- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- AN15.-5214-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04390-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- S. S.
- Nukentėjusysis
- H. G.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. S., jo įstatyminiams atstovams Z. S. ir S. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. 2019 m. gegužės 23 d., apie 13.38 val., Vilniuje, A. Kojelavičiaus-Skardžio gatvių sankryžoje, vairuodamas dviratį, keisdamas važiavimo kryptį, t. y. sukdamas į kairę sankryžoje, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, dėl ko susidūrė su lenkiančiuoju automobiliu „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintas dviratis ir automobilis. Tokiu būdu S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 ir 157 punktus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Teismo posėdyje S. S. parodė, kad važiavo Kojelavičiau gatve, visą laiką laikydamasis kuo arčiau šaligatvio. Tai yra dviejų priešpriešinių juostų kelias. Norėjo daryti posūkį į kairę. Siekdamas įsitikinti, ar saugu ištiesti ranką ir daryti posūkį, atsisuko atgal. Tuo metu jį aplenkė paskui važiavęs automobilis. Kitas automobilis važiavo ta pačia kryptimi, bet buvo pakankamai toli, savo juostoje, dar nelenkė. Automobilis buvo pakankamai toli, todėl atrodė saugu ištiesti ranką ir daryti posūkio manevrą. Buvo visiškai ištiesęs ranką, laikė beveik per visą manevrą. Iškėlęs ranką pradėjo judėti į eismo juostos centrą ir iš centro pradėjo daryti posūkį. Darant posūkį mašina įvažiavo į šoną. Automobilio vairuotojas buvo su keleive, kuri patvirtino, kad matė ištiestą ranką, bet sakė, kad „negi ji jam sakys, jis gi vairuotojas“. Kitų asmenų, kurie būtų matę tą eismo įvykį, nebuvo. Po susidūrimo bandė kalbėti su to automobilio vairuotoju, bet jis pradėjo labai rėkti, visiškai nesuprato, ką sakė, nesuprato net kokia kalba kalbėjo. Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo S. S. nurodė, kad paaiškinimus duos teisme (b. l. 1). Tyrimo metu S. S. nurodė, kad 2019 m. gegužės 23 d. važiavo dviračiu A. Kojelavičiaus g., laikėsi dešinės juostos pusės. Jam reikėjo sukti į kairę, į Skardžio g. Prieš rodydamas posūkį ranka, atsisuko atgal įsitikinti ar saugu tai daryti. Atsisukus jį aplenkė vienas automobilis, kitas buvo toli už jo. Įsitikinęs, kad saugu ištiesti ranką, pilnai ją ištiesė ir pradėjo judėti į juostos vidurį ir padarė posūkį. Kai kirto priešingą juostą ir buvo pilnai statmenas A. Kojelavičiaus g., anksčiau minėtas automobilis įvažiavo jam į šoną. Galva trenkėsi ir įskėlė stiklą, nusileido ant žemės netoli automobilio. Automobilis tuo metu stovėjo priešingoje juostoje. Dviračio rėmas sulamdytas nepataisomai. Iš karto po avarijos klausė vairuotojo, ar jis matė, kaip ranka rodė posūkį. Jis ir keleivė tvirtino matę posūkio signalą (b. l. 18).
Nukentėjusysis H. G. teismo posėdyje parodė, kad jis matė priešais važiuojantį dviratininką, važiavo nuo jo apie 30 m. atstumu. Daugiau nieko nebuvo. Nematė, kad dviratininkas būtų rodęs posūkio signalą (pakeltą ranką). Lenkdamas parodė posūkį ir staiga dviratininkas atsitrenkė, užšoko ant kapoto. Susidūrimas įvyko ties dešiniu mašinos kampu, ties žibintu. Tuo metu jis važiavo apie 28 km/h greičiu. Jokių įbrėžimų ant automobilio neliko, dviratininkas tik stiklą sudaužė. Pretenzijų dviratininkui neturi. Po susidūrimo iš karto sustojo ir nebevažiavo. Alkoholio nevartojo, vaistų taip pat. Nežino, kodėl jam nustatytas girtumo laipsnis. Nukentėjusiojo H. G. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 23 d., apie 13.30 val., vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo A. Kojelavičiaus g. link Šiaurės g. Oras buvo giedras, nelijo, kelias asfaltuotas, dviejų eismo juostų (įskaitant priešpriešinio eismo juostą). Važiavo maždaug 35-40 km/h greičiu. Buvo įjungti artimų šviesų žibintai. Pastebėjo ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką likus maždaug 40 metrų iki jo. Darydamas lenkimo manevrą išvažiavo į priešpriešinę juostą nedidindamas greičio. Prasilenkiant su dviratininku jis staigiai trenkėsi į automobilio priekį. Viskas įvyko staigiai, jokių veiksmų išvengti susidūrimo nespėjo imtis. Jokio signalizavimo iš dviratininko pusės nepastebėjo, jis liemenės nevilkėjo. Susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje. Dviratininko greitis buvo maždaug 20 km/h. Po įvykio dviratis su vaiku atsidūrė šalia kelkraščio automobiliui iš kairės. Po susidūrimo susirinkę žmonės iškvietė greitąją pagalbą. Dviratininkas sąmonės praradęs nebuvo, atvykus medikams nugabentas į ligoninę apžiūrai. Automobilis draustas civiliniu draudimu (b. l. 15);
Liudytoja A. G. teismo posėdyje parodė, kad važiavo Kojelavičiaus g. su sutuoktiniu H. G.. Sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Susidūrimas įvyko labai staiga, ji nieko nesuprato. Nebūdama vairuotoju, kelio ji įdėmiai nestebėjo, gal kitur dėmesys tuo momentu nukreiptas buvo. Jie norėjo aplenkti dviratininką, nes važiavo tiesiai. Dviratininkas važiavo dešine puse, palei šaligatvį. Iš pradžių liudytoja parodė, kad nematė, ar dviratininkas rodė kokį signalą, po to nurodė, kad nieko nerodė, po to, kad neatsimena. Siekdamas aplenkti, automobilis išvažiavo į vidurį kelio. Po susidūrimo iš karto sustojo. Nežino, ar sutuoktinis tą dieną vartojo kokį nors alkoholį ir kodėl pas jį buvo nustatytas girtumas.
Liudytoja apklausta įstatyminė atstovė Z. S. parodė, kad sūnus jai paskambino iš karto po susidūrimo. Atbėgusi pamatė jį gulintį, visą kruviną. Ji buvo eismo įvykio vietoje iš karto po įvykio, matė ir vairuotoją. Buvo priėjusi moteris, sakė, kad ji nežino, ar vairuotojas rodė, ar nerodė posūkį, nors jos to nebuvo klausiama. Vairuotojas vengė pūsti į alkotesterį, buvo akivaizdu, kad ventiliavo plaučius, matėsi, kad jaučia girtumą ir bijo. Nežino, ar sūnus rodė, ar nerodė posūkį, bet sūnus sakė, kad rodė. Taip pat sūnus minėjo, kad jam moteris sakė, jog matė, kad jis rodė posūkį, bet negi ji savo vyrui sakys, jis gi vairuotojas. Po poros minučių ji sakė, kad nežino, ar sūnus rodė ar nerodė posūkio ženklą. Sūnus stiprus dviratininkas, dviratis ryškus yra „elektrik“ mėlynos spalvos ir greitis ten 40 km/h, galima suvaldyti mašiną.
Liudytoju apklaustas įstatyminis atstovas S. S. parodė, kad sūnus jam pirmam paskambino iš karto po įvykio, pasakė, kad tikrai rodė posūkį. Už jo važiavo dvi mašinos, vieną jis praleido. Po įvykio sūnus sakė, kad su vairuotoju buvusi moteris patvirtino, kad matė, kaip jis rodė posūkio ženklą, o ką vyras sakė, jis nesuprato.
S. S. surašytas administracinio nusižengimo protokole kuriame užfiksuotos visos esminės eismo įvykio aplinkybės (b. l. 1).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 23 d., apie 13.40 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 142, automobilis „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė dviratininką, eismo įvykio metu nukentėjo dviračio vairuotojas S. S.. Įvykio vietoje automobilio „Renault“ vairuotojas H. G. paaiškino, kad važiavo A. Kojelavičiaus gatve link Šiaurės gatvės, priekyje važiavo dviratininkas, artėdamas prie jo išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kad apvažiuoti (aplenkti) dviračio vairuotoją, priartėjus prie jo jis staigiai pasuko į kairę ir įvyko susidūrimas. Eismo įvykio dalyviams buvo patikrintas blaivumas ir nustatyta, jog automobilio „Renault“ vairuotojas į alkoholio matuoklį įpūtė 0,34 promiles. Dviračio vairuotojas buvo blaivus. Atvykusi į įvykio vietą GMP 0853 brigada dėl sumušimų ir kūno nubrozdinimo apžiūrai dviratininką išsivežė į Santariškių ligoninę. Eismo įvykio liudytojų įvykio vietoje nebuvo, įvykio vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 3).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 23 d. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio, kilusio 2019 m. gegužės 23 d., apie 13.38 val., Vilniuje, A. Kojelavičiaus-Skardžio g. sankryžoje. H. G., vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priekyje jo ta pačia kryptimi važiavusiu ir į kairę sukusiu dviratininku S. S., kuriam Vaikų ligoninėje nustatyti paviršiniai daugybiniai kūno sužalojimai, asmuo išleistas gydytis ambulatoriškai (b. l. 4).
BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2019 m. gegužės 23 d., apie 13.37 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog Vilniuje, A. Kojelavičiaus g. 142, gatvėje automobilis „Renault“, valstybinio numerio pradžia „(duomenys neskelbtini)“, susidūrė su dviratininku, dviratininkas sužalotas (b. l. 5).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės (b. l. 6, 7), papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobiliui „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas priekinis stiklas, o dviračiui – galinė pavara ir vairo rankenos apsauginė guma (b. l. 8). Fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta ir automobilio „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei dviračio apgadinimai (b. l. 10-13). Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad automobiliui skilęs priekinis stiklas ties viduriu (b. l. 17); transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas dviratis „Giant“. Apžiūros metu nustatyti šie išoriniai apgadinimų požymiai: apgadinta galinė pavara ir vairo rankenos apsauginė guma (b. l. 21).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad kelio danga asfaltas-sausas, važiuojamosios kelio dalies plotis – 7 m. Dviratis iš pirminės buvimo vietos patrauktas. Automobilis „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi A. Kojelavičiaus gatvės važiuojamojoje dalyje, priekiu į Šiaurės g. pusę, judėjimo kryptimi 6,5 m. nuo 138 namo kampo iki galinės automobilio dalies, 4 m. atstumu nuo galinio dešinio rato ir 3,9 m. atstumu nuo priekinio dešinio rato iki dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (b. l. 14).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad H. G. 2019 m. gegužės 23 d., 13.53 val. buvo nustatytas 0,34 promilių girtumas (b. l. 16);
Specialistės J. M.-Čobot paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad išnagrinėjusi jai pateiktus S. S. medicininius dokumentus: asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę iš (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) filialo, bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis padarė išvadą, kad S. S. nustatytas odos nubrozdinimas abejose plaštakose. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo įvykio metu ir pagal turimus duomenys kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 20).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 157 punkte įtvirtinta, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Administracinė atsakomybė dviračių vairuotojui už KET pažiedimą, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas numatyta ANK 428 straipsnio 3 dalyje.
Byloje nekilo ginčo dėl eismo įvykio fakto, jį patvirtina byloje apklaustų asmenų parodymai, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kiti bylos duomenys. Atsakomybėn traukiamas S. S. savo kaltės dėl eismo įvykio nepripažino ir teigė, jog atliko visus būtinus veiksmus, siekdamas įsitikinti, kad daryti posūkį yra saugu, rodė posūkio signalą ranka, kurį, jo teigimu, nurodė mačiusi ir automobilio „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė. Šią aplinkybė A. G. duodama parodymus teisme paneigė. Teisme S. S. parodė, kad nesuprato, ką kalbėjo vairuotojas, ir nepatvirtino savo paries tyrimo metu rašytame paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad ir vairuotojas teigė matęs jo rodomą posūkio signalą. Taigi, atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo visiškai nuoseklus. A. G., nors ir teigė, kad nematė, kaip dviratininkas rodė posūkio signalą, tačiau tuo pačiu parodė, kad prieš susidūrimą kelio nestebėjo, todėl signalo galėjo tiesiog nepamatyti. H. G. tvirtino, kad posūkio signalo taip pat nematė, dviratininko manevras jam buvo netikėtas. S. S. ir H. G. bei A. G. parodymai vieni kitiems prieštarauja, tačiau nei vienos, nei kitos pusės parodymus patvirtinančių kitų įrodymų byloje nėra. S. S. parodė, kad tarp jį prieš posūkį aplenkusios mašinos ir paskui ją važiavusio nukentėjusiojo automobilio buvo pakankamai didelis atstumas. Šie parodymai atitinka H. G. parodymus, kad dviratininką pamatė ir lenkti pradėjo likus 30 m atstumui (savo paaiškinime nurodė 40 m atstumą). Taigi, išlieka galimybė, jog automobilio vairuotojas ir jo keleivė dviratininko posūkio signalo galėjo nepastebėti ir dėl per didelio atstumo. Be to, H. G. po eismo įvykio buvo nustatytas 0,34 promilių girtumas, kuris nors ir nesiekė administracinės atsakomybės ribos, tačiau, vis tik galėjo įtakoti garbaus amžiaus vairuotojo pastabumą ir reakciją. Kita vertus, šiuo atveju net ir posūkio signalo rodymas S. S. atsakomybės nešalina, kadangi sankryžoje posūkio kairėn manevro atlikimo metu jis neįsitikino, jog tai daryti saugu. Net ir parodęs posūkio signalą, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, jis privalėjo įsitikinti, kad nėra lenkiamas kitos transporto priemonės ir jo veiksmai nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams bei ir jam pačiam (KET 101, 157 punktai).
Iš eismo įvykio schemos, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų, S. S., H. G. ir A. G. parodymų nustatyta, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko automobiliui visiškai išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, ties priekine, dešine mašinos dalimi, kas rodo, jog „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) posūkio į kairę manevras jau buvo pradėtas ir tęsėsi kurį laiką. S. S. patvirtino, kad aiškiai matė už jo važiuojančią mašiną, kuri buvo pakankamai toli. Nežiūrint į tai, įvertinęs savo ir mašinos važiavimo greitį, priartėjęs prie reikiamo posūkio, S. S. privalėjo įsitikinti, ar ištisiniame kelio ruože automobilis jo nelenkia. Būdamas pakankamai atsargus ir rūpestingas kelių eismo dalyvis, dviratininkas prieš darydamas kairį posūkį privalėjo pakartotinai įvertinti už jo buvusios transporto priemonės atstumą ir jos padėtį posūkio atlikimo metu. Vien kairio posūkio signalo ranka rodymas, neįsitikinus manevro saugumu, šiuo atveju nebuvo pakankamas užtikrinti kairio posūkio saugumą.
Taigi byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. S. važiuodamas dviračiu ir keisdamas važiavimo kryptį, t. y. sukdamas į kairę sankryžoje, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neįsitikino, kad tai yra daryti saugu, dėl ko susidūrė su jį lenkiančiu automobiliu „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Automobilio „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinamus patvirtina tiek byloje esančios fotonuotraukos, tiek ir papildomi duomenys apie eismo įvykį. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog S. S. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymas.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su transportu ir keliu ūkiu), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama S. S. asmenybė – vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda negalioja. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti S. S. paskyrus minimalią ANK 428 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudą.
Nepilnamečių administracinės atsakomybės ypatumai yra nustatyti ANK VII skyriuje, kurio 44 straipsnyje įtvirtinta, jog nepilnamečiui skiriama bauda yra lygi pusei už administracinį nusižengimą nustatytos baudos. Atsižvelgiant į tai, jog S. S. yra nepilnametis, vadovaujantis ANK 44 straipsniu, skirtinos nuobaudos dydis mažintinas perpus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 44 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 44 straipsniu skirti jam 20 EUR dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19106423809.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.