- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- eI3-1035-596/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02800-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Savivaldybės administracija arba VRSA) direktoriaus 2022 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. KADI-1241 ,,Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. balandžio 22 d. prašymą Nr. A34 (1)-3629.
Nurodo, kad 2022 m. birželio 2 d. gavo Įsakymą, kuriame nurodyta, kad, vadovaujantis atitinkamais teisės aktais, Savivaldybės administracijos direktorius atsisako organizuoti pareiškėjui priklausančio 0,0923 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu Žemės sklypu, kadangi valstybinis žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto kriterijaus.
Pareiškėjo įsitikinimu, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas atitinka Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), 2 punkte pateiktą išaiškinimą, kadangi jo neįmanoma suformuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes jis yra įsiterpęs tarp valstybinės ir privačios žemės sklypų bei neviršija 0,04 ha. Pažymi, kad minimas valstybinės žemės sklypas taip pat neatitinka ir kriterijų, kuriuos taikant valstybinės žemės sklypas nėra laikomas įsiterpusiu.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Įsakyme tik abstrakčiai nurodyta, jog tarp gatvių ir Žemės sklypo nėra laisvo valstybinės žemės ploto, kuris atitiktų įsiterpusio sklypo sąvoką, tačiau nėra pateikto nei vieno konkretaus argumento, dėl ko Savivaldybės administracijos direktorius mano, jog tokio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo nėra. Nurodo, kad atsakovui kartu su prašymu pateikti įrodymai patvirtina, jog prie Žemės sklypo yra 6 kv. m valstybinės žemės plotas, kurį, remiantis Taisyklių 2 punktu, galima laikyti įsiterpusiu. Atkreipia dėmesį, kad neketina Žemės sklype eksploatuoti naudingųjų išteklių, todėl jam nėra privalomi ir kiti bendrojo plano reikalavimai – rekultivuoti teritoriją ir rengti teritorijos detalųjį planą.
Pažymi, kad valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs būtent pietinėje Žemės sklypo dalyje. Pagal sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą pietinėje Žemės sklypo dalyje tarp gatvės raudonųjų linijų yra 5 m gatvės teritorija, kas atitinka Įsakyme nurodytą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014) 33 dalies nuostatą, kad pietinėje pusėje su Žemės sklypu besiribojančios gatvės teritorija tarp gatvės ir raudonųjų linijų turi būti planuojama ne mažiau kaip 5 m pločio. Pareiškėjo teigimu, perplanavus Žemės sklypą, šiaurinė sklypo dalis bei išmatavimai tarp gatvės teritorijos, raudonųjų linijų nesikeis, todėl jam nėra aišku, dėl Įsakyme teikiamos nuorodos į STR 2.06.04:2014 nuostatas dėl šiaurinėje pusėje su Žemės sklypu besiribojančios gatvės teritorijos tarp gatvės ir raudonųjų linijų pločio.
Nurodo, kad sutinkamai su Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (Vyriausybės 2014 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 44 redakcija) (toliau – ir Aprašas), 10 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 48 dalimi, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami ar nustatomas, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdas žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.
Apibendrindamas skunde nurodytas aplinkybes pareiškėjas akcentuoja, jog Įsakymas yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nemotyvuotas, o jame pateikiami tik abstraktaus pobūdžio teiginiai ir nuorodos į įvairius teisės aktus, nepaaiškinant dėl ko atitinkamo valstybinės žemės sklypo negalima laikyti įsiterpusiu ir dėl ko toks pertvarkymas neatitinka teisės aktais keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė Savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą skundui pateikti, nes skundžiamą Įsakymą gavo 2022 m. birželio 2 d., o skundas teismui paduotas 2022 m. liepos 5 d., t. y. praėjus vienam mėnesiui nuo skundžiamo teisės akto gavimo.
Paaiškina, kad skundžiamu Įsakymu buvo atsisakyta organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu Žemės sklypu, kadangi valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto kriterijų.
Atsakovė cituoja Taisyklių 2 punkte įtvirtintą reglamentavimą ir daro išvadą, kad valstybinės žemės plotą galima būtų paduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą, kai jis atitinka išvardytus kriterijus. Pažymi, kad Taisyklių 2.2 papunktyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą, parengtą ir patvirtintą iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo – 1996 m. sausio 1 d.
Akcentuoja, kad ginčo teritorijoje galioja SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas (1994 m. korektūra) (toliau – ir Generalinis planas), iš kurio turinio matyti, kad tiek iš šiaurinės, tiek iš pietinės pusės pareiškėjo Žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos keliais, kas patvirtina skundžiame Įsakyme nurodytus teiginius, kad tarp gatvių ir Žemės sklypo nėra laisvos valstybinės žemės ploto, kuris atitiktų įsiterpusio sklypo sąvoką.
Atkreipia dėmesį, kad savivaldybės specialistai, naudodami programą Geo Media Professional, atliko tiek šiaurinėje, tiek pietinėje Žemės sklypo pusėje esančių kelių matavimus, kurie parodė, kad pietinėje pusėje esančio kelio plotis yra 5 m, kas atitinka Generalinį planą. Akcentuoja, kad vadovaujantis STR 2.06.04:2014 IX skyriaus 33 dalimi, su pareiškėjo Žemės sklypu besiribojančios gatvės turi būti planuojamos kaip Ds* kategorijos. Pažymi, kad pagal Generalinį planą pietinėje pusėje su Žemės sklypu besiribojančios gatvės teritorija tarp gatvės raudonųjų linijų turi būti planuojama ne mažiau kaip 5 m pločio. Atsakovė laikosi pozicijos, jog tai taip pat patvirtina skundžiamame Įsakyme nurodytus teiginius, kad tarp gatvių ir Žemės sklypo nėra laisvos valstybinės žemės ploto, kuris atitiktų įsiterpusio sklypo sąvoką.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2023 m. birželio 19 d. teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus su papildomais įrodymais. Nurodė, kad papildomai į bylą pateikti pareiškėjo tėvo E. B. 2006 m. balandžio 30 d. ir 2006 m. birželio 10 d. susitarimai dėl suderintos ginčo tvoros ir sklypo ribų su kaimyninių sklypų savininkais bei 2006 m. birželio 23 d. prašymas atlikti ginčo sklypo matavimus patvirtina, kad jau tuo metu esant pastatytai ginčo tvorai, ji buvo suderinta su SB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininku ir atitiko sklypo ribas bei nepateko į kelio ribas. Atkreipė dėmesį, kad SB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybos 2006 m. liepos 1 d. protokolu pareiškėjo tėvui (buvusiam sklypo savininkui) buvo leista patikslinti sklypo ploto geodezinius matavimus pastatytos tvoros ribose ir padidėjusią sklypo dalį privatizuoti. UAB ,,Krianta“ atlikus ginčo sklypo geodezinius matavimus buvo gauta 2013 m. lapkričio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) teigiama išvada dėl atliktų matavimų teisingumo. Nurodė, kad NŽT 2014 m. liepos 8 d. priėmė įsakymą dėl 147 kv. m įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo pareiškėjo tėvui. Daro išvadą, kad paminėti įrodymai patvirtina, kad SB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdyba jau yra davusi sutikimą išsipirkti įsiterpusį Žemės sklypą ir paneigia atsakovės motyvus, kad tokio sutikimo nėra. Atkreipė dėmesį, kad iš kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktų nuotraukų, kuriose matomas SB ,,(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypų išsidėstymas, matyti, kad žemės sklypai yra pasislinkę į kelio zoną, elektros stulpai yra žemės sklypų teritorijose, o ne kelio zonoje, kaip buvo anksčiau.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymi, kad kartu su kitais rašytiniais įrodymais pareiškėjas pateikė 2013 m. lapkričio 29 d. NŽT teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.30)-3761, iš kurio matyti, kad teigiama patikrinimo išvada buvo surašyta dėl pertvarkomos teritorijos, kurios plotas 0,0776 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir greta esančio 0,0134 ha laisvos valstybinės žemės ploto (planavimo organizatorius E. B.), tačiau iš pareiškėjo pateikto 2014 m. liepos 8 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2725 (toliau – ir NŽT 2014 m. liepos 8 d. įsakymas) 5 punkto matyti, kad E. B. per 6 mėn. nuo valstybinės žemės sklypo prikimo–pardavimo sutarties pasirašymo įpareigojamas sujungti įsiterpusį 147 kv. m ploto sklypą, nurodytą įsakymo 1 punkte, su 776 ploto pagrindiniu žemės sklypu (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) į vieną 923 kv. m ploto žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimais bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2015 m. kovo 19 d. nuosavybės teise priklauso 0,0923 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai, su pastatu – sodo namu, esantys (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų bazės išrašo matyti, kad Žemės sklypas suformuotas sujungus sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas su Įsakymu nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti bei įpareigoti Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti jo 2022 m. balandžio 22 d. Prašymą.
Ginčo teisiniams santykiams aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ir Žemės įstatymas), Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (Vyriausybės 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1854 redakcija), Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės), Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų apraše, patvirtintame Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (Vyriausybės 2014 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 44 redakcija) (toliau – ir Aprašas).
Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, be kita ko, gali būti rengiami tais atvejais, kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų. To paties įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis). Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalis). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).
Pagal Projektų rengimo taisyklių 2 punktą projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Projektas gali būti rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (2.6 papunktis). Projektų rengimo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) keičiami į numatytą savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane. Formuojant naujus ar pertvarkant esamus žemės sklypus, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma ir keičiama vadovaujantis Aprašu (Projektų rengimo taisyklių 8 punktas). Organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Tais atvejais, kai projektą pageidaujama rengti įsiterpusiame valstybinės žemės plote (išskyrus mėgėjų sodų teritorijoje esantį plotą), organizatorius, prieš priimdamas sprendimą pradėti rengti projektą, atlieka Projektų rengimo taisyklių 56 punkte nurodytus veiksmus, o sprendimą pradėti rengti projektą priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasibaigus Projektų rengimo taisyklių 47–48 punktuose nurodytuose teisės aktuose nustatytam terminui, per kurį besiribojančių žemės sklypų savininkai ar naudotojai turi informuoti organizatorių apie pageidavimą tapti projekto iniciatoriais.
Aprašo 9 punkte nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai), išskyrus Aprašo 10 punkte nurodytą atvejį, keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus), išskyrus Aprašo 10 punkte nurodytą atvejį, priimamas kartu su sprendimu patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.
Pareiškėjas skunde laikosi pozicijos, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas atitinka Taisyklių 2 punkte įtvirtintą įsiterpusio valstybinės žemės sklypo apibrėžimą, todėl teigia, kad ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Kaip ir minėta, vadovaujantis Projektų rengimo taisyklių 2.6 papunkčiu, projektas, be kita ko, gali būti rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu yra laikomas valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suformuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršija 0,04 ha, taip pat prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio. Įsiterpusiu nelaikomas valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su laisvos valstybinės žemės plotu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Kai įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) ribos, plotis neviršija 10 m, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu valstybinio žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu valstybinio žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 m, laikoma, kad įsiterpusį valstybinį žemės sklypą sudaro griovys. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytą didžiausią įsiterpusio valstybinio žemės sklypo plotą, tačiau pagal žemėtvarkos projektą prie jo negalima suformuoti privažiuojamojo kelio ir (arba) šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu įsiterpęs žemės plotas, esantis mėgėjų sodo teritorijoje, gali būti didinamas iki 0,12 ha. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus sujungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.
Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad valstybinės žemės plotas gali būti parduodamas ar išnuomojamas ne aukciono būdu kaip įsiterpęs žemės sklypas, jei atitinka Taisyklių 2 punkte išvardintus kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 2.2 papunktyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą, parengtą ir patvirtintą iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo – 1996 m. sausio 1 dienos. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo teritorijoje galioja SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis planas (1994 m. korektūra), iš kurio matyti, kad tiek iš šiaurinės, tiek iš pietinės pusės pareiškėjo žemės sklypas ribojasi su SB „(duomenys neskelbtini)“ keliais, o pietinėje pusėje su Žemės sklypu besiribojančios gatvės teritorija tarp gatvės raudonųjų linijų turi būti planuojama ne mažiau kaip 5 m pločio. Į bylą pateikta Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos ortofotografinio plano ištrauka iš Savivaldybės administracijos specialistų parengtos schemos, kuri parengta Geo Media Professional programine įranga naudojant VĮ Registrų centre registruotas žemės sklypų ribas, patvirtina, kad buvo atlikti Žemės sklypo šiaurinėje ir pietinėje pusėse esančių kelių matavimai, kurie parodė, kad pietinėje Žemės sklypo pusėje esančio kelio plotis yra 5 m, kas atitinka Generalinį planą. Be to, vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ IX skyriaus 33 dalimi, su pareiškėjo Žemės sklypu besiribojančios gatvės turi būti planuojamos kaip Ds* kategorijos, taigi turi atitikti STR 2.06.04:2014 33 dalies 10 lentelėje nurodytus Ds* kategorijos gatvėms nustatytus eismo juostos plotį bei minimalų atstumą tarp gatvės raudonųjų linijų.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, sutiktina su atsakovės pozicija, jog nagrinėjamu atveju tarp Žemės sklypo ir jo pietinėje pusėje esančios gatvės nėra laisvos valstybinės žemės ploto, kuris atitiktų įsiterpusio sklypo sąvoką, nes minėtas laisvos valstybinės žemės plotas priskiriamas suformuotai SB ,,(duomenys neskelbtini)“ gatvės teritorijai. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad valstybinės žemės plotas atitinka Taisyklių 2 punkte nustatytus kriterijus ir gali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, laikytini nepagrįstais.
Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis byloje pateiktais VĮ Registrų centro NTR duomenų bazės išrašais nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo naudojimo būdas – Mėgėjų sodo žemės sklypai. SBĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad mėgėjų sodo teritorija yra laikoma savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). To paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Pagal Taisyklių 4 punką, įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduoti tik tada, jeigu sodininkų bendrija atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas su rašytiniais paaiškinimais pateikė papildomus įrodymus, kurie, jo teigimu, patvirtina, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ jau yra davusi sutikimą išsipirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.
Iš iš bylą pateiktų E. B. (pareiškėjo tėvo, buvusio žemės sklypo Nr. 3 savininko) 2006 m. birželio 10 d. susitarimų su kaimyninių sklypų Nr. 2 ir Nr. 4 savininkais dėl tvoros ir sklypo ribų matyti, kad jie susitarė atskirti sklypus Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 stacionarine 1,5 m tvora su betoniniais 25 cm pločio pamatais, kurie nuosavybės teise priklauso sklypo Nr. 3 naudotojui. Sklypo Nr. 3 naudotojas E. B. su 2006 m. birželio 23 d. su prašymu kreipėsi į SB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdybą, prašydamas leisti patikslinti sklypo Nr. 3 ploto matavimus pastatytos tvoros ribose, kuri 2006 m. liepos 1 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. I nutarė leisti jam patikslinti minėto sklypo ploto geodezinius matavimus pastatytos tvoros ribose ir padidėjusio sklypo dalį privatizuoti. 2012 m. vasario 28 d. E. B. pateikė prašymą NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui leisti rengti įsiterpusio į sklypą Nr. 3 valstybinės žemės ploto formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT 2013 m. lapkričio 29 d. surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.30.)-3761, kuriame nurodyta, jog tikrinamasis dokumentas – Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo pertvarkoma teritorija – 0,0776 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (SB ,,(duomenys neskelbtini)“) ir greta esantis 0,0134 ha laisvos valstybinės žemės plotas, ir kuriame pateikta teigiama patikrinimo išvada, t. y. kad teritorijų planavimo procedūros ir projekto, kurį parengė UAB „Krianta“, sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentą tvirtinti galima. SB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime, vykusiame 2013 m. vasario 8 d., be kita ko, buvo nutarta leisti išsipirkti sklypais nesuformuojamą laisvos žemės plotą bendrijos nariui sklypo Nr. 3 savininkui E. B.. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 8 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2725 ,,Dėl įsiterpusio žemės sklypo Nr. 3-1, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, nustatytų kadatro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir pardavimo E. B.“, kuriuo, be kita ko, nusprendė: suformuoti žemės sklypą ir patvirtinti žemės sklypo Nr. 3-1, kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB ,,Krianta“ 2013 m. gruodžio 17 d. parengtą žemės sklypo Nr. 3-1 kadastro duomenų bylą (1 punktas); nustatyti įsakymo 1 punkte suformuoto žemės sklypo Nr. 3-1 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – žemės ūkio, būdą – mėgėjų sodo žemės sklypai (2.1 papunktis); parduoti E. B. įsiterpusį 147 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), SB ,,(duomenys neskelbtini)“ (4 punktas); įpareigoti E. B. per 6 mėnesius nuo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo sujungti įsiterpusį 147 kv. m ploto žemės sklypą, nurodytą 1 punkte, su 776 kv. m ploto pagrindiniu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į vieną 923 kv. m ploto žemės sklypą (5 punktas). VĮ Registrų centro 2014 m. lapkričio 17 d. NTR išrašas patvirtina, jog duomenys apie žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), suformavimą buvo įregistruoti.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. B. (buvęs Žemės sklypo savininkas) nurodė, kad SB esančiame žemės sklype tvoros statymas buvo derinamas su tuometiniu sodininkų bendrijos valdybos pirmininku ir gretimų sklypų savininkais. Kadangi statant tvorą matavimai buvo preliminarūs, ją pastatęs jis kreipėsi į SB valdybą su prašymu leisti atlikti patikslinti sklypo geodezinius matavimus. Juos atliko UAB „Krianta“, kuri patvirtino, kad tvora yra sklypo ribose. Sodininkų bendrija jam leido privatizuoti padidėjusį sklypo plotą. Žemės sklypą jis padovanojo sūnui (pareiškėjui), nekeisdamas sklypo formos. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojas iš esmės patvirtino teismui pateiktuose įrodymuose nurodytas aplinkybes, tačiau nenurodė jokių kitų aplinkybių, turinčių reikšmės šioje byloje nagrinėjamam ginčui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtų dokumentų turinį daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu pateikti SB „(duomenys neskelbtini)“ surinkimų protokolai, iš kurių matyti, kad buvusiam Žemės sklypo savininkui E. B. buvo duoti sutikimai leisti įsigyti 0,0134 ha laisvos valstybinės žemės plotą (nors buvo įsigytas 147 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas), nesiekiantį SB „(duomenys neskelbtini)“ kelio (ką patvirtina žemės sklypo planas M 1:500), akivaizdžiai yra nesusiję su pareiškėjo 2022 m. balandžio 22 d. Prašymu, todėl konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju SB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimas dėl, kaip teigia pareiškėjas, įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio minėtos sodininkų bendrijos teritorijoje, nebuvo ir nėra gautas.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš į bylą pateikto NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. sausio 17 d. žemės patikrinimo akto Nr. 48ŽN-11-(14.48.78.) (toliau – ir 2019 m. sausio 17 d. patikrinimo aktas) matyti, kad 2019 m. sausio 16 d. buvo atliktas pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ir greta esančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pietinės dalies patikrinimas, kurio metu buvo nustatytas pažeidimas - užimta valstybinės žemės dalis, o iš jo Priedo Nr. 2 „Matavimų schema M1:500“ - kad šalia pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo tvoros užimtas valstybinės žemės dalies plotas sudaro 6 kv. m. Į bylą taip pat pateiktas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-143-(14.48.78) (toliau – ir 2022 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktas), kuriame, kaip ir 2019 m. sausio 17 d. patikrinimo akte, nustatytas pažeidimas - užimta valstybinės žemės dalis, kurios plotas – 6 kv. m. Iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. gruodžio 1 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-441-(14.48.78) (toliau – ir 2022 m. gruodžio 1 d. patikrinimo aktas) matyti, kad NŽT Vilniaus rajono skyriui 2022 m. lapkričio 22 d. atlikus Lietuvos Respublikai priklausančios laisvos valstybinės žemės dalies, esančios (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos tarp žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 10) naudojimo patikrinimą vietoje, be kita ko, nustatyta, kad atitinkamuose žemės sklypų tvoros ir/ ar gyvatvorės patenka/nepatenka ant valstybinės žemės. Kaip galima suprasti iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus rašto (toliau – ir Raštas), adresuoto pareiškėjui, 2022 m. lapkričio 22 d. patikrinimas buvo atliktas buvo atliktas reaguojant būtent į pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 2 d. prašymą „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo“. Rašte yra nurodyti žemės sklypai, kurių tvoros įsiterpia į valstybinę žemę ir užima valstybinės žemės atitinkamus plotus, kurių reikšmės nurodytos 2022 m. gruodžio 1 d. patikrinimo akto priede Nr. 2 „Matavimų schema M1:500“, o pareiškėjui pranešta, kad Rašte nurodytų žemės sklypų savininkų atžvilgiu bus pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje. Rašte atkreiptas pareiškėjo dėmesys, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistas, atlikęs 2022 m. lapkričio 22 d. patikrinimą vietoje ir surašęs 2022 m. gruodžio 1 d. patikrinimo aktą, jame neapžvelgė žinomos situacijos, susijusios su žemės sklypų, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tvoromis į (duomenys neskelbtini) pusę.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į duomenis, kurie užfiksuoti paminėtuose NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. sausio 17 d., 2022 m. balandžio 27 d., 2022 m. gruodžio 1 d. patikrinimo aktuose ir jų prieduose, pritaria atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytiems argumentams, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės siekia įsigyti tokio paties dydžio valstybinės žemės plotą, kokį šiuo metu yra neteisėtai užėmęs, t. y. siekia įsigyti 6 kv. m užimtos valstybinės žemės plotą, esantį pietinėje Žemės sklypo dalyje.
Pareiškėjas, be kita ko, skunde taip pat remiasi argumentu, jog skundžiamas Įsakymas yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nemotyvuotas. Pareiškėjo nuomone, Įsakyme nurodyti tik abstraktaus pobūdžio teiginiai ir nuorodos į teisės aktus, tačiau nepaaiškinama, dėl kokių priežasčių atitinkamo valstybinės žemės sklypo negalima laikyti įsiterpusiu ar dėl kokių priežasčių toks pertvarkymas neatitinka teisės aktuose keliamų reikalavimų.
Individualiems administraciniams aktams yra taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5-7 punktuose nustatyti reikalavimai, tarp kurių ir reikalavimas, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010). VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; 2022 m. sausio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4-502/2022; kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš byloje pateikto skundžiamo Įsakymo turinio, Savivaldybės administracija išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo Prašyme išdėstytas faktines aplinkybes, t. y. skundžiamame Įsakyme nurodė ne tik teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis jis buvo priimtas, bet ir paaiškino, dėl kokių priežasčių aptariamas valstybinės žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Įsakymą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, nenustatyta, kad Įsakymo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, netinkamai įvertinti turimi duomenys ir įrodymai, bei pritaikyti teisės aktai. Taigi, skirtingai nei skunde nurodo pareiškėjas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Įsakymas neturi esminių motyvavimo trūkumų ir atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus.
Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įsakymas buvo priimtas tinkamai įvertinus pareiškėjo Prašyme nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikius teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia Savivaldybės administracijos padarytų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Konstatavus Įsakymo teisėtumą, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.
Atsakovė atsiliepime į skundą teigia, kad pareiškėjas skundą teismui dėl Įsakymo panaikinimo pateikė praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo pateikimo terminą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo atstovas skundą teismui dėl skundžiamo Savivaldybės administracijos Įsakymo, kuris priimtas ir pareiškėjui įteiktas 2022 m. birželio 2 d., elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė 2022 m. liepos 4 d. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 65 straipsnyje reglamentuotas procesinių veiksmų atlikimo terminų skaičiavimas, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia. Tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (ABTĮ 65 straipsnio 4 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad paskutinė skundo dėl Įsakymo, priimto 2022 m. birželio 2 d., panaikinimo pateikimo teismui diena (2022 m. liepos 3 d.) buvo ne darbo diena, atsakovės argumentus, kad pareiškėjas, 2022 m. liepos 4 d. pateikdamas skundą teismui, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo pateikimo terminą, vertina kaip nepagrįstus.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.