- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-24
- Bylos Nr.
- e2A-142-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01257-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Innmarco“
- Atsakovas
- E. L.
- Trečiasis asmuo
- J. L., uždarajai akcinei bendrovei „Beržalapė“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Innmarco“ ir atsakovės E. L. bei trečiojo asmens J. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo ir 2023 m. gruodžio 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Innmarco“ ieškinį atsakovei E. L., tretiesiems asmenims J. L., uždarajai akcinei bendrovei „Beržalapė“, dėl skolos priteisimo ir vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Innmarco“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės E. L. 14 030,74 Eur skolos ir 468,63 Eur delspinigių, pripažinti 2021m. rugsėjo 27 d. atsakovės E. L. vienašalį tarp ieškovės MB „Innmarco“ ir atsakovės E. L. sudarytos 2021 m. balandžio 15 d. rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovės E. L. 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove E. L. 2021 m. balandžio 15 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovei sutarties priede Nr. 1 nurodytus baldų gamybos darbus pagal projektą sutartyje numatyta tvarka ir terminais, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti ieškovei atlyginimą. Šalys susitarė, kad darbai bus atlikti už 32 000 Eur, darbų atlikimo terminas – 2021 m. birželio 23 d. Baldai turėjo būti pagaminti ir sumontuoti adresu (duomenys neskelbtini); atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 21 000 Eur avansą. Šalys sudarė sutarties priedą Nr. 2 „Užsakymo pakeitimai“, kuriame buvo pakeistas ir detalizuotas baldų pagaminimo užsakymas. Šiems darbams pagal sutartį atlikti ieškovė samdė subrangovę UAB „Beržalapė“, su kuria 2021m. balandžio 16 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Beržalapė“ įsipareigojo atlikti subrangos sutartyje numatytus darbus, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su UAB „Beržalapė“ ir už atliktus darbus sumokėti 26 300 Eur sumą. Subrangos sutarties įvykdymo terminas – 2021 m. birželio 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties vykdymo eigoje keitėsi užsakymo apimtis ir atliekami darbai, bei į tai, kad darbus vėlavo atlikti subrangovas UAB „Beržalapė“, ieškovė nespėjo atlikti atsakovei darbų iki sutartyje numatyto termino, t. y. iki 2021 m. birželio 23 d. Tačiau pretenzijų dėl to atsakovė nereiškė. Visi baldai pagal Sutartį buvo pagaminti ir sumontuoti 2021m. rugsėjo 14 d., ieškovė sudarė darbų ir prekių perdavimo-priėmimo aktą, kurį su pranešimu išsiuntė atsakovei pasirašymui atsakovės nurodytu elektroninio pašto adresu. 2021m. rugsėjo 27 d. elektroniniu laišku iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ieškovė gavo pranešimą apie sutarties nutraukimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 6.217 straipsnio pagrindu, pareikalauta sumokėti 608 Eur delspinigių už darbų vėlavimą bei atlyginti 36 000 Eur nuostolius, kurie susidarė dėl to, kad neva buvo nutraukta 24 mėnesiams sudaryta atsakovės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nuomos sutartis, o atsakovė nuo 2021 m. liepos 1d. neva dėl ieškovo kaltės negalėjo persikelti gyventi į įrengiamą butą adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė su sutarties nutraukimu nesutiko ir 2021 m. spalio 4 d. išsiuntė sąskaitą už atliktus darbus Nr. (duomenys neskelbtini) galutinei 35 030,74 Eur sumai. Suma padidėjo lyginant su ta, kuri nurodyta sutartyje dėl to, kad buvo atlikta papildomų darbų, kurie atsispindi pačioje sąskaitoje, t. y. papildomai buvo pagamintas ir sumontuotas darbo zonos baldas, kurio kaina siekė 2803,74 Eur (be PVM). Ieškovės atstovas nurodė, kad dėl vėlavimų atlikti darbus atsakovei daroma 750 Eur nuolaida, todėl galutinė mokėtina suma – 14 030,74 Eur, kurios atsakovė nesumokėjo.
3. Atsakovė E. L. ir trečiasis asmuo J. L. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovė yra silpnesnioji sutarties šalis – vartotoja. Pažymėjo, jog iki ginčo sutarties sudarymo nežinojo, jog ieškovės yra tik tarpininkė, pati baldų gamybos neatliks, kad tikrasis baldų gamintojas yra UAB „Beržalapė“. Ginčo sutarties vykdymo eigoje užsakymas iš esmės nebuvo keistas, susirašinėjimo metu 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo įvardinti konkretūs neatlikti darbai ir konkretūs trūkumai, ieškovei iš viso sumokėta 21 000 Eur. Nurodė, kad atsakovė vienašališkai 2021 m. rugsėjo 27 d. nutraukė ginčo sutartį ir toliau tęsė užsakymo įvykdymo trūkumų šalinimo darbus su faktine baldų gamintoja UAB „Beržalapė“, kuriai sumokėta 28 000 Eur, taip pat papildomai pagal UAB „Energy Green“ 2021 m. liepos 9 d. pasiūlymą už LED apšvietimą sumokėjo 1090,85 Eur ir 800 Eur juos montavusiam elektrikui, kurį pagal projektą turėjo atlikti ieškovė. Atsakovės nuomone, įvertinus vėlavimą įvykdyti ginčo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsakovė ir jos sutuoktinis J. L. už baldų gamybą ir montavimą yra sumokėję bendrą 29 890,85 Eur sumą ir yra įsitikinę, jog pagal ginčo sutartį likusios mokėti pinigų sumos ieškovė reikalauti iš atsakovės ir trečiojo asmens J. L. neturi teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo UAB „Beržalapė“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad bendrovės vadovas G. M. baldų padalinio vadovu M. N. pasitikėjo, todėl pasirašydamas M. N. parengtą ir pateiktą 2021 m. balandžio 16 d. datuotą rangos sutartį nepastebėjo, kad joje užsakovu yra įvardinta ieškovė. Bendrovė, saugodama savo dalykinę reputaciją ir siekdama užtikrinti atsakovės E. L. ir jos sutuoktinio J. L., kaip vartotojų, teises ir teisėtus interesus, faktiškai užbaigė vykdyti baidų gamybos ir montavimo darbus atsakovės bute tik 2021 m. lapkričio mėnesį, o atsakovė 2021 m. gruodžio 6 d. ir 2022 m. vasario 3 d. tiesiogiai sumokėjo bendrovei iš viso 7000 Eur. Bendrovė faktiškai vykdydama baldų gamybos ir montavimo užsakymą iš viso yra gavusi 23 150 Eur, t. y. vis dar nėra jai sumokėta 3150 Eur, kuriuos ji turėjo gauti pagal 2021 m. balandžio 16 d. rangos sutartį. Papildomai pažymėjo, kad jokių esminių užsakymo apimties pakeitimų jo vykdymo eigoje, kurie didintų užsakymo kainą ir kurie nebūtų numatyti dizainerio paruoštame projekte, kuris buvo sutarties dalis, nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei MB „Innmarco“ iš atsakovės E. L. 2232,89 Eur skolos, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 716,41 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei E. L. iš ieškovės MB „Innmarco“ 2749,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės MB „Innmarco“ 33,70 Eur pašto išlaidų.
6. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad šalys sudarė rangos sutartį dėl baldų pagaminimo ir jų sumontavimo atsakovės bute. 2021m. balandžio 14 d. komerciniame pasiūlyme nurodyti baldai turėjo būti pagaminti pagal atsakovės pateiktą projektą iki 2021 m. birželio 23 d; ieškovė už pagamintus baldus išrašė sąskaitą 35 030,74 Eur sumai, į sąskaitą papildomai įtraukta vaikų kambario darbo zona, kurios kaina 2299 Eur, taip pat durys, kurių kaina 2359,50 Eur.
7. Atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad vaiko kambario darbo zona buvo įtraukta į sutartį, todėl 2299 Eur suma už šiuos baldus negali būti reikalaujama kaip už papildomus darbus. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis atsakovės pateiktomis nuotraukomis nurodyti baldai nebuvo pagaminti. Teismas sprendė, kad, neskaičiuojant nurodytos sumos, pagal ieškovės išrašytą sąskaitą lieka 32731,74 Eur, o atėmus 450 Eur už lovą, kurios buvo atsisakyta, – 32281,74 Eur.
8. Spręsdamas dėl veidrodžio įrengimo, teismas nustatė, kad projekte koridoriaus siena numatyta su veidrodžiu, komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad bus pagaminta siena su veidrodžiu, jeigu veidrodis nebuvo įtrauktas į pasiūlymą, ieškovė galėjo konkrečiai nurodyti, kad komercinis pasiūlymas yra tik dėl koridoriaus sienos, ir nenurodyti šalia, kad siena turi būti su veidrodžiu. Pasiūlymą rengė pati ieškovė, todėl galėjo tokią aplinkybę nurodyti tiksliai. Nagrinėjamu atveju visi neaiškumai aiškintini vartotojo naudai, todėl teismas sprendė, kad šalys susitarė ir dėl veidrodžio įrengimo.
9. Spręsdamas šalių ginčą, ar buvo pagaminti visi baldai, teismas vertino ieškovės pateiktas nuotraukas, sutarties turinį ir sprendė, kad visi nurodyti baldai buvo pagaminti, tačiau vieno kambario durims trūko užraktų mechanizmų, todėl konstatavo, kad baldai buvo pagaminti nepilnai bei turėjo trūkumų. Byloje esančia medžiaga teismas nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. prieškambaryje nebuvo veidrodžio, vaiko kambario darbo zonos baldas buvo nepabaigtas, vonios spintoje nebuvo stalčiaus durelių. Atsižvelgęs į bendrą baldų projekto sudėtingumą teismas vertino, kad buvo numatytas specialus baldinis ištraukiamas skalbinių krepšys, kurį vėliau UAB „Beržalapė“ ir pagamino, ir sprendė, kad ši spintos vieta nebuvo pabaigta.
10. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų teismas nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. nebuvo pagamintos durelės, prie vaiko lovos nebuvo pagaminti dekoratyviniai rombai, vaikų kambario spintoje nebuvo įrengtas apšvietimas, balduose trūko kai kurių angų laidams išvesti, baldai po pastatymo nebuvo sureguliuoti. Teismo vertinimu, iš byloje iš nustatytų aplinkybių negalima teigti, kad ieškovė 2021 m. rugsėjo 14 d. jau buvo pagaminusi visus baldus ir apdailą, atlikusi visus elektros instaliacijos ir reguliavimo darbus, todėl atsakovė ir trečiasis asmuo pagrįstai nesutiko pasirašyti darbų perdavimo akto, o galutinė kaina turėjo būti 32281,74 Eur.
11. Teismas pažymėjo, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Beržalapė“ ieškovė sudarė sutartį dėl nurodytų baldų pagaminimo už 26300 Eur ir faktiškai veikė tik kaip tarpininkas su 5981,74 Eur pelno marža. Teismas sprendė, kad UAB „Beržalapė“ pagal sutartį iš viso gavo 23150 Eur, o atsiskaitymo trūkumas pagal jos ir ieškovės sudarytą sutartį yra 3150 Eur; ieškovei liko 4850 Eur pelno iš sutarties, o likusi negauta pelno dalis tinkamai įvykdžius sutartį sudarytų 1131,74 Eur.
12. Atsižvelgdamas į tai, kad baldai turėjo būti pagaminti su apšvietimu (LED), kad atsakovė dėl apšvietimo gaminių baldamas tarėsi su UAB „Energy Green“, kad apšvietimas balduose buvo įrengtas, kad atsakovė apšvietimo gaminius (detales), kurių kaina 1090,85 Eur, nusipirko ir juos sumontavo, taip pat už elektriko darbą sumokėjo 800 Eur, teismas sprendė, kad šios sumos gali būti įskaitomos į sutarties apmokėjimo kainą.
13. Spręsdamas dėl ginčo sutarties nutraukimo, teismas nurodė, kad buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis, kad atsakovė ir trečiasis asmuo reiškė pretenzijas ieškovei dėl nepabaigiamų baldų gamybos ir montavimo darbų, baldų trūkumų, kad ne visi baldai buvo pagaminti, ne visi jų trūkumai buvo ištaisyti. Teismas sprendė, kad atsiradus nepasitikėjimui, turint informaciją apie įsipareigojimų kitiems klientams nevykdymą, atsižvelgdama į vartotojo teises, atsakovė sutartį 2021 m. rugsėjo 27 d. nutraukė pagrįstai.
14. Teismo vertinimu, ieškovės vadovas iš esmės nesąžiningai pasielgė UAB „Beržalapė“ atžvilgiu, nebuvo lojalus šios įmonės darbuotojas, įsiterpė į užsakymo vykdymą kaip tarpininkas, atsakovė kaip vartotoja dėl tokio tarpininkavimo gavo brangesnes sutarties sąlygas. Tuo tarpu atsakovė iš sutarties nutraukimo iš esmės naudos negavo, nes sumokėjo dideles sumas UAB „Beržalapė“ už darbų užbaigimą. Teismas sprendė, kad atsakovė dėl vėlavimo vykdyti sutartį patyrė didelių neplanuotų nepatogumų. Teismo vertinimu, sutartis buvo įvykdyta didesne nei 2/3 apimtimi, faktiškai dalį mokėtinos pagal sutartį sumos atsakovė sumokėjo tiesiogiai UAB „Beržalapė“, todėl ieškovės reikalavimas sumokėti jai tokios apimties sumą pagal sutartį, kai atsakovė dalį tos sumos už sutarties vykdymą sumokėjo tiesiogiai UAB „Beržalapė“, yra nepagrįstas.
15. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir paaiškinimus teismo posėdžiuose, sprendė, kad atsakovė (dalinai vykdydama ir ieškovės prievolę prieš UAB „Beržalapė“) pagal sutartį sumokėjo 29440,85 Eur. Teismas įvertino mokėtinus 608 Eur delspinigius ir konstatavo, kad atsakovė turi sumokėti ieškovei 2232,89 Eur.
16. Teismas sprendė, kad atsakovė tiesiogiai ieškovei, UAB „Beržalapė“, kitiems prekių ir paslaugų tiekėjams šiuo metu yra sumokėjusi mažiau, nei būtų sumokėjusi sutartį įvykdžius ieškovei. Teismo vertinimu, nors ieškovė visų darbų nepabaigė, tačiau darbų buvo atlikta daugiau, nei 2/3, ir sutartis iki nutraukimo buvo įvykdyta didesne apimtimi. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovė su ieškove nutraukiant sutartį už atliktų darbų apimtį nebuvo visiškai atsiskaičiusi, todėl priteisė iš atsakovės 2232,89 Eur.
17. Spręsdamas reikalavimą priteisti 468,63 Eur delspinigius, teismas nurodė, kad pati ieškovė laiku neįvykdė sutarties, sutartį nutraukiant sutartis nebuvo pabaigta vykdyti, todėl tokio reikalavimo patenkinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismas priteisė penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas: ieškovei iš atsakovės priteisė 716,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo – 2749,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš ieškovės priteisė 33,70 Eur pašto išlaidų, o iš atsakovės – 6,14 Eur pašto išlaidų valstybei.
18. 2023 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei MB „Innmarco" iš atsakovės E. L. 3860,65 Eur skolos, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1238,83 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei E. L. iš ieškovės MB „Innmarco" 2384,53 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės MB „Innmarco" 29,23 Eur pašto išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovės E. L. 10,61 Eur pašto išlaidų; nurodė, kad papildomas sprendimas kartu su 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu per 30 dienų nuo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.
19. Teismas nurodė, kad 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys, tačiau sprendimu nebuvo pasisakyta dėl papildomų darbų - trijų buto durų pagaminimo. Teismas pripažino, kad iš dalies dėl šios priežasties ir dėl skaičiavimo apsirikimo buvo neteisingai apskaičiuota priteistina iš atsakovės suma.
20. Teismas taip pat nurodė, kad skaičiuojant galutinę priteistiną sumą dėl skaičiavimo metodo apsirikimo 2299 Eur suma už vaiko kambario darbo zonos baldus be pagrindo buvo atimta iš ieškovės teiktos 35030,74 Eur sąskaitos faktūros sumos, nors buvo reikalinga skaičiuoti visa apimančią sutarties kainą – 32000 Eur (atimant 450 Eur dėl atsisakytos lovos) ir nustatyti, kokie papildomi darbai ieškovės buvo atlikti pagal sutartį – o tai buvo buto durys už 2359,50 Eur.
21. Teismas taip pat nurodė, kad sprendimo 11 punkte pasisakė dėl papildomų ieškovės atliktų darbų - buto durų, tačiau šis reikalavimas, iš kurio dalinai susidėjo ieškovės ieškinio reikalavimas, nebuvo išspręstas. Teismas pažymėjo, kad buto durys nebuvo įtrauktos į komercinį pasiūlymą, nefigūruoja ir sutarties priede, todėl darė išvadą, kad šalys dėl šių darbų susitarė papildomai, dėl ko sutarties galutinė kaina negalėjo būti fiksuota 32000 Eur suma. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas vertino, kad pagal sutarties vykdymo aplinkybes sutarties kaina turėjo būti numatyta 32000 Eur suma, plius papildomi buto durų gamybos darbai už 2359,50 Eur.
22. Teismas pripažino, kad skaičiuodamas priteistiną galutinę sumą, teismas padarė aritmetinio skaičiavimo klaidas, atskaitos tašku laikydamas ieškovės pateiktą 2021 m. spalio 4 d. sąskaitą, o ne sutarties bendrą kainą, dėl ko buvo nurodyta neteisinga atskaitinė suma sprendimo 14 punkte. Teismas nurodė, kad turėjo būti ne atimama vaiko darbo zonos baldų gamybos darbų suma iš 2021 m. spalio 4 d. sąskaitos sumos, o prie sutarties 32000 Eur sumos pridėta buto durų gamybos darbų kaina - 2359,50 Eur.
23. Teismas nurodė, kad nepasisakė dėl dalies reikalavimo patenkinimo, taip pat atliko aritmetinio skaičiavimo klaidas, todėl, vadovaudamasis CPK 276 straipsnio 2 dalimi, šiuos klausimus išsprendė priimdamas papildomą sprendimą. Teismas sprendė, kad papildomu sprendimu teisingai apskaičiavus priteistinas sumas dėl klaidingo skaičiavimo ir dėl neišspręsto reikalavimo, galutinės priteistinos sumos formuluotinos papildomame sprendime, išdėstant naują teismo sprendimo rezoliucinę dalį.
24. Teismo vertinimu, sutarties atskaitos suma byloje turėjo būti 32000 Eur suma, prie kurios pridėta buto durų gamybos darbų kaina - 2359,50 Eur, iš tos sumos (34359,50 Eur) atėmus lovos (kurią atskirai vėliau pagamino UAB „Beržalapė) gamybos kainą – 450 Eur (sprendimo 12 p.), galutinė suma turėjo būti 33909,50 Eur, o ne sprendimo 14 punkte nurodyta 32281,74 Eur.
25. Teismas nurodė, kad kiti galutinės iš atsakovės priteistinos sumos skaičiavimo principai, nurodyti 2023 m. gruodžio 20 d. sprendime nesikeičia. Perskaičiavęs sprendimo 22-23 punktuose nurodytą priteistiną sumą teismas pripažino, kad priteistina suma suskaičiuota neteisingai ir priteisė iš atsakovės 3860,65 Eur.
26. Teismas pripažino, kad neteisingai suskaičiavęs galutinę priteistiną sumą, neteisingai apskaičiavo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgęs į priteistiną sumą, teismas sprendė, kad ieškinys patenkintas ne 15,4 procentų, o 26,63 procentais ir atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteisė 1238,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo – 2384,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės priteisė 29,23 Eur pašto išlaidų, o iš atsakovės – 10,61 Eur pašto išlaidų valstybei.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
27. Apeliaciniu skundu ieškovė MB „Innmarco“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. (skunde neteisingai nurodoma 2023 m. sausio 12 d.) sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; netenkinus šio prašymo, prašo pakeisti skundžiamą sprendimą ir tenkinti ieškovės MB „Innmarco“ ieškinį, priteisti iš atsakovės E. L. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
27.1. Teismas neatsižvelgė į Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, teismas prendime nepasisakė, kokią reikšmę atsakovei turėjo pavėluotas darbų atlikimas ir ar ieškovės sutarties vykdymo veiksmai po praleisto termino buvo tinkami; kokie sutartiniai santykiai siejo ieškovę ir trečiąjį asmenį UAB „Beržalapė“; kokiai sumai ieškovė įvykdė sutartį ir kokia yra ieškovės atliktų darbų apimtis; kokie konkrečiai trūkumai buvo nustatyti ir kaip jie buvo taisomi; ar atsakovės, kaip sutarties šalies, veiksmai buvo sąžiningi nutraukiant sutartį su ieškove ir toliau bendradarbiaujant su trečiuoju asmeniu UAB „Beržalapė“; ar tinkamam sutarties įvykdymui buvo būtini papildomi darbai, jeigu taip, ar šalys papildomai dėl jų tarėsi, koks jų pobūdis, ar jie gali būti sudėtinė technologinė sutartų darbų dalis.
27.2. Teismas neįgyvendino savo pareigos atskleisti bylos esmę, bylos esmę atskleidė tik dalinai, todėl skundžiamas sprendimas ir papildomas sprendimas naikintini, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
27.3. Teismas priėmė papildomą sprendimą neegzistuojant CPK 277 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams. Šiaulių apylinkės teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl visų ieškovės reikalavimų, tačiau pats pripažino, kad padarė klaidų, vadovavosi ne tomis sumomis, kuriomis turėjo vadovautis, ir iš esmės pakeitė pagrindinį sprendimą, dėl ko iškilo būtinybė iš naujo perskirstyti šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas. Nors pirmosios instancijos teismas kalba apie aritmetinių klaidų ištaisymą, tačiau šį klausimą reglamentuoja CPK 276 straipsnis.
27.4. Teismas apie darbų trūkumus/nepilnai atliktus darbus sprendė vien iš byloje esančių atsakovės buto fotonuotraukų, neatsižvelgė į kitas bylos aplinkybes ir įrodymus, taip pat nepasisakė, kokią dalį ir sutarties kainą sudaro kiekvienas tariamas trūkumas.
27.5. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė baldus turėjo pagaminti su apšvietimu ir elektros instaliacija. Elektros instaliacijos darbai nėra Ieškovės specializacijos sritis ir ieškovė nebuvo samdoma tokiems darbams atlikti. Elektros instaliacijos darbai nėra aptarti nei sutartyje, nei komerciniame pasiūlyme, nei kituose sutarties prieduose. Šalys sutartimi nesitarė dėl darbų kainos mažinimo elektros instaliacijos darbų kaina. Teismas sprendė, kad baldai su LED apšvietimu yra populiarūs, tačiau teismas, priimdamas procesinį sprendimą, vertina byloje surinktus įrodymus, o ne vadovaujasi visuomenėje vyraujančiomis tendencijomis. Kad teismas procesiniame sprendime galėtų vadovautis visuomenėje ar atitinkamoje srityje vyraujančiomis tendencijomis nenustatyta nei CPK, nei kasacinio teismo praktikoje.
27.6. Teismas nevertino ieškovės atliktų darbų apimties ir jų kainos, o vietoje to atliko visą eilę aritmetinių skaičiavimų, iš priteistinos sumos atėmė ieškovės mokėtinas sumas trečiajam asmeniui UAB „Beržalapė“ ir skaičiavo ieškovės pelno maržą. Tokiu būdu teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, kadangi UAB „Beržalapė“ šioje byloje nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų. Teismas išsprendė klausimus, dėl kurių byloje nebuvo formuluojami reikalavimai ir tokiu būdu grubiai pažeidė procesinės teisės normas.
27.7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti šalių sudarytą sutartį. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad atsakovė ir jos sutuoktinis J. L. sutartį nutraukė neteisėtai ir nepagrįstai, nesilaikė sutarties nutraukimo tvarkos ir šalių bendradarbiavimo principo. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, susijusias su sutarties nutraukimu ir jo teisėtumo vertinimu.
27.8. Teismas netinkamai vertino įrodymus bei taikė materialinės teisės normas, dėl ko delspinigių suma sumažino iš atsakovės priteistinos sumos dydį ir be pagrindo nepriteisė delspinigių iš atsakovės ieškovės naudai. Teismas ieškovei nepriteisė delspinigių net ir proporcingai priteistai skolos sumai.
28. Apeliaciniu skundu atsakovė E. L. ir trečiasis asmuo J. L. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo ir 2023 m. gruodžio 22 d. priimto papildomo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės MB „Innmarco“ ieškinys priteisiant ieškovei MB „Innmarco“ iš atsakovės E. L. 3860,65 Eur skolos, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šią ieškovės MB „Innmarco“ ieškinio dalį atmesti ir iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidais, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
28.1 Skundžiamo sprendimo išvada, kad dėl durų šalys sudarė papildomą susitarimą, todėl atskaitos tašku laikytina ginčo sutarties kaina – 32 000 Eur, yra ydinga, bei, prie jos pridėti pagal tariamai papildomu susitarimu pagamintų durą kainą (2359,50 Eur) – taip pat netinkamas ir vartojo teisėtų interesų neatitinkantis pirmosios instancijos teismo vertinimas. Kambario vidaus durys buvo ginčo sutarties dalykas, įtrauktas į projektą, tačiau pirmosios instancijos teismo skundžiame sprendime nepagrįstai pripažintas šalių sutartu papildomu darbu.
28.2 Teismas neįvertino trečiojo asmens J. L. nurodytų išlaidų, kurios buvo patirtos perdažant sienas dėl pažeidimų, atsiradusių po baldų montavimo.
28.3 Teismas neteisingai paskaičiavo delspinigius už vėlavimą įvykdyti sutartį, kurie turėjo būti skaičiuojami iki 2021 m. lapkričio mėnesio.
28.4 Teismas neteisingai įvertino patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes neatsižvelgė, kad skundžiamu sprendimu ir papildomu sprendimu ieškovės reikalavimas dėl vienašališko ginčo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu buvo atmestas.
Atsiliepimas
29. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė E. L. ir trečiasis asmuo J. L. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
29.1 Skundžiamo sprendimo ir (ar) papildomo sprendimo dalys, kuriomis ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, yra nepagrįstos ir neteisėtos dėl netinkamo įrodymų vertinimo, tačiau papildomas sprendimas buvo priimtas esant CPK 277 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams. Papildomu sprendimu buvo siekiama išspręsti klausimą dėl dalies reikalavimo patenkinimo, kuris, be kita ko, atsirado atlikus aritmetinio skaičiavimo klaidas, o tai yra ne kas kita, kaip skundžiamu sprendimu išsprendus teisės klausimą papildomu sprendimu buvo patikslintas priteistos sumos dydis.
29.2 Ieškovė neturėjo jokių savarankiškų pajėgumų vartojimo rangos sutarčiai įvykdyti, todėl bet kokios užsakovų pretenzijos pačiai ieškovei situacijos iš esmės nebūtų pakeitusios, nes vartojimo rangos sutarties vykdytoja de facto, tik užsakovams iš karto to nežinant, nuo pat pradžių iki pabaigos buvo trečiasis asmuo UAB „Beržalapė“.
29.3 Ieškovė ir jos vadovas M. N. savo nesąžiningais veiksmais, neatskleidžiant „popierinio tarpininkavimo“ tikslu pasipelnyti fakto, sukūrė faktiškai susiklosčiusią situaciją itin vėluodami įvykdyti užsakovų baldų gamybos ir montavimo darbų užsakymą.
Motyvuojamoji dalis
29.4 Teismas tinkamai aiškino ir taikė vartojimo sutarties institutą reglamentuojančias teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog pagal šiuo metu aktualų teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, vartotojo teisė yra vertybė.
29.5 Ieškovės apeliacinio skundo argumentai apie tariamai pirmosios instancijos teismo išspręstus klausimus, kurie esą išeina iš bylos nagrinėjimo ribų, yra nepagrįsti ir neteisėti.
29.6 Ieškovės apeliaciniame skunde nepagrįstai atsakovei bandoma perkelti įrodinėjimo našta dėl klausimų, kokia apimti buvo pagaminti baldai 2021 m. rugsėjo 14 d., kokie buvo jų trūkumai; įrodyti tai, kad visi baldai buvo pagaminti ir sumontuoti tinkamai turi ieškovė, o ne atsakovė ir jos pusėje veikiantis trečiasis asmuo J. L..
30. Ieškovė MB „Innmarco“ atsiliepimu prašo atmesti atsakovės ir trečiojo asmens J. L. apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
30.1 Atsakovė ir trečiasis asmuo nenurodė jokių reikšmingų materialiųjų ar procesinių teisės normų pažeidimų, kurie būtų lėmę neteisingą ir/ar nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys.
Žemesnės instancijos teismas
30.2 Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai atskaitos tašku pasirinko 32 000 Eur sumą, kadangi dėl tokios sumos šalys susitarė sutartimi. Sutarties nutraukimo dieną ieškovė buvo atlikusi visus darbus atsakovei, o nurodyti trūkumai yra pakankamai smulkūs, dauguma susiję su reguliavimu, taip pat nieko neužsimenama, kad truktų baldų ar kad būtų pagaminti/sumontuoti ne visi baldai.
30.3 Iki vienašališko sutarties nutraukimo atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl neva neužbaigtų darbų, nepateikė jokio defektinio ar neužbaigtų darbų akto, iš kurio būtų galima nustatyti neužbaigtų darbų apimtį. Apeliaciniame skunde atsakovė neįvardino, kokia apimtimi darbai nebuvo užbaigti, nenurodė neužbaigtų darbų procentinės išraiškos. Vien pateiktos fotonuotraukos neleidžia spręsti apie neužbaigtus darbus, kadangi atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriuos būtų nustatyti darbų trūkumai ar neužbaigtų darbų apimtis.
30.4 Šalys sudaryta sutartimi nesusitarė dėl durų pagaminimo ir sumontavimo, tačiau byloje nėra ginčo, kad ieškovė duris pagamino ir sumontavo. Ieškovė to neginčija, tačiau nurodo, kad durų pagaminimas buvo įtrauktas į sutartį, kadangi jos yra atvaizduotos darbo projekte.
30.5 Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo, kokia suma turėtų būti mažintina priteista suma dėl neva netinkamai atliktų darbų. Atsakovė nepagrindė ir apšvietimo įrengimo išlaidų. Atsakovė neįrodė, kad realiai tokias išlaidas patyrė, kadangi nepateikė nei PVM sąskaitos faktūros, nei apmokėjimą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė dėl savo tariamai patirtų nuostolių (tiek dėl apšvietimo neįrengimo, tiek dėl baldų trūkumų) byloje nereiškė priešieškinio ir neprašė priteisti nuostolių, patirtų dėl netinkamo sutarties vykdymo.
30.6 Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas skirstė proporcingai patenkintų piniginių reikalavimų daliai.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
32. Kaip jau minėta, 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu teismas ieškinio reikalavimą dėl 14 030,74 Eur skolos ir 468,63 Eur delspinigių priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei MB „Innmarco“ iš atsakovės E. L. 2232,89 Eur skolos, procesines palūkanas, 716,41 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei E. L. iš ieškovės MB „Innmarco“ 2749,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės MB „Innmarco“ 33,70 Eur pašto išlaidų. Tai reiškia, kad kitą reikalavimo dėl skolos priteisimo dalį teismas atmetė.
33. Papildomu 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu teismas taipogi priteisė ieškovei MB „Innmarco" iš atsakovės E. L. 3860,65 Eur skolos, procesines palūkanas, 1238,83 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei E. L. iš ieškovės MB „Innmarco" 2384,53 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės MB „Innmarco" 29,23 Eur, o iš atsakovės E. L. 10,61 Eur pašto išlaidų.
34. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 20 d. byloje priėmė sprendimą, o vėliau – 2023 m. gruodžio 22 d. toje pačioje byloje priėmė kitą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad antrąjį procesinį sprendimą priėmė kaip papildomą sprendimą remdamasis CPK 277 straipsniu.
35. Byloje apeliaciniai skundai paduoti dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo ir 2023 m. gruodžio 22 d. papildomo sprendimo. Ieškovė MB „Innmarco“ apeliaciniu skundu nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo ir 2023 m. gruodžio 22 d. papildomo sprendimo dalimi, kuria ieškinys atmestas, kadangi pirmosios instancijos teismas neįvykdė apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų, nenustatė, kokia apimtimi ieškovė darbus atliko, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, išsprendė klausimus, kurie išeina iš šios bylos nagrinėjimo ribų, netinkamai vertino atsakovės sutarties nutraukimo galimybes, o priimdamas papildomą sprendimą iš esmės pakeitė sprendimo esmę. Atsakovė E. L. ir trečiasis asmuo J. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamo sprendimo ir (ar) papildomo sprendimo dalys, kuriomis ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, yra nepagrįstos ir neteisėtos dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
36. Taigi byloje pagal tą patį ieškovės ieškinį priimti du skirtingi sprendimai ir ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė papildomą sprendimą neegzistuojant CPK 277 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams.
37. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
38. Papildomas sprendimas gali būti priimamas tik CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiai.
39. Pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime nurodė, kad į ieškovės ieškinio reikalavimas (dėl skolos priteisimo) apėmė ir reikalavimą apmokėti už papildomai sutartą darbą – trijų durų pagaminimą, tačiau sprendimu dėl šių papildomų darbų atlygintinumo nebuvo pasisakyta; kad dėl šios priežasties ir dėl skaičiavimo apsirikimo buvo neteisingai paskaičiuota priteistina iš atsakovės skola. Taip pat nurodoma, kad skaičiuojant galutinę priteistiną sumą buvo pasirinktas netinkamas skaičiavimo metodas, o sutarties kaina turėjo būti sutartyje numatyta 32000 Eur suma plius 2359,50 Eur vertės papildomi buto durų gamybos darbai. Papildomu sprendimu teismas pripažino, kad skaičiuodamas priteistiną galutinę skolos sumą, teismas neteisingai atskaitos tašku pasirinko sutarties kainą (14 sprendimo punktas) ir kad sprendimo 22-23 punktuose nurodyta priteistina suma suskaičiuota neteisingai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad papildomu sprendimu teismo sprendimo motyvai buvo ne tik papildyti, bet ir pakeisti – į motyvavimą įtraukta visiškai nauja argumentų grupė, pagrindžianti skolos apskaičiavimą, kurių nebuvo pirminiame sprendime, tai reiškia, kad buvo pakeista ir sprendimo esmė.
40. Paskelbęs procesinį sprendimą byloje, teismas neturi teisės pats jį naikinti ar pakeisti (CPK 276 straipsnio 1 dalis). Ši norma yra imperatyvi, kadangi draudžia teismui imtis veiksmų, kuriais būtų keičiamas ar naikinamas jau paskelbtas procesinis sprendimas byloje. Tokia nuostata yra, be kita ko, skirta užtikrinti teismo sprendimo, kaip baigiamojo akto, stabilumą ir autoritetą. Dėl to teismo procesinį sprendimą, kuriuo užbaigiama byla, panaikinti ar pakeisti gali tik aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal proceso įstatymų nustatyta tvarka paduotą apeliacinį (atskirąjį) arba kasacinį skundą.
41. Nagrinėjama byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ir visos bylai turinčios reikšmės aplinkybės nustatytos tarsi dviem etapais, priėmus ir paskelbus du baigiamuosius teismo aktus, t. y. byla nebuvo užbaigta vienu baigiamuoju teismo aktu. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad papildomo sprendimo institutas šiuo ayveju negali būti taikomas ir nagrinėjamoje byloje yra padarytas proceso teisės normų pažeidimas, būtina įvertinti, ar šis proceso teisės normų pažeidimas yra toks, kurio negalima ištaisyti apeliaciniame teisme ir ar tai yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks proceso teisės normų pažeidimas, kaip padarytas nagrinėjamoje byloje, expressis verbis nėra nustatytas CPK 329 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Atsižvelgiant į CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų išimtinumą, nėra pagrindo šiuos pagrindus aiškinti plačiai. Todėl pirmosios instancijos teismo padarytą proceso teisės pažeidimą būtina įvertinti CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. ar šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
43. Bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra vientisas procesas ir jam taikomas bylų nagrinėjimo nepertraukiamumo principas (CPK 16 straipsnis). Remiantis šiuo principu, bylų nagrinėjimas turi vykti teismui nepertraukiamai nagrinėjant ir vertinant šalių reikalavimus pagal visus proceso šalių pateiktus procesinius dokumentus. Bylų nepertraukiamumo arba vientisumo principas nėra savitikslis, jis užtikrina, kad teismas visus šalių reikalavimus ir argumentus išnagrinės ir įvertins, visas bylai turinčias reikšmės aplinkybes nustatys dar prieš oficialiai priimdamas ir viešai paskelbdamas atitinkamą baigiamąjį teismo aktą.
44. Nagrinėjamoje byloje aktualūs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išdėstyti imperatyvai dėl teismo baigiamojo akto vientisumo ir surašymo iki teismo baigiamojo akto paskelbimo (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).
45. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad kiekvienu baigiamuoju teismo aktu atitinkamoje byloje yra įvykdomas teisingumas. Atitinkamoje byloje priimtas baigiamasis teismo aktas – tai vienas teisės taikymo aktas, kuriuo ta byla yra užbaigiama. Taigi baigiamasis teismo aktas – tai vienas teisės aktas, vienas dokumentas, o ne keletas teisės aktų – dokumentų, juo labiau ne keletas skirtingu laiku surašytų ir priimtų teisės aktų – dokumentų. Baigiamasis teismo aktas negali būti nevientisas. Baigiamasis teismo aktas negali būti dviprasmiškas; jis turi būti aiškus, suprantamas jau tada, kai nagrinėjamu klausimu yra priimamas ir viešai paskelbiamas sprendimas iš esmės. Ypač pabrėžtina, kad baigiamojo teismo akto (kuriuo atitinkamoje byloje yra įvykdomas teisingumas) vientisumo reikalavimas išreiškia tokią šio akto savybę, be kurios tas aktas būtų ne tokio teisingumo, kurį įtvirtina Konstitucija, įvykdymo aktas, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumo įvykdymo aktas. Iš Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, kad tokio akto rezoliucinę dalį visuomet, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, expressis verbis išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse (jeigu pagal įstatymus turi būti atskira aprašomoji arba motyvuojamoji dalis). Taigi baigiamasis teismo aktas jokiomis aplinkybėmis negali būti „sudurstytas“ iš atskirų skirtingu laiku surašytų fragmentų – atskirų dokumentų“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
46. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad jeigu baigiamasis teismo aktas nebūtų grindžiamas teisiniais argumentais arba būtų grindžiamas tik tam tikra argumentų dalimi, o kita argumentų dalis būtų surašyta ir paviešinta vėliau, jau viešai paskelbus atitinkamą baigiamąjį teismo aktą, teisingumas liktų neįvykdytas, nes visada išliktų pagrįsta abejonė, ar tais vėliau surašytais argumentais nėra siekiama pateisinti teismo a priori (iš anksto; nepatikrinus) priimto baigiamojo akto, taigi ir abejonė, ar baigiamasis teismo aktas iš tikrųjų nėra grindžiamas ne tik tais argumentais (motyvais), kurie yra jame formaliai surašyti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
47. Taigi Konstitucinis Teismas konstatavo, kad su teisingumo vykdymu nėra suderinama situacija, kai baigiamasis teismo aktas grindžiamas tik tam tikra argumentų dalimi, o kita argumentų dalis būtų surašyta ir paviešinta vėliau, jau viešai paskelbus atitinkamą baigiamąjį teismo aktą. Tai yra pagrindas teisėjų kolegijai nagrinėjamoje byloje konstatuoti, kad dviejų baigiamųjų teismo aktų priėmimas negali būti laikomas teisingumo vykdymu, nes nagrinėjamau atveju teismas priėmė du procesinius sprendimus, kuriais tą pačią bylą išsprendė skirtingai.
48. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus, lemiančius tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimą, todėl šis procesas turi būti pakartotas ir padaryti pažeidimai pašalinti iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir 2023 m. gruodžio 22 d. papildomą sprendimą naikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
49. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia ne tik proceso teisės normų pažeidimais, bet ir argumentais dėl įrodymų vertinimo ir materialinės teisės pažeidimų. Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliacinį skundą grindžia netinkamu faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegijai konstatavus esminius proceso teisės normų pažeidimus, lemiančius būtinumą pakartoti procesą pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo analizuoti ir pasisakyti dėl kitų ieškovės bei atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir valstybės turėtų išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir 2023 m. gruodžio 22 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.