Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja R.Valentinienė Teisėjas P.R.MickusBaudž. byla Nr. 1A–41-106/2007Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.1, 1.2.4.3, 2.1.6.2. (S)

2008 m. balandžio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007-10-05 nuosprendžio, kuriuo S. D., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš S. D. priteista R. A. 50 litų turtinės žalos atlyginimo ir 3500 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. balandžio 27 d., apie 22 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), buto balkone, iš asmeninių paskatų tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusį R. A.: kumščiu smogė jam į veidą, o nuo smūgio šiam pargriuvus ant balkono grindų, ne mažiau kaip penkis kartus spardė su koja į galvos bei krūtinės sritis, padarydamas jam poodines galvos – veido kraujosruvas, galvos skliauto dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruvą, kaukolės skliauto dešinės pusės ir pamato vidurinės duobės kaulų lūžį, nedidelį kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo dešinėje (kaukolės skliauto lūžio zonoje), galvos smegenų sukrėtimą – sumušimą bei kraujo išsiliejimą į abiejų ausų būgnines ertmes, didelę poodinę kraujosruvą krūtinkaulio srityje ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, dėl ko išsivystė dešinės akies ragenos uždegiminis, trauminis dešinio smilkininio žandikaulio sąnario uždegimas ir trauminis dešinės pusės veidinio nervo uždegimas. Padarytas kaukolės pamato lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 136 str. ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl jo teisės į gynybą pažeidimo, dėl per griežtos bausmės paskyrimo, dėl neatskleistos baudžiamosios bylos esmės, dėl nepilno ir nevisapusiško bylos išnagrinėjimo teisme, dėl byloje esančių įrodymų nepatikimumo ir neobjektyvumo. Tvirtina, kad kaltinimo tekste ikiteisminio tyrimo metu yra nenurodoma įvykių seka iki nukentėjusiojo kūno sužalojimo, t.y. nenurodoma aplinkybė, kad nukentėjusysis į apeliantą buvo nukreipęs ginklą. Todėl nukentėjusiojo veiksmų iki jo sužalojimo vertinimas teismo nuosprendyje buvo formalus ir jo veiksmai šioje dalyje buvo ištirti neobjektyviai ir nevisapusiškai. Tokia aplinkybė galėjo įtakoti neteisingą apelianto nusikalstamos veikos įvertinimą bei veikos kvalifikaciją pagal baudžiamąjį kodeksą. Kaltinimo tekste nėra nurodytas nei vienas šią veiką kvalifikuojantis požymis - kaltinime pateikta specialisto išvados rezoliucinė dalis apibūdina kūno sužalojimų apimtį, tačiau kūno sužalojimai nėra apibendrinti veikos, numatytos BK 135 str. l d., kvalifikacine prasme. BK yra ir kiti straipsniai, numatantys baudžiamąją atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl apelianto manymu nekonkretaus kaltinimo buvo pažeista apelianto teisė į gynybą, nes jis nežinojo, kuo konkrečiai buvo kaltinamas ir dėl to negalėjo tinkamai pasirengti gynybai. Taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo išaiškinta teisė ginčyti specialisto išvadą ar prašyti papildomų medicininių duomenų bei papildomos ekspertizės atlikimo, sunkaus sveikatos sutrikdymo konkretizavimui ir apibendrinimui.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius liudytojų bei nukentėjusiojo parodymus, nepateikė apžiūrai pistoleto, kuris įvardijamas kaip dujinis, todėl teismas, netyręs ir neapžiūrėjęs pistoleto, negalėjo tinkamai ir neginčijamai įvertinti apeliantui iš nukentėjusiojo pusės galėjusios atsirasti grėsmės jo sveikatai ar gyvybei mąsto. Todėl teismas neturėjo pagrindo paneigti jo paaiškinimo, kad jis įvykio metu buvo labai susijaudinęs, nes teismas niekaip neįvertino aplinkybių, kad nukentėjusysis lankėsi jo žmonos bute, kad jis visiškai neseniai gyveno su savo sutuoktine vienoje šeimoje ir vedė bendrą ūkį, kad nukentėjusysis slėpėsi nuo jo balkone ir, kad nukentėjusysis į apeliantą nukreipė pistoletą, kurio jis anskčiau nebuvo matęs ir negalėjo iš anksto žinoti, ar numatyti šio ginklo techninių galimybių, nes jis šio ginklo įvykio metu tikrai labai išsigando. Ginklas byloje nebuvo tiriamas, o ši aplinkybė kelia pagrįstas abejones, ar tai tikrai buvo dujinis pistoletas. Apeliantas teigia, kad trumpo įvykio metu jis nespėjo tinkamai įvertinti šio ginklo grėsmės, manė, kad į jį yra atsuktas tikro ginklo vamzdis, todėl jis spėjo suvokti apie realią grėsmę savo sveikatai ir gyvybei. Teismas teisingai nuosprendyje konstatavo, kad jis, pirmiausia, griebė už ginklo, o tik po to sužalojo nukentėjusįjį, nes suprantama, kad tai natūrali žmogaus reakacija - pirmiausia neutralizuoti didžiausą grėsmę - atsuktą į žmogų ginklą. Tokie jo veiksmai parodo, kad jis neturėjo tikslo tyčia sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą.

Byloje buvo apklausti jo nepilnamečiai vaikai, kuriems nebuvo tinkamai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo tėvą. Apklausiant vaikus nedalyvavo jų įstatyminis atstovas ar pedagogas, todėl vaikų parodymai turėjo įvertinti kritiškai. Be to, vaikai nematė pačio įvykio, todėl jų parodymai byloje yra nereikšmingi, tačiau teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė visų liudytojų parodymais, nenurodydamas kurių konkrečiai liudytojų parodymai neginčijamai pagrindžia jo kaltę. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo suteikta galimybė užduoti specialistui klausimą, ar nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas specialistui uždavė klausimus vien tik savo nuožiūra, o teisme specialistas nedalyvavo. Mano, kad specialisto išvados tikslintinos dėl netinkamų ir neišsamių tyrėjo klausimų specialistui.

Apeliantas mano, kad jo veika kvalifikuotina pagal BK 136 str., kadangi jis įvykio metu buvo labai susijaudinęs dėl nukentėjusiojo rankose esančio ginklo. Apylinkės teismas nenustatė jokių jo asmeninių ar kitokių paskatų tyčia sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Teismas netyrė, ar galėjo įvykio metu būti pagrindas jam labai susijaudinti, nes netyrė ginklo, o tik apelianto galimą susijaudinimą įvardijo kaip jo versiją, kuri neva yra visiškai paneigta jo, nukentėjusiojo ir liudytojos D. D. parodymais, kurių teismas nekonkretizavo, nenurodė, kuri konkrečiai liudytojos ir nukentėjusiojo bei jo parodymų dalis paneigė jo paaiškinimus, kad nukentėjusįjį jis sumušė dėl to, kad į jį buvo nukreiptas ginklas.

Taip pat apeliantas nurodo, kad civilinis ieškinys buvo pateiktas teisme tik 2007-10-05, todėl jam nebuvo sudaryta galimybė tinkamai susipažinti su šiuo ieškiniu. BPK ir CPK nustatyta tvarka pateikti atsiliepimą į šį ieškinį, ieškinį įvertinti teisiškai ir nuspręsti dėl šio ieškinio pagrįstumo bei neturtinės žalos dydžio ir šios žalos padengimo iki įrodymų tyrimo pabaigos prieš priimant nuosprendį. Neturtinės žalos savanoriškas atlyginimas teismo galėjo būti pripažintas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau jis tokios galimybės spręsti savanoriškai neturtinės žalos atlyginimą neturėjo dėl jo kaip civilinio atsakovo baudžiamajame procese teisių suvaržymo dėl netinkamos ieškinio pateikimo atsakovui procedūros.

Be to, apeliantas mano, kad jam teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Teismas niekaip nevertino jo asmenybės, netinkamai įvertino jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, todėl teismas netinkamai taikė BK 54 str. Tvirtina, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad jis yra padidinto pavojingumo aplinkiniams asmuo, nes neatsižvelgė į tai, kad jis po įvykio nuo 2007-04-27 iki 2007-10-05 buvo laisvėje ir nepadarė jokio teisės pažeidimo. Jis nėra niekada teistas, jis išgyveno dėl tokios jo veikos. Teigia, kad tokių sunkių įvykio pasekmių nenumatė ir negalėjo numatyti, nes įvykio metu buvo labai susijaudinęs. Dėl įvykio ir nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pilnai prisipažino, suprato savo veiksmų neteisėtumą, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygino nukentėjusiajam ir valstybei patirtas turtines žalas, kurios jam buvo žinomos nuosprendžio priėmimo dieną. Jis yra dirbantis, nekelia visuomenei jokios grėsmės, nepadarė jokio kito teisės pažeidimo, vykdo kardomosios priemonės nustatytus apribojimus, nevengia baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusysis nuomonės dėl skundo nepareiškė.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai S. D. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 135 str. 1 d.

Dėl veikos kvalifikavimo.

Apeliacinio skundo argumentas, kad S. D. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 135 str. 1 d. į BK 136 str., nepagrįstas.

Apeliantas parodė, kad įėjęs į buto balkoną pamatė nukentėjusįjį, kuris laikė prieš jį atsatytą pistoletą. Nukentėjusiajam jis pasakė, kad ne muštis atvažiavo ir kad patrauktų pistoletą, tačiau tuo metu nukentėjusysis užtaisė ginklą. Tuo metu jis kaire ranka griebė už ginklo, o kita ranka sudavė smūgius nukentėjusiajam. Taip pat spyrė koja, kad pastarasis nuvirstų. Tikslo sumušti jis neturėjo, jei jis nebūtų turėjęs ginklo jis būtų su juo tik pasikalbėjęs (b. l. 117-118).

Nukentėjusysis R. A. parodė, kad tą vakarą jis, vengdamas susitikimo su S. D., kuris buvo grasinęs susidorojimu, nuėjo į balkoną pasislėpti. Taip pat nukentėjusysis patvirtino apelianto parodymus, kad jis turėjo pistoletą, apsimetė, kad jį užtaisė, norėdamas, kad apeliantas jo nepultų. Tačiau S. D. jam trenkė ir po to jis daugiau nieko neatsimena (b. l. 118-119).

Liudytoja D. D. parodė mačiusi, kaip tėvas spardė gulintį R. A. ( b. l. 120).

Liudytoja D. D. parodė, kad nusikaltimo padarymo metu su apeliantu kartu negyveno, nes jis susirado kitą moterį, išėjo pas ją gyventi. Nors buvo grąžinęs buto raktus, dažnai tiek dieną tiek naktį atvykdavo patikrinti, ar pas ją nėra kito vyro. S. D. yra agresyvus, ne kartą yra ją sumušęs, R. A. sumušė iš pavydo ( b.l. 119-120).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo S. D. padarytos nusikalstamos veikos teisiniu vertinimu. Atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo apelianto veikos kvalifikuoti pagal BK 136 str. BK 136 str. dispozicija nurodyta, kad „tas, kas sunkiai sužalojo žmogų labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio“.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nusikaltimas padarytas labai susijaudinus dėl į apeliantą nukreipto ginklo. Vien šios aplinkybės nuteistojo veiką kvalifikuoti pagal BK 136 str. nepakanka. BK 136 str. nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, tai yra kai veika padaroma staiga labai susijaudinus. Sunkus sveikatos sutrikdymas laikomas padarytu fiziologinio afekto būsenoje ir kvalifikuojamas pagal BK 136 straipsnį tik nustačius aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, visumą: 1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis, 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį.

Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikšti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2007).

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nukentėjusiojo vaidmuo nebuvo aktyvus. Supratęs, kad į butą atėjo S. D., kuris anksčiau telefonu jam buvo grasinęs susidorojimu ( kad buvo grasinęs sumušti R. A. pripžino ir nuteistasis ), jis stengėsi galimo konflikto išvengti, todėl nuėjo į balkoną pasislėpti, atsitūpė, kad jo nesimatytų pro langą, tikėdamasis, kad atvykęs pas žmoną S. D. jo nepastebės. Priešingai, apeliantas buvo aktyvus įvykio dalyvis. Jis nakties metu atvyko pas žmoną į namus, kuriuose jis jau keli mėnesiai nebegyveno, buvo išėjęs gyventi pas kitą moterį, atidavęs žmonai buto raktus ir žinodamas, ar numanydamas, kad namuose yra kitas vyras, jį susirado pasislėpusį balkone. R. A. veiksmai – pistoleto nukreipimas į apeliantą ir ginklo užtaisymas, teisėjų kolegijos nuomone, nėra laikytinas neteisėtu ar itin įžeidžiančiu kaltininką ar jo artimą asmenį, nes nukentėjusysis šiais veiksmais siekė pagąsdinti S. D., norėdamas išvengti užpuolimo. Apelianto veikos kvalifikuoti pagal BK 136 str. nėra pagrindo. Atitinkamai S. D. veikoje nėra ir BK 28 str. numatytos būtinosios ginties požymių.

Dėl teisės į gynybą pažeidimo.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad buvo pažeista apelianto teisė į gynybą, nes jis nežinojo, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas. S. D. pareikštas kaltinimas – aiškus ir konkretus, jis kaltinamas, kad sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą. Konkretizuojant nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, kaltinamajame akte nenurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis jo užpuolimo metu laikė rankose dujinį pistoletą, grasindamas juo nuteistajam ir tai kolegija vertina kaip tam tikrą kaltinimo vienpusiškumą. Tačiau ši aplinkybė nesutrukdė nuteistajam gintis, išdėstyti įvykio aplinkybes ir savo šių aplinkybių vertinimą. Teisiamajame posėdyje apeliantas parodė, kad jis smūgiavo nukentėjusiajam, nes buvo labai susijaudinęs dėl į jį nukreipto ginklo. Kad turėjo dujinį pistoletą, kuris panašus į ginklą, šaudantį tikrais šoviniais, parodė ir nukentėjusysis R. A.. Nors teismas nuosprendyje dėl nukentėjusiojo turėto įvykio metu ginklo nepasisakė, tačiau S. D. veiką kvalifikavo teisingai.

Nuteistojo versija, kad išsigando ginklo ir dėl to labai susijaudino, kas sąlygojo jo veiksmus, neprieštarauja pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad nukentėjusysis su ginklu elgėsi neteisėtai ar įžeidžiančiai. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nebuvo tiriamas ginklas. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kokį ginklą su savimi turėjo nukentėjusysis – dujinį ar kitokį. Baudžiamieji įstatymai nenumato konkrečių asmens gynybos būdų. Teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti, neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 str. 2 d.). Šiuo atveju nukentėjusysis jokių puolimo prieš apeliantą veiksmų nenaudojo. Akivaizdu, kad jo veiksmai pasireiškė kaip siekis ginti save, todėl gynybai prieš galimą grėsmę jam jis pasinaudojo ginklo demonstravimu, apsimesdamas, kad jį užtaiso.

Dėl kitų skundo argumentų.

Nuteistasis skundžiasi, kad civilinis ieškinys buvo pateiktas nuosprendžio priėmimo dieną, todėl jis negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį, spręsti dėl ieškinio pagrįstumo, žalą atlyginti iki nuosprendžio priėmimo.

Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. BPK 112 str. 1 d. nustatyta, kad civilinis ieškinys teismui gali būti pateikiamas bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Kaip matosi iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo bei nukentėjusiojo ieškininio pareiškimo, nukentėjusiojo civilinis ieškinys buvo pateiktas iki įrodymų tyrimo pradžios ir minėtas baudžiamojo proceso įstatymas pažeistas nebuvo ( b. l. 107-112, 117 ). Kaltinamasis bei jo gynėjas, kaip matosi iš minėto teisiamojo posėdžio protokolo, atidėti bylos nagrinėjimo dėl to, kad nori atlyginti pareikštą civilinį ieškinį, neprašė. Be to, apeliantas turėjo visas galimybes savanoriškai atlyginti visą nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam arba susitarti dėl jos atlyginimo net ir nesant byloje civilinio ieškinio (BPK 107 str.).

Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apklausiant nepilnametę nuteistojo dukterį liudytoją D. D. nesilaikyta BPK 280 str. reikalavimų, neišaiškinta liudytojai teisė atsiakyti duoti parodymus. Tačiau, kaip matosi iš teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistasis patvirtino šios liudytojos duotus parodymus ir parodė, kad jie teisingi ( b. l. 120 ). Nesiremti šiais parodymais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija laiko iš dalies pagrįstą apeliacinio skundo teiginį, kad posėdyje nedalyvavo teismo medicinos ekspertas ir apeliantas bei jo gynėjas negalėjo užduoti jam klausimus.

Kaip matosi iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, R. A. be kitų sužalojimų padarytas kaukolės pamato kaulų lūžis- sunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertas išvadoje nurodė, kad linijinis kaukolės skliauto dešinės pusės ir pamato lūžis galėjo gautis nuo stipraus galvos sumušimo, griūnant ir atsitrenkiant galvos skliauto dešiniąja puse į kietą pagrindą, pavyzdžiui, cementines grindis. Taip pat nurodyta, kad sužalojimai paaiškinami mažiausiai penkiais ar šešiais trauminiais poveikiais. ( b. l. 15-16). Apylinkės teismas nuteisė S. D., nebandęs aiškintis S. D. sužalojimo mechanizmo, nuosprendyje konstatavęs, kad S. D. R. A. kumščiu smogė į veidą, o nuo smūgio jam nugriuvus ant balkono grindų, ne mažiau kaip penkis kartus spardė su koja į galvą ir krūtinę, padarydamas kūno sužalojimus bei kaukolės pamato lūžį - sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas nuosprendyje nepasisakė, kodėl atmeta, kad R. A. galėjo sunkiai susižaloti nuo patirto smūgio griūdamas atsitrenkęs į betonines balkono grindis ar sieną.

Apklaustas apeliacinės teismo instancijos posėdyje, teismo medicinos ekspertas neatmetė galimybės, kad R. A. galėjo susižaloti nuo patirto stipraus smūgio galva atsitrenkęs į balkono sienelę. Kaip matosi iš įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vietoje ant balkono sienelės matosi dėmės, panašios į kraują ( b. l. 4- 7 ). Nukentėjusysis kolegijos posėdyje parodė, kad jis balkone tupėjo būtent toje vietoje, kur ant sienelės matosi dėmės, panašios į kraują. Nesant patikimų įrodymų apie suduotų smūgių skaičių ir sunkaus sužalojimo atsiradimo mechanizmą, kolegija kaltinimą švelnina, mažindama nusikalstamų veiksmų apimtį ir keičia nuosprendžio nustatomąją dalį.

Kolegija nustato, kad S. D. 2007 m. balandžio 27 d., apie 22 val. 50 min., Palangoje, Medvalakio g. 3-20, buto balkone, iš asmeninių paskatų tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusį R. A.: kumščiu smogė jam į veidą, o nuo smūgio šiam pargriuvus ant balkono grindų, ne mažiau kaip keturis kartus spardė su koja į galvos bei krūtinės sritis. Suduodant smūgius kumščiu ir koja nukentėjusiajam padaryta didelė poodinė kraujosruva krūtinkaulio srityje ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, poodinės veido kraujosruvos, o nukentėjusiajam nuo patirto smūgio kumščiu galva atsitrenkus į balkono sienelę - galvos skliauto dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruva, kaukolės skliauto dešinės pusės ir pamato vidurinės duobės kaulų lūžis, nedidelis kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo dešinėje (kaukolės skliauto lūžio zonoje), galvos smegenų sukrėtimas – sumušimas bei kraujo išsiliejimas į abiejų ausų būgnines ertmes, dėl to išsivystė dešinės akies ragenos uždegiminis, trauminis dešinio smilkininio žandikaulio sąnario uždegimas ir trauminis dešinės pusės veidinio nervo uždegimas. Padarytas kaukolės pamato lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kadangi R. A. sužalotas apelianto tyčiniais veiksmais, nepriklausomai, ar sunkus sveikatos sutrikdymas atsirado nuo smūgio ranka ar koja ar smūgiavus ir atsitrenkus į balkono sienelę, jo nusikalstamų veiksmų kvalifikacija nesikeičia. Apeliantas smūgiuodamas nukentėjusiajam tyčia jį sužalojo – sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės.

Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę pagrįstai nurodė, kad atsižvelgia ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį. Teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 str. 2 d. 5 p.) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

S. D. padarė tyčinį sunkų nusikalstamą (BK 11 str. 5 d.). Jis nėra anksčiau teistas, turi legalų pragyvenimo šaltinį.

Atsižvelgdama į tai, kad nežymiai susiaurėjo kaltinimo apimtis, po nuosprendžio priėmimo nuteistasis atlygino visą iš jo priteistą žalą, kolegija paskirtą bausmę švelnina.

Nuosprendis keičiamas, nes neteisingai paskirta bausmė ( BPK 328 str. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

2008 m. spalio 5 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, S. D., pripažintam kaltu pagal BK 135 str. 1 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.