- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- I-1069-815/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03678-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. rugsėjo 12 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–2).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) apie 15 mėnesių, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d., kamerose Nr. 1, Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 17 laikytas netinkamomis sąlygomis, jį baudžiant kankinimu ir pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pasak pareiškėjo, Vilniaus PN kamerose vienam asmeniui tekdavo mažesnis plotas, negu nustatytas teisės aktuose: pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir HN 76:1999) 6.15 punktą asmeniui, laikomam laisvės atėmimo įstaigoje, turi teikti ne mažiau kaip 5 m². Pažymėtina, kad kamerose, kurių plotas – apie 18 m², įrengti: stalas, užimantis 1,5 m² grindų ploto, 4 dviaukščiai gultai, užimantys 4 m² grindų ploto, 4 spintelės, užimančios 3 m² grindų ploto, taip pat sanitarinis mazgas, užimantis 3 m² grindų ploto, todėl sveikas žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti. Pasak pareiškėjo, kamerose įrengta per daug miegamųjų vietų, nes jeigu patalpa yra 20 m² ploto, joje gali būti ne daugiau kaip 4 miegamosios vietos. Kamerose šalta, drėgna, taip pat jose neužtikrinamas natūralus apšvietimas, o tai kenkia regėjimui, be to, rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis, o tai žemina žmogaus orumą, taip tyčiniais pareigūnų veiksmais sudaromos konfliktinės situacijos tarp kalinamųjų, kurios taip pat kyla dėl fizinių ir psichologinių nepatogumų, kuriuos sukelia per mažas asmeniui tenkantis kameros plotas. Taigi, tokios gyvenimo sąlygos yra apgailėtinos ir tai yra akivaizdus baudimas kankinant.
2.2. Pasak pareiškėjo, asmeniui tenkančio ploto normos sumažinimas nuo 5 m² iki 3,6 m² – tai bausmės griežtinimas, kuris yra draudžiamas, ir akivaizdus faktas, kad Vilniaus PN pareigūnai piktnaudžiauja savo pareigomis, siekdami apriboti pareiškėjui jo teisių žinojimą ir apskritai jas panaikinti. Pareiškėjo nuomone, galbūt Vilniaus PN vadovas suteikė pavaldiniams per daug galių.
2.3. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Konvencijos 3 straipsniu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalis narėms Nr. 2006(2) „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Mandic ir Jovic prieš Slovėniją, Kudla prieš Lenkiją, Ananyev ir kiti prieš Rusiją, Savenkovas prieš Lietuvą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-1774/2011, Nr. A502-913/2011, Nr. A146-1622/2012), Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2008/2-1277, nurodo, kad dėl išvardytų neteisėtų Vilniaus PN, jų pareigūnų, veiksmų (neveikimo), neužtikrinant teisės aktuose nustatytų asmenų laikymo sąlygų, dėl pareigūnų nuolatinių provokacijų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą, kurią įvertina 10 000 Eur ir kuri jam turi būti atlyginta.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu kategoriškai nesutinka, kad pareiškėjo reikalavimas ir argumentai yra nepagrįsti ir neteisėti, pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, prašo skundo netenkinti, taip pat priteisti iš pareiškėjo 2,40 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 7–13).
1. Pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2012 m. gegužės 25 d. Pažymėtina, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nesisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena, atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Vilniaus PN iš pareiškėjo asmens bylos pateikia visų įstaigos direktoriaus ginčo laikotarpiui aktualių įsakymų dėl nuteistojo skirstymo į būrius ir nutarimų dėl nuteistojo nubaudimo kopijas, iš kurių matyti, kuriose patalpose (bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose) pareiškėjas gyveno, atliko jam paskirtas nuobaudas arba buvo laikomas izoliuotas, laikotarpiai, kuriais pareiškėjas buvo patalpintas minėtose patalpose.
2. Nuo 2010 m. balandžio 30 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir PĮ taisyklės), kurių 11¹.1 ir 11¹.2 punktuose nustatyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 m² pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 m² pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno Vilniaus PN bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 2-201-09 (antrojo būrio 201 gyvenamojoje patalpoje, 11 miegamoje vietoje), patalpos Nr. 201 plotas – 34,99 m², įrengta 11 miegamų vietų, taigi, vienam nuteistajam tenka apie 3,18 m² ploto, toks asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
3. Šiuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno gyvenamojoje patalpoje Nr. 2-201-09 nėra galimybės, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami, nesisteminama informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje, vienoje rinkmenoje, be to, jokie teisės aktai neįpareigoja Vilniaus PN sisteminti ir kaupti įvardytą informaciją. Be to, pats pareiškėjas skunde neįvardija, kokie asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu kartu su juo atliko bausmę patalpoje Nr. 2-201-09, taip pat nenurodo, koks plotas teko vienam asmeniui, jam būnant šioje patalpoje. Remiantis EŽTT praktika, konkrečiai nenustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją; EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, pavyzdžiui, galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt.
4. Paskiriant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, Nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktuose nustatytas gyvenamasis plotas. Visiems be išimties nuteistiesiems suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Taigi, gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų. Būrio patalpos apjungia kelias gyvenamąsias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio miegamosios patalpos sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė-poilsio kambarys. Vilniaus PN nustatytas bausmės atlikimo režimas, pagal kurį dienotvarkėje nustatytu laiku nuo 7.00 val. iki 23.00 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y. Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Vilniaus PN teritorijoje įrengtos krepšinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Dėl nuteistiesiems suteiktos judėjimo laisvės akivaizdu, kad net jeigu ir būtų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trūkumas jo gyvenamojoje patalpoje, šis neatitikimas negalėtų lemti neturtinės žalos asmeniui kilimo, nes būti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje. Vilniaus PN pareiškėjas laikytas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT administracinė byla Nr. A444-619/2008). Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi jį kankinti, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
5. Vilniaus PN gamybinės paskirties pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamosios paskirties pastatą ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudarytos komisijos 2006 m. rugsėjo 6 d. akte Nr. (101)-11.4-1827 pripažintas tinkamu naudoti, taigi, Vilniaus PN pastatai buvo visiškai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 m. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas.
6. Skunde minimu ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 2014 m. lapkričio 5 d.) pareiškėjas atliko jam paskirtas nuobaudas dėl Vilniaus PN bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų baudos izoliatoriaus kamerose (kamerų tipo patalpose) Nr. 3K (plotas – 13,64 m², įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam nuteistajam tenka apie 4,54 m² ploto), Nr. 8K (plotas – 11,33 m², įrengtos 2 miegamosios vietos, t. y. vienam nuteistajam tenka apie 5,66 m² ploto), 17K (plotas – 14,99 m², įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam nuteistajam tenka apie 4,99 m² ploto), Nr. 18K (plotas – 30,47 m², įrengtos 7 miegamosios vietos, t. y. vienam nuteistajam tenka apie 4,35 m² ploto), drausmės grupės gyvenamosios patalpose Nr. 1D (plotas – 12,69 m², įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam nuteistajam tenka apie 4,23 m² ploto), ir Nr. 9D (plotas – 14,23 m², įrengtos 3 miegamosios vietos, t. y. vienam nuteistajam tenka apie 4,74 m² ploto), taigi, paminėtose patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 3K, Nr. 8K, Nr. 17K, Nr. 18K ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose Nr. 1D; Nr. 9D pareiškėjas buvo laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, šiose patalpose jis atliko nuobaudas, kurios jam buvo skirtos už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. patekimas į šias patalpas priklausė tik nuo pareiškėjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausmę atlikti baudos izoliatoriuje (kamerų tipo patalpose) atsiranda padarius nusižengimą ir pažeidus teisės aktuose nustatytą Vilniaus PN tvarką. Pareiškėjas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose laikytas, nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų. Gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, dydis visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose atitinka PĮ taisyklės 11¹.2 punkte nustatytą normatyvą (3,6 m²), taigi, šio punkto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Vilniaus PN kamerų tipo patalpose ar drausmės grupės gyvenamosiose patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų.
7. Teismai skirtingai vertina drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų plotų skaičiavimą. Vilniaus PN nuomone, sanitarinis mazgas, esantis drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ar kamerų tipo patalpose, privalo būti įskaičiuotas į bendrą šių patalpų naudojamą plotą, nes sanitariniu mazgu naudojasi tik toje patalpoje esantys nuteistieji. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakyme Nr. 310 patvirtintu organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (toliau – ir STR 1.14.01:1999), patalpa – tai pastato dalis, atribota nuo jo likusios dalies atitvaromis iš visų pusių, turinti išėjimą į lauką arba kitas patalpas. Baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpų durys turi tik vieną išėjimą, t. y. išėjimą į bendrąjį sektoriaus koridorių. Sanitarinis mazgas, esantis baudos izoliatoriaus kamerose, neturėtų būti teismo įvertintas kaip atskira patalpa.
8. Svarbiausia tai, kad patalpose, kuriose laikytas pareiškėjas, vienam nuteistajam tenkantis plotas visiškai atitiko galiojančius įstatyminius reikalavimus, nurodytose patalpose vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų, taigi, skundžiamos aplinkybės dėl tariamai per mažo patalpų ploto negalėjo pareiškėjui sukelti intensyvią ir ilgai trunkančią slogią emocinę būseną, sukeliančią papildomus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, stipresnius negu tie, kuriuos išgyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už inkriminuotą nusikaltimą tam skirtose pataisos įstaigose.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas skunde abstrakčiai teigia, kad skunde nurodytose kamerose buvo šalta, drėgna, trūko natūralaus apšvietimo, taip pat rūkantys nuteistieji laikyti kartu su nerūkančiaisiais. Pažymėtina, kad visos Vilniaus PN patalpos, taip pat ir patalpos, kuriose pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės); kamerų tipo patalpoms nustatyti identiški drausmės grupės gyvenamosioms patalpoms keliami įrengimo reikalavimai. Visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, užtikrinantys natūralų šių patalpų apšvietimą, patalpose įrengtas dienos ir nakties elektros apšvietimas, patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos, pagal poreikį ir finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Visos minėtos Vilniaus PN patalpos aprūpintos inventoriumi pagal normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 19 d. įsakyme Nr. 1R-139 (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-139). Taigi, jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.
10. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Vilniaus VSC) nuolatos vykdo kontrolę, kaip Vilniaus PN laikomasi higienos normoje nustatytų reikalavimų, atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus, surašo patikrinimo aktus. Neplaniniai patikrinimai atliekami tais atvejais, kai Visuomenės sveikatos centre gaunami skundai iš suinteresuotų asmenų dėl galimai netinkamų sąlygų Vilniaus PN. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į minėtą instituciją su nusiskundimais dėl Vilniaus PN patalpų ar jų įrengimo trūkumų. Vilniaus VSC patikrinimų metu buvo tikrintos ir Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosios patalpos bei baudos izoliatoriaus kameros (kamerų tipo patalpos), patikrinimų metu vėdinimo, temperatūros, drėgmės normų pažeidimų nenustatyta, taip pat nenustatyta rūkymo faktų minėtose patalpose.
11. Vilniaus PN patalpų būklė visų pirma priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio. Patys nuteistieji, gyvendami gyvenamosiose patalpose, netausoja Vilniaus PN turto, jį niokoja, sąmoningai blogina patalpų būklę, be kita ko, nuolat gadina šviestuvus, ardo elektros instaliaciją, gadina kitą gyvenamosiose patalpose esantį inventorių. Vilniaus PN administracija įvairiais būdais kovoja su šiais reiškiniais, pagal finansines galimybes bei kaip įmanydama operatyviau šalina atsirandančius trūkumus, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad patalpose esantis inventorius nuolatos būtų tinkamos būklės.
12. Rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo Vilniaus PN patalpose nuteistiesiems draudžiama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 7 punkto nuostatas (prieš tai galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 14 punkto reikalavimas). Vilniaus PN nuteistieji rūko pasivaikščiojimų metu pasivaikščiojimų kiemuose, o už rūkymą ne tam skirtose vietose nuteistieji yra baudžiami. Vilniaus VSC, patikrinęs Vilniaus PN gyvenamąsias patalpas, 2016 m. sausio 7 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-5 konstatavo, kad baudos izoliatoriuje rūkymo faktų nenustatyta. Pažymėtina, jog teismui pateikiamuose nutarimuose „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra pareiškėjo daryti įrašai, kad jis yra rūkantis asmuo, taigi, pareiškėjo skunde dėstomi argumentai prieštarauja realiai situacijai. Vilniaus PN patalpose nuteistiesiems rūkyti griežtai draudžiama.
13. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Vilniaus PN administraciją nesikreipė.
14. Dėl neturtinės žalos
14.1. Vilniaus PN remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, CK 6.250, 6.271 straipsniais, nurodo, kad valstybės civilinė atsakomybė (civilinė atsakomybė be kaltės) kyla esant 3 sąlygoms: valstybės valdžios institucijos neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą, o nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) kilo būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus lemia šios žalos prigimtis ir objektas: neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos; neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai / veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT administracinė byla Nr. A520-1267/2013; kt.). Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011 ir kt.). Remiantis LVAT praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (administracinė byla Nr. A438-336/2012 ir kt.).
14.2. Pareiškėjas nepagrindžia, kaip jam kilo neturtinė žala, nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos kilimą, jos dydį, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos dydžio teisinis nepagrindimas įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai tik siekdamas sau turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės darė įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai.
Taigi, Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisių ir nepadarė jam jokios žalos, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
15. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo
Atsakovės atstovas nurodo, kad patyrė 2,40 Eur bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas (už 40 A4 formato lapo dokumentų kopijas), ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos 6 ir 7 punktais, Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29, prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas už– 2,40 Eur (0,06 Eur x 40).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjas V. G. nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo apgyvendintas šiose Vilniaus PN patalpose (žr. ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7–13)):
– Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 5 d. nutarime Nr. 28-1273(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui už bausmės režimo reikalavimų pažeidimą paskyrus nuobaudą – paskyrimą 12 mėnesių į drausmės grupę (b. l. 16–17), Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. 7-328 „Dėl nuteistojo perkėlimo į būrius“ (b. l. 18) pareiškėjas iš gyvenamosios patalpos Nr. 2-201-1 perkeltas į gyvenamąją patalpą Nr. 1D-4 (plotas – 12,69 m², įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka apie 4,23 m² ploto (drausmės grupės patalpų planas (b. l. 49)));
– Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 6 d. nutarime Nr. 56-1201(1) „Dėl nuteistojo atskiro arba izoliuoto laikymo“ pareiškėjui už bausmės režimo reikalavimų pažeidimą paskyrus nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų su izoliacija (b. l. 19–20), pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. lapkričio 10 d. (žr. b. l. 19) buvo perkeltas į baudos izoliatoriaus kamerą (kamerų tipo patalpą) Nr. 8K (plotas – 11,33 m², įrengtos 2 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka apie 5,66 m² ploto (baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų planas (b. l. 48))), nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. 14.45 val. (žr. b. l. 19–20) buvo apgyvendintas baudos izoliatoriaus kameroje (kamerų tipo patalpoje) Nr. 17K (plotas – 14,99 m², įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka apie 4,99 m² ploto (baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų planas (b. l. 48)));
– Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 28-1328(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui už bausmės režimo reikalavimų pažeidimą paskyrus nuobaudą – perkėlimą į baudos izoliatorių 15 parų (b. l. 21–22), pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 19 d. 14.50 val. iki 2014 m. gruodžio 3 d. 14.50 val. (b. l. 21–22) buvo apgyvendintas baudos izoliatoriaus kameroje (kamerų tipo patalpoje) Nr. 18K (plotas – 30,47 m², įrengtos 7 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka apie 4,35 m² ploto (baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų planas (b. l. 48)));
– Vilniaus PN direktoriaus 2014 m. gruodžio 4 d. nutarime Nr. 28-1376(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui už bausmės režimo reikalavimų pažeidimą paskyrus nuobaudą – perkėlimą 3 mėnesiams į kamerų tipo patalpas, pareiškėjas nuo 2014 m. gruodžio 4 d. 14.10 val. iki 2015 m. kovo 3 d. 13.00 val. buvo apgyvendintas baudos izoliatoriaus kameroje (kamerų tipo patalpoje) Nr. 17K (b. l. 23–24);
– Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. kovo 4 d. nutarime Nr. 28-204(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui už bausmės režimo reikalavimų pažeidimą paskyrus nuobaudą – perkėlimą 3 mėnesiams į kamerų tipo patalpas, pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 4 d. buvo apgyvendintas baudos izoliatoriaus kameroje (kamerų tipo patalpoje) Nr. 17K (b. l. 25);
– Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. birželio 4 d. nutarime Nr. 28-556(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui už bausmės režimo reikalavimų pažeidimą paskyrus nuobaudą – perkėlimą 4 mėnesiams į kamerų tipo patalpas, pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 4 d. 14.10 val. iki 2015 m. spalio 3 d. 15.30 val. buvo apgyvendintas baudos izoliatoriaus kameroje (kamerų tipo patalpoje) Nr. 17K (b. l. 26–27);
– Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. spalio 5 d. nutarime Nr. 28-1007(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 28–29) pareiškėjui už bausmės režimo reikalavimų pažeidimą paskyrus nuobaudą – perkėlimą 1 mėnesiui į kamerų tipo patalpas, pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 5 d. 15.40 val. iki 2015 m. lapkričio 3 d. 15.40 val. buvo apgyvendintas drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 9D (plotas – 14,23 m², įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka apie 4,74 m² ploto (drausmės grupės patalpų planas (b. l. 49)));
– pareiškėjas, atlikęs nuobaudas drausmės grupėje, iki 2016 m. liepos 24 d. 11.50 val. buvo apgyvendintas gyvenamojoje patalpoje Nr. 2-201-1 (plotas – 34,99 m², įrengta 11 miegamų vietų, vienam nuteistajam tenka apie 3,18 m² ploto (bendrabučio patalpų planas (b. l. 50)));
– Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. liepos 8 d. nutarime Nr. 28-657(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui už bausmės režimo reikalavimų pažeidimą paskyrus nuobaudą – perkėlimą 5 paroms į kamerų tipo patalpas, pareiškėjas nuo 2016 m. liepos 24 d. 11.50 val. iki 2016 m. liepos 29 d. 11.50 val. buvo apgyvendintas baudos izoliatoriaus kameroje (kamerų tipo patalpoje) Nr. 3K (plotas – 13,64 m², įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam nuteistajam tenka apie 4,54 m² ploto (baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų planas (b. l. 48))) (b. l. 30–31);
– nuo 2016 m. liepos 29 d. 11.50 val. pareiškėjas buvo apgyvendintas gyvenamojoje patalpoje Nr. 2-201-1.
2. Vilniaus VSC, vadovaudamasis HN 76:2010, Vilniaus PN atliko tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir 2015 m. liepos 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1752, be kita ko, nurodė: Vilniaus PN dėl profilaktinio aplinko kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privaloma profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla, informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Vilniaus PN registruojama; nurodytos aplinkybės atitiko H 76:2010 60 punkto reikalavimus (b. l. 34–36).
3. Vilniaus VSC, vadovaudamasis HN 134:2015, atlikęs Vilniaus PN tiesioginę operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodė:
3.1. 2016 m. sausio 7 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-5, be kita ko, nurodė: Vilniaus PN yra veikianti Sveikatos priežiūros tarnyba, kurioje teikiamos pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos; prižiūrėtojai yra išklausę privalomuosius pirmosios pagalbos mokymo kursus ir turi sveikatos žinių atestavimo pažymėjimus, tai atitiko HN 134:2015 5 punkto reikalavimą (b. l. 42–43).
3.2. 2016 m. sausio 25 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-41, be kita ko, nurodė: Vilmiaus PN dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos), t. y. dėl nariuotakojų ir graužikų naikinimo, 2014 m. gegužės 8 d. su UAB „Dezinfa“ sudarė sutartį Nr. VLN-P-2014/123/24-33; įstaigoje pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, pagal kurį įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas; nurodytos aplinkybės atitiko HN 134:2015 20 punkto reikalavimą (b. l. 39–41).
4. Remiantis Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2016 m. spalio 10 d. pažyma Nr. 14-3102 „Dėl nuteistojo V. G. skundų, prašymų (pareiškimų) teikimo“, pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. spalio 10 d. į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais, prašymais (pareiškimais) dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, netinkamų gyvenimo sąlygų kamerų tipo patalpose, baudos izoliatoriuje, bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, karantino gyvenamosiose patalpose, netinkamo inventoriaus, apšvietimo, patalpų temperatūros ar blogos ventiliacijos nesikreipė (b. l. 51).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas V. G. prašo teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“
2. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas V. G. Vilniaus pataisos namuose nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 bei 11¹.2 punktus iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 m², o pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Teismas, įvertinęs kamerų plotus ir jose laikomų asmenų skaičių (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), kai V. G. buvo laikomas Vilniaus pataisos namuose, daro išvadą, jog pareiškėjo teisės dėl trūkstamo ploto nebuvo pažeistos. Teismas pabrėžia, kad kamerų plotai skaičiuojami bendri, o baldai, sanitarinis mazgas, nors ir užima tam tikrą plotą, tačiau negali būti atimami iš bendro ploto.
3. Nors pareiškėjas skundžiasi, kad kamerose buvo nehigieniška, šalta, drėgna, tamsu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus pataisos namuose kameros vėdinamos per skaidraus stiklo langus (b. l. 7-13), todėl šviesos trūkumo negalima konstatuoti. Pareiškėjo teiginiai apie šaltį, drėgmę, nehigieniškas sąlygas nėra niekuo pagrįsti. Priešingai, teismas nustatė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktuose (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2, 3 punktuose) konstatuota, kad Vilniaus pataisos namuose higienos sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus.
Nors pareiškėjas pateikė abstraktų teiginį, kad jis buvo laikomas su rūkančiais, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. G. neprašė jo laikyti su nerūkančiais asmenimis, be to jokių nusiskundimų Vilniaus pataisos namų administracijai nereiškė (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą).
4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo teiginiai apie jo laikymą Vilniaus pataisos namuose žiauriomis sąlygomis yra niekuo nepagrįsti, Vilniaus pataisos namų administracijos veiksmai nagrinėjamoje administracinėje byloje atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus.
5. Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos yra neatsiejamai susiję su procesinių dokumentų ruošimu, valstybės institucijos funkcijomis, teismo vertinimu, tokių menkų išlaidų (2,40 Eur) priteisimas būtų neprotingas ir nesąžiningas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.