Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atmestas liudytojo L. B. prašymas panaikinti jam paskirtą baudą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SportIN Grupė“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Makey Studio“ ir J. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei be pagrindo įgyto turto grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SportIN Grupė“ ieškinį atsakovams UAB „Makey Studio“ ir J. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei be pagrindo įgyto turto grąžinimo, kurioje teismas nutarė liudytoju šaukti L. B. Šaukimą į 2017 m. rugpjūčio 21 d. 13.00 val. teismo posėdį liudytojui L. B. įsipareigojo įteikti ieškovės atstovas P. P. Teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, jog liudytojui apie teismo posėdį yra žinoma.Vilniaus apygardos teismas nustatęs, kad liudytojas L. B. teismui nenurodė priežasčių, kodėl jis neatvyko į 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdį, apie kurį šiam asmeniui pranešta tinkamai, 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskyrė 150 Eur baudą už neatvykimą į teismo posėdį be svarbios priežasties.Liudytojas L. B. pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą. Pripažino, jog apie teismo posėdį jam buvo žinoma, tačiau jame nedalyvavo ne dėl to, jog vengė dalyvauti ir siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, o dėl to, kad esant gana nemažam kiekiui paskirtų posėdžių, kuriuose L. B. dalyvauja kaip liudytojas, būtent šio teismo posėdžio nebuvo pasižymėjęs. Pažymėjo, kad nė vienas teismo posėdis nebuvo atidėtas dėl to, jog jis jame nedalyvavo. Visi teismo posėdžiai buvo atidėti dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų teikiamų prašymų, nedalyvavimo teismo posėdyje ir pan. Nė viename teismo posėdyje jis nebuvo apklausiamas, nors tą buvo galima padaryti, tokiu būdu jam taip pat nesukelti nepatogumų. Pažymėjo, jog turi mažametį vaiką, turi darbą, todėl važinėjimas į teismo posėdžius, kurie atidedami, jo neapklausiant, jam taip pat kelia didelių nepatogumų. Be to, nurodo, kad paskirta bauda jam yra didelė ir tai turės neigiamų turtinių pasekmių jo šeimai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi liudytojo L. B. prašymą panaikinti jam paskirtą baudą atmetė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nuspręsta apklausti liudytoju L. B.. Iš byloje esančios 2017 m. gegužės 24 d. informacinės pažymos matyti, kad liudytojas turėjo atvykti į 2017 m. gegužės 24 d. teismo posėdį, tačiau dėl teismui nežinomų priežasčių, neatvyko, todėl ieškovės atstovas buvo įpareigotas įteikti liudytojui L. B. šaukimą, ir teismo posėdis buvo atidėtas 2017 m. birželio 19 d. Gavus šalių prašymus atidėti 2017 m. birželio 19 d. teismo posėdį, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi teismo posėdis buvo perkeltas į 2017 m. rugpjūčio 21 d. bei išsiųsti teismo šaukimai. 2017 m. rugpjūčio 21 d. informacinė pažyma patvirtino, o ir pats liudytojas L. B. neneigė, jog jam apie įvyksiantį teismo posėdį bei tai, jog jis į jį kviečiamas, buvo žinoma. 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdis taip pat buvo atidėtas. Priežasčių, paaiškinimų, kodėl liudytojas L. B. į 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdį neatvyko, pateikta nebuvo.Pirmosios instancijos teismas liudytojo prašyme panaikinti baudą nurodytas aplinkybes nepripažino svarbiomis. Pažymėjo, kad tiek 2017 m. gegužės 24 d., tiek 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžiai iš esmės buvo atidėti dėl to, jog į juos neatvyko liudytojas L. B.. Todėl L. B. pakartotinai neatvykus į teismo posėdį užsitęsė bylos išnagrinėjimo trukmė. Tuo kliudoma teismui įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, tinkamai išnagrinėti bylą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad liudytojui L. B. bauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, ją panaikinti nėra pagrindo.

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas L. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – baudą panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Liudytojas teismo posėdyje nedalyvavo, nes tą pačią dieną turėjo dalyvauti kitoje byloje kaip liudytojas, o teismo posėdžio nebuvo pasižymėjęs.Nė vienas teismo posėdis nebuvo atidėtas dėl to, jog liudytojas jame nedalyvavo. Visi teismo posėdžiai buvo atidėti dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų teikiamų prašymų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Liudytojai į teismo posėdžius kviečiami teismo šaukimais. Šaukimai pagal CPK 116 straipsnį yra teismo procesiniai dokumentai, kurie yra surašomi, priimami ir įteikiami šio Kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos CPK 133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šaukimas liudytojui turi būti įteiktas šio Kodekso 117 – 132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jis turėtų pakankamai laiko atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Fiziniam asmeniui - liudytojui šaukimas įteikiamas asmeniškai, o jeigu šaukimą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (CPK 123 straipsnio 1, 3 dalys). Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 straipsnio 5 dalis). Jeigu nustatyta tvarka gavęs šaukimą liudytojas be svarbios priežasties neatvyko į teismą, jam gali būti skiriama iki 300 Eur bauda (CPK 248 straipsnio 2 dalis). Taigi, bauda liudytojui gali būti skiriama tik tais atvejais, jeigu jis nustatyta tvarka gavo šaukimą ir be svarbios priežasties neatvyko į teismą.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad liudytojui L. B. šaukimas į 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdį buvo įteiktas, to liudytojas neginčija. Priešingai, nei nurodo liudytojas, 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdis buvo atidėtas būtent dėl jo neatvykimo, tai patvirtina tiek teismo posėdžio informacinė pažyma, tiek ir teismo posėdžio garso įrašas. Todėl liudytojo argumentai, kad posėdis nebuvo atidėtas dėl to, jog liudytojas jame nedalyvavo, yra nepagrįsti.Įvertinęs kitas liudytojo nurodomas neatvykimo priežastis, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pastebi, kad liudytojas iš esmės pripažįsta, kad į teismo posėdį neatvyko dėl neapdairumo – posėdžio nepasižymėjo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, sutinka su liudytoju, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. jis turėjo vykti ir dalyvavo kitame teismo posėdyje Šalčininkų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-60-371/2017. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teisme 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdis buvo paskirtas 9.00 val., o Šalčininkų rajono apylinkės teisme – 13.30 val. Be to, Vilniaus apygardos teisme 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdis buvo paskirtas anksčiau – 2017 m. birželio 19 d., o Šalčininkų rajono apylinkės teisme –2017 m. birželio 29 d. Žinodamas šias aplinkybes, liudytojas teismo apie savo galimybes dalyvauti teismo posėdyje neinformavo. Atsižvelgtina ir į tai, kad atskirajame skunde liudytojas, kurio gyvenamoji vieta pagal bylos duomenis yra Vilniuje, taip pat neteigia, jog negalėjo spėti į abu teismo posėdžius.Kaip nurodo ir pats liudytojas, jis šiuo procesiniu statusu dalyvauja ne vienoje byloje, todėl liudytojo teisės ir pareigos jam turi būti gerai žinomos. Liudytojo argumentai dėl sunkios turtinės padėties yra deklaratyvūs, nes tai patvirtinančių įrodymų jis nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, liudytojo procesinis elgesys neatvykstant į posėdį neleido operatyviai išnagrinėti bylos, tokiu elgesiu buvo trukdomas ne tik teismas, bet ir kiti proceso dalyviai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nepaneigtas pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų teisinis pagrįstumas, todėl ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.