Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, A-261-1526-10

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-11-22
Bylos Nr.: A-261-1526-10
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas: R. T., R. S., R. Č.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Advokatai: Ričardas Varnas

Administracinė byla Nr. A-261-1526/2010Procesinio sprendimo kategorija 38; 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienė (kolegijos pirmininkė) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Ričardui Varnui, atsakovo atstovei Živilei Jasaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. T., R. S. ir R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. T., R. S. ir R. Č. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus šv. Kristoforo vidurinei mokyklai, Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinei mokyklai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai ir Asociacijai „Šv. Kristoforo bendruomenė“, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

R. T., R. S. ir R. Č. (toliau – ir pareiškėjai, apeliantai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ (toliau – ir sprendimas), priteisti iš atsakovo pareiškėjams neturtinę žalą, kurią įvertino po 1 000 Lt kiekvienam iš pareiškėjų, taip pat priteisti pareiškėjų turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad vykdant sprendimą, Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla 2009 m. liepos 24 d. buvo reorganizuota, padalijant ją į dvi įstaigas: Vilniaus šv. Kristoforo vidurinę mokyklą ir Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinę mokyklą. Visi buvę reorganizuotos mokyklos 1-8 klasių mokiniai nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. buvo perkelti ir šiuo metu yra priversti lankyti šią mokyklą jos patalpose, esančiose Kalvarijų g. 87, Vilniuje. Tačiau šios patalpos yra netinkamos būklės, neatitinka higienos normų, saugos ir sveikatos reikalavimų, todėl pareiškėjų vaikų iškėlimas į šias patalpas pažeidžia vaikų (tuo pačiu ir pareiškėjų) teisėtus interesus, jų teisę mokytis saugioje, sveikoje aplinkoje ir turėti higienos reikalavimus atitinkančią mokymosi vietą, tinkamas kitas ugdymo sąlygas. Skundžiamas sprendimas yra priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytas procedūrines taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių nustatymą ir įvertinimą, nes nei sprendimo projekte, nei jį lydinčiuose dokumentuose (aiškinamajame rašte) nebuvo pateikta jokių duomenų apie patalpų, esančių Kalvarijų g. 87, būklę ir jų tinkamumą mokyklos veiklai vykdyti. Sprendimas, kuris nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), yra priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kadangi priimant sprendimą nebuvo konsultuojamasi su reorganizuojamos mokyklos bendruomene ar jos atstovais, reorganizuojamos Vilniaus šv. Kristoforo mokyklos mokinių tėvams, tarp jų ir pareiškėjams, buvo pateikta neteisinga informacija, kad yra gautas finansavimas patalpų, esančių Kalvarijų g. 87, remontui, patalpos jau yra remontuojamos ir 2009 m. rugsėjo 1 d. 1-8 klasių mokiniai bus perkelti į suremontuotas patalpas, todėl, mano, kad sprendimas priimtas skubotai, nesivadovaujant vaikų teisių apsaugos prioriteto taisykle, taip pat pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą. Taryba ne tik neturėjo objektyvios informacijos apie patalpų tinkamumą mokyklos steigimui, tačiau ji buvo klaidinama sprendimo projekto dokumentuose teigiant, kad po reorganizacijos vaikų ugdymo sąlygos tik pagerės.

Pareiškėjai nurodė, kad sprendimu atsakovas pažeidė ir Švietimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96 straipsnio 3 dalies, 2.99 ir 2.101 straipsnių reikalavimus, nes iki Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo pradžios nepranešė raštu visiems mokyklos mokiniams apie reorganizavimą, apie reorganizavimo sąlygų sudarymą nepranešė visiems reorganizuojamos mokyklos kreditoriams, o reorganizavimo sąlygas parengė ir pasirašė ne reorganizuojamos mokyklos valdymo organas (direktorė), bet atsakovės Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus darbuotojai.

Mano, kad atsakovas privalėjo laikytis Vyriausybės nustatytų kriterijų, tačiau sprendime nenurodyta, kuriuo iš Vyriausybės patvirtintų kriterijų remiasi reorganizuodamas mokyklą.

Sprendime numatyta patalpose, esančiose Kazliškių g. 4, palikti mokytis apie 513 mokinių, o į mažesnio pajėgumo patalpas, esančias Kalvarijų g. 87, perkelti apie 732 mokinius. Patalpų Kazliškių g. 4 užpildymas bus 68,95 proc., o Kalvarijų g. 87 – 104,87 proc. Nuomonę, kad Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos (Kazliškių g. 4) geografinė padėtis tinkamesnė 1-8 klasių mokiniams išreiškė ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Atkreipė dėmesį, kad sprendimu atsakovas pažeidė ir savo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimą, kuriuo patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 bendrojo plano gairėse, buvo numatyta Vilniaus šv. Kristoforo vidurinę mokyklą reorganizuoti padalijant ją į dvi įstaigas ir į laisvas mokyklos patalpas perkelti gimnaziją, o ne pagrindinę mokyklą. Pažymėjo, kad reaguodama į reorganizuojamos mokyklos bendruomenės narių 2009 m. balandžio 15 d. pareiškimą, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavedė, o Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko visuomenės sveikatos saugos kontrolę Vilniaus miesto Kalvarijų pagrindinėje mokykloje, esančioje Kalvarijų g. 87, Vilniuje ir nustatė 14 pažeidimų, vienas iš jų, kad mokykla neturi leidimo - higienos paso, kuris neišduotas dėl visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų neatitikimo. Sprendimu patvirtintose reorganizavimo sąlygose nei kituose aktuose nenumatė jokių lėšų patalpoms iki 2009 m. rugsėjo 1 d. suremontuoti ir pritaikyti planuojamam perkelti mokinių skaičiui. Priešingai, ginčo sprendimo aiškinamajame rašte nurodoma, kad papildomų biudžeto lėšų projekto įgyvendinimui nereikės. Atsakovas nesurinko, neturėjo ir neanalizavo tikrosios informacijos apie naujai steigiamos mokyklos patalpas ir būsimą perkeliamų vaikų mokymosi aplinką, netyrė ir neatsižvelgė, kaip vaikų perkėlimas į naujas mokyklos patalpas atitinka vaikų teises, ar juos perkėlus bus užtikrinta pakankama jų teisių ir pareigų apsauga. Taryba neatsižvelgė į tarybos posėdyje reorganizuojamos mokyklos mokinių tėvų išsakytus argumentus kad, priėmus sprendimą bus sukurta tokia padėtis, kad vaikai turės persikelti ir mokytis patalpose, kurios neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų ir toks neatitikimas kels pavojų vaikų sveikatai ir saugumui.

Atsakovas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principu ir pažeidė Jungtinių tautų Vaiko teisių apsaugos konvenciją ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Todėl sprendimas yra neteisėtas iš esmės. Tvirtino, kad neteisėtas vaikų perkėlimas ir esminis jų mokymosi aplinkos sąlygų pabloginimas sukėlė pareiškėjams didelį dvasinį sukrėtimą. Dėl to, kad mokyklos patalpos kapitališkai neremontuotos, nepakeisti langai, dalis esančių langų yra tik su vienu stiklu, daugelis langų išpuvusiais rėmais, yra daugybė kitų esminių pastato trūkumų, pareiškėjai jaučia didelį nerimą ir baimę dėl artėjančios žiemos, nes neaišku, ar bus įmanoma mokyklos klasėse palaikyti vaikams mokytis tinkamą temperatūrą, ar vaikai nepradės dažniau sirgti. Dėl to, kad atsakovo kompetentingi atstovai žadėjo iki 2009 m. rugsėjo 1 d. suremontuoti mokyklos patalpas taip, kad jos atitiktų teisės aktų reikalavimus, tačiau šio pažado netesėjo, pareiškėjai jaučiasi apgauti ir pažeminti, prarado pasitikėjimą savo rinkta valdžia. Didelius dvasinius išgyvenimus pareiškėjai patyrė ir dėl to, kad vaikus 2009 m. rugsėjo 1 d. turėjo atvesti į mokyklą, kurioje dar nebuvo baigti remonto darbai, kad pareiškėjams ir jų vaikams dėl to buvo sugadinta rugsėjo 1- osios šventė. Taigi, pareiškėjai dėl sprendimo patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino po 1 000 Lt kiekvienam pareiškėjui.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodė, kad sprendimas priimtas vykdant Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 m. bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu. Tiek Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 m. bendrasis planas, tiek 2008 m. lapkričio 14 d. protokolas patvirtina, kad būtinybę reorganizuoti Vilniaus šv. Kristoforo vidurinę mokyklą lėmė projektinis mokyklos pajėgumas ir perteklinis besimokančių mokinių skaičius. Sprendimo 2009 m. kovo 2 d. aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad laisvų patalpų, atitinkančių bendrojo lavinimo mokykloms keliamus higienos reikalavimus, Vilniaus mieste nėra, tačiau kompleksiškai reorganizavus Vilniaus Kalvarijų pagrindinę ir Šv. Kristoforo vidurinę mokyklas, buvusios Kalvarijų pagrindinės mokyklos patalpos bus atnaujinamos ir modernizuojamos, nes dėl mažo mokinių skaičiaus anksčiau nebuvo galima įtraukti šios ugdymo įstaigos į renovuojamų mokyklų sąrašą. Taigi, Tarybos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetas, apsvarstęs Tarybos sprendimo projektą, pritarė sprendimo projekto teikimui Tarybos posėdyje. Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto posėdžio protokolo išrašas atsakovui buvo pateiktas kartu su sprendimo projektu.

Pažymėjo, kad 2008 m. lapkričio 14 d. vykusio pasitarimo pas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus vedėją metu, kai buvo pradėta svarstyti Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo galimybė, šios mokyklos direktorė nurodė, kad šiuo klausimu nori diskutuoti su mokyklos bendruomene. Pasitarimo metu buvo nutarta, kad siūlymus dėl mokyklų reorganizavimo visos vidurinės mokyklos turi aptarti mokyklų tarybų posėdžiuose ir sprendimus raštu pateikti Švietimo skyriui. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybė nesudarė kliūčių svarstyti Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo klausimo šios mokyklos taryboje, toks konsultavimosi būdas neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį. Priimdamas sprendimą atsakovas Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies numatytu būdu konsultavosi su mokyklos taryba ir gavo Mokyklos tarybos, įgyvendinančios bendruomenės atstovavimo funkcijas, sutikimą.

Pranešimas apie parengtas Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo sąlygas buvo išspausdintas 2009 m. kovo 21 d. dienraštyje „Vilniaus diena“, Nr. 65(419). Atsakovo nuomone, priimdamas sprendimą, jis laikėsi ir Vyriausybės nustatytų kriterijų. Nors nenurodė atitinkamo Vyriausybės nustatytų kriterijų punkto, tačiau tokio pagrindo nenurodymas nedaro pačio sprendimo neteisėtu.

Sprendimas buvo priimtas, siekiant pagerinti ugdymo ir mokymosi sąlygas mokiniams, besimokantiems pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bei siekiant panaikinti antroje pamainoje besimokančių vaikų skaičių. Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla buvo perpildyta, nes šioje mokymo įstaigoje pagal aiškinamajame rašte pateiktą skaičiavimų lentelę 2008-2009 m. iš viso mokėsi 1 245 mokiniai, o mokyklos projektinis pajėgumas yra pritaikytas tik 744 mokiniams. Tai reiškia, kad mokykla dirbo dviem pamainom ir 160 proc. pajėgumu, pažeidžiant higienos normas. Šios faktinės aplinkybės yra tiesiogiai siejamos su Vyriausybės patvirtintų kriterijų 8.2 punktu.

Sprendimą, kad 1-8 klasės būtų perkeltos į Kalvarijų pagrindinės mokyklos patalpas, esančias Kalvarijų g. 87, o 9-12 klasės paliktos Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos patalpose, priėmė būtent Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos taryba. Pati mokyklos bendruomenė laisvai apsisprendė priimti tokį sprendimą. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos raštas įrodo, kad Šv. Kristoforo vidurinė mokykla taip pat veikia neturėdama leidimo higienos paso, kuris nebuvo išduotas dėl visuomenės sveikatos teisės aktų reikalavimų neatitikimo, taip pat šiame rašte yra nurodyti kiti higienos normų pažeidimai, įskaitant per didelį besimokančių mokinių skaičių, neatitinkantį mokyklos projektinio pajėgumo, ir pagrindžiantį Vyriausybės nustatytų kriterijų 8.2 punktą. Pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi galimybių vienu metu atlikti bendrojo lavinimo mokyklų kapitalinį remontą ar renovuoti visas mokyklas, šis procesas vykdomas nuolat ir palaipsniui. Anksčiau nebuvo galimybių Kalvarijų vidurinės mokyklos įtraukti į renovuojamų mokyklų sąrašą, nes joje mokėsi per mažai mokinių. Priėmus sprendimą ir į patalpas, esančias Kalvarijų g. 87, perkėlus Šv. Kristoforo pagrindinę mokyklą, buvo sudaryta prielaida šią mokyklą įtraukti į paraišką dalyvauti „Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2009-2012 metų programoje“. Taryba, išnagrinėjusi pateiktas išvadas dėl renovuotinų bendrojo lavinimo mokyklų sąrašo, 2009 m. birželio 3 d. sprendimu Kalvarijų pagrindinę mokyklą įtraukė į renovuotinų mokyklų sąrašą. Atsižvelgiant į mokyklos pastato, esančio Kalvarijų g. 87, būklę, ir iki 2009-2010 m. pradžios, siekiant pagerinti šių patalpų būklę, Taryba 2009 m. birželio 3 d. sprendimu įgaliojo UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ vykdyti Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos remonto projektavimo valdytojo, statinio statybos valdytojo funkcijas ir statybos techninę priežiūrą.

Pareiškėjai nenurodė įstatyminio pagrindo, reikalaujančio, kad įstaigos reorganizavimo sąlygose būtų numatyta iki kada ir kokio finansavimo pagrindu bus pasiekta, kad įstaigos patalpos atitiktų teisės normų nustatytus reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad 2009 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Vilniaus visuomenės sveikatos centras nurodė, kokie pažeidimai yra pašalinti, juo nėra uždrausta šiose patalpose vykdyti ugdymo veiklą. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad mokyklos pastatas, esantis Kazliškių g. 4, taip pat veikė, neturėdamas higienos paso, nurodė, kad pareiškėjų padėtis negalėjo pablogėti. Įstatymo garantuotas visuomenės interesas turėti optimalų švietimo tinklą yra prioritetinis atskirų asmenų noro mokytis jiems patinkančioje mokykloje atžvilgiu.

Pažymėjo, kad pareiškėjų reikalavimas atlyginti jiems jų patirtą neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes pareiškėjai neįrodė nė vienos sąlygos, būtinos savivaldybės atsakomybei kilti. Iš pateikto skundo negalima spręsti, kokią neturtinę žalą konkrečiai patyrė kiekvienas pareiškėjas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla atsiliepime į skundą nurodė, kad sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo. Sprendimo esmė yra juridinio asmens padalijimas į dvi atskiras įtaigas, priskiriant jų veiklai turtą (patalpas). Sprendimo priėmimas nesukuria pareigos mokiniams nuo jo priėmimo dienos persikelti į kitas patalpas. Sprendimu tik nustatoma procedūra, kurią užbaigus, 2009 m. rugsėjo 1 d. dalis reorganizuojamos mokyklos mokinių pradės mokslo metus naujoje įstaigoje ir kitose patalpose, kurios turės atitikti visas būtinas higienos normas.

Priimdama sprendimą, Taryba nusprendė dėl tolimesnio turto (patalpų) likimo, jo paskirties ir tokiu būdu sudarė sąlygas šio turto remontui ir renovacijai. Teigė, kad pareiškėjai skunde supainiojo objektyvius duomenis (faktus), kuriais turi būti grindžiamas sprendimas, su vienu iš sprendimo tikslų, t. y. sudaryti optimalias sąlygas moksleiviams rinktis savo polinkius, gabumus ir siekius atitinkantį ugdymosi kelią, siekiant aukštesnės mokymo kokybės, panaikinti antrą pamainą, kuris bus pasiektas įgyvendinus sprendimą ir sutvarkius jo pagrindu sukurtoms įstaigoms skirtą turtą. Tvirtino, kad patalpų būklė sprendimo priėmimo metu neabejotinai buvo žinoma Tarybai, sprendusiai ankstesnius šių patalpų remonto finansavimo klausimus, tačiau patalpų būklė negali būti pagrindu atsisakyti juridinio asmens padalijimo ir šių patalpų priskyrimo mokyklai, kurioje mokymas turėtų vykti nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Priimdama sprendimą, Taryba įsipareigojo užtikrinti, kad įstaigai pradėjus veiklą 2009 m. rugsėjo 1 d., mokyklos patalpos atitiks visus teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjų minimo 2009 m. sausio 21 d. rašto teiginys, kad mokyklos bendruomenė neprieštarauja 1-8 klasių perkėlimui, yra pagrįstas Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos bendruomenės daugumos sprendimu. 2009 m. sausio 15 d. mokyklos taryba pranešė mokyklos klasių tėvų komitetų pirmininkams apie numatomą reorganizaciją ir galimus sprendimus dėl patalpų naujoms mokykloms priskyrimo ir paprašė pristatyti šiuos klausimus klasės tėvų susirinkimuose. Atlikus mokytojų, moksleivių ir tėvų apklausą buvo suformuluotas mokyklos bendruomenės sprendimas, minimas rašte. Taigi, sprendimas dalyje dėl patalpų priskyrimo priimtas ne tik konsultuojantis su bendruomene, bet faktiškai demokratinio mokyklos bendruomenės sprendimo pagrindu. Jei atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą tinklalapyje informuoti apie numatomą viešojo administravimo subjekto konsultavimosi su suinteresuotais asmenimis būdą, dalyvius ir rezultatus, būtina įvertinti, ar toks pažeidimas nėra tik formalus, neesminis, sprendimo priėmimo procedūros trūkumas. Viešojo administravimo subjekto pareiga tartis dėl administracinio sprendimo buvo įvykdyta, mokyklos bendruomenės nuomonė buvo išreikšta, jos pagrindu buvo priimtas sprendimas, todėl aplinkybė, kad apie konsultavimosi būdą, dalyvius ir rezultatus nebuvo pranešta tinklalapyje, niekaip neįtakoja sprendimo teisėtumo. Be kita ko, nurodė, kad nepaisant to, kad aiškinamajame rašte nenurodomas biudžeto lėšų poreikis projekto įgyvendinimui, teisės aktuose nustatytos sąlygos mokymuisi patalpose, esančiose Kalvarijų g. 87, turi būti sudarytos 2009 m. rugsėjo 1 d. ir Vilniaus miesto savivaldybė jau faktiškai ėmėsi veiksmų patalpų būklei pagerinti. Pareiškėjų pateiktame Visuomenės sveikatos centro rašte neigiama išvada dėl galimybės perkelti didesnį kiekį mokinių į mokyklą, esančią Kalvarijų g. 87, susijusi su patalpų būkle patikrinimo metu ir tai yra pagrindas savivaldybei reorganizavimo proceso dalyviams imtis visų priemonių, kad nurodomi pažeidimai būtų pašalinti iki pirmosios mokslo metų dienos. Atkreipė dėmesį, kad minėtu raštu yra nustatyti ir patalpų, esančių Kazliškių g., trūkumai, o higienos paso neturi abi įstaigos (kaip ir didžioji dalis Vilniaus mokyklų), todėl tai nėra pagrindas pripažinti sprendimą neteisėtu. Pareiškėjai nurodė CK ir Švietimo įstatymo pažeidimus, tačiau neatskleidė, kokiu būdu minėti pažeidimai galėjo įtakoti sprendimo pagrįstumą arba kaip tai pažeidžia jų interesus. Mano, kad pareiškėjai visiškai pritaria reorganizavimo sąlygose nustatytiems tikslams ir pritars, bendruomenės nuomone, pagrįstam sprendimui dėl patalpų skyrimo pagrindinei mokyklai. Pagrindinė priežastis, dėl kurios ginčijamas sprendimas, yra mokyklos patalpų būklė, buvusi iki reorganizavimo ir siekis užtikrinti saugias sąlygas moksleiviams. Tai atitinka reorganizavimo tikslus, šiuo metu jau vykdomi patalpų tvarkymo darbai, priimti sprendimai dėl poreikio renovuoti patalpas. Reorganizavimo proceso stabdymas atimtų galimybę mokiniams dar šiais metais mokytis viena pamaina.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga atsiliepime į pirminį skundą nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje 2009 m. balandžio 22 d. buvo gautas ir išnagrinėtas Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos mokinių tėvų skundas dėl galimų pažeidimų Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos mokinių teisių ir teisėtų interesų. Teigė, kad teismo sprendimas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos teisėms ir pareigoms neturės jokios įtakos, todėl, mano, kad ji neturėtų būti trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Taryba turėjo pagrindą spręsti klausimus dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokykloje besimokančių mokinių klasių komplektavimo, nes 2008-2009 m. Vilniaus šv. Kristoforo vidurinėje mokykloje, pagal Švietimo valdymo informacinėje sistemoje pateiktus duomenis, mokėsi 1 245 mokiniai, iš jų 161 mokinys (7 klasių komplektai) antroje pamainoje.

Pažymėjo, kad 2008-2009 m. Vilniaus Kalvarijų pagrindinėje mokykloje mokėsi 250 mokinių ir atitinkama institucija nėra uždraudusi joje mokytis. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla taip pat neturi higienos paso. Be kita ko, tvirtino, kad Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. gegužės 21 d. rašte yra konstatavusi, kad Vilniaus šv. Kristoforo vidurinėje mokykloje dėl per didelio mokinių skaičiaus klasėse neišlaikomi reglamentuojami atstumai nuo suolo iki lentos, nuo išorinės sienos iki pirmos eilės suolų bei eilių, dėl patalpų trūkumo pamokos vyksta ugdymo procesui neskirtose patalpose, pakeitus jų paskirtį. Tokiose klasėse neužtikrinama pakankamai ploto vienam vaikui, neužtikrinama garso izoliacija, pagrindinio šviesos srauto kritimo iš kairės pusės.

Pažymėjo, kad neturi duomenų, ar buvo konsultuojamasi su mokyklos bendruomenėmis dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizacijos, todėl negali pareikšti nuomonės dėl pareiškėjų argumentų apie prievolę konsultuotis mokyklos reorganizacijos atveju.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Asociacija „Šv. Kristoforo bendruomenė“ su pareiškėjų skundu sutiko ir prašė jį patenkinti.

Nurodė, kad su Asociacija „Šv. Kristoforo bendruomenė“ dėl mokyklų reorganizacijos nebuvo tariamasi.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, 2009 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ nusprendė: 1) reorganizuoti Vilniaus šv. Kristoforo vidurinę mokyklą, padalijant ją į dvi įstaigas: Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinę mokyklą (Kalvarijų g. 87) ir Vilniaus šv. Kristoforo vidurinę mokyklą (Kazliškių g. 4); 2) patvirtinti Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo sąlygas, Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinės bei Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklų nuostatus (I t., b. l. 10, 11, 12-18, 19-25, 116, 117-118, 119-130, 131-142).

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008); „teisės aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. įpareigoja viešojo administravimo subjektus pagrįsti administracinius sprendimus nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir / ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Pažymėtina, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų“; Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, sprendimas, t. y. institucijos valia, neprivalo būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-03-750/2004; A-444-203/2005, A-63-994/2008).

Teismas nustatė, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas vykdant Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 m. bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-981, kurio gairėse numatyta Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo klausimą nagrinėti 2009 m. (I t., b. l. 144-148). Pasitarimo pas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriaus vedėją 2008 m. lapkričio 14 d. protokolas tvirtina, kad buvo nutarta siūlyti Vilniaus šv. Kristoforo vidurinę mokyklą padalinti į dvi mokyklas: 1-8 kl. ir 9-12 kl., vieną dalį perkeliant į Kalvarijų pagrindinę mokyklą (I t., b. l. 149-150).

Iš 2009 m. kovo 2 d. aiškinamojo rašto „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ matyti, kad jame buvo pažymėta, kad laisvų patalpų, atitinkančių bendrojo lavinimo mokykloms keliamus higienos reikalavimus, Vilniaus mieste nėra, tačiau kompleksiškai reorganizavus Vilniaus Kalvarijų pagrindinę ir Vilniaus šv. Kristoforo vidurinę mokyklas, buvusios Kalvarijų pagrindinės mokyklos patalpos bus atnaujinamos ir modernizuojamos, nes dėl mažo mokinių skaičiaus anksčiau nebuvo galima šios ugdymo įstaigos (Kalvarijų g. 87, Vilnius) įtraukti į renovuojamų mokyklų sąrašą (I t., b. l. 27-31, 144-148).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1070 „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2009-20012 metų programos Įgyvendinimo“, kuriuo nusprendė pritarti Vilniaus miesto savivaldybės paraiškai dalyvauti Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2009-2012 m. programoje, o į teikiamą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai sąrašą buvo įtraukta ir Vilniaus Kalvarijų pagrindinė mokykla (Kalvarijų g. 87, Vilnius), t. y. į renovuojamų mokyklų sąrašą buvo įtrauktas mokyklos pastatas, kuriame tuo metu veikė Vilniaus šv. Kristoforo pagrindinė mokykla (I t., b. l. 156, 157).

Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetas, apsvarstęs Tarybos sprendimo projektą, jam pritarė ir 2009 m. kovo 18 d. posėdžio protokolo Nr. 4-57-( 1.1.18-T1) išrašas buvo kartu su sprendimo projektu pateiktas Tarybai (I t., b. l. 143).

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjų skundo argumentas, kad sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, atmestinas kaip nepagrįstas, nes jį paneigia byloje esančių ir anksčiau ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma. Pagrindinė priežastis, lėmusi Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizaciją, buvo projektinis mokyklos pajėgumas ir perteklinis besimokančių mokinių skaičius. Prieš priimant sprendimą, buvo išsiaiškinta Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos, esančios Kalvarijų g. 87, Vilniuje, būklė. Apie šių patalpų remonto būtinybę priimant sprendimą buvo žinoma. Šios patalpos yra palaipsniui remontuojamos (I t., b. l. 56, 170-172; II t., b. l. 82-84, 87-89, 91-94, 97-99, 100, 103-104) .

Teismas nurodė, kad iš Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatų išplaukia viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant svarbius sprendimus, susijusius su bendrais teisėtais visuomenės interesais, skaidrumo principas, kuris nagrinėjamos administracinės bylos kontekste reiškia, kad vietos savivaldos institucijos privalo sudaryti visuomenei sąlygas gauti informaciją apie priimamus teisės aktus.

Teismas nustatė, kad 2008 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos 1B klasės tėvų raštas „Dėl Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos 1B klasės neperkėlimo į Vilniaus Kalvarijų pagrindinę mokyklą“ (I t., b. l. 152-153). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyrius 2009 m. sausio 7 d. raštu Nr. A51-259(3.3.13.1.-PD-4) „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos pertvarkos“ pateikė atsakymą į minėtą 2008 m. gruodžio 23 d. raštą ir jame nurodė, kad siekiant užtikrinti optimalų ir pakankamą švietimo programų tiekėjų tinklą ir garantuoti mokyklos projektinį pajėgumą bei panaikinti antrą pamainą, yra planuojama šios vidurinės mokyklos pertvarka (I t., b. l. 154-155).

Iš Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokyklos 2009 m. sausio 21 d. rašto Nr. 12-427 „Dėl mokyklos pertvarkos nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.“ matyti, kad Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos bendruomenė išreiškė savo neprieštaravimą planuojami mokyklos pertvarkai. Šiame rašte nurodė, kad dauguma mokyklos bendruomenės pritartų nuomonei, kad 1-8 klasių moksleiviai galėtų mokytis Kalvarijų g. 87, o 9-12 klasės liktų Kazliškių g. 4 (I t., b. l. 35). Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos 2009 m. kovo 6 d. raštas Nr. 12-559 „Dėl mokyklos pertvarkos nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Mokyklos tarybos pritarimas“ tvirtina, kad Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos taryba pritaria pasiūlytai Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos pertvarkai, padalijant ją į dvi mokyklas: 1-8 kl. perkeliant į Kalvarijų pagrindinės mokyklos patalpas, esančias Kalvarijų g. 87, o 9-12 kl. paliekant Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos patalpose, esančiose Kazliškių g. 4. Remiantis mokyklos tarybos nutarimu, prašė mokyklą, kurioje mokysis 1-8 kl., pavadinti Vilniaus šv. Kristoforo pagrindine mokykla (I t., b. l. 151).

Pranešimas apie parengtas Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo sąlygas buvo išspausdintas 2009 m. rugsėjo 21 d. dienraštyje „Vilniaus diena“, Nr. 65(419) (I t., b. l. 159; II t., b. l. 194).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-1482/07 yra konstatavęs, kad „galiojantys mūsų valstybėje įstatymai negarantuoja absoliučios asmens teisės reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo įstaiga nebūtų reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama, jeigu toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeidžia įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje“. Teismas padarė išvadą, kad įstatymo garantuotas visuomenės interesas turėti optimalų švietimo tinklą yra prioritetinis atskirų asmenų noro mokytis (šiuo atveju dirbti) jiems patinkančioje mokykloje atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje nustatytos pareigos tartis dėl administracinio reglamentavimo. Teismas pažymėjo, kad sprendimo priėmimo procesas buvo nuoseklus, tęsėsi pakankamai ilgą laiką (nuo 2005 m.), buvo apgalvotas.

Teismas vadovaudamasis Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 patvirtintų Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinių mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų (toliau – Kriterijai) 8 punktu, padarė išvadą, kad sprendime nėra nurodyta, kuriuo Kriterijumi vadovaujantis, jis buvo priimtas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėto teisinio pagrindo nenurodymas nedaro pačio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

Teismas pažymėjo, kad iš 2009 m. kovo 2 d. sprendimo aiškinamojo rašto turinio matyti, kad sprendimas buvo priimtas, siekiant pagerinti ugdymo ir mokymosi sąlygas mokiniams, besimokantiems pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bei siekiant panaikinti antroje pamainoje besimokančių vaikų skaičių. Tai, kad Vilniaus šv. Kristoforo vidurinė mokykla buvo perpildyta, o joje besimokančių mokinių skaičius neatitinka mokyklos projektinio pajėgumo, neatitinka higienos normų reikalavimų, patvirtina ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. gegužės 21 d. raštas Nr. S-1113 „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ (I t., b. l. 57-58; II t., b. l. 63-64). Sprendimu patvirtintos Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo sąlygos pagrindžia, kad mokymo įstaigos reorganizavimo tikslas yra panaikinti antrą pamainą, t. y. sumažinti mokinių skaičių, užtikrinant lygių mokymosi galimybių principą ir sudarant optimalias sąlygas moksleiviams pasirinkti ugdymosi kelią, siekiant užtikrinti aukštesnę mokymo kokybę (I t., b. l. 117-118).

Teismas konstatavo, kad nors sprendime atsakovas ir nenurodė, kuriuo Kriterijumi vadovaujantis ji priėmė sprendimą dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizacijos, tačiau laikėsi nustatytų Kriterijų 8.2 punkto nuostatų.

Teismas analizuodamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punkto, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio, 44 straipsnio 1 ir 4 dalų, 59 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 35 ir 36 punktų nuostatas ir bylos rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad Taryba, priimdama sprendimą, laikėsi minėtų nurodytų teisės normų reikalavimų ir savo veiksmais neviršijo jai įstatymų nustatytos kompetencijos. Sprendimas savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Teismas, analizuodamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies, Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies nuostatomis, padarė išvadą, kad nenustačius būtinų civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį atsiradimo sąlygų – neteisėtų Tarybos veiksmų ir žalos, pareiškėjų reikalavimas priteisti moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas nurodė, kad atmetus pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą, jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio pagrindu, taip pat netenkintinas.

III.

Pareiškėjai R. T., R. Č. ir R. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, pabrėžiant, kad:

1. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovas privalėjo ištirti patalpų Kalvarijų g. 87, Vilniuje, būklę, jų atitikimą higienos normoms.

Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad atsakovas žinojo patalpų, esančių Kalvarijų g. 87, Vilniuje, būklę ar ją analizavo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas netinkamai vertino skundžiamo sprendimo projekto 2009 m. kovo 2 d. aiškinamąjį raštą. Teismas vertino tik atsakovo pateiktą rašto dalį, nevertino jo viso, taip pat nevertino jo kitų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste.

3. Tai, kad patalpoms reikia remonto, nurodyta byloje esančiame Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. gegužės 21 d. rašte Nr. S-1113.

4. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, atsakovas, rengdamas ginčijamo sprendimo projektą ir priimdamas sprendimą, privalėjo vadovautis higienos norma HN 21:2005. Atsakovas turėjo ištirti, analizuoti, kaip mokyklos steigimas šiose patalpose paveiks vaikų mokymosi aplinką.

5. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1290 „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2009-2012 metų programos patvirtinimo“ (nuo 2008 m. gruodžio 12 d. iki 2009 m. birželio 19 d. galiojusios redakcijos) normas. Pagal šį teisės aktą savivaldybės tik atrenka ir teikia tvirtinti mokyklas, kurios galėtų būti rekonstruojamos iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau konkrečios mokyklos patalpas į renovuojamų mokyklų sąrašą yra kompetentinga įtraukti tik Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija. Šis atsakovo sprendimas pats savaime neužtikrino ir negalėjo užtikrinti mokyklos remonto. Byloje nėra jokių duomenų, kad Švietimo ir mokslo ministerija pagal minėtą atsakovo 2009 m. birželio 3 d. sprendimą mokyklos patalpas, esančias Kalvarijų g. 87, Vilniuje įtraukė į minėtą rekonstruotinų mokyklų sąrašą.

6. Teismas neatsižvelgė ir nenagrinėjo aplinkybės, kad tinkamai organizuota antra pamaina nepažeidžia higienos normų ar kitų teisės aktų.

7. Atsakovas ginčijamo sprendimo nepagrindė reikiamomis teisės aktų normomis.

8. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsniu atsakovas turėjo ne tik sudaryti sąlygas visuomenei gauti informaciją apie priimamus teisės aktus, bet ir užtikrinti realią galimybę atitinkamoms visuomenės grupėms pareikšti savo nuomonę dėl planuojamo priimti sprendimo ir taip ginti savo teises ir teisėtus interesus. Atsakovas minėtas nuostatas vykdė tik formaliai, nesiekdamas šios teisės normos tikslų.

9. Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos 1B klasės tėvų raštas „Dėl Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos 1B klasės neperkėlimo į Vilniaus Kalvarijų pagrindinę mokyklą“ parodo tik vienos klasės tėvų informuotumą apie planuojamą mokyklos pertvarką, bet neįrodo, kad buvo konsultuojamasi su kitais planuojamos reorganizuoti mokyklos bendruomenės nariais.

10. Vilniaus šv. Kristoforo mokyklos 2009 m. sausio 21 d. rašte Nr. 12-47 nėra teigiama, kad mokyklos bendruomenė neprieštarauja mokinių perkėlimui.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas nevertino Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos 2009 m. kovo 6 d. rašto Nr. 12-559, visapusiškai ir kitų byloje esančių įrodymų visumoje, tuo pažeidė ABTĮ 57 straipsnio nuostatas.

12. Teismas nevertino aplinkybės, kad reorganizuojamos mokyklos mokinių tėvams buvo teikiama klaidinga informacija apie reorganizavimą.

13. Teismas netaikė Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies (įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2009 m. sausio 1 d.) nuostatų.

14. Reorganizuojamos mokyklos mokiniai (jų tėvai) buvo sutartiniuose prievoliniuose teisiniuose santykiuose su reorganizuojama mokykla ir Civilinio kodekso prasme buvo tos mokyklos kreditoriais (CK 6.1 str.). Todėl jiems, kaip ir visiems kitiems su mokykla sudariusiems mokymosi sutartis, pagal CK 2.96 ir 2.101 straipsnį privalėjo būti raštu pranešti apie reorganizavimo sąlygų sudarymą vėliausiai 30 dienų iki ginčijamo sprendimo priėmimo.

15. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-1482/07, kuria rėmėsi, suformuluotos taisyklės vienas iš taikymo (galiojimo) pagrindų yra sąlyga, kad toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeis įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje. Nagrinėjamu atveju buvo pažeidžiamos pareiškėjų ir jų vaikų įstatymų garantuotos teisės mokytis saugioje ir sveikoje aplinkoje, atitinkančioje teisės normų reikalavimus.

16. Teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies ir 81 straipsnio nuostatas, kadangi įvertino tik dalį argumentų ir byloje esančių įrodymų, kurie yra palankūs tik atsakovo pozicijai ir taip gynė tik atsakovo interesus.

Teismas nevertino byloje esančios Seimo kontrolieriaus 2009 m. liepos 14 d. pažymos Nr. 4D-2009/3-575, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų. Teismas sprendime neišdėstė trečiojo suinteresuotojo asmens -Vaiko teisių apsaugos kontrolierės paaiškinimų, nors ji pateikė į bylą savo 2009 m. birželio 3 d. pažymą Nr. 01-2009/1-138.

Teismas atmetė pareiškėjų argumentus dėl atsakovo sprendimo prieštaravimo teisės normoms jų neišnagrinėjęs ir dėl jų nepasisakęs.

Pareiškėjai savo skundą grindė ir tuo, kad ginčijamas atsakovo sprendimas savo turiniu prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 dalies 9 punktui, Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 patirtinų „Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų“ 4.1 punktui, higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintai sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V – 476, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 3 daliai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepasisakė dėl pareiškėjų argumentų, kad atsakovas nesivadovavo Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsniu.

17. Apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad teismas nepagrįstai atmetė ir pareiškėjų reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

18. Pareiškėjai pateikė paaiškinimus dėl savo vidinės būsenos, sąlygotos neteisėtų atsakovo veiksmų.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad pareiškėjų vaikai dėl atsakovo veiksmų buvo priversti mokytis patalpose, kurios neatitinka higienos ir saugos reikalavimų, jų mokymosi sąlygos žymiai pablogėjo palyginus su tomis, kuriomis jie pradėjo mokytis reorganizuotoje mokykloje. Byloje yra pateikta įrodymų, kad pareiškėjų vaikai 2009 m. rugsėjo 1 d. šventę pasitiko visiškai nešventiškoje aplinkoje.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad:

1. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo rengimo medžiaga ir kiti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus miesto Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ pripažinti neteisėtu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra teisinio pagrindo.

2. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu.

3. Pareiškėjai, įrodinėdami 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo neteisėtumą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, nepateikė jokių objektyvių, atsakovo pateiktus įrodymus, paneigiančių duomenų (ABTĮ 22 str. 1 d. 6 p.).

4. Teismo išvada, kad prieš priimant skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą, buvo išsiaiškinta tuometinės Vilniaus Kalvarijų pagrindinės mokyklos (Kalvarijų g. 87) būklė, o taip pat buvo žinomas mokyklos pastato remonto poreikis, yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais.

5. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos teisė reorganizuoti savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas yra numatyta Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 punkte ir 16 straipsnio 28 punkte. Todėl sprendimų dėl tokių mokyklų reorganizavimo priėmimas vienareikšmiškai yra atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kompetencija.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. 1-202 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos darbo reglamento 31 straipsnį Tarybos komitetai sudaromi Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos, Kolegijos sprendimai ar protokoliniai nutarimai. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pritarimas yra reikšmingas ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 1-1010 teisėtumo vertinimo kontekste.

7. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 1-1070 „Dėl Bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2009-2012 metų programos įgyvendinimo“ Kalvarijų pagrindinę mokyklą (Kalvarijų g. 87) įtraukė į renovuotinų mokyklų sąrašą.

8. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2009 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akto Nr. 13(14-1)-13.9-1256 ir 2009 m. spalio 7 d. patikrinimo akto Nr. 13(14-1)-13.9-1419 turinys pagrindžia aplinkybę, kad ugdymo veikla gali būti tęsiama ir nėra uždrausta.

9. Higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas numato, kad veikiančioms mokykloms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

10. Mokyklos pastatas, esantis Kazliškių g. 4, veikė, taip pat neturėdamas higienos paso, todėl pareiškėjų padėtis negalėjo pablogėti.

11. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 62 straipsnio 3 dalį atstovavimo vietos bendruomenei požiūriu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies taikymo prasme mokyklos taryba yra ta visuomeninė organizacija, su kuria mokyklos steigėjas privalėjo konsultuotis, priimdamas ginčo sprendimą. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 7 str. 2 d. nustatyta, kad konsultavimosi būdus pasirenka pati viešojo administravimo institucija, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

12. Pareiškėjai nenurodė, kaip ir kokiu pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės taryba ribojo Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos tarybos teisę pareikšti savo nuomonę dėl planuojamo priimti sprendimo.

13. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyrius pateikė ne tik pateikė argumentuotą atsakymą mokinių tėvams, bet kartu pažymėjo, kad pačiai mokyklai yra palikta teisė svarstyti ir spręsti klausimą, kurių klasių segmentus būtų galima perkelti į patalpas, esančias Kalvarijų g. 87.

14. Nagrinėjant klausimą dėl Vilniaus miesto Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo buvo atsižvelgta į 2009 m. sausio 21d. Šv. Kristoforo mokyklos raštą Nr. 12-47, o taip pat vadovautasi Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos 2009 m. kovo 6 d. raštu Nr. 12-559 „Dėl mokyklos pertvarkos nuo 2009-09-01. Mokyklos tarybos pritarimas“.

Aplinkybę, kad mokyklos bendruomenė nusprendė, jog Šv. Kristoforo pagrindinė mokykla būtų iškelta į patalpas, esančias Kalvarijų g. 87, patvirtina ir rezultatų skaičiavimo duomenys, kurie buvo pateikti į administracinę bylą.

15. Pareiškėjai nėra įgalioti atstovauti Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos kreditorių interesų, jie nėra kreditoriais reorganizuotos mokyklos atžvilgiu ir neturi teisinio pagrindo vadovautis CK 2.96 ir 2.101 straipsnių nuostatomis.

16. Pareiškėjai posėdžio, vykusio 2009 m. lapkričio 19 d., metu pripažino faktą, kad apie reorganizavimą jie buvo informuoti.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas neprivalėjo pasisakyti dėl kiekvieno į bylą pateikto įrodymo (dokumento) ir jį aprašyti.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad palaiko 2009 m. birželio 18 d. atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytus argumentus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Atsakovo atstovė paaiškino, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos ginčas yra dėl vidurinės mokyklos reorganizavimo skaidymo būdu padalijant mokyklą į dvi įstaigas: pagrindinę mokyklą ir vidurinę mokyklą.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą ir konstatavo, kad atsakovas priimdamas sprendimą, laikėsi teisės normų reikalavimų ir savo veiksmais neviršijo jai įstatymų nustatytos kompetencijos. Taip pat padarė išvadą, kad nepagrįstas pareiškėjų reikalavimas priteisti moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą.

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos tesimo sprendimu, skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsniu yra nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.).

Remiantis šia nuostata šio ginčo apimtyje teismas nevertina šalių argumentų dėl mokyklų rekonstravimo ar jų renovavimo ekonominių galimybių. Taip pat ginčui nėra reikšminga esama padėtis kitose Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose, kadangi šiuo atveju vertinamas sprendimo teisėtumas dėl konkrečios Vilniaus miesto mokyklos reorganizavimo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo kompetencijos vykdyti mokymo įstaigų reorganizaciją ir kad atsakovas šio ginčo atveju jam nustatytos kompetencijos šioje srityje neviršijo.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad mokymo įstaigų reorganizavimas gali būti vykdomas tik remiantis teisės aktais nustatyta tvarka, kuri šiuo atveju yra pakankamai sureguliuota. Didžioji dalis reorganizacijos veiksmų privalomai turi būti atlikta iki sprendimo dėl reorganizacijos priėmimo ir tokių veiksmų atlikimas sąlygoja ir paties sprendimo dėl reorganizavimo priėmimo galimybę. Šio ginčo atveju viena iš sąlygų, leidžiančių pradėti reorganizaciją, yra pasirengimas mokymo procesui, reali galimybė pritaikyti mokymo procesui mokyklos patalpas, kuriose numatomas didesnis besimokančiųjų skaičius. Šias aplinkybes atsakovas turėjo numatyti ir tam atitinkamai pasirengti, nes tai yra viena iš pagrindinių reorganizacijos sąlygų. Pareiškėjai būtent ir ginčija naujai įsteigtos mokyklos, esančios Kalvarijų 87, Vilniuje, tinkamumą mokymo procesui. Šis pareiškėjų argumentas yra pagrįstas.

Švietimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad mokymosi aplinka mokykloje bei mokinių mokymosi krūvis turi atitikti higienos normas ir teisės norminių aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus, laiduoti švietimo programų vykdymą.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 patvirtintų „Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų“ 4.1punktu mokyklos pastatai ir patalpos turi atitikti higienos normas.

Lietuvos higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr.V-476, numato, kad mokykla turi turėti higienos pasą. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. gegužės 21 d. raštas Nr.S-1113 patvirtina, kad Kalvarijų pagrindinė mokykla, esanti Kalvarijų g. 87, Vilniuje, neturi leidimo - higienos paso ir jis nėra išduotas dėl patalpų visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų neatitikimo (b. l. 57-58 1t.). Ši aplinkybė nėra paneigta, todėl mokymo įstaigų reorganizacija negalėjo būti vykdoma, kadangi Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos nustatyti pažeidimai yra esminiai, paneigiantys mokinių teisę į saugią aplinką.

Ginčijamo sprendimo 5 punktu buvo pavesta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui įstatymu nustatyta tvarka atlikti visus su Vilniaus šv. Kristoforo vidurines mokyklos reorganizavimu susijusius veiksmus iki 2009 m. rugsėjo 1d. Duomenų apie tai, kad iki nurodytos datos Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m. gegužės 21 d. rašte Nr. S-1113 nustatyti pažeidimai buvo pašalinti, byloje nėra. Atsakovo nurodyti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai priimti po sprendimo įgyvendinimo datos nepaneigia nurodytų pažeidimų. Todėl teismas, įvertinęs sprendimo priėmimo metu buvusią padėtį, bei padėtį, buvusią sprendimo įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. turi pagrindą konstatuoti, kad atsakovo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ yra neteisėtas iš esmės, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nustatantiems mokymosi aplinką, ir tai yra pagrindas remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“.

Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, kadangi teismas, priimdamas sprendimą ir atmesdamas pareiškėjų skundą šioje dalyje netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas (ABTĮ 143 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustačiusi ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindą, nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie nėra pakankami ginčijamam sprendimui panaikinti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ginčijamas sprendimas pradėtas vykdyti ir prasidėję antri mokslo metai po reorganizacijos, daro išvadą, kad šio teismo sprendimo neatidėliotinas vykdymas dėl atsakovo sprendimo panaikinimo gali sukelti sunkias pasekmes šiuo metu besimokantiems mokykloje moksleiviams. Siekiant išvengti tokių pasekmių sprendimo vykdymas turi būti atidėtas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi yra konstatavęs, kad „Administracinių bylų teisenos įstatymas expressis verbis nenumato galimybės atidėti teismo sprendimo vykdymo. Tačiau paminėtina, kad Vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS444–261/2010 yra nurodęs, jog „sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti taikomos šiuos klausimus reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso nuostatos“. Taigi teisėjų kolegijos manymu, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, kad teisingumą vykdo tik teismas, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atidėti šio sprendimo vykdymą“ (Administracinė byla Nr. A525-844/2010).

Teisėjų kolegija remdamasi šia teismų praktika bei Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, daro išvadą, kad sprendimo dalies vykdymas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ panaikinimo turi būti atidėtas iki mokslo metų pabaigos, tai yra iki 2011 m. liepos 1 d.

Pareiškėjai taip pat prašo priteisti neturtinę žalą, kurios atsiradimą sieja su atsakovo sprendimo priėmimu.

Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi šiuo atveju žalą privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau byloje šis reikalavimas yra pareikštas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Todėl apeliacinės instancijos teismas šio reikalavimo nagrinėti iš esmės negali, nes būtina atlikti atsakovo pakeitimo procedūrą, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnyje. Esant šiai aplinkybei byla, dalyje dėl žalos atlyginimo, grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

R. T., R. S. ir R. Č. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 1-1010 „Dėl Vilniaus šv. Kristoforo vidurinės mokyklos reorganizavimo“ ir šioje dalyje teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2011 m. liepos 1d.

Bylą, dalyje dėl žalos atlyginimo, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė