ir A. sutiko prie prekybos centro „Maxima“. A. pasakė, kad telefoną paėmė ar pavogė. Dėl išprievartavimo kalbėjo mašinoje važiuojant. Klausė A. kaip kas buvo, klausė ar tai teisybė. A. patvirtino, kad taip bei pasakė, kad D. prie jos lindo. Tai galėjo būti 2013 metų vasarą. Tokia kalba taip pat buvo tarp D., A. ir jos. Ji prie A. klausė D., ar tikrai taip buvo. Šis atsakė, kad ne, nežino, nebent girtas. Nepamena, ar A. minėjo apie santykių kiekį. Dėl smurto ji nesiaiškino, nes nekilo tokių minčių, kadangi A. dažnai prikurdavo visokių istorijų, meluodavo, todėl nežinojo tikėti ja ar ne. Šia tema taip pat kalbėjo su vyru, tačiau nieko nenusprendė. Jų namuose kartu taip pat gyvena jos mama su patėviu. Neatsimena, ar buvo jų tarpusavio kalba dalyvaujant A., kad dėl to gali nukentėti D., nes tuo metu buvo įtampa ir net nežino ar apie tai kalbėjo. Vėliau paskambino Vaikų teisių apsaugos darbuotoja A. ir pasakė, kad pas ją yra A., nes nenori grįžti į namus dėl įtampos namuose. Įtampa galėjo būti dėl to, kad kaltinamasis D. yra A. patėvio brolis. A. ji su vyru nepriekaištavo, sakė, kad bus išsiaiškinta. Ką sakė močiutė, ji nežino. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai jai sakė, kad močiutė su A. kažką kalbėjo.

Kol vyko šios bylos tyrimas, A. buvo Vaikų globos namuose. Ji eidavo lankyti A., tačiau A. ją ignoruodavo. Tuomet, kurį laiką A. nelankė, bet dar po kažkiek laiko jau pati A. sugrįždavo į namus. Apie A. dienoraštį nieko nežino.

Jos nuomone pareikštas civilinis ieškinys nieko nepakeis, todėl ji ieškinio nepalaiko. Šiuo metu, kai A. jau yra namuose, jos sveikatos būklė gera, medikų pagalbos nereikia. Kada ji buvo Vaikų globos namuose, jai sakė, kad A. skaudėdavo pilvą, būdavo negera. Žino, kad A. sirgo gastritu, sakė auklėtojos. Ar po šio įvykio ji turėjo psichinę traumą, susirgimų, net nežino. A. simuliuodavo, kad nereikėtų eiti į pamokas.

Liudytoja J. Z. parodė, kad ji dirba Lietuvos „Caritas“ projekte „Pagalba prostitucijos ir prekyba moterimis“ socialine darbuotoja. A. L. konsultavo nuo 2013-07-18 pusę metų. A. buvo įtraukta į projektą, lankydavosi kiekvieną savaitę pas ją bei pas psichologę. Pradžioje A. atrodė labai tyli, uždara, nenorinti pasipasakoti, įvardinti problemų. Kartu ieškojo priežasčių dėl jos dažnų negrįžimų į namus, pamokų nelankymo. Konsultacijų metu A. buvo uždara, labai pasimetusi, dažnai nuleisdavo galvą ir nenorėdavo klabėti. Jos akimis A. buvo nedrąsi ir uždara. Prireikė pusės metų konsultacijų, kol A. pradėjo pasakoti apie namuose patirtą seksualinę prievartą iš patėvio brolio D. Š.. Apie tai ji papasakojo 2013 metų lapkričio 7 d. Tą dieną, apie 16 val., A. atvyko po pamokų. Jos pradėjo kalbėtis apie santykius su ja ir jos mama. A. nuleidusi akis pradėjo verkti ir pasakoti apie tai, kad prieš metus ji patyrė seksualinę prievartą, kad kelis kartus prie jos lindo patėvio A. Š. brolis. Ji taip pat pasakojo, kad kitą dieną apie tai ji papasakojo savo mamai I. Š.. Mama ją išklausė, tačiau nesiėmė jokių veiksmų ir niekur nesikreipė. A. klausė, kodėl ji taip ilgai delsė ir niekam apie tai nepranešė. A. atsakymo nepamena, tačiau gali daryti prielaidą, kad A. galvojo, kad ja niekas nepatikės. Taip pat su A. kalbėjo apie atsitiktinius lytinius santykius. Ji yra sakiusi, kad jų turėjo su vaikinais, su kuriais draugavo, tačiau po įvykio su kaltinamuoju. Nepamena, ar A. klausė apie tai, ar jos lytiniai santykiai su kaltinamuoju buvo pirmieji. Apie šį faktą informavusi Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Taip pat bendravo su nukentėjusios mama, tačiau ne apie seksualinę prievartą, o apie A. bėgimo iš namų priežastis, prastus santykius šeimoje. Klausė mamos, ar jos dukra nebuvo patyrusi seksualinės prievartos, bet mama atsakė, kad ji taip nemano. Tačiau pasak A., jos mama turėjo informaciją apie lytinius santykius.

Liudytoja D. A. parodė, kad apie nukentėjusios šeimą sužinojo 2013 metų vasarą, kai nukentėjusioji buvo surasta po išėjimo iš namų ir nenorėjo sugrįžti atgal į namus. Tada ji pirmą kartą pamatė A. ir jos mamą. Bendraujant nusprendė, kad A. kelias dienas pabus pas giminaičius. Po pirmojo pokalbio padarė sau išvadą, kad mama nemoka auklėti A., kad tarp jų nėra ryšio arba ryšiai sutrikę. Vėliau ši šeima buvo įrašyta į stebimų šeimų sąrašą, nes A. bėgdavo iš namų. Po to, 2013 m. lapkričio mėnesį, darbo pabaigoje prieš 17.00 val., jai paskambino J. Z. ir pranešė, kad A. papasakojo apie seksualinę prievartą, patirtą prieš metus laiko iš patėvio brolio. Pradėjus ikiteisminį tyrimą jai teko dalyvauti visose trijose mergaitės apklausose, bendrauti su ja pačia. Dar tą pačią dieną ji buvo nuvykusi į namus, kalbėjosi apie tai, kad mergaitė nebūtų ignoruojama, kad namuose apie įvykio aplinkybes nebūtų kalbama. Tačiau po kurio laiko pas ją atvyko A. ir pasakė, kad ji nebegali būti namuose, nes močiutė jai liepia atsiimti pareiškimą, sako, kad tėvai gali per ją išsiskirti, kad patėvis ją ignoruoja. Todėl ji pasiprašė apgyvendinama Vaikų globos namuose. Apie tai buvo pranešta A. mamai, nors mama kategoriškai nesutiko su tokiu sprendimu. Vėliau suprato, kad tarp A. ir mamos ryšio nebuvo, nes A. kaime augino močiutė. Dėl to mamai ne kartą buvo rekomenduota lankyti Tėvystės įgūdžių grupes, psichologo konsultacijas, tačiau ji to nevykdė iki A. atsidūrė Vaikų globos namuose. Tuomet psichologo konsultacijas pradėjo lankyti abi, o jų tarpusavio santykiams pagerėjus, mama parašė prašymą, kad nori mergaitę susigrąžinti. Ji mananti, kad mergaitei yra padaryta moralinė žala. Sprendžia iš mergaitės apklausų, kuriose dalyvaudavo. Ji klausė A., kodėl pastaroji taip ilgai delsė ir niekam apie seksualinę prievartą nepranešė. Pasirodo ji bijojo mamos, bijojo patėvio, nes nebuvo sutarimo, nes ji sakė, kad, - „aš žinau, kad mama būtų pasakiusi, kad aš meluoju“, nes ką ji bepasakydavo, mama netikėdavo, todėl ir šiuo metu nepasitikėjimas yra išlikęs. Ji mano, kad bėgimai iš namų prasidėjo būtent po šio įvykio. Apie tai sprendžia iš profesinės patirties, kadangi vaikai pradeda bėgti iš namų po pirmųjų lytinių santykių. Taip pat mano, kad A. painiojasi dėl nusikaltimo padarymo laiko. Apklausų metu buvo bandoma išsiaiškinti, tačiau ji negalėjo pasakyti tiksliai. Pažymėtina, kad A. yra naivi mergaitė. Šiuo metu A. grąžino mamai pasikeitus jų tarpusavio santykiams.

Iš „Lietuvos Caritas“ 2013-11-08 pranešimo matyti, kad 2013-11-07 A. L. atvykusi į Lietuvos Caritas socialinio darbuotojo konsultaciją, papasakojo apie prieš metus patirtą seksualinę prievartą iš D. Š.. Pasak A. L. vyriškis ne kartą lindo prie nepilnametės, naudojo fizinę jėgą, ją prievartavo. A. L. apie patirtą prievartą papasakojo mamai, tačiau moteris dukra nepatikėjo. (t. 1, b.l. 5)

Iš A. L. 2013-11-25 prašymo dėl apgyvendinimo matyti, kad ji prašo apgyvendinti ją Vaikų globos namuose, kadangi po apklausos ir parodymų davimo prieš D. Š., nebegali toliau gyventi savo namuose dėl patiriamos įtampos iš močiutės bei tėvų pusės. (t. 1, b.l. 131)

Iš A. L. apklausos protokolų matyti, kad ji buvo apklausta 2013-11-20, 11-22 (t. 1, b.l. 9, 14)

Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikos matyti, kad A. pirmą kartą į mokyklą atvyko 2013-09-09. Iki sausio 15 d. praleido 194 pamokas. Mama iki 2013 m. lapkričio mėnesio nesidomėjo dukters ugdymosi pasiekimais, rugsėjo 26 d. nedalyvavo mokyklos ir klasės tėvų susirinkime. (t. 1, b.l. 135)

Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikos matyti, kad 2012 – 2013 A. praleido 130 pamokų. Klasės auklėtoja ją apibūdino kaip lėto, ramaus būdo, uždarą mokinę. Auklėtojos nuomone A. yra linkusi kalbėti netiesą, išsisukinėti, nesilaiko duoto žodžio, neatsakingai žiūri į savo pareigas. 2013 m. balandžio mėnesį mokinė svarstyta Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Nuo 2013 m. gegužės mėnesio A. į pamokas nebeatvykdavo. Mama pristatė pažymą iš Vilniaus Vaiko raidos centro, kur 2013-05-10 ji buvo išvykusi kartu su dukra. (t. 1, b.l. 137)

Iš Informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad I. Š. šeima nuo 2013-07-26 yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl nesirūpinimo savo vaiku. Šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos. I. Š. siūlyta dėl įtemptų santykių su dukra lankyti psichologo konsultacijas, kurių ji nelankė. Globos įstaigos darbuotojų teigimų A. yra netvarkinga, neturi įgūdžių, todėl įstaigoje yra ugdomi savęs priežiūros, higienos įgūdžiai. (t. 1, b.l. 140 – 141)

Iš Policijos pranešimo matyti, kad A. L. nuo 2013-04-04 įrašyta į policiją dominančių vaikų kartoteką. A. negrįžo į namus nakvoti 2013-04-02, 04-19, 05-14, 05-17, 05-25, 06-03, 06-27, 08-05, 08-29, 09-24, 10-04. (t. 1, b.l. 143)

Iš 2013-12-04 kratos protokolo matyti, kad kratos adr. (duomenys neskelbtini), metu, siekiant surasti A. L. dienoraščio lapus, buvo atlikta krata. Rastuose lapuose įvykio aplinkybės nėra aprašomos. (t. 1, b.l. 112 – 120)

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados matyti:

A. L., atsižvelgus į jos protinio išsivystymo lygį, individualius psichologinius ypatumus, nagrinėjamų įvykių metu suprato ir šiuo metu supranta konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykių dalyvius, jų veiksmus, įvykių vietą, apytikslį įvykių laiką, jų kiekį, apytikslę įvykių seką) ir gali duoti apie tai parodymus, tačiau bylos įvykiai bei su teismu susiję procesai ją veikia neigiamai (būtinybė prisiminti bylai reikšmingas aplinkybes jai sukelia liūdesį, nerimą, ji tampa padidintai jautri);A. L., atsižvelgus į jos amžių bei turimas žinias, nagrinėjamų įvykių metu suprato ir šiuo metu supranta su ja atliktų veiksmų pobūdį, tačiau jos žinios apie jų reikšmę yra paviršutiniškos ir nepakankamos (negali visapusiškai teisingai įvertinti tokių veiksmų pavojingumo, padaromos žalos);A. L. elgesiui bylos įvykių metu (aktyviai nesipriešino įtariamajam, apie įtariamojo veiksmus šeimos nariams pasakė vėliau) įtakos turėjo žinių apie seksualinės prievartos reikšmę stoka, jai būdingi individualūs psichologiniai ypatumai (uždaro būdo, emocinę įtampą ji yra linkusi kaupti viduje) bei situacinės aplinkybės (įtariamasis yra artimas šeimos narys, kuris nakvodavo viename kambaryje su nukentėjusiąja; ji nepasitikėjo šeimos nariais, jų tarpusavio santykiai yra sutrikę, emociškai tolimi);A. L. padidintas polinkis į įtaigumą ir padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas;Šiuo metu A. L. konstatuojamos reakcijos į stiprų stresą – šis psichikos sutrikimo atsiradimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su byloje nagrinėjamu įvykiu. A. L. vaikų ir paauglių psichiatro buvo konsultuota 2013-11-25 UAB Panevėžio centro šeimos klinikoje, jai nustatyta diagnozė: mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Problemos, susijusios su įtariamu vaiko seksualiniu išnaudojimu. 2013-05-10 A. L. konsultuota vaikų psichiatro Vaiko raidos centre, jai konstatuoti kiti elgesio sutrikimai (tuo metu klinikoje vyravo elgesio sutrikimai). Minėti jai konstatuoti elgesio sutrikimai yra užsitęsę (ilgiau nei 10 dienų), todėl jos sveikatos sutrikdymas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b.l. 90 – 93)

Motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. Š. kaltinamas lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja A. L. prieš jos valią panaudodamas fizinį smurtą, kuris pasireiškė nukentėjusios užgulimu bei jos rankų laikymu, tokiu būdu atimant galimybę priešintis, be to, pasinaudodamas nukentėjusios patiklumu, žinių apie seksualinę prievartą stoka, ir ta aplinkybe, kad yra artimas šeimos narys.

Kaltinamasis D. Š. kaltę pripažino iš dalies teigdamas, kad nukentėjusioji pati sutiko su juo lytiškai santykiauti. Taip pat paaiškino, kad nukentėjusioji jį galėjo apkalbėti dėl mobilaus telefono, kurį iš jo nukentėjusioji pavogė. Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusios A. L. parodymais, kuriuos ji nuosekliai teikė ikiteisminio tyrimo metu ir teismui. Be to, jos parodymus iš dalies patvirtina kiti byloje esantys duomenys, kurie laikytini įrodymais.

Byloje yra neginčijamas faktas, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji turėjo lytinių santykių, išskyrus tai, kad, nukentėjusios teigimu - jų buvo ne mažiau keturių, kaltinamojo teigimu - tik du. Nors lytinių santykių skaičius veikos kvalifikacijai esminės reikšmės neturi, teismas priimdamas nukentėjusios parodymus ir vertindamas juos kaip nuoseklius ir teisingus, laiko, kad lytinių santykių skaičius buvo toks, kokį nurodė nukentėjusioji. Kaltinamojo nurodytas motyvas, kad nukentėjusioji jį galėjo apkalbėti dėl jo mobilaus telefono, kurį nukentėjusioji iš jo pavogė, yra neįtikinamas, nes pateiktas kaip spėjimas, be to, laiko požiūriu nesutampantis su nukentėjusios Caritui pateiktu pranešimu apie seksualinę prievartą, todėl nelaikytinas svariu argumentu ir atmestinas. Byloje gautais parodymais patvirtinta, kad pokalbis dėl kaltinamojo telefono vagystės tarp nukentėjusios mamos I. Š. ir A. L. yra buvęs. Būtent tuo metu, kada buvo pasigęsta telefono, I. Š. nukentėjusioji pranešė, kad D. Š. prie jos priekabiavo. Pagal liudytojos I. Š. nurodytas aplinkybes, labai tikėtina, kad apie tai ji sužinojo 2013 m. rugpjūčio mėnesį. Tačiau pats D. Š. pokalbyje dalyvaujant I. Š. ir A. L., neigė ką nors daręs nukentėjusiajai, išsakė abejones ir teiginius, tokius, kaip „nebent girtas“. Tai rodo, kad kaltinamasis D. Š. tam tikrų įvykio aplinkybių dėl buvusios girtumo būsenos nepamena arba tyčia jas neigia siekdamas sumenkinti savo atsakomybės laipsnį. Byloje neneigiama, kad visais nurodytais atvejais nukentėjusios šeimoje būdavo girtaujama iki kaltinamasis „padauginęs“ alkoholio likdavo nakvoti ir miegodavo vaikų kambaryje. Tai reiškia, kad kaltinamasis pasiekdavo atitinkamą girtumo būseną, kuomet savarankiškai vykti namo jau nebegalėdavo. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis įvykių metu būdavo stipraus apsvaigimo laipsnio, todėl akivaizdu, kad tiksliai prisiminti aplinkybes ir adekvačiai vertinti savo veiksmus jis jau nebegalėjo. Be to, vertinant telefono vagystės faktą, matyti, kad kaltinamasis nukentėjusiajai vėliau pretenzijų nereiškė ir į policiją nesikreipė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji apie patirtą seksualinę prievartą „Carito“ darbuotojai pranešė tik lapkričio mėnesį. Šiuo laiku jokie ginčai tarp kaltinamojo ir nukentėjusios nevyko, todėl teigti, kad nukentėjusioji apkalba kaltinamąjį norėdama pateisinti savo elgesį, taip pat nėra jokio pagrindo. Be to, A. L. psichologinės ekspertizės atlikimo metu nebuvo nustatytas padidintas polinkis į įtaigumą ir padidintas polinkis fantazuoti. Ši išvada tuo pačiu patvirtina, kad nukentėjusioji A. L. savo draugėms I. B. ir V. Ž. papasakodama apie patirtą seksualinę prievartą ir parodydama dienoraštį, buvo nuoširdi ir nefantazavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kratos metu nebuvo rasti nukentėjusios apie įvykį rašyti rankraščiai. Galima išvada, kad juos sunaikino nukentėjusios artimieji, kadangi buvo nusiteikę prieš nukentėjusiąją. Apie nukentėjusios artimųjų požiūrį į nukentėjusiąją A. patvirtina jų atitinkamas elgesys po to, kai A. pateikė parodymus policijoje. Neapsikentusi įtampos A. kreipėsi į atitinkamą tarnybą norėdama, kad ji būtų apgyvendinta Vaikų globos namuose, be to, pateikė įrašą, kurio turinys patvirtina artimųjų siekį pakeisti jos nuomonę apie įvykius, o ne palaikyti ją pačią (t. 1, b.l. 33 – 43, 131).

Vertinant nukentėjusios elgesį įvykio metu pažymėtina, kad nukentėjusioji lytinių santykių metu buvo tik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, iki tol neturėjo seksualinės patirties (tokių duomenų byloje nėra), buvo naivi ir vaikiška, todėl kaltinamasis, pats būdamas (duomenys neskelbtini) metų ir gerai pažinodamas nukentėjusiąja, turėjo galimybę tuo pasinaudoti. Tai, kad A. L. žinios apie su ja atliktų veiksmų reikšmę yra paviršutiniškos ir nepakankamos (negali visapusiškai teisingai įvertinti tokių veiksmų pavojingumo, padaromos žalos) patvirtina psichologinės ekspertizės akto išvados (t. 1, b.l. 90 – 93). Be abejonės, šioje byloje suaugusiems kyla natūralus klausimas, kodėl nukentėjusioji nesipriešino aktyviais veiksmais, nors visa tai vyko jos namuose, nešaukė arba nedelsiant nepranešė mamai. Atsakant į šį klausimą matyti, kad A. L. elgesiui bylos įvykių metu įtakos turėjo žinių apie seksualinės prievartos reikšmę stoka, nes jai būdingi individualūs psichologiniai ypatumai (uždaro būdo, emocinę įtampą ji yra linkusi kaupti viduje) bei situacinės aplinkybės (kaltinamasis yra artimas šeimos narys, kuris nakvodavo viename kambaryje su nukentėjusiąja; ji nepasitikėjo šeimos nariais, jų tarpusavio santykiai yra sutrikę, emociškai tolimi). Teismo nuomone ypatingą reikšmę nukentėjusios elgesiui turėjo tai, kad tarp jos ir jos mamos praktiškai nebuvo psichologinio ir emocinio ryšio. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikos duomenys, iš kurių matyti, kad A. mama iki 2013 m. lapkričio mėnesio nesidomėjo dukters ugdymosi pasiekimais, rugsėjo 26 d. nedalyvavo mokyklos ir klasės tėvų susirinkime (t. 1, b.l. 135). Iš Informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad I. Š. šeima nuo 2013-07-26 yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl nesirūpinimo savo vaiku. Šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos. I. Š. siūlyta dėl įtemptų santykių su dukra lankyti psichologo konsultacijas, kurių ji nelankė. Globos įstaigos darbuotojų teigimų A. yra netvarkinga, neturi įgūdžių, todėl įstaigoje yra ugdomi savęs priežiūros, higienos įgūdžiai. (t. 1, b.l. 140 – 141).

Taigi šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusios parodymai nuoseklūs ir teisingi, o kaltinamojo pateiktą paaiškinimą yra pagrindas atmesti, kaip pasirinktą gynybos būdą siekiant sušvelninti savo atsakomybės laipsnį.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

LR BK 149 str. nustato, kad išžaginimas - tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, šių straipsnių 3 d. numatytas kvalifikuojantis požymis – nepilnamečio asmens išžaginimas bei seksualinis prievartavimas. Skiriamasis nusikaltimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. jam nesutinkant. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios A. L. nesutikimas buvo išreikštas žodžiais ir veiksmais t.y. priešinantis. Iš šių veiksmų kaltinamasis privalėjo suvokti, kad nukentėjusioji nesutinka lytiškai santykiauti. Nesutikimą ji išreiškė prašydama, stumdama kaltinamąjį nuo savęs. Fizinio smurto panaudojimas pasireiškė nukentėjusios užgulimu ir rankų laikymu.

Tačiau teismas šalina iš kaltinimo šios veikos kvalifikuojantį požymį – galimybės priešintis atėmimą kaip perteklinį. Šis požymis kaltinime nurodomas tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja būdus, kurių neapima terminai „fizinio smurto panaudojimas“ ir kt., tačiau jais palaužiama nukentėjusiojo asmens valia priešintis. Šioje byloje nukentėjusios valia priešintis buvo palaužta ją užgulant ir laikant jos rankas. Savaime suprantama, kad užgulus ir laikant rankas, iš dalies atimama galimybė priešintis, tačiau akivaizdu, kad šie kaltinamojo veiksmai turi fizinio smurto, o ne atėmimo galimybės priešintis, požymių, nes jais tiesiogiai buvo siekiama ne atimti nukentėjusios valią priešintis, o ją, naudojant jėgą, palaužti.

Teismui nekelia abejonių bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta aplinkybė, jog kaltinamasis pagal bylos aplinkybes ir savo asmenines savybes suprato, kad nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė. Kaltinamasis neneigia šios aplinkybės.

Teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. Š. įvykdytas nusikaltimas – nepilnametės išžaginimas, sunkus. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, siekiant lytiškai santykiauti.

Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį D. Š. teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – D. Š. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, neigiamai ar patenkinamai jį charakterizuojančių duomenų nėra, nevedęs, priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitose neregistruotas, būdamas laisvėje dirbo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. Š. antivisuomeninės nuostatos nėra nusistovėję, esminės įtakos nusikaltimo padarymui turėjo žalingas gyvenimo būdas vartojant alkoholį, todėl jam skirtina artima minimaliai terminuota laisvės atėmimo bausmė, numatyta jam inkriminuojamos veikos – LR BK 149 str. 3 d. sankcijoje.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Nukentėjusioji A. L. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje prašydama priteisti iš kaltinamojo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. (t. 2, b.l. 113 – 114)

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Nukentėjusioji A. L. nurodė, kad kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą – reakciją į stiprų stresą, - ką nustatė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertės. Be to, ji patyrė stiprų stresą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, buvo pažeminta. Ilgą laiką jautė išgąstį, baimę, naktimis negalėjo užmigti, išėjo iš namų, nes bijojo, kad vėl gali ateiti patėvio brolis ir prievarta atlikti lytinius santykius. Dėl nusikaltimo jos atžvilgiu susirgo gastritu, todėl turėjo gerti vaistus. Kadangi lytiniai santykiai buvo pirmi, jai padaryta nepataisoma žala. Šiuo metu gydosi pas psichiatrus, psichologus, geria raminamuosius vaistus.

Byloje nustatyta, kad dėl nukentėjusios žaginimo ji galėjo patirti skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Iš A. L. asmens sveikatos istorijos žinoma, kad 2013-11-25 buvo konsultuota vaikų ir paauglių psichiatro – jai konstatuotas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Problemos, susijusios su įtarimu vaiko seksualiniu išnaudojimu (t. 1, b.l. 92). Ekspertizės atlikimo metu konstatuojam reakcija į stiprų stresą, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su byloje nagrinėjamu įvykiu bei vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 93). Iš to akivaizdu, kad nukentėjusioji patyrė psichinę traumą ir galimai iki šiol patiria neigiamus padarinius nuo nusikaltimo jos seksualiniam neliečiamumui, o, įvertinant tai, kad nusikaltimas padarytas socialiai nebrandžiam (duomenys neskelbtini) metų asmeniui, konstatuotini galimi ilgalaikiai padariniai jos tolimesniam gyvenimui. Kaltinamasis nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Žalą padarė nusikalstamais veiksmais, yra darbingas, jauno amžiaus, todėl ateityje galės dirbti ir atlyginti padarytą žalą. Tačiau įvertinant kaltinamojo turtinę padėtį bei nusikaltimo padarymo situaciją – nukentėjusios atžvilgiu realūs smurtinio pobūdžio veiksmai (smūgių sudavimas, ar kitokiu būdu sukeltas stiprus fizinis skausmas) nebuvo atlikti, šiuo metu nukentėjusioji turi draugą, be to, po seksualinės prievartos jau yra turėjusi lytinių santykių, kas rodo, kad psichologinio pobūdžio pasekmės mažėja, todėl civilinis ieškinys, atsižvelgiant į pakankamai greitą pasekmių mažėjimą, yra mažintinas iki 5 000 Lt.

Taip pat prašoma išieškoti valstybei 510 Lt sumokėtų advokatui už ieškinio surašymą ir nukentėjusios bei civilinės ieškovės atstovavimą teisme, bei 500 Lt proceso išlaidas, patirtas Panevėžio apskrities VPK, už VšĮ Paramos vaikams centro psichologo dalyvavimą nepilnamečių apklausoje (t. 1, b.l. 80, 82).

Kaip matyti iš bylos medžiagos (t. 1, b.l. 81) 2014-04-18 nutarimu buvo pripažinta proceso išlaidomis 500 Lt, kuriuos Panevėžio apskrities VPK sumokėjo VšĮ Paramos vaikams centrui (t. 1, b.l. 82) už psichologų dalyvavimą nepilnamečių apklausose.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 103 straipsnio 1 dalies 3 punktu, proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Šiuo gi atveju, pinigai už psichologų dalyvavimą apklausose buvo sumokėti juridiniam asmeniui – VšĮ Paramos vaikams centrui, teikiančiam reikiamą psichologinę pagalbą gyventojams ir organizacijoms. Pažymėtina, kad į nepilnamečių apklausas psichologus privaloma pakviesti ikiteisminio tyrimo įstaigos savo iniciatyva arba kitų proceso dalyvių prašymu. Tai įpareigoja LR BPK 186 str. 5 d. nuostatos, todėl tokio pobūdžio išlaidos, teismo nuomone, negali būti išieškomos iš nuteisto asmens (LR BPK 105 str. 1 d.), nes įstatymu reglamentuotų teisės normų įgyvendinimą atliekant ikiteisminį tyrimą ir bylą nagrinėjant teisme, privalo užtikrinti valstybė.

LR BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, pagrindinio išsilavinimo, vykdęs individualią veiklą, pastovių pajamų neturėjęs, gyvenęs nuomojamame bute, asmuo. Tokia kaltinamojo turtinė padėtis laikytina sunkia, be to, jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, todėl prašomos priteisti 510 Lt išlaidos nepriteistinos iš kaltinamojo. (LR BPK 106 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 306 str., 307 str., 308 str., 313 str.,

nusprendė:

pripažinti D. Š. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 3 (trejiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-06-30.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2013-11-20 iki 2013-11-22 ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-11-22 iki nuosprendžio paskelbimo dienos - 2014-06-30.

Kardomąją priemonę - suėmimą - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo D. Š. priteisti 5 000 Lt (penkis tūkstančius) neturtinės žalos nukentėjusiajai A. L..

Atmesti prašymus išieškoti iš kaltinamojo D. Š. proceso išlaidų – 510 Lt (penki šimtai dešimt litų) valstybei už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusios ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti ir 500 Lt (penki šimtai litų) Panevėžio apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui už VšĮ „Paramos vaikams centras“ psichologo dalyvavimą nepilnamečių apklausoje paslaugoms apmokėti. (LR BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.