Kauno apygardos teismo nutartis

2012-04-20 · Byla Nr. ATP-279-317/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-20
Bylos Nr.
ATP-279-317/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-04122-2011-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Administracinė byla Nr. ATP-279-317/2012Proceso Nr. 4-05-3-04122-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.4.; 45.4.5.;79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas 2011-06-20 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad V. V. 2011-06-20 apie 11 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį “Wolkswagen Passat“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, užvažiavo ant skiriamosios salelės ir atsitrenkė į kelio ženklą. Apie įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo sugadinta transporto priemonė ir nulenktas kelio ženklas.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas konstatavo, kad V. V. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 234 punktus, dėl ko jai turėtų būti taikoma atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1d., todėl perdavė administracinių teisės pažeidimų protokolą Kauno miesto apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-02-29 nutarimu už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė V. V. administracinę nuobaudą – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą, o už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudas subendrinęs apėmimo būdu, teismas paskyrė V. V. galutinę nuobaudą-3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Teismas konstatavo, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog V. V. padarė ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, o skirdamas administracines nuobaudas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę t.y atsižvelgė į tai, kad V. V. anksčiau jau buvo padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau savo veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei, jog ji kalta neprisipažino. Teismas padarė išvadą, kad pažeidėjai skirtinos baudos numatytos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., paskiriant ir ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones (ATPK 24 str. 3 d., 27 str., 30 str. 2 d., 31 str. 1 d. 1 p.). Nutarime konstatuota, jog pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde V. V. prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-29 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje bei priimti naują sprendimą – administracinę bylą nutraukti. Jame nurodo, kad ant protokole nurodytos ir nutarime paminėtos pėsčiųjų salelės ji užvažiavo norėdama išvengti autoįvykio, kelio ženklo apgadinimai nebuvo užfiksuoti, kelių eismo ženklus prižiūrinti įmonė paneigė policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes. Jos vairuota transporto priemonė nebuvo nufotografuota, o automobilio žibintas buvo išdaužtas ne autoįvykio metu, o kliudant į jį nuėmimo metu atsuktuvu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK prašo apeliacinį skundą atmesti, kadangi aplinkybę, jog V. V. pažeidė KET įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, patvirtina eismo įvykio schema, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, paaiškinimai, liudytojų parodymai teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas nutarimas keistinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog V. V. nesutinka su tuo, kad padarė KET pažeidimus, kad jai pagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, bei su tuo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nubaudė ją už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinės teisės pažeidimus. Nesutinka ji su teismo nurodytu įrodymų vertinimu, todėl prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 29 d. nutarimu pripažindamas V. V. kalta padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinis teisės pažeidimus, iš esmės pripažino administracinio teisės pažeidimo 2011-06-20 protokole nurodytas aplinkybes, kad V. V. 2011-06-20 apie 11 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį “Wolkswagen Passat“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, užvažiavo ant skiriamosios salelės, atsitrenkė į kelio ženklą, apie įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, o eismo įvykio metu buvo sugadinta transporto priemonė ir nulenktas kelio ženklas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pripažinti. Remiantis tik prielaidomis, samprotavimais, o ne objektyviomis ir LR ATPK 256 str. aptariamomis priemonėmis pagrįstais įrodymais, negalima skirti administracinės nuobaudos.

Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tuomet, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Iš bylos medžiagos matyti, jog V. V. administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl Kelių eismo taisyklių 9, 133, 234 p. reikalavimų nesilaikymo, o apylinkės teismo nutarimu nubausta ji buvo dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė ginčija tiek aukščiau paminėtų administracinių teisės pažeidimų protokole nurodytų KET reikalavimų pažeidimą, tiek ir administracinių teisės pažeidimų padarymo faktą bei aplinkybes.

Už ATPK 127 str. 2d. numatytą administracinį teisės pažeidimą atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi, kad konstatuoti šio ATPK pažeidimo padarymą, turi būti LR ATPK 256 str. išvardintais įrodymais pagrįstas ne tik Kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet ir faktiniais duomenimis įrodytas krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo) faktas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktas, kad 2011-06-20 eismo įvykio metu buvo sugadinta V. V. vairuojama transporto priemonė-automobilis “Wolkswagen Passat“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei nulenktas kelio ženklas.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, kad konstatuoti LR ATPK 127 str. 2d. nurodytas aplinkybes, jog dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo sugadinti (apgadinti) kitiems asmenims priklausantys transporto priemonės, kroviniai, kelių, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas, turi būti objektyviais įrodymais pagrįstas jų sugadinimo (apgadinimo) faktas. Neabejotinai turi būti nustatyta, jog dėl tokio sugadinimo (apgadinimo) buvo padaryta turtinė žala kitiems asmenims. Iš esmės turi būti nustatomas tiek turtinės žalos faktas, tiek ir jos dydis. Kadangi administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę bei padarytos žalos dydį turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, nagrinėjamu atveju tiek turtinės žalos faktas, tiek ir jos dydis turėjo būti pagrsįstas ATPK 256 str. numatytais faktiniais duomenimis.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nesiėmė įstatyme numatytų priemonių, kad surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius kitų asmenų turto sugadinimo faktą bei jam padarytos žalos dydį. Kad įvykio metu buvo sugadinti (apgadinti) kitiems asmenims priklausantis turtas-transporto priemonės, kroviniai, kelių, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas, nėra patvirtinta neginčijamais įrodymais.

Teisme apklausti policijos darbuotojai R. C., parengęs įvykio vietos schemą, ir joje buvęs A. M. bei apie autoįvykį pranešęs A. R. patvirtino aplinkybę, jog jie matę, kad įvykio metu buvo apgadinta V. V. vairuota transporto priemonė bei kelio ženklas. Tačiau net ir parengtoje schemoje bei aptartų liudytojų parodymais teisme nėra patvirtinta, jog kito asmens transporto priemonė bei kelio ženklas buvo sugadinti (apgadinti) taip, kad sukėlė kitiems asmenims kokią tai turtinę žalą. Minėti liudytojai patvirtino, jog jiems atvykus į aptariamo įvykio vietą, jie ten rado nulenktą kelio ženklą, o atvykę prie V. V. vairuoto automobilio matė, jog jis apgadintas. Įvykio vietos ir apgadinto automobilio jie nefotografavę, o R. C. tik surašęs eismo įvykio vietos schemą (b.l. 38-40).

Tačiau tokie apklaustų liudytojų paaiškinimai yra subjektyvus vertinimas, o ne objektyvus ir neginčijamas turto sugadinimą (apgadinimą) patvirtinantis įrodymas. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro pirmiausiai dėl to, jog šis didelę reikšmę turintis faktas nebuvo tinkamai užfiksuotas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir policijos pareigūnų sudarytoje įvykio schemoje nėra fiksuota, kad kelio ženklas buvo sugadintas ar apgadintas, nefiksuota, kokie V. V. vairuotos transporto priemonės apgadinimai buvo rasti jos apžiūros metu (b. l. 2).

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, kiekvienu atveju, kad būtų konstatuotas ATPK 127 str. 2d. numatytas pažeidimas, turi būti objektyviais duomenimis nustatytas tiek kelių eismo taisyklių pažeidimas, tiek ir kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, ar krovinių, ar kelių bei kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo) faktas. Toks faktas turi būti patvirtintas ne subjektyviais paaiškinimais, o objektyviais faktiniais duomenimis (dokumentais, vaizdo įrašais, fotonuotraukomis, specialistų ar ekspertų išvadomis ir pan.), kurie patvirtintų tiek turto sugadinimo faktą, tiek ir padarytos turtinės žalos dydį.

Byloje esantys duomenys t.y. 2011-06-21 raštas, pasirašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, patvirtina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011-05-31 sutartį Nr.201-2-603 eksploatuojanti kelių ženklus Kauno mieste, dėl kelio ženklo Nr.533 Tvirtovės al. Kaune pretenzijų niekam neturi, kadangi bendrovei nebuvo padaryta žala. Taigi, šis dokumentas patvirtina, kad aptariamo eismo įvykio metu t.y. užvažiavus V. V. ant skiriamosios salelės ir atsitrenkus į ten stovėjusį kelio ženklą, šis nebuvo sugadintas (apgadintas) ir niekam nebuvo padaryta jokia turtinė žala.

Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuotas ir faktas, jog eismo įvykio metu buvo sugadinta V. V. vairuota transporto priemonė (b. l.1). Tokie teiginiai protokole taip pat nėra pagrįsti objektyviais ir neginčijamais įrodymais, o konstatuoti remiantis subjektyviais samprotavimais.

Ž. M. - savininkas transporto priemonės, kurią įvykio metu vairavo V. V., teisme paneigė administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuotą faktą, kad jame aptariamo eismo įvykio metu jam priklausantis automobilis “Wolkswagen Passat“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas ar apgadintas. Jis teisme patvirtino, jog 2011-06-20 jo anūko žmona V. V., atvažiavusi jo jai duotu automobiliu į namo kiemą, pasakė, kad ji jam priklausančiu automobiliu “Wolkswagen Passat“ užvažiavo ant pėsčiųjų salelės ir automobilio apačia ją kliudė. Kadangi automobilis pakankamai žemas, siekdamas įsitikinti, kad jis neapgadintas, jis nuėmė automobilio bamperį. Jį nuimdamas, sudaužė automobilio žibintą. Kadangi automobilio apgadinimų nerado, bamperį uždėjo atgal ant automobilio. Jis jo neremontavo, nes automobilis nebuvo apgadintas ir jokia turtinė žala jam nebuvo padaryta. Taigi, šio liudytojo parodymais paneigtas teiginys protokole, kad 2011-06-20 autoįvykio Tvirtovės al. metu V. V. sugadino ar apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaip ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto kelio ženklo, taip ir jame nurodyto automobilio apgadinimo faktas nėra pagrįstas kokiais tai objektyviais faktiniais duomenimis (transporto priemonės apžiūros protokolu, fotonuotraukomis, vaizdo įrašais, specialistų išvadomis ir pan.). Tikėti tik teisme apklaustų liudytojų R. C. ir A. M. subjektyviais vertinimais, jog, jų nuomone, automobilis “Wolkswagen Passat“ buvo apgadintas, teismas neturi pagrindo, nes šie jų samprotavimai nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Net ir R. C. surašytoje eismo įvykio vietos apžiūros schemoje (b.l. 2) nėra nurodyta, kaip buvo apgadintas automobilis “Wolkswagen Passat“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti teiginiai, kad eismo įvykio metu transporto priemonė buvo sugadinta, negali būti pripažįstami įrodytais.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, tiek ir pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo jog V. V. 2011-06-20 padarė tiek Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatytą pažeidimą, įpareigojantį eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tiek ir KET 133 punkte numatytą pažeidimą, įpareigojantį vairuotoją pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jei to reikia dėl susidariusių aplinkybių.

Akivaizdu, jog ištirti duomenys patvirtina, kad paminėtų KET punktų reikalavimų V. V. nesilaikė. Ji nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, laiku nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamos transporto priemonės iki numatomos kliūties, užvažiavo ant skiriamosios salelės ir atsitrenkė į kelio ženklą. Tačiau aukščiau aptartomis aplinkybėmis yra patvirtinta, jog tokie pažeidėjos veiksmai nesukėlė ATPK 127 str. 2d. numatytų pasekmių - kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio bei kitų įrenginių ir kitokio turto sugadinimo (apgadinimo). Tad jos veiksmuose yra ne ATPK 127 str. 2d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai, o ATPK 124¹ str. 7d. numatyto pažeidimo požymiai. Dėl šios priežasties apylinkės teismo nutarimas keistinas vadovaujantis LR ATPK 302¹² str. 1d. 6 punktu, o V. V. baustina ATPK 124¹ str. 7d. numatyta administracine nuobauda-bauda. Atsižvelgus į tai, kad V. V. anksčiau buvo jau ne kartą bausta už KET pažeidimus, jai skirtina maksimali šiame ATPK straipsnyje numatyta nuobauda.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia ne bet koks pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, o pasitraukimas iš vietos eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal šio nusižengimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu-tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos buvo tikrai pasitraukta, ir tai padaryta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007 ir kt.). Pagal ATPK 130 str. 1d. atsakomybę gali užtraukti ne bet koks pasitraukimas iš vietos eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, o tik pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 234 punkte, kurio pažeidimu kaltinama V. V., nurodoma, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Taigi, šis KET punktas įpareigoja asmenį nesitraukti iš eismo įvykio vietos ir nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai tik tuo atveju, kuomet eismo įvykio metu yra padaryta turtinė žala ir joje nėra nukentėjusio asmens.

Byloje nustatyta, kad V. V. 2011 m. birželio 20 d. apie 11 valandą (duomenys neskelbtini) vairuodama Ž. P. M. priklausančią transporto priemonę Wolkswagen Passat“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę, jos nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio ženklą.

V. V. apylinkės teismo posėdyje paaiškino, kad 2011-06-20 priešais ją važiuojantis automobilis labai staigiai stabdė, todėl ji, norėdama išvengti eismo įvykio, vairuojamą transporto priemonę nukreipė į šoną, užvažiavo ant pėsčiųjų salelės, tačiau protokole nurodyto kelio ženklo bei Ž.P. M. automobilio ji nesugadino ir neapgadino. Jau minėtas ir byloje esantis UAB „ Eismo juosta“ 2011-06-21 raštas patvirtina, kad dėl šio autoįvykio V. V. veiksmais bendrovei „Eismo juosta“, kuri pagal 2011-05-31 sutartį Nr. 201-2-603 eksploatuoja kelio ženklus Kauno mieste, turtinė žala nebuvo padaryta (b. l. 17). Turtinės žalos padarymo faktą apylinkės teismo posėdyje paneigė ir jame apklaustas Ž.P. M.. Šios aplinkybės rodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole aptariamo eismo įvykio metu niekam nebuvo padaryta turtinė žala ir dėl jo niekas nėra nukentėjęs. Dėl to darytina išvada, kad V. V. neprivalėjo laikytis administracinio teisės pažeidimo protokole aptariamo ir KET 234 str. nurodyto reikalavimo nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai. Kadangi tokio reikalavimo ji neprivalėjo laikytis, tai negalėjo padaryti ir nepadarė ATPK 130 str. 1d. numatyto administracinio teisės pažeidimo. V. V. išvykimas iš įvykio vietos negali būti aiškinamas kaip pasitraukimas iš vietos eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, nes jos veiksmuose nebuvo tikslo ir tyčios pažeisti KET 234 punkto reikalavimus ir ji jų nepažeidė. Nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje kaltės dėl pasitraukimo iš įvykio vietos, nėra pagrindo teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. V. nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal šį ATPK straipsnį, todėl ir nuobauda už šį pažeidimą jai skirta neteisėtai. Todėl apylinkės teismo nutarimas keistinas, o apylinkės teismo sprendimas nubausti V. V. pagal ATPK 130 str. 1d. naikintinas.

Byloje esanti 2011-12-20 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės išsprendimo terminas buvo pratęstas iki 2012-06-20 (b. l. 41), todėl apeliacinio skundo argumentai dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų pažeidimo, yra nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, teisėjas

nutaria:

V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nutarimą pakeisti:

Panaikinti nutarimo dalį, kuria V. V. už administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. nubausta 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Panaikinti apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria V. V. pripažinta kalta padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nubausta 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda: pripažinti V. V. kalta padarius ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą ir nubausti ją 40(keturiasdešimties) litų bauda.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas