Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-12-29 · Administracinė byla Nr. eI3-5229-414/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-29
Bylos Nr.
eI3-5229-414/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01308-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Rimantas Giedraitis (pirm.), Daina Kukalienė, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
Sodininkų bendrija "Gervėna"
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-5229-414/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01308-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.8; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 29 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Rasai Ganienei,

dalyvaujant pareiškėjos sodininkų bendrijos „Gervėna“ atstovams K. P. ir advokato padėjėjai L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos sodininkų bendrijos „Gervėna“ skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja sodininkų bendrija „Gervėna“ (toliau – ir Sodininkų bendrija, ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Atsakovė) 2020 m. balandžio 24 d. raštą Nr. SD-982 „Dėl prašymo“ ir įpareigoti Atsakovę iš naujo išnagrinėti Sodininkų bendrijos 2020 m. vasario 7 d. prašymą suteikti informaciją dėl sodininkų bendrijos kelių perdavimo savivaldybei tvarkos. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių suma 322,50 Eur.

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. vasario 7 d. su prašymu suteikti informaciją dėl sodininkų bendrijos kelių perdavimo savivaldybei tvarkos Sodininkų bendrija kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją ir prašė suteikti šią informaciją: 1) ar sodininkų bendrija „Gervėna“ turi teisę perduoti žemės sklypus su juose esančiais keliais savivaldybei ir, jei taip, kokius dėl to turėtų atlikti veiksmus; 2) jei sodininkų bendrija „Gervėna“ turi teisę perduoti tik dalį sodininkų bendrijoje „Gervėna“ esančių sklypų su keliais, nurodyti, kuriuos sklypus su keliais sodininkų bendrija „Gervėna“ turi teisę perduoti savivaldybei ir kokius dėl to turėtų atlikti veiksmus; 3) nurodyti, kokia konkrečiai tvarka būtų finansuojami kelių (gatvių) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

2020 m. balandžio 24 d. buvo gautas Kauno rajono savivaldybės administracijos atsakymas „Dėl prašymo“ (toliau – ir Skundžiamas aktas), kuriame buvo pateikta informacija, kad parengtas Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 straipsniu įstatymo projektas, kuris dar nėra patvirtintas, Kauno rajono savivaldybė galės priimti sprendimus dėl sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidinių kelių perėmimo, kai bus patvirtintas įstatymo projektas ir priimti poįstatyminiai aktai.

Pažymėjo, kad Skundžiamame akte apsiribota klaidingu teiginiu, esą Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 straipsniu įstatymo projektas dar nėra patvirtintas. Rašto surašymo metu (2020-04-24) projektas ne tik buvo patvirtintas, bet jau beveik 5 mėn. įsigaliojęs (nuo 2020-01-01). Skundžiamame akte taip pat tvirtinama, esą Kauno rajono savivaldybė galės priimti sprendimus, kai bus priimti poįstatyminiai aktai (nedetalizuojant, kokie). Vertina, kad Kauno rajono savivaldybės administracija pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies bei apskritai gero administravimo principą, nes šis atsakymas neparemtas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, be to, juo savivaldybė iš esmės nusišalino nuo jai deleguotos viešojo administravimo funkcijos - asmenų konsultavimo viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais.

Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija prašė bylą nutraukti kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai.

2020 m. lapkričio 27 d. prašyme „Dėl bylos nutraukimo kaip nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai“ nurodė, jog Skundžiamame akte buvo pateikti tam tikri konstatuojamojo bei informacinio pobūdžio faktai, tačiau jame Pareiškėjai nebuvo sukurtos jokios pareigos, jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų). Aplinkybė, jog Skundžiamame akte nurodyta apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo Skundžiamą aktą vertinti kitaip, o nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2020 m. vasario 7 d. su prašymu suteikti informaciją dėl sodininkų bendrijos kelių perdavimo savivaldybei tvarkos Sodininkų bendrija kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją ir prašė suteikti šią informaciją: 1) ar sodininkų bendrija „Gervėna“ turi teisę perduoti žemės sklypus su juose esančiais keliais savivaldybei ir, jei taip, kokius dėl to turėtų atlikti veiksmus; 2) jei sodininkų bendrija „Gervėna“ turi teisę perduoti tik dalį sodininkų bendrijoje „Gervėna“ esančių sklypų su keliais, nurodyti, kuriuos sklypus su keliais sodininkų bendrija „Gervėna“ turi teisę perduoti savivaldybei ir kokius dėl to turėtų atlikti veiksmus; 3) nurodyti, kokia konkrečiai tvarka būtų finansuojami kelių (gatvių) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

2020 m. balandžio 24 d. buvo gautas Kauno rajono savivaldybės administracijos Skundžiamas aktas, kuriame buvo pateikta informacija, kad parengtas Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 straipsniu įstatymo projektas, kuris dar nėra patvirtintas. Kauno rajono savivaldybė galės priimti sprendimus dėl sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje esančių vidinių kelių perėmimo, kai bus patvirtintas įstatymo projektas ir priimti poįstatyminiai aktai.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sodininkų bendrijos teisės gauti informaciją, susijusią su Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalimi ir suteiktos informacijos tinkamumu.

Konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis (2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) (toliau – ir Taisyklės), 35 punktas nustato, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį. Į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.2 papunktis).

Informacijos gavimo iš valstybės institucijų sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.). Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jis reglamentuoja asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką. Šis įstatymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų (2 str. 1 d.). Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-438/2019).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad Skundžiamame akte klaidingai teigiama, jog Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 22-1 straipsniu įstatymo projektas dar nėra patvirtintas. Skundžiamo akto surašymo metu (2020-04-24) projektas ne tik buvo patvirtintas, bet jau beveik 5 mėn. įsigaliojęs (nuo 2020-01-01). Skundžiamame akte taip pat tvirtinama, kad Kauno rajono savivaldybė galės priimti sprendimus, kai bus priimti poįstatyminiai aktai (nedetalizuojant, kokie). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Ginčijamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniame akte laikytini esminiais trūkumais, todėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 24 d. raštas Nr. SD-982 „Dėl prašymo“ panaikintinas ir Atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti Sodininkų bendrijos 2020 m. vasario 7 d. prašymą suteikti informaciją dėl sodininkų bendrijos kelių perdavimo savivaldybei tvarkos (ABTĮ 88 str. 2 ir 5 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti pagrindai, kuriems esant teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), tarp jų – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (1 p.), o tais atvejais, kai aplinkybė, jog skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatoma jau skundą priėmus ir bylą nagrinėjant iš esmės, byla turi būti nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Taigi teismas, priėjęs prie išvados, kad teisminis procesas pagal Pareiškėjos suformuluotą skundo dalyką dėl Ginčijamo akto kaip individualaus akto panaikinimo yra negalimas, nes toks raštas nesukelia Pareiškėjai teisinių pasekmių, proceso teisės normų požiūriu byla turėtų būti nutraukta.

Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su Atsakovės vertinimu, kad Skundžiamas aktas negali būti apskųstas administraciniam teismui. Šiuo aspektu Sodininkų bendrija teisingai pažymi, jog ji turi teisę gauti informaciją. Ši teisė įtvirtinta, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje. Pareiškėja, kreipdamasi į Atsakovę, siekė pasinaudoti būtent savo teise gauti informaciją, o manydama, kad ši jos teisė buvo pažeista, turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą teisės aktų nustatyta tvarka (Konstitucijos 30 str., Teisės gauti informaciją įstatymo 22 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.). Be to, Atsakovė, priimdama Skundžiamą aktą, vykdė Sodininkų bendrijos 2020 m. vasario 7 d. prašymą suteikti jai informaciją, t. y. suteikė Sodininkų bendrijai administracinę paslaugą, kaip ji apibrėžta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje, ir Sodininkų bendrija turi teisę įstatymų nustatyta tvarka reikšti pretenzijas dėl jai suteiktos administracinės paslaugos tinkamumo. Todėl Atsakovės pozicija, kad ginčas dėl Skundžiamo akto teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėtinas administracinių teismų, yra nepagrįsta.

Pareiškėja prašo priteisti iš Atsakovės 322,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 300,00 Eur už advokato padėjėjos teiktas teisines paslaugas ir 22,50 Eur byloje sumokėtas žyminis mokestis.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas maksimalūs priteistini dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis).

Pareiškėjai byloje atstovavo advokato padėjėja L. K. (2020 m. gegužės 20 d. atstovavimo sutartis), kuri parengė ir teismui pateikė 2020 m. gegužės 25 d. skundą. Lietuvos statistikos departamentas yra paskelbęs 2019 m. IV ketvirčio 1 358,00 Eur Vidutinį darbo užmokestį, kuris aktualus, skaičiuojant maksimaliai galimas priteisti bylinėjimosi išlaidas už skundo surašymą šioje byloje. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą taikytinas 2,5 koeficientas Vidutinio darbo užmokesčio, o už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 5 p.), todėl maksimaliai už šią teisinę paslaugą gali būti priteisiama 2 716,00 Eur (2,5 x 1 358 x 0,8) suma.

2020 m. gegužės 26 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. LK00015/2020 ir 2020 m. gegužės 27 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo nurodymas patvirtina, kad Sodininkų bendrija už skundo šioje byloje parengimą advokato padėjėjai sumokėjo 300,00 Eur sumą, kuri neviršija už šią teisinę paslaugą maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl gali būti priteisiama iš Atsakovės.

2020 m. gegužės 24 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas patvirtina, kad Pareiškėja šioje byloje yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl ši bylos nagrinėjimo išlaidų suma priteistina iš Atsakovės.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje Pareiškėjos skundas patenkintas, į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį, į maksimalias galimas priteisti sumas, iš Atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos Pareiškėjai priteistina 322,50 Eur (300 + 22,50) bylinėjimosi išlaidų suma (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos sodininkų bendrijos „Gervėna“ skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. balandžio 24 d. raštą Nr. SD-982 „Dėl prašymo“.

Įpareigoti Kauno rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti sodininkų bendrijos „Gervėna“ 2020 m. vasario 7 d. prašymą suteikti informaciją dėl sodininkų bendrijos kelių perdavimo savivaldybei tvarkos.

Priteisti pareiškėjai sodininkų bendrijai „Gervėna“ iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 322,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėAsta Urbonienė