- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-6288-932/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04796-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- L. R.
- Nukentėjusysis
- V. C.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. R., nukentėjusiajam V. C., išnagrinėjusi L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. R. 2016 m. kovo 21 d., apie 21.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Suzuki XS 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiuodama pro stovintį automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama L. R. pripažino apgadinusi nukentėjusiojo automobilį, tačiau kategoriškai neigia tuo metu supratusi, jog padarė eismo įvykį ir tyčia iš jo išvažiavo. 2016-03-21 automobiliu „Suzuki“ atvažiavo aplankyti sesers draugės kūdikio. Gatvės, kurioje gyvena draugė, gerai nežino, atvažiavo naudodamasi GPS. Automobilį pasistatė toliau, prie (duomenys neskelbtini) namo. Buvo trys laisvos vietos, ji išsirinko didžiausią, netoli medžio. Automobilį pastatė atbuline eiga, kad paskui būtų patogu išvažiuoti. Užtruko apie porą valandų, grįžusi ir atėjusi prie savo automobilio, pamatė, kad jis yra užstatytas. Jokio raštelio ant ją užstačiusio „Chrysler Voyager“ palikta nebuvo. Apsižiūrėjo, viską įvertino ir pagalvojo, kad pavyks išvažiuoti. Automobiliu judėjo labai lėtai, pro „Chrysler“ pravažiavo nedideliu atstumu, tačiau nepajuto, kad jį būtų lietusi. Nebuvo jokio kontakto. Vienu metu išgirdo, kaip kažkas pradėjo rėkti. Išlipo iš automobilio ir pamatė per langą šaukiantį vyriškį. Suprato, kad jis rėkia jai. Ką tiksliai pastarasis sakė, negali nurodyti, tačiau šis šaukė, kad kodėl ji negali važiuoti pro kitą pusę. Ji nesuprato apie kokią kitą pusę jis kalba, to kiemo nepažįsta ir kito išvažiavimo nematė. Tada pasižiūrėjo automobilius, jokių apgadinimų nepastebėjo ir išvažiavo. Tikrai nesuprato ir nematė, kad kliudė svetimą transporto priemonę ir ją apgadino. Buvo tamsu (ta automobilio vieta nebuvo apšviesta), šlapia, automobilis yra šlapio asfalto spalvos, kas taip pat apsunkino pamatymą. Vyriškis jai taip pat nieko nesakė, kad ji atsitrenkė, nesakė išeisiantis į lauką, neprašė palaukti. Būdama rami, kad nieko nepadarė, išvažiavo. Neturėjo jokio tikslo pasišalinti - vyriškis ją ir automobilį aiškiai matė, teisę vairuoti ji turi, visi dokumentai yra tvarkingi. Buvo viską jau pamiršusi, kai paskambino iš policijos. Po skambučio ji dar kartą apžiūrėjo automobilį, bet irgi jokių apgadinimų nepamatė. Ir tik dar vėliau, kai automobilis stovėjo saulėje, buvo gerai nudžiūvęs, pamatė, kad yra nubrozdintos durelės. Labai gailisi dėl susidariusios situacijos ir dar kartą pažymi nesiekusi pasišalinti.
Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis V. C. parodė, jog būdamas namuose (trečiame aukšte) pamatė, kaip kieme užsidegė šviesa. Jis pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip pradėjo važiuoti automobilis „Suzuki“, kuris pravažiuodamas kliudė jo automobilį „Chrysler“, pastarasis sujudėjo. Kontaktas įvyko pravažiavimo metu, nesant greičio, automobiliams susilietus, be smūgio. Buvo apgadintas jo automobilio dešinės pusės bamperio kampas. Jis atsidaręs langą, pradėjo šaukti. Iš „Suzuki“ išlipo vairuotoja, jis jai sakė „atsargiau, „ką darai“. Tikslių frazių neatsimena, tačiau jos buvo panašaus turinio į nurodytas. Sušukęs iš karto bėgo į kiemą, tačiau išėjęs nieko neberado. Sunku atsakyti, ar vairuotoja pajuto kontaktą. Jis jai konkrečiai nieko nesakė apie kliudymą, neprašė palaukti, kol išeis į lauką. Matė, kad mergina automobilius apžiūrėjo. Galimai ji apgadinimų ir nematė, nes automobilių dalys, kuriomis įvyko kontaktas, nebuvo apšviestos, jos liko šešėlyje.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. C. parodė, kad ji tiesiogiai įvykio, kurio metu buvo apgadintas jos vyrui priklausantis automobilis, nematė. Būdama namuose, išgirdo vyrą šaukiant, jog kažkas atsitrenkė į jų automobilį „Chrysler“, girdėjo, kaip jis šaukė „kur važiuoji“. Vyras pasiėmė striukę ir išskubėjo į lauką, ji paskui, tačiau kieme nieko nebebuvo. Išėjusi į lauką, pamatė apgadintą bamperį.
L. R. rašytiniame paaiškinime nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias pastaroji davė apklausiama teisme (b. l. 13).
Motyvuojamoji dalis
L. R. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš L. R. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-55778641-16 matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio M. J. 2016-03-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-03-21, apie 22.15 val., gautas pranešimas apie apgadintą transporto priemonę bei pasišalinusį vairuotoją (b. l. 4). Įvykį tiesiogiai stebėjęs V. C. parodė 2016-03-21, apie 21.00 val., pro buto langą pamatęs, kaip į jo automobilį atsitrenkė mašina (b. l. 8). Teisme apklaustas V. C. taip pat patvirtino aiškiai matęs, kaip pravažiuodamas „Suzuki“ kliudė jo automobilį „Chrysler“, abi transporto priemonės susilietė, jo automobilis kontakto metu sujudėjo. „Chrysler Voyager“ buvo apgadintas galinis dešinysis bamperis (b. l. 23-27). Liudytoja A. C. parodė, jog būdama namie išgirdo vyrą šaukiant, kad į jų automobilį kažkas įvažiavo. Išėjusi kieme pamatė apgadintą galinį bamperį (b. l. 9, 23-27). Eismo įvykis taip pat užfiksuotas eismo įvykio schemoje, o transporto priemonių apgadinimai – transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole (b. l. 6-7, 14-17).
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. R. nebuvo pakankamai atidi, nesilaikė saugaus atstumo, pravažiuodama pro stovintį „Chrysler Voyager“ markės automobilį, nepaliko pakankamo tarpo iš šono, dėl ko jį kliudė ir apgadino. Tokie L. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (automobilio „Suzuki XS 4“ apgadinimas neinkriminuotas, kadangi ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso L. R. ir nelaikytina svetimu turtu ATPK 127 straipsnio prasme).
Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu L. R. taip pat buvo kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad eismo įvykio metu automobiliu „Suzuki Sx4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinusi nukentėjusiojo V. C. automobilį „Chrysler Voyager“, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punktą. Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog L. R. nebuvo pakankamai atidi, pravažiuodama stovintį nukentėjusiojo automobilį „Chrysler Voyager“, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino. Pastarosios kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra visiškai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. Tuo tarpu kategoriškai teigti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė pažeidęs Kelių eismo taisykles ir sukėlęs eismo įvykį, pakankamo pagrindo nėra. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog L. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasi išvengti gresiančios atsakomybės. Apklausiama L. R. viso proceso metu nuosekliai tikino jokio kontakto nepajutusi ir tyčia iš eismo įvykio vietos neišvažiavusi, tokio tikslo tikrai neturėjo – nebuvo vartojusi alkoholio, teisę vairuoti turi, automobilio dokumentai tvarkingi, nejuto kontakto, be to, nukentėjusysis aiškiai matė ir ją, ir jos automobilį. Pro langą vyriškis šaukė, kam ji nevažiuoja pro kitą pusę, klausė, ką ji daranti, tačiau iš tokių jo teiginių ji nesuprato kliudžiusi pastarojo automobilį, juo labiau, jokio kontakto nejuto. Automobilius apžiūrėjo, tuo metu jokių apgadinimų nematė. Vyriškis nesakė išeinantis į lauką, palaukti neprašė (b. l. 23-27). Nagrinėjamu atveju teismas yra linkęs manyti, jog L. R. tiesiog netinkamai įvertino susidariusią situaciją, neturėdama jokios tyčios pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti kilsiančios atsakomybės. Pažymėtina, jog apklausiamas nukentėjusysis pripažino, kad vairuotojai konkrečiai nieko nesakė, jog ši kliudė jo automobilį, palaukti, kol išeis į lauką, neprašė, tik šaukė jai važiuoti atsargiau. Taip pat patvirtino, jog vairuotoja automobilius apžiūrėjo, pažymėjo, kad nors kieme ir užsidega šviesa, tačiau tos automobilių dalys, kurios buvo apgadintos, liko šešėlyje, dėl ko galėjo būti, kad pastaroji apgadinimų tikrai nepamatė (b. l. 23-27). Atsižvelgiant į tamsų paros metą, tai, kad automobiliai, bent jau dalis jų, buvo neapšviesti, nukentėjusysis neišsakė jokių pretenzijų, kad buvo kliudytas automobilis, nepaneigtina, jog L. R. galėjo išties nepamatyti apgadinimų ir nesuprasti padariusi eismo įvykį. Pažymėtina, kad pastaroji nesiėmė jokių veiksmų automobilio apgadinimams pašalinti, nors tuo atveju, jeigu būtų siekusi išvengti atsakomybės, turėjo tokiam tikslui ne mažiau nei savaitę laiko. Taip pat nurodytina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo neblaivus ar egzistavo kitos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos jo tyčiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos - automobilis apdraustas teisės aktų nustatyta tvarka, teisę vairuoti transporto priemonę turėjo, kas tik patvirtina L. R. nebuvus jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pastaroji, turėdama 14 metų vairavimo stažą, praeityje administracine tvarka bausta tik vieną kartą, paskirtą baudą iš karto sumokėjo, nuobauda nebegaliojanti, kas rodo, jog ji iš esmės nėra linkusi pažeidinėti KET taisykles, daryti kitus pažeidimus. Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama L. R. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 22), administracine tvarka bausta vieną kartą, nuobauda negaliojanti). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus L. R. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 250 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
L. R. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 28 eurų dydžio baudą.
L. R. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).