- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-01
- Bylos Nr.
- 1A-326-876/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36581-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- G. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje jam paskirta 51 MGL (2 550,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, G. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. lapkričio 11 d.
Automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas G. M. laisvai disponuoti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. M. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis 2021 m. spalio 20 d. apie 18.00 val. Kaune, Vakariniame aplinkkelyje ties namu (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą transporto priemonę, įvykus eismo įvykiui, nepranešė apie jį policijai ir iš įvykio vietos automobiliu „Škoda Octavia“ pasišalino nuvažiuodamas. 2021 m. spalio 20 d. apie 18.32 val. vairuotojas G. M. surastas minėtame automobilyje (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0423, patikros sertifikato Nr. 1486762, 18.46 val. jam nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, tai yra G. M. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinimas G. M. dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas pasitvirtino. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jo kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais liudytojų apklausos protokoluose, neblaivumo nustatymo akte, įvykio vietos apžiūros protokole, vaizdo įrašų apžiūros protokoluose. Teismas, taip pat, nurodė, kad bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis, įvertinus veikos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, nustatytinas artimas minimaliam už nesunkius nusikaltimus galimos skirti baudos dydžiui. Be to, yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metų terminui.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti arba sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą.
1.1. Skunde teigiama, kad jis savo kaltę dėl to, jog sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalinęs, nesulaukęs policijos pareigūnų vartojo alkoholį, pripažino visiškai, tačiau mano, jog teismas nuosprendžiu skirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vienerių metų terminui, padarė baudžiamojo įstatymo pažeidimą, kurį galimai įtakojo ir netinkamas byloje surinktų įrodymų, reikšmingų įgyvendinant teismo teisę skirti baudžiamojo poveikio priemonę įvertinimas.
1.2. Skunde nurodoma, kad 2021 m. spalio 20 d. jis vairuodamas transporto priemonę atsitrenkė į kitą transporto priemonę, įvykus eismo įvykiui, nepranešė apie jį policijai ir iš įvykio vietos automobiliu pasišalino. Ko pasėkoje po sukelto eismo įvykio buvo surastas savo automobilyje prie namų, kur su savo seniai matytu pažįstamu G. K. vartojo alkoholį. Nusikaltimo dieną būdamas blaivus su G. K. atvyko į savo namus adresu (duomenys neskelbtini). G. K. pokalbio metu pasakė, kad su savimi turi degtinės butelį ir pasiūlė susitikimo proga. Pamatęs, kad namuose yra jo šeima, suprato, kad negali eiti į namus, nes jo sugyventinė pyksta, kai jai būnant namuose atsiveda į namus draugų. Dėl ko nusprendė su pažįstamu išgerti automobilyje, nes lauke buvo blogas oras, lijo, buvo jau tamsu, šaltoka. Jam priparkavus automobilį, jo variklis buvo išjungtas, transporto priemonės užvedimo rakteliai buvo išimti iš užvedimo spynos ir buvo jo striukės kišenėje, iš kur po kiek laiko atvykus policijos pareigūnams jis raktelius išėmė ir jiems padavė. Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, mano jog jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė BK 68 straipsnio nuostatas ir kartu su bausme jam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę.
1.3. Skunde pažymima, kad jis savo neteisėtais veiksmais nekėlė pavojaus nei savo, nei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, nes eismo įvykį sukėlė būdamas blaiviu, o jo pasišalinimą iš eismo įvykio vietos lėmė nepakankamas apdairumas. Jam nebuvo žinoma, jog esant tokioms aplinkybėms iki policijos pareigūnų atvykimo įstatymas neleidžia vartoti alkoholio, kas ir lėmė nusikaltimo padarymą. Byloje nėra duomenų apie tai, jog iki nusikaltimo įvykdymo jis sistemingai pažeidinėjo Kelių eismo taisykles (toliau – KET), ar nusikaltimu sukėlė kažkam pavojų, ar nusikaltimą įvykdė šiurkščiai. Teismui panaikinus jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, bus pasiektas jam skirtos bausmės tikslas. Byloje nėra jokių duomenų, jog neskiriant poveikio priemonės ir apsiribojant tik bauda, toks procesinis sprendimas formuotų jo nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, ar sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamumui. Net ir tuo atveju, jei kolegijos nuomone jam yra pagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įvertinus byloje surinktus jį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo įvykdymo faktines aplinkybes, akivaizdu, jog bausmės tikslas būtų pasiektas jam skyrus trumpesnį nei vienerių metų specialios teisės atėmimo terminą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų byloje negauta.
5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo G. M. apeliacinio skundo, nuteistasis neginčija nei pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu yra prašoma sutrumpinti nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – taikymo terminą arba jos neskirti, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiais klausimais.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, termino sutrumpinimo
7. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. BK 68 straipsnis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, nuo vienerių iki penkerių metų. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei. Be kita ko, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.
8. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis sutinka, kad sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalinęs, nesulaukęs policijos pareigūnų vartojo alkoholį, tačiau teismas jam nepagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę, nes jis neblaivus nevairavo, o alkoholį vartojo jau po eismo įvykio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirdamas apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones minimaliam 1 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra išsamiai motyvuotas ir kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamo nuosprendžio argumentams. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, pakankamai įvertintos baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimui reikšmingos bylos aplinkybės.
9. Iš bylos duomenų matyti, jog 2021 m. spalio 20 d. apie 18.00 val. Kaune, Vakariniame aplinkkelyje ties namu (duomenys neskelbtini), G. M. vairuodamas motorinę transporto priemonę „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į kitą transporto priemonę, įvykus eismo įvykiui, nepranešė apie jį policijai ir iš įvykio vietos automobiliu „Škoda Octavia“ pasišalino nuvažiuodamas. 2021 m. spalio 20 d. apie 18.32 val. G. M. surastas minėtame automobilyje (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matuokliu 18.46 val. jam nustatytas 1.93 promilių neblaivumas.
10. Nors nuteistasis pripažįsta, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio ir neblaivus automobilio nevairavo, tačiau tai nerodo jo veikos mažesnio pavojingumo. Šioje baudžiamojoje byloje G. M. nebuvo ir nėra kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Šios aplinkybės teisme nebuvo tiriamos. Tačiau tai, kad nuteistasis pasišalino iš įvykio vietos ir policijos pareigūnai negalėjo nustatyti jo būklės iš karto po įvykio, nesuteikia galimybės proceso dalyviams teigti, jog nuteistasis vairavo blaivus, ir remiantis šia aplinkybe prašyti lengvinti G. M. teisinę padėtį. Nuteistojo blaivumas po įvykio nebuvo nustatytas dėl jo paties neteisėtų veiksmų, jo blaivumas, ar neblaivumas įvykio metu nebuvo tiriamas, šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos, todėl G. M. neteisėtas pasišalinimas iš įvykio negali būti pagrindas, lengvinantis nuteistojo teisinę padėtį. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad įstatymo leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatė tokią pačią baudžiamąją atsakomybę transporto priemonę vairavusiam asmeniui tiek tuo atveju, kai tai jis darė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; tiek tuo atveju, kai jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; tiek tuo atveju, kai jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Akivaizdu, kad tokiu būdu įstatymo leidėjas siekė ne tik efektyviai apginti įstatymo saugomas vertybes, bet ir, be kita ko, atgrasyti eismo įvykyje dalyvavusius asmenis nuo tokių veiksmų, kurie užkerta galimybę nustatyti jų neblaivumą iš karto po eismo įvykio, tarp jų ir nuo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos iki jo aplinkybių nustatymo. Suvienodinus baudžiamąją atsakomybę visais minėtais atvejais buvo siekiama eliminuoti tokias ydingas situacijas, kuomet asmuo, pasilikęs eismo įvykio vietoje iki jo aplinkybių nustatymo, sutikęs pasitikrinti neblaivumą ir nustačius viršijančią baudžiamajame įstatyme numatytą neblaivumo ribą, atsiduria teisiškai blogesnėje padėtyje, nei asmuo, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, kas apsunkina galimybę nustatyti, ar šis asmuo vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, ar alkoholį vartojo vėliau. Atsižvelgiant į nurodytą apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog G. M. nevairavo neblaivus, todėl jo veika yra mažiau pavojinga.
11. Apeliaciniame skunde pastebima, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog iki nusikaltimo įvykdymo jis sistemingai pažeidinėjo KET, nusikaltimu sukėlė kažkam pavojų, ar nusikaltimą įvykdė šiurkščiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės neduoda pagrindo baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas yra neteistas, tačiau ne kartą baustas ir administracine tvarka, visos nuobaudos skirtos dėl KET pažeidimų (1 t., b. l. 85-88). Nors tokio pobūdžio nusikaltimą, dėl kurio nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau aptartos aplinkybės asmenį charakterizuoja neigiamai, rodo, jog teisės pažeidimai, visuomenėje priimtų elgesio normų nesilaikymas nėra atsitiktinis reiškinys nuteistojo gyvenime. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu jam parinktas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, todėl vertinti kaip aiškiai per ilgą ir trumpinti šį baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra pagrindo.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, susijusios su nuteistojo poreikiu vairuoti ir tam tikrais nepatogumais jam, negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė ir yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Asmuo turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ar būtų neteisinga.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, skirdamas apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę, ir nustatydamas jos terminą, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. Toks specialiosios teisės atėmimo terminas neprieštarauja šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai, jis atitinka ir proporcingumo principą. Todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo G. M. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį pilna apimtimi.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
14. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos priemonė – automobilis „Škoda Octavia“ priklausė nuteistajam (1 t., b. l. 79), turėjo būti sprendžiamas klausimas ir dėl šios priemonės konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nuteistajam laisvai disponuoti, šio savo sprendimo teismas plačiau neargumentavo.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad KET 221 punkte įtvirtintas imperatyvas, jog su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už šią alternatyvią veiką, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po to vartojo alkoholį, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Vadinasi, tokiu atveju privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas. Būtent tokia situacija susidariusi nagrinėjamoje byloje, tai yra nuteistasis padarė eismo įvykį, kliudė kitą automobilį, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus ir tą pačią dieną (po 46 minučių nuo eismo įvykio) policijos pareigūnai tikrinimo metu nuteistojo iškvepiamame ore nustatė 1,93 promilės alkoholio. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad automobilio „Škoda Octavia“ panaudojimas buvo būtinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytai veikai padaryti. Be minėtos transporto priemonės nuteistasis nebūtų galėjęs sukelti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinius gėrimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-85-495/2022). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė, vertinant BK 72 straipsnio aspektu, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, o teismas, neskirdamas nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnis).
16. Nors konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymas dėl automobilio konfiskavimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prokuroro skundas dėl automobilio konfiskavimo paduotas nebuvo, apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl automobilio konfiskavimo, nes tai reikštų nuteistojo padėties pabloginimą, o tai draudžia daryti BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos, t. y. pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip jau minėta, prokuroras byloje apeliacinio skundo nėra padavęs, taigi skundą nagrinėjantis teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, negali sunkinti nuteistojo teisinės padėties, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.