Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 58-195 (toliau – ir Nutarimas), dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. Č. (toliau – ir Nuteistasis).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu V. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 264 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės likusia neatliktąja dalimi, prie jos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 11 mėnesių 15 dienų ir 58 MGL (2 900 EUR) dydžio bauda (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

Bausmės pradžia 2021 m. kovo 2 d., bausmės pabaiga 2023 m. spalio 31 d.

Komisija 2022 m. liepos 27 d. priėmė vienbalsiai Nutarimą, kuriuo nutarė netaikyti Nuteistajam lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir rekomenduota tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Komisija nustatė, kad 2022 m. vasario 9 d. Komisijos nutarimu Nr. 58-18, nutarta netaikyti lygtinio paleidimo V. Č. pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Rekomenduota nuteistajam: atlikti nemokamus darbus, tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.

Nutarime pažymėta, kad Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu nuteistasis dalinai vykdė Komisijos rekomendacijas - pateiktais duomenimis, nuosekliai dalyvavo individualiose psichologo konsultacijose; pradėjo dalyvauti elgesio pataisos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ ir ją sėkmingai baigė, mokėsi suvirintojo specialybės, tačiau turimais duomenimis, profesijos neįgijo (nelaikė baigiamojo egzamino), diplomas neišduotas. Be to, individualaus darbo knygelėje nėra duomenų apie atliktus neatlygintinus darbus. Pokalbio metu nuteistasis teigė, kad galbūt nepastebėjo šios komisijos rekomendacijos, nemanė, jog turi atlikti neatlygintinus darbus.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, smurtinio elgesio rizika taip pat yra vidutinė. Esant destabilizuojančių aplinkos faktorių poveikiui, alkoholinio apsvaigimo būsenoje, smurtinio elgesio tikimybė gali turėti didėjimo tendencijas.

Nuteistasis V. Č. formaliai patvirtino gyvenamąją vietą paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Pateikė dokumentus, patvirtinančius jo įdarbinimo galimybę. Bausmės atlikimo metu nedirba, mokėsi, tačiau profesijos neįgijo, dalyvauja neformalaus švietimo veikloje. Šiuo metu savanoriškai turimų skolų nedengia. V. Č. įsitraukė į intervencinių priemonių vykdymą. Tikslinėse priemonėse, skirtose alkoholio vartojimo prevencijai, nedalyvavo. Negauta informacija apie dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse ar alkoholio vartojimo prevencijos programose, užsiėmimose. V. Č. siekia valdyti tam tikrus su jo nusikalstamo elgesio rizika siejamus poreikius (emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos), tačiau kriminogeniniai poreikiai siejami su piktnaudžiavimo alkoholiu, gyvenimo stiliaus ir draugų, lėšų tvarkymo ir pajamų sritimis dar nėra optimaliai valdomi/koreguojami socialinės reabilitacijos priemonių pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą turi būti atsižvelgiama ir į BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba nuteistasis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Vertindamas Nuteistojo elgesio atitikimą šiems pagrindams teismas visų pirma pažymi, kad, nuteistojo V. Č. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ sistemą nėra žemas, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, o vidutinė. Todėl jau vien toks nuteistojo V. Č. elgesio rizikos vertinimas neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos ir sudaro pagrindą nesutikti su nuteistojo skundu. Be to, vertinant nuteistojo V. Č. elgesio atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nustatyta, kad 2022 m. sausio 13 d. buvo atlikta nuteistojo V. Č. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūra, kurios metu, nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o 2022 m. liepos 15 d. atsižvelgiant į nuteistojo elgesio iniciatyvas, rizikos veiksnių valdymo duomenis, atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą reikšmingi pokyčiai, įgalinantys koreguoti kriminogeninių sričių įverčius nenustatyti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Antra. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis V. Č. formaliai patvirtino gyvenamąją vietą paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Pateikė dokumentus patvirtinančius jo įdarbinimo galimybę. Bausmės atlikimo metu nedirba, nemokamų darbų neatliko, mokėsi, tačiau profesijos neįgijo, dalyvauja neformalaus švietimo veikoje. Šiuo metu savanoriškai turimų skolų nedengia. V. Č. įsitraukė į intervencinių priemonių vykdymą, dalyvavo „Smurtinio elgesio prevencijos“, „Elgesys - Pokalbis - Pasikeitimas“ programose. Toliau tęsia dalyvavimą intervencinėje priemonėje vykdomoje psichologo. Priklausomybių konsultanto pateiktais duomenimis, V. Č. tikslinėse priemonėse skirtose alkoholio vartojimo prevencijai nedalyvavo. Vertinimo metu negauta informacija apie dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse ar alkoholio vartojimo prevencijos programose, užsiėmimose. Nuteistasis siekia valdyti tam tikrus su jo nusikalstamo elgesio rizika siejamus poreikius (emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos), tačiau kriminogeniniai poreikiai siejami su piktnaudžiavimo alkoholiu, gyvenimo stiliaus ir draugų, lėšų tvarkymo ir pajamų sritimis dar nėra optimaliai valdomi/koreguojami socialinės reabilitacijos priemonių pagalba.

Aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu Nuteistasis deda tam tikras pastangas valdyti kai kuriuos dinaminius kriminogeninius veiksnius, vertintina teigiamai. Tai padėtų Nuteistajam mažinti riziką pakartotinai nusikalsti bei įrodyti polinkį keistis teigiama linkme. Visgi, nuteistajam V. Č. yra nustatyta daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis turi galimybę koreguoti savo elgesiu ir juos mažinti. Šiuo metu dar stebimas nepakankamas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių (pvz. finansinio stabilumo trūkumas, lėšų paskirstymo kompetencijų stoka, problemų atpažinimo ir jų sprendimo sunkumai ir t. t.) valdymą priėmimas. Svarbu pažymėti, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į jo asmenybę bei dėdamas pastangas minėtam tikslui pasiekti. Taip, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu Nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, negauta. Nuteistasis stengiasi palaikyti pagarbius santykius su pataisos įstaigų personalu, konfliktinių situacijų inicijuoti nelinkęs. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu mokosi. 2021 m. balandžio 26 d. Vilniaus pataisos namuose buvo sudarytas pirminis nuteistojo individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonių analize, V. Č. baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; dalyvavo „Smurtinio elgesio prevencijos“ programoje; mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, siekdamas įgyti virintojo kvalifikaciją; dalyvauja neformalaus švietimo veikloje, lanko dailės ir muzikos būrelius; dalyvauja susitikimuose su kunigu; dalyvavo pokalbyje su RS specialiste kriminalinės subkultūros laisvės atėmimo vietose prevencijos tematika; su nuteistuoju nuosekliai bendraujama dėl nusikalstamo elgesio rizikos valdymo, dalyvavo keliose psichologinėse konsultacijose skirtose nusikalstamo elgesio analizei; sėkmingai baigė dalyvavimą elgesio pataisos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“; dalyvavo individualiame pokalbyje dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos. Visos šios Nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia teismui teigiamai vertinti Nuteistojo siekį keistis pačiam bei keisti savo elgesį. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Kita vertus, akcentuotina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Nuteistasis savo skunde dėl Komisijos priimto Nutarimo nurodė, kad jis nėra baustas drausminėmis nuobaudomis. Tačiau asmens byloje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu 2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu V. Č. buvo nubaustas, nes kratos metu V. Č. kelnių kišenėje pareigūnas aptiko įjungtą mobilaus ryšio telefoną su išankstinio apmokėjimo SIM kortele(asmens bylos 33 lapas); 2021 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu V. Č. buvo nubaustas 1 mėn. draudimu apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos priemones ir kanceliarines prekes), nes asmens kratos metu buvo rastas mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele (asmens bylos 82 lapas). Taigi kaip matyti, po pirmojo nubaudimo, Nuteistasis nepakeitė savo elgesio ir dar kartą nepaisė nustatytos tvarkos ir padarė pažeidimą, už kurį buvo nubaustas drausmine tvarka.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. Č. priima jo atžvilgiu siūlomas intervencijas, teigia, jog dalyvauja priemonėse nes reikia, kad galėtų greičiau išeiti į laisvę. Taigi nuteistojo motyvacija apsiriboja tik greitesniu išėjimu į laisvę, o ne savo elgesio keitimu iš pagrindų. Be to, stebimas neigiamas teisėsaugos institucijų veiklos vertinimas. Teigia, jog pareigūnai sąmoningai jį apkaltino nebūtais dalykais.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. Č. buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, atliekant pirmąją laisvės atėmimo bausmę. V. Č. priežiūrą linkęs vertinti kaip baudžiantį procesą be jokios naudos sau.

Dėl išdėstyto akivaizdu, kad nuteistojo V. Č. aptarta teigiama elgesio dalis nukreipta į vienintelį epizodinį siekį šiame gyvenimo etape – kuo greičiau išeiti į laisvę, bet nepakeisti savo neigiamą elgesį bei požiūrį į jį. Vadinasi, nuteistasis nesiekia integruotis į visuomenę ir tapti jos pilnaverčiu nariu.

Tai patvirtina ir jau aptartas faktas dėl nuteistojo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui. Gi tai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad nuteistojo elgesys keičiasi pakankamai teigiama linkme.

Vertinant V. Č. galimybes integruotis visuomenėje svarbu atsižvelgti ir į jo išsilavinimą bei darbinę patirtį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. Č. yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą. (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo vidurinį išsilavinimą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę siekė įgyti suvirintojo profesiją, tačiau jos neįgijo. Pasak Nuteistojo oficialiai dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai dirbo mėnesį laiko pagalbiniu darbininku, Vokietijoje „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje oficialiai dirbo „(duomenys neskelbtini)“ fabrike apie 3-4 mėnesius, vėliau (duomenys neskelbtini) dėliodavo apie 3 mėnesius. Lietuvoje neoficialiai dirbo pagalbiniu darbininku prie statybų apie 4 mėnesius. Tuomet išvyko į (duomenys neskelbtini). Ten dirbo oficialiai apie 3 mėnesius. Grįžęs į Lietuvą, įsidarbino po pusės metų, ėmė oficialiai dirbti apie 8 mėnesius. Laikotarpiais kai nedirbdavo registruodavosi Užimtumo tarnyboje. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Nuteistasis nedirba, to priežastį nurodo sveikatos problemas, trukdančias dirbti, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jo nurodytas aplinkybes dėl sveikatos problemų, patvirtinančių dokumentų negauta. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad grįžus iš įkalinimo vietos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ suteiks darbo vietą V. Č., tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės kartu su nuoseklios ir stabilios darbo patirties stoka leidžia abejoti pakankama nuteistojo darbine motyvacija ir galimybėmis išlaikyti ilgalaikius darbinius santykius, kas savo ruožtu gali lemti finansinius sunkumus. Be to, V. Č. sugebėjus įsitvirtinti darbo rinkoje, tai galėtų tapti svarbiu apsauginiu veiksniu, galinčiu mažinti kriminalinio elgesio raiškos tikimybę.

V. Č. savo skunde nurodo, kad alkoholio ar narkotinių medžiagų nevartoja, todėl nesupranta kodėl Komisija skundžiamame Nutarime akcentuoja būtent alkoholio vartojimo problematiką. Komisijos Nutarime nurodyta, kad priklausomybių konsultanto pateiktais duomenimis, V. Č. tikslinėse priemonėse, skirtose alkoholio vartojimo prevencijai, nedalyvavo, taip pat negauta informacija apie dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse ar alkoholio vartojimo prevencijos programose, užsiėmimuose. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad V. Č. nurodo, kad nepiktnaudžiauja alkoholiu, teigia, retsykiais išgeria nebent alaus. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašo duomenimis, V. Č. kaip pagrindinę problemą linkęs įvardinti smurtinį elgesį, pasak jo, jis smurtauja tuomet kaip būna išgėręs, o kadangi šiuo metu alkoholio nevartoja, nemano, jog tai vis dar yra didelė problema. Vertinimo metu, atsižvelgiant į ribotai teikiamą informaciją interviu metu, stebėta motyvacijos spręsti su alkoholio vartojimu siejamas problemas stoka. Alkoholio vartojimo ypatumai gali būti siejami su nuteistojo nusikalstamo elgesio bei socialiai nepageidautino elgesio pasireiškimu: V. Č. buvo teistas nes vairavo automobilį būdamas neblaivus, buvo baustas administracine tvarka dėl girto pasirodymo viešoje vietoje, be to, 2019 m. spalio 24 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nuosprendyje nurodyta, kad: „<..> buvo pavartojęs alkoholio, buvo lengvai apsvaigęs“ (2018 m. balandžio 14 d. epizodas). Taigi, remiantis teismo nuosprendžio turiniu išvadą pateikusio asmens teigimu, yra duomenų apie fizinio smurto naudojimą esant alkoholinio apsvaigimo būsenoje. Taigi akivaizdu, kad alkoholio vartojimo keliamas problemas sieja su ankstesniuose nuosprendžiuose aptartomis aplinkybėmis, kurios akivaizdu, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Be to, asmens byloje yra tarnybinis pranešimas dėl padaryto pažeidimo – 2021 m. kovo 2 d. apie 12.30 val. į įstaigą neplaniniu konvojumi iš (duomenys neskelbtini) PK areštinės buvo pristatytas V. Č. nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, patikrinus alkotesteriu, nustatytas 1,84 prom. girtumas. Tokiu būdu buvo pažeistas BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad Nuteistasis tikslinėse priemonėse, skirtose alkoholio vartojimo prevencijai, nedalyvavo, taigi V. Č. priemonių mažinti šį kriminogeninį poreikį, nesiėmė (Nuteistojo motyvacija įgauti žinių apie alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo priklausomybes ir kovojimą su jomis, padėtų vertinti V. Č. siekį keistis tinkame linkme bei mažinti nusikalstamo elgesio rizikas). Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti nuteistojo pasiryžimu keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą būnant laisvėje.

Taip pat, nuteistas V. Č. savo skundą grindžia ir kaip teigiamą įtaką jam darančiu veiksniu nurodo tai, kad nėra socialiai atsiskyręs, būdamas laisvėje galėtų padėti savo artimiesiems. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad V. Č. socialinius ryšius palaiko su mama, patėviu, broliais, skambindamas telefonu, lankomas pasimatymų metu. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei į tai, jog šeimos ir artimųjų buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog V. Č. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju, abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Be to, atkreiptas dėmesys, kad ne vieną nusikalstamą veiką, Nuteistasis yra įvykdęs su vyresniuoju broliu. Tuo tarpu 2021 m. gruodžio 3 d. interviu metu V. Č. nurodė, kad su broliais nebendrauja, priežasčių nurodyti nelinkęs.

Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę Nuteistasis atlieka pirmą kartą, akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnės bausmės (baudos bausmė, arešto bausmė) įtakos nepadarė ir neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Minėta, kad nuteistajam yra taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tokio pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir jis buvo pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Tai rodo, kad V. Č. ir toliau darė nusikalstamas veikas, nepateisindamas jam išreikšto pasitikėjimo, nesugebėjo atsisakyti nusikalstamo gyvenimo būdo. Šios nustatytos aplinkybės leidžia abejoti, kad paleistas lygtinai nuteistasis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis V. Č. skunde nurodo Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijas Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“, kuriomis remiantis, lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančiam kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančią reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą įsiliejimą į visuomenę. Pažymėtina, kad minėtos rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Be to, kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio V. Č. skundo argumentai, aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia. Nesudaro ir pagrindo pripažinti, kad Komisijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimas Nr. 58-195 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia skunde deklaratyviai cituojama teismų praktika ar kiti teisės aktai. Be to, V. Č. nurodyti teisės aktai bei teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo šioje teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia, kadangi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, kurios šiuo atveju lėmė sprendimą netaikyti V. Č. lygtinio paleidimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (įskaitant ir kriminogeninius veiksnius), kuri šiuo metu negali būti laikoma akivaizdžia, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo skundo argumentai.

Teismas pažymi, kad skundžiamame Nutarime siūlomos rekomendacijos dėl V. Č. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, tęsiant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, teismo manymu, yra parinktos tinkamai, jos padės sumažinti V. Č. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. V. Č. laisvės atėmimo vietoje turi tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, dar labiau įsitraukti į rizikų valdymo procesą, daryti ženklesnę pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, susijusią su finansinio stabilumo trūkumu, lėšų paskirstymo kompetencijų stoka, gyvenimo būdu, socialinių ryšių stiprinimu, dalyvauti alkoholio vartojimo prevencijos programose, vadovautis visuomenės vertybėmis bei normomis, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes, taip pat dar griežčiau ir stabiliau laikytis pataisos įstaigos numatytų taisyklių ir pakartotinai jų nepažeidinėti. Teismas teigiamai vertina V. Č. pasiryžimą ir pastangas savo elgesį keisti socialiai priimtina linkme, tačiau šiuo metu nuteistojo elgesiui neatitinkant elementarių formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. Č. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 58-195 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. Č..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.