Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-07 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-02-12, apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų specialiai kliudė pėsčiąjį. Įvykio metu pėsčiasis sužalotas nebuvo, automobilis sugadintas nebuvo. Tokiais veiksmais automobilio vairuotojas kėlė grėsmę eismo saugumui, tuo keldamas kitų eismo dalyvių pasipiktinimą ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9 punktų reikalavimus.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2015-04-15 nutarimu G. G. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., ir jam paskirta 300 Eur bauda atimant specialią teisę vairuoti transporto priemones 14 mėnesių.

Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai rėmėsi tik G. G. nenuosekliais parodymais ir visiškai nevertino kitų byloje esančių duomenų, netinkamai įvertino pareigūno M. V. tarnybinį pranešimą. Pasak apelianto, G. G. pateikė teismui iškarpytą vaizdo įrašą, tuo tarpu pareigūnas M. V. matė visą neiškarpytą vaizdo įrašą ir jame buvo matoma, kaip R. J. išėjus iš banko pastato, G. G. pradeda važiuoti link R. J. ir tyčia jį kliudo. Apelianto nuomone, toks G. G. tyčinis veiksmas yra aiškiai matomas ir tai yra chuliganiškos paskatos. Aplinkybė, jog R. J. su ranka mostelėjo link variklio dangčio, rodo jo pasipiktinimą G. G. vairavimo „kultūra“. Chuliganiško vairavimo pažeidimo vienas iš objektų yra saugus eismas. G. G., tyčia važiuodamas tiesiai į pėsčiąjį ir net vairą sukdamas link jo, tikrai nesukūrė saugaus eismo, atvirkščiai, sukėlė grėsmę žmogaus gyvybei. Apeliantas pažymi, jog toje atkarpoje, kur ėjo R. J., nėra šaligatvio, ten yra tik bortelis, atskiriantis pastatą nuo kelio važiuojamosios dalies, tai patvirtina ir aikštelės planas, jame nėra numatyta jokio šaligatvio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 124 ² str. 2 d. numatyto pažeidimo G. G. nutraukta, konstatavus, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Institucija savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės motyvuoja tuo, jog teismas netinkamai išsiaiškino faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi tik G. G. nenuosekliai parodymais, visiškai nevertino kitų byloje esančių duomenų. Apygardos teismas su tokiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad automobilių aikštelėje, vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų specialiai kliudė pėsčiąjį, tuo pažeidė KET 4, 5, 9 p. ir padarė ATPK 124 ² str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Sprendžiant klausimą, ar G. G. padarė ATPK 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad G. G. transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² str. 2 d. tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, kaltės forma turi būti tik tyčia.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad G. G. veiksmuose nenustatyti esminiai ATPK 124² str. 2 d. įtvirtinto teisės pažeidimo požymiai ir nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad G. G. veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų, priešpastatant save prieš kitus asmenis ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ar realų pavojų eismo ir žmonių saugumui, ir šiai teismo išvadai apygardos teismas pritaria.

Apelianto skunde teigiama, kad teismui pateiktas vaizdo įrašas kelią pagrįstų abejonių, nes jis yra iškarpytas, nes pareigūnas M. V. matė visą neiškarpytą vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matyti, jog R. J. išėjus iš banko, G. G. pradėjo važiuoti link R. J. ir tyčia jį kliudė, toks G. G. veiksmas yra atliktas iš chuliganiškų paskatų, sukėlė grėsmę eismo saugumui bei žmogaus gyvybei.

Nors apeliantas yra įsitikinęs, kad pateikta vaizdo medžiaga buvo nevisa, tik dalis vaizdo įrašo, kuri būtų naudinga G. G., tačiau nagrinėjamu atveju tokie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip abstraktūs teiginiai, kadangi jų apeliantas nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Apygardos teismas, įdėmiai peržiūrėjęs byloje pateiktą vaizdo įrašą, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir neabejoja, kad G. G. nepadarė ATPK 124 ² str. 2 d. dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo.

Byloje pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, jog G. G. automobilis važiuoja keliu, esančiu tarp banko „Swedbank“ pastato ir prekybos centro „Rimtija“ pastato, tuo pat metu važiuojamąja kelio dalimi skersai kelio eina pėsčiasis R. J.. G. G. vairuojamas automobilis garsiniu signalu perspėja pėsčiąjį, kuris pasitraukdamas nuo važiuojančio automobilio kumščiu trenkia į automobilio variklio dangtį bei gestikuliuodamas rankomis dar kartą trenkia į automobilio variklio dangtį. Teismo nuomone, šis vaizdo įrašas patvirtina, jog G. G. vairuojamas automobilis nekliudė pėsčiojo R. J.. Nors pėsčiasis nurodė, jog automobilis atsitrenkė į jo kairę koją, vėliau vairuotojas išlipęs iš automobilio trenkė jam į veidą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie R. J. sužalojimą įvykio metu. Byloje taip pat nėra liudytojų, kurie būtų matę situaciją, kaip vairuotojas automobiliu kliudė pėsčiąjį. Nė vienas iš policijos pareigūnų taip pat realiai nematė, jog vairuotojas būtų kliudęs R. J.. Iš pareigūno M. V. tarnybinio pranešimo matyti, jog jis peržiūrėjęs vaizdo registratoriaus nufilmuotą įrašą padarė išvadą, jog G. G. specialiai atsitrenkė į R. J., tačiau tai vertintina kaip subjektyvi pareigūno nuomonė. Institucija nepateikė neginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. veiksmuose būtų nustatyta: 1) chuliganiškos paskatos; 2) tai, kad vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ir kitų žmonių saugumui, sukėlė kitų eismo dalyvių pasipiktinimą.

Pažymėtina, jog kiekvienas eismo dalyvis turi laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir to paties tikėtis iš kito eismo dalyvio. Apygardas teismo nuomone, G. G., vairuodamas transporto priemonę, laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių ir nesukėlė pavojaus eismo saugumui ar kitiems eismo dalyviams, t. y. važiavo leistinu greičiu, pamatęs važiuojamąja kelio dalimi einantį pėsčiąjį, perspėjo jį garsiniu signalu, pėsčiojo nekliudė. Tuo tarpu pėsčiasis R. J. elgėsi nerūpestingai, ėjo skersai važiuojamąja kelio dalimi, nors šalia kelio buvo įrengtas šaligatvis pėstiesiems, G. G. automobilio garsiniu signalu jį perspėjus, be jokios priežasties trenkė kumščiu į jo automobilio priekinę dalį. Pažymėtina ir tai, kad šio įvykio metu aplinkui nebuvo kitų automobilių bei kitų eismo dalyvių, žmonių, kuriems G. G. vairavimas būtų sukėlęs pavojų bei rodytų akivaizdžią nepagarbą žmogui bei visuomenei.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog G. G. vairuojamas automobilis nekliudė pėsčiojo R. J., o G. G. veiksmai negali būti vertinami kaip chuliganiškas vairavimas, keliantis grėsmę eismo ir žmonių saugumui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad institucija, priimdama nutarimą ir nubausdama G. G. pagal ATPK 124² str. 2 d., netinkamai jo vairavimą įvertino kaip chuliganišką, tuo tarpu apylinkės teismas teisingai įvertino įvykio situaciją ir priėmė pagrįstą sprendimą – nutraukti administracinę bylą G. G. dėl ATPK 124 ² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo, konstatavęs, jog jo veikoje nėra teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-07-07 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.