- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-22
- Bylos Nr.
- AS-146-277-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- I., I. S., V. S.
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Kretingos rajono savivaldybės tarybai, Kretingos rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. S. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. S. ir V. S. skundą atsakovėms Kretingos rajono savivaldybės administracijai ir Kretingos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjai skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. T2-322 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano“ ir sustabdyti Kretingos bendrojo plano galiojimą; įpareigoti Kretingos rajono savivaldybę per tris mėnesius organizuoti Kretingos rajono bendrojo plano sprendinių pakeitimą, numatant teisę pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype keisti žemės ūkio paskirtį į kitą: numatyti gyvenamajai teritorijai arba palikti kaip ir buvo - žemės ūkio veiklai.
II.
2009 m. kovo 23 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinę bylą pagal pareiškėjų - I. S. ir V. S. skundą atsakovėms – Kretingos rajono savivaldybei ir Kretingos rajono savivaldybės tarybai dėl bendrojo plano ir jo dalies panaikinimo nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėjai prašo panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimą Nr. T2-322 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrojo plano“, kuriuo patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendrasis planas, pagal kurį pareiškėjų žemės sklypas patenka į miško zoną.
Pažymėjo, kad pareiškėjų prašomas panaikinti aktas yra specialaus pobūdžio aktas – t.y. norminis administracinis aktas ir tokio akto teisėtumui tirti Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato specialią tvarką, kuri apima subjektus, turinčius teisę ginčyti tokio akto teisėtumą, prašymo ištirti norminio akto teisėtumą formą ir turinį, bylos nagrinėjimo tvarką (ABTĮ XVI skirsnis). Nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjų formuluojamas skunde reikalavimas panaikinti norminį administracinį aktą neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo, nes norminio teisės akto teisėtumas gali būti tiriamas, o ne naikinamas (ABTĮ 111 straipsnis). Tokią praktiką yra suformavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1131-2003.
Teismas padarė išvadą, kad antrasis pareiškėjų skundo reikalavimas - įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją organizuoti Kretingos rajono bendrojo plano sprendinių pakeitimą, numatant teisę pareiškėjų nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype keisti žemės ūkio paskirtį į kitą, numatyti gyvenamajai teritorijai arba palikti buvusią paskirtį žemės ūkio veiklai - yra išvestinis ir neatsiejamas nuo skunde išdėstyto pirmojo reikalavimo. Tokiu skundo reikalavimu jie siekia pakeisti dalį norminio teisės akto, kurio teisėtumo teismas dar nėra ištyręs, todėl šis reikalavimas taip pat nenagrinėtinas teismo.
Vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalimi teismas nutraukė bylą, pagal pareiškėjų - I. S. ir V. S. skundą panaikinti norminį administracinį aktą ir jo dalį, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
III.
2009 m. kovo 30 d. pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 23 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti teismą atnaujinti bylą bei nagrinėti skundą atsakovams Kretingos rajono savivaldybės administracijai ir tarybai dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T2-322 panaikinimo.
1. Mano, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 sprendimas Nr. T2-322, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra ne norminis administracinis aktas, o administracinis sprendimas, numatytas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 punkte, todėl jis gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka.
2. Teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, kurią suformavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A4-1131-2003. Kauno apygardos administracinis teismas šioje byloje nurodė, kad bendrasis planas yra norminis administracinis aktas ir tai motyvavo, remdamasis Teritorijų planavimo įstatymu bei Miestų, miestelių ir kaimų bendrojo planavimo laikinosiomis taisyklėmis. Atkreipia teismo dėmesį, kad šios taisyklės nebegalioja, o naujosiose – Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklėse, - patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263, vartojamos sąvokos atitinka Teritorijų planavimo įstatyme pateiktų sąvokų aiškinimą.
3. Teismas neteisingai suprato ginčo esmę. Pažymi, kad jų skundo esmė yra ta, kad Bendrasis planas, nustatydamas teritorijos naudojimo bei apsaugos principus (galima įveisti tik mišką) jų nuosavybės teise valdomame sklype, pažeidė jų interesus ir teisėtus lūkesčius (statyti gyvenamąjį namą), o šie principai įsigaliojo po atsakovės apsisprendimo tvirtinti Bendrąjį planą, todėl jie prašo panaikinti atsakovės išreikštą valią (priimtą sprendimą), o ne ištirti teisės norminius aktus.
4. Teigia, kad teismas neteisingai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo XVI skirsnyje išdėstytas teisės normas ir nepagrįstai nutraukė bylą. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl pažeistų teisių ir interesų, visada privalo tirti ar administracinis aktas, ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektų veika nepažeidžia visuomenėje nustatytų elgesio normų, protingumo, teisingumo, teisėtumo ir kitų principų.
5. Teismas nutraukė bylą dėl jos nepriskirtinumo teismų kompetencijai, tačiau nenurodė į kurią instituciją pareiškėjai turi kreiptis, kaip tai numato ABTĮ 102 straipsnio 1 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus viešojo ar vidaus administravimo srityje. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, išvardytos ABTĮ 15 straipsnyje.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kelia ginčą dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T2-322, kurio 1 punktu patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalies – Kretingos miesto bendrasis planas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad bendrasis planas yra norminis teisės aktas. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Taigi bendrasis teritorijos planas nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus, tam tikras elgesio taisykles, į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo ne kartą yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (pav., 2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS8-115/2005; 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje AS17-301/2007; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje AS5-324/2007).
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens kreipimuisi pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą, o teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi patikrinti ir nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl nurodytos pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, tokią teisę (įstatymų saugomą interesą) turi, ar jo teisės (įstatymų saugomi interesai) yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Bendrojo plano patvirtinimas nėra kliūtis asmeniui kreiptis į teismą dėl bendrojo planavimo procese galimai jo pažeistų teisių gynimo teisės aktais nustatyta tvarka. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjai savo skundu iš esmės siekia kad teismas apgintų, pareiškėjų teigimu, pažeistas jų teises bendrojo teritorijos planavimo procese, kadangi, pasak jų, Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322 patvirtinto bendrojo plano sprendiniai toje dalyje, kiek jie susiję su pareiškėjų valdomu žemės sklypu pažeidžia jų interesus ir teisėtus lūkesčius, nes nustatytas jų teises pažeidžiantis režimas, todėl jie nebegali naudoti savo žemės sklypo nei pagal buvusią paskirtį (žemės ūkio veiklai), nei pasikeisti žemės sklypo paskirtį į kitą (gyvenamąją). Nors pareiškėjai skundu prašo panaikinti visą Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. T2-322, tačiau iš skundo turinio matyti, kad faktiškai jie kreipiasi į teismą tik dėl tų bendrojo plano sprendinių, kurie susiję su pareiškėjų žemės sklypu. Iš pareiškėjų skundo reikalavimo, kuriuo prašoma teismo įpareigoti Kretingos rajono savivaldybę per tris mėnesius organizuoti Kretingos rajono bendrojo plano sprendinių pakeitimą, numatant teisę pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype keisti žemės ūkio paskirtį į kitą: numatyti gyvenamajai teritorijai arba palikti kaip ir buvo – žemės ūkio veiklai, spręstina, kad pareiškėjai iš esmės siekia ne bendrojo plano panaikinimo, o atitinkamų bendrojo plano sprendinių pakeitimo (Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnis) jų interesus liečiančioje teritorijoje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgus į tai, jog bendrasis teritorijos planas yra norminis administracinis teisės aktas, fiziniam asmeniui keliant individualų administracinį ginčą dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jo teisių, skunde turėtų būti suformuluoti atitinkami konkretūs ir savarankiški reikalavimai dėl galimai pažeistų teisių gynimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant reikalavimui dėl teisės aktą priėmusio subjekto įpareigojimo pakeisti atitinkamus neteisėtus bendrojo plano sprendinius (jei asmens, kurio teisės pažeistos, prašymas buvo atmestas, ar vilkinama priimti sprendimą), tokio reikalavimo nagrinėjimas yra galimas.
ABTĮ 10 straipsnio nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgdamas į pareiškėjų skunde išdėstytas faktines aplinkybes, taip pat į jų norimo ginčyti akto ypatumus, pirmosios instancijos teismas dar skundo priėmimo stadijoje šiuo konkrečiu atveju turėjo pagrindą pasinaudoti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pasiūlyti pareiškėjams per teismo nustatytą terminą patikslinti savo skundą pateikiant konkrečius reikalavimus dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jų subjektinių teisių gynimo, tačiau šia teise nepasinaudojo. Patikslinti skundo reikalavimus teismas nepasiūlė pareiškėjams ir po to, kai priėmė skundą nagrinėti. To nepadaręs, 2009 m. kovo 23 d. nutartimi nutraukdamas bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu teismas nesudarė pareiškėjams galimybės tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nurodyti pirmosios instancijos teismui, kuria apimtimi nagrinėti bylą, nes nagrinėjant bylą iš naujo pareiškėjams išlieka teisė pakeisti savo reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju dėl pirmiau aptartų priežasčių pirmosios instancijos teismui yra nurodyta išaiškinti pareiškėjams teisę patikslinti savo skundą. Pareiškėjai nepagrįstai prašė įpareigoti pirmosios instancijos teismą atnaujinti bylą, nes byla nebuvo sustabdyta, ji buvo nutraukta. Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjų I. S. ir V. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.