Utenos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio MB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-09-23 kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surašė MB ,,Intada“ vadovui T. I. pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo T. I.. Kreditoriaus pareiškime nurodyta, kad T. I., pažeisdamas CK 6.930¹ str. 1 d. 3 p. nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė atsiskaitymus už paslaugas su kitais kreditoriais, nors 2016-09-21 dienai turėjo valstybės biudžetui 22288,76 Eur mokestinę nepriemoką. Toks pinigų mokėjimas kitiems kreditoriams galėjo būti atliktas prieš tai atlikus atsiskaitymus įstatymo nustatyta trečiąja eile, kuriai priskirti mokėjimai į valstybės biudžetą, ir tuo pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, teises. Tokia savo veika T. I. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Posėdžio metu T. I. paaiškino, kad jis yra MB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas. Jų bendrovė gamino medinius padėklus ir maždaug keturis metus bendrovė veikė pelningai, buvo priėmęs dirbti net 9 asmenis. Kadangi jis neturi buhalterinio išsilavinimo, tai bendrovės buhalteriją vykdė pasamdytas asmuo, kuriuo jis visiškai pasitikėjo. Iki šių metų jis dirbo bendrovėje, o jam išėjus, jis su nauja buhaltere atrado , jog buvęs buhalteris dirbo neatsakingai ir pridarė daug klaidų. Bendrovėje mokesčių inspekcija atliko patikrinimą ir buvo nustatyta, jog bendrovė yra daug skolinga valstybei, jog nemokėjo mokesčių. Jis pripažįsta, jog nemokėjo mokesčių valstybei, o stengėsi pirma atsiskaityti už medieną, su darbuotojais, kad bendrovė galėtų tęsti veiklą. Galvojo, jog viskas susitvarkys, tačiau to nebuvo. Labai sumažėjo padėklų užsakymų. Šiuo metu bendrovė veiklos nebevykdo, nes Panevėžio apygardos teismas 2016m. spalio 17d., pagal Sodros pareiškimą bendrovei iškėlė bankroto bylą. Jis labai dėl to pergyvena, nes žlugo verslas. Gailisi, jog padarė pažeidimą ir nemokėjo mokesčių valstybei laiku, kai to reikalauja įstatymai. Jis niekur nedirba, turto neturi, gyvena tėvų namuose. Prašė skirti mažesnę baudą.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas ir T. I. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Iš išrašo iš Valstybinės įmonės registrų centro matyti, kad T. I. nuo 2014-01-21 yra MB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos nuo 2015-07-01 iki 2016-05-31 atliko MB ,, (duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą, kurio metu patikrino piniginių lėšų judėjimą kasos ir banko sąskaitose nuo 2015-07-01 iki 2016-05-31, Didžiosios knygos sąskaitų apyvartos per laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2016-05-31, avansinės apyskaitos ir išlaidų dokumentus, kreditorių – debitorių sąrašus 2015-07-01 ir 2016-05-31 datomis. Nustatyta, kad 2016-09-21 dienai valstybės biudžetui yra 22288,76 Eur mokestinė nepriemoka, kurią sudaro: 1360,75 Eur gyventojų pajamų mokestis, 200,54 Eur pelno mokestis, 20721,93 Eur pridėtinės vertės mokestis.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų kasos dokumentų nustatyta, kad kasos likutis 2015-07-01 sudarė 100,63 Eur. Laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-05-31 gauta pajamų suma – 24840,29 Eur – atskaitingas asmuo T. I. į kasą įnešė dalį jam išmokėto avanso. Nuo 2015-07-01 iki 2016-05-31 kasos išlaidas sudarė 24940,92 Eur, iš jų 2015 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais M. I. išmokėta 670,00 Eur, darbuotojams išmokėta darbo užmokesčio 24270,92 Eur. Likutis laikotarpio pabaigai – 0,00 Eur.

Iš AB SEB banko sąskaitos matyti, kad likutis 2015-07-01 – 0,00 Eur. Apyvartų per 2015 m. liepos – lapkričio mėnesius ir 2016 m. sausio – kovo mėnesius nebuvo. Iš 2015 m. gruodžio mėnesio sąskaitos matyti, kad pajamas sudarė – 1061,77 Eur, gautos iš UAB ,,Anykščių vynas“ už padėklus, išlaidos – 1061,30 Eur, iš jų: 2015-12-04 – 749,49 Eur pervesta UAB ,,Ukmeda“, 300,00 Eur išimti grynieji pinigai. Iš 2016 m. balandžio – gegužės mėnesio sąskaitos matyti, kad pajamos – 453,75 Eur, gautos iš UAB ,,Frusela“, išlaidos – 453,75 Eur, ių jš: 190,94 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos; 150,00 Eur išimti grynieji pinigai. Likutis 2016-05-31 yra 0,12 Eur.

Iš Ukmergės ūkininkų kredito unijoje esančios banko sąskaitos matyti, kad likutis 2015-07-01 buvo 80,80 Eur. Per 2015-07-01 iki 2016-05-31 laikotarpį gauta 136071,94 Eur pajamų, išlaidos – 136152,17 Eur, iš jų: 58493,00 Eur T. I., 4910,91 Eur – AB LESTO, 12700,25 Eur UAB ,,Ukmeda“, 10733,71 Eur – SoDrai, 10057,70 Eur – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, 7612,80 Eur – nurašyta pagal antstolių patvarkymus, 5811,51 Eur – paskolos dengimas pagal 2013-07-22 paskolos sutartį, 5550,00 Eur – UAB ,,Bizea“ ir kt.

Iš 2015-12-31 tarpusavio skolų užskaitos aktų matyti, kad AM ,, (duomenys neskelbtini)“ neapmokėtų sąskaitų suma UAB ,,Baltic Pellets“ naudai – 2070,72 Eur, UAB ,,Baltic Pellets“ neapmokėtų sąskaitų suma MB ,,Intada“ naudai – 1110,92 Eur. Po tarpusavio dvišalio susitarimo MB ,,Intada“ liko skolinga 959,80 Eur UAB ,,Baltic Pellets“. Iš 2015-12-31 dvišalio susitarimo matyti, kad su UAB ,,Sibimpeksas“ tokių užskaitų suma – 10888,74 Eur.

CK 6.930¹ str. reglamentuoja skolininko - fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ str. 1 d. 3 p. imperatyviai numatyta, jog, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus.

Pagal ATPK 50⁶ str. 1 d. įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas <...>) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad MB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovo T. I. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais aukščiau pateiktais įrodymais bei paties T. I. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Šie duomenys patvirtina, kad T. I., būdamas MB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. 3 p. numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos – laikotarpiu nuo 2015-07-01 iki 2016-05-31 vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, žinodamas MB ,, (duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitinka ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, todėl asmeniui skirtina administracinė nuobauda.

Teismas, skirdamas T. I. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę. T. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino padaręs pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas mano, jog yra pagrindas T. I. atžvilgiu taikyti ATPK 30/1 straipsnio nuostatas ir jam skirti švelnesnę baudą, nei numatyta įstatymo sankcijos minimume.

ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ str. gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta gali būti švelninama. Byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) nėra duomenų apie T. I. baustumą už analogiško pobūdžio pažeidimus, be to, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, atsižvelgiama ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį. Be to, nustatyta, jog bendrovė veiklos nebevykdo, jai iškelta bankroto byla. Teismo nuomone, net ir minimalios ATPK 50⁶ str. 1 d. sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas T. I. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų kriterijais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., šiuo atveju bus pasiekti pažeidėjai pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrus mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali – 200 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir 287 str. 1 p., teisėja

nutaria:

T. I. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. Mokėjimo paskirties lauke nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje administracinio teisės pažeidimo bylos numerį: A2.2.-477-266/2016.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ATPK 314 str. nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą