Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pavelas Frolovas Baudžiamoji byla Nr. 1S-265-172/2013

Teisėjas Valerij Paškevič Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

2013 m. balandžio 4 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo, teisėjų Stasio Lemežio, Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo A. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atmestas Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimas dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis A. A. pareiškė prašymą perkelti jį iš kalėjimo į pataisos namus. Lukiškių TI – K atstovas paaiškino, kad šis teikimas Lukiškių TI-K buvo perduotas teismui vien dėl to, kad nuteistasis pats kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su nurodytu prašymu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 27 d. nutarė Lukiškių TI-K teikimą dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti atmesti. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 165 str. 1 d. nuostatas, asmuo, nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, ją atlieka kalėjime, ir į pataisos namus jis gali būti perkeltas, kalėjime atlikęs pirmuosius 10 metų ir pasižymėjęs pavyzdingu elgesiu. Teismas nurodė, kad nors A. A. atliko 10 metų jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau kito nurodyto kriterijaus, kuriam esant nuteistasis gali būti perkeliamas į pataisos namus, neatitinka. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo paskatintas tik 1 kartą. 2012 m. spalio 31 d. A. A. buvo paskirta drausminė nuobauda. Taigi nuteistojo elgesys nėra pavyzdingas, ir taikyti jam perkėlimą iš kalėjimo į pataisos namus nėra jokio pagrindo. Be to, A. A. nuteistas už itin žiaurius nusikaltimus, dėl kurių jis kaltu neprisipažino, dėl savo veikų nesigaili. Dėl šių aplinkybių A. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė, anot teismo, ir toliau atliktina kalėjime.

Pareiškėjas abejoja prokurorės D. M. nešališkumu ir pažymi, kad prokurorė dalyvavo 2012 m. gegužės 30 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo posėdyje, kur viešai pareiškė, kad kol ji atstovaus tokiose bylose, nei vienas nuteistasis bausme iki gyvos galvos „neišvažiuos“ iš kalėjimo neatlikęs 20 metų bausmės. Teigia, kad tokia prokurorės pozicija prieštarauja Lietuvos Respublikos BVK 165 str. 1 d. ir Generalinio prokuroro 2006 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 1-154 rekomendacijoms dėl prokurorų pozicijos, teismui sprendžiant dėl neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme. Nurodo, kad pagal minėtas rekomendacijas, prokurorai turi įvertinti nuteistojo asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, mokslą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, pataisos įstaigos psichologų tarnybos išvadą. Teigia, kad minėtos rekomendacijos nustato prokurorui draudimą pagrįsti savo išvadą dėl neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme vien tik nuteistojo nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant asmeniui bausmę.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 165 str. 1 d. nuostatas teismas gali pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį nutartimi perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Tokį sprendimą teismas priima, atsižvelgęs į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BVK 165 str. 1 d. nuostatas teismas turi teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį nutartimi perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. A. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka nuo 2002 m. sausio 8 d. Lukiškių TI-K savo teikime nurodė, kad šis nuteistasis charakterizuojamas patenkinamai ir 2012 m. spalio 31 d. buvo nubaustas drausmine tvarka. Dėl to Lukiškių TI-K netarpininkauja dėl A. A. perkėlimo į pataisos namus. Pabrėžtina, kad kalėjimo režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis nėra linkęs paklusti privalomoms taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų atlikti bausmę švelnesnio režimo pataisos įstaigoje. Lukiškių TI-K psichologinė tarnyba pateikė charakteristiką, kurioje nurodyta, kad įkalinimo įstaigoje A. A. elgesys vertinamas teigiamai, nekeliantis jokių rūpesčių per visus įkalinimo metus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šitų dviejų charakteristikų tapatinti negalima, kadangi pirmoje - nukentėjusysis yra vertinamas, kaip asmenybė, t.y. ne tik jo elgesys, bet ir visos kitos, su juo susijusios aplinkybės, o psichologinėje išvadoje vertinamas tik jo elgesys bei tik su elgesiu susijusios aplinkybės, t.y. emocinė būsena, suvokimas, patirtis įkalinimo įstaigoje. Pareiškėjas nesutinka su jam drausminės nuobaudos skyrimu, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jo žodžius dėl to, kad nuobauda buvo skirta šališkai. Teismas neturi duomenų, kad pareigūnai, paskyrę nuteistajam drausminę nuobaudą galėtų būti šališki jo atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jų nešališkumu bei skirtos drausminės nuobaudos teisėtumu.

Pareiškėjo abejones dėl prokurorės šališkumo teisėjų kolegija vertina, kaip nepagrįstus, kadangi 2013 m. vasario 21 d. teismo posėdyje prokurorė savo poziciją dėl nuteistojo perkėlimo į lengvesnes sąlygas grindė tuo, kad Lukiškių TI-K administracija netarpininkauja dėl A. A. perkėlimo į pataisos namus, nes nuteistasis turi galiojančią nuobaudą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokurorė nepažeidė nuteistojo skunde minėtų rekomendacijų, kurios nustato prokurorui draudimą pagrįsti savo išvadą dėl neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme vien tik nuteistojo nusikaltimo padarymo aplinkybėmis.

Pareiškėjo argumentas, kad apylinkės teismo pozicija prieštarauja Lietuvos Respublikos BVK 165 str. 1 d., nes minėtoje normoje nėra nurodyta, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu turi būti tik pavyzdingas, yra nepagrįsta. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro remiantis Lietuvos Respublikos BVK normų analize. Nors Lietuvos Respublikos BVK 165 str. 1 d. nėra konkrečiai nurodyta koks turi būti nuteistojo elgesys, tačiau Lietuvos Respublikos BVK nuostatose, reglamentuojančiose nuteistųjų elgesį yra nustatyta, kad nuteistojo elgesys turi būti doras. Pareiškėjo argumentas, kad teismo pozicija prieštarauja ir tam faktui, kad jis per visą bausmės atlikimo laiką už nepriekaištinga elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra skatintas 12 kartų, o 2010 m. gruodžio 16 d. yra gavęs padėką, teisėjų kolegija taip pat vertina kaip nepagrįstą, kadangi nepaisant to, kad anksčiau nuteistasis buvo skatinamas, per pastaruosius pusę metų jis ne tik nebuvo skatinamas, bet dar ir buvo nubaustas drausmine nuobauda. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos BVK 165 str. 1 d. nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, turi atsižvelgti į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir į tai, ar yra kalėjimo administracijos teikimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2013 m. vasario 5 d. Lukiškių TI-K teikime yra nurodyta, kad Lukiškių TI-K administracija netarpininkauja dėl A. A. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti. Šiuo atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bei pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo perkelti A. A. iš kalėjimo į pataisos namus.

Pareiškėjas pažymi, kad skundžiamojoje nutartyje nurodyta nuostata, kad A. A. yra nuteistas už itin žiaurius nusikaltimus, dėl kurių jis kaltu neprisipažino, dėl savo veikų nesigaili, prieštarauja Lietuvos Respublikos BVK 165 str. 1 d., kuris yra skirtas būtent nuteistiesiems iki gyvos galvos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo argumentas yra nepagrįstas, kadangi apylinkės teismas nurodė, kad nuteistajam gali būti taikomas minėtas straipsnis, atsižvelgiant į jo padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, tačiau pabrėžė, kad nuteistasis neprisipažino kaltu ir dėl savo veikų nesigaili. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. ir 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiais neginčijamai įrodyta, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, naudodamasis šaunamaisiais ginklais, sprogstamosiomis medžiagomis, A. A. kartu su kitais jo nariais žudė žmones, nužudymai žiaurūs, dalis nužudytųjų kūnų supjaustyti, o kūno dalys sudegintos, siekiant nusikaltimus nuslėpti. Minėti nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų ir iš keršto. Teisėjų kolegija pažymi, kad savo kaltės ir esminių bylos aplinkybių neigimas charakterizuoja nuteistąjį neigiamai.

Pareiškėjas nurodo kelis pavyzdžius, kuo buvo ir yra, jo manymu, verčiamas prisipažinti ir teigia, kad tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, A. A. kaltė buvo neginčijamai įrodyta Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. ir 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiais, todėl nuteistojo argumentas yra nepagrįstas.

Nuteistasis skunde prašo tenkinti Lukiškių TI-K teikimą dėl nuteistojo A. A. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K netarpininkauja dėl A. A. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tolesnei bausmei atlikti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bausmės tikslai yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo, nubausti juos, atimti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti tokius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Kiekvieną kartą skiriant asmeniui bausmę, ji yra individualizuojama. Tokiu būdu užtikrinamas teisingumo principas. Bausmės skirimui turi įtakos pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumas, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, jos padariniai, teisės normas pažeidusio asmens pavojingumo laipsnis ir kitos svarbios aplinkybės. Skiriama bausmė turi atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Kalbant apie teisingumo principo įgyvendinimą, negalima pamiršti ir visuomenės intereso. Žiūrint į bausmę šiuo aspektu, turi būti vertinamos nuteistojo asmeninės savybės, jo elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog A. A. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti perkėlimą iš kalėjimo į pataisos namus ir paskirta laisvės atėmimo bausmė ir toliau atliktina kalėjime.

Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis, kuria atmestas Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimas dėl nuteistojo A. A. perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus tęsti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimą, yra teisėta ir pagrįsta, procesinis sprendimas priimtas, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BVK 165 str. 1 d. nuostatų.

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.