Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.2.; 1.1.8.12.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.1.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.4.4.2.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.7.4.1.;2.1.7.4.3.;2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.;2.1.7.5.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.;2.1.10.3.2.;2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.;2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.13.; 2.1.16.2.12.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.;2.3.4.13.; 2.3.4.14.; 2.3.5.1.;2.3.5.2.;2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.;2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.7.

2018 m. rugpjūčio 31 d.

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. S. ir jos atstovui advokato T. V. padėjėjui Aleksandrui (Aleksandr) Timoščenko,

laiduotojui, liudytojui ir transporto priemonės, automobilio „Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam gali būti taikomas konfiskavimas savininkui R. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėję baudžiamąją bylą Nr. 1-262-269/2018 (toliau-byla), kurioje Rolandas (Roland) Jasevičius, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanizatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. vairuodamas kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau-KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai bei nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

jis 2017-08-28, apie 08.21 val(duomenys neskelbtini)., vairuodamas R. J. priklausantį automobilį Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), pažeidė KET 14., 99. ir 119. punktų reikalavimus, tuo, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,85 promilės etilo alkoholio, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, ties Mokyklos gatvės 7-tu namu įvažiavo į priešingos krypties eismo dalį ir susidūrė su priešpriešiais Mokyklos gatve, kryptimi link Ukmergės plento, važiuojančiu automobiliu Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. S. ir jai priklausančiu. Po ko dar atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) tvorą bei už tvoros augantį medį. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio Volkswagen Passat vairuotoja A. S., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei kartu su ja važiavę keleiviai-nukentėjusysis mažametis A. S. (toliau-nukentėjusysis), gimęs 2008-03-05, kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir nepilnametis M. S. (toliau-nukentėjusysis), gimęs 2001-09-14, kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintas A. S. priklausantis automobilis Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei T. S. ir J. P. priklausančio (duomenys neskelbtini) namo tvora bei sulaužytas medis (t. 1, b.l. 52, 105, 115).

Teisiamajame posėdyje 2018-03-14 apklaustas kaltinamasis R. J. (toliau-kaltinamasis) parodė, kad 2017-08-27, vakare, buvo pas draugą, šventė šio gimtadienį, gėrė degtinę. 2017-08-28, atsikėlė apie 8 val., jautėsi gerai. Alkoholinių gėrimų iš ryto nevartojo. Apsirengė ir išvažiavo į netoliese buvusią degalinę nusipirkti cigarečių. Jam važiuojant atgal, kai privažinėjo prie kelio vingio į kairę, staiga iš už to vingio išvažiavo tamsiai žalios spalvos lengvasis automobilis. Viskas vyko pačiame vingyje. Jis išsigando, kad gali susidurti, todėl staigiai suko vairą į dešinę, jo vairuojamo automobilio dešinys galinis ratas užvažiavo ant kelkraščio, po to vėl staigiai suko vairą į kairę. Po šito automobilis tapo nevaldomas, jį pradėjo ,,mėtyti” per visą kelią. Bandė jį suvaldyti, bet jam nepavyko. Kitą momentą pajuto smūgį į savo automobilį. Jo automobiliui sustojus, suprato, kad susidūrė su kitu automobiliu. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad susidūrė su kaimynų automobiliu Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Matė, kad vaikai iš kaimynų automobilio jau išlaipinti. Įvykio vietoje greitai prisirinko daug žmonių. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai tikrino jo neblaivumą ir su jo parodymais sutiko. Labai gailisi dėl nusikaltimų, jis atsiprašė nukentėjusiosios tik nežino, ar ji jam atleido. Jeigu teismas priteis civilinį ieškinį, tai atlygins. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo tėvo R. J. atsakomybei (t. 1, b.l. 53-54, 106, 195-198).

Kadangi kaltinamasis, kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus ir neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (t. 1, b.l. 198-199).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. S. (toliau-nukentėjusioji, ieškovė) parodė, kad 2017-08-28, apie 08.20 val., vairuodama automobilį Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi link (duomenys neskelbtini) plento, t.y. važiavo į Vilnių. Kartu su ja važiavo abu jos sūnūs: Mindaugas, gimęs 2001 m., sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, Arnoldas, gimęs 2008 m., sėdėjo galinėje keleivio vietoje už M. Visi buvo prisisegę saugos diržais. Jos važiavimo greitis buvo apie 40 km/val. Privažiuojant prie (duomenys neskelbtini) namo staiga pastebėjo priešpriešiais dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį Volvo, baltos spalvos, kuris vinguriavo per visą važiuojamąją dalį. Atstumas tarp jų, kai pamatė Volvo automobilį, buvo apie 10 m. Vinguriuodamas per visą kelią Volvo vairuotojas neleido jai pasitraukti nei į vieną pusę, nes nežinojo, kur sekantį momentą pasuks Volvo. Ji stipriai iš visų jėgų paspaudė stabdžio paminą. Kitą momentą pamatė, kaip Volvo automobilis, čiuoždamas dešiniuoju šonu į jos automobilį, tuo šonu ir trenkėsi į jos automobilio priekinę dalį. Prisimena, kad automobilio salone buvo daug dūmų, greičiausiai nuo sprogusių oro pagalvių. Paklausė vaikų, ar visi gyvi. Matė, kad M. juda, o A. tylėjo. Išsigando, bet staiga A. pradėjo rėkti. Pirmas iš automobilio išlipo Mi., po to – ji. M. ištraukė iš automobilio ir brolį. A. skundėsi rankos ir kojos skausmais, todėl ištraukė iš savo automobilio pagalvėlę, padėjo ją ant šaligatvio ir pasodino ant jos sūnų. Po šito pastebėjo, kad M.kraujuotos rankos, tačiau jis ją ramino ir sakė, kad jam viskas gerai. Tik tada atkreipė dėmesį į automobilį Volvo, baltos spalvos, kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio ir stovėjo dešiniajame kelkraštyje, žiūrint jos važiavimo kryptimi. Prie jo vairo pamatė sėdintį pažįstamą vaikiną, tai buvo jų kaimyno sūnus R. (pavardės nežino). Jis buvo apsvaigęs, įtarė, kad girtas. Prie jų automobilių buvo susirinkę daug žmonių. Kažkas iš jų iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Po susidūrimo labai greitai įvykio vietoje atsirado R. tėvai. Jo mama jos akivaizdoje jį apkabino ir, žiūrėdama į jos pusę pasakė: „Ačiū Dievui, kad vaikai sveiki.“ Daugiau nei ši, nei šios vyras, nei pats R. su ja nebendravo. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai davė R. papūsti į alkotesterį, jis pripūtė 1,63 promiles. Tada davė papūsti ir jai, pripūtė 0,00 promilių. Medikai apžiūrėjo vaikus. Ji su Arnoldu išvažiavo pirmiau medikai automobiliu į Santariškių Vaikų ligoninę. M. išvažiavo kitu medikų automobiliu į tą pačią ligoninę. Kai vaikai ligoninėje buvo apžiūrėti ir sutvarkyti, kai atvažiavo ir jos vyras į ligoninę, ji pati, greitosios medicinos pagalbos medikės patarimu, kreipėsi į Santariškių suaugusių ligoninę (1 t., b. l. 23, 25).

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas A. T. nukentėjusios vardu prašė priteisti: A. S.-55 EUR negautų pajamų, 2845 EUR kompensaciją būsimai plastinei nosies operacijai, 500 EUR už patirtą neturtinę žalą ir jos turėtas bylinėjimosi išlaidas; A. S. -1200 EUR už patirtą neturtinę žalą; M. S.-700 EUR už patirtą neturtinę žalą bei penkių procentų palūkanas uo priteistų sumų nuo ieškinių priėmimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo (t. 1, b.l. 138, 199-200, t. 2, b.l. 14-16, 36, 44-46, 50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas, laiduotojas ir transporto priemonės, automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam gali būti taikomas konfiskavimas savininkas R. J. parodė, kad automobilis yra tik registruotas jo vardu, tačiau priklauso jo sūnui R., t.y. kaltinamajam. Sūnus pastoviai juo važinėja, prižiūri šį automobilį, rūpinasi jo technine būkle, moka už draudimą. Dėl automobilio apgadinimo eismo įvykio metu jam žala nepadaryta, pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš, nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju byloje (1 t., b. l. 48, t. 2, b.l. 12, 15-16).

Teismo posėdyje R. J. (toliau-kaltinamojo tėvas, laiduotojas) nurodė, kad sūnus labai pergyvena dėl kaltinamojo padarytų nusikaltimų. Jis turi invalidumą, žmona dirbo Santariškių klinikoje. Šeimoje santykiai gėri. Mano, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė yra teigiama, jis kritiškas sūnaus elgesiui, šiam neblaiviam vairuojant automobilį, jo vertybinė orientacija pozityvi ir jis gali daryti sūnui teigimą įtaką. Prašo nutraukti bylą pagal laidavimą (t. 2, b.l. 12, 15-16).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. S. parodė, kad jog namas (duomenys neskelbtini), priklauso jai ir jos sesei J. P.. 2017-08-28, ryte, jai paskambino sesuo Janina ir pranešė, kad į jų namo tvorą įvažiavo ir ją apgadino automobilis. Sesuo vakare su savo dukra nuvažiavo apžiūrėti kokie apgadinimai buvo padaryti ir rado apgadintą namo tvorą bei sulaužyta medį (kadagį), kuris augo iš karto už tvoros. Sesuo tą patį vakarą nuvažiavo į Kelių policiją ir šiai išaiškino, kad dėl žalos atlyginimo jos turi kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje buvo draustas eismo įvykio kaltininko automobilis. Jos kreipėsi į minėtą draudimą dėl žalos atlyginimo. Draudimo bendrovės ekspertai buvo atvažiavę į įvykio vietą, fotografavo tvorą ir medį. Jai padarytą žalą vertina kaip nedidelę, nepageidauja byloje būti pripažinta nukentėjusiąja, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 92).

Ikiteisminio tyrimo metu J. P. parodė, kad namas (duomenys neskelbtini), priklauso jai ir jos sesei T. S.. 2017-08-28, ryte, jai paskambino draugė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) km., ir pranešė, kad į jų namo tvorą įvažiavo ir ją apgadino automobilis. Vakare ji su savo dukra nuvažiavo apžiūrėti, kokie apgadinimai buvo padaryti ir rado apgadintą namo tvorą bei sulaužytą medį (kadagį), kuris augo iš karto už tvoros. Tą patį vakarą ji nuvažiavo į Kelių policiją ir jai išaiškino, kad dėl žalos atlyginimo jos turi kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje buvo draustas eismo įvykio kaltininko automobilis. Jos kreipėsi į minėtą draudimą dėl žalos atlyginimo. Draudimo bendrovės ekspertai buvo atvažiavę į įvykio vietą, fotografavo tvorą ir medį. Jai padarytą žalą vertina kaip nedidelę, nepageidauja byloje būti pripažinta nukentėjusiąja, civilinio ieškinio nereikš (1 t., b .l. 101).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais, kuriuo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini)., nurodyta, jog važiuojamosios kelio dalies plotis – 7,2 m, kelkraščio plotis dešinėje – 1,2 m, šaligatvio plotis kairėje – 2,2 m. Bordiūro aukštis 15 cm. Matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje dienos metu – 100 m. Automobilis Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi nuvažiavęs nuo važiuojamosios dalies priekine dalimi link važiuojamosios dalies. Nuo automobilio kairės pusės priekinės ašies rato iki gyvenamojo namo Nr. 7 – 3,8 m atstumas, o nuo galinės ašies kairės pusės rato iki gyvenamojo namo Nr. 7 – 5,8 m atstumas, nuo automobilio priekinės dalies 1,6 m atstumas iki gatvės važiuojamos dalies. Automobilis Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi važiuojamojoje dalyje priekine dalimi link stovinčio už kelio automobilio Volvo S60. Nuo automobilio priekinės ašies dešinės pusės rato iki gyvenamojo namo Nr. 7 – 3,7 m atstumas, nuo automobilio galinės ašies dešinės pusės rato iki gyvenamojo namo Nr. 7 – 2,7 m atstumas. Nuo automobilio galinės dalies iki važiuojamosios dalies – 2,7 m atstumas (1 t., b .l. 7-12).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas automobilis Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti tokie išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: dešinės pusės priekinės ir galinės durys, dešinės pusės priekinis ir galinis sparnas, deformuotas kėbulas, sulankstytas stogas, sulankstytas dešinės pusės slenkstis, statramstis, išdužęs priekinis ir abu dešinės pusės stiklai, iššovė dešinės pusės oro pagalvė (1 t., b. l. 13).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad vidutinė automobilio Volvo S60 D5 (2002 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 2 610 Eur. (1 t., b. l. 15-16).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėtas automobilis Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti tokie išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: sugadintas priekinis bamperis, išdužę priekiniai kairės ir dešinės pusės žibintai, sugadinta priekinė važiuoklė, suskilęs priekinis stiklas, sulankstyti priekiniai kairės ir dešinės pusės sparnai, apgadintas variklio dangtis, iššovė priekinės oro pagalvės (1 t. ,b .l. 18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8947/2017(01) konstatuota, jog R. J. kraujyje, paimtame 2017-08-28, 09.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,85 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2870/2017 (01) konstatuota, jog A. S. padaryta kraujosruva su nubrozdinimu nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva dešiniame dilbyje, paviršinės pjautinės žaizdelės dešinėje rankoje. Galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-08-28), minėto eismo įvykio metu, kontaktuojant su automobilio dalimis. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulų lūžio (1 t., b. l. 28-29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2869/2017 (01) ir 2017-09-07 apžiūros protokolu konstatuota, jog M. S. padarytos kraujosruvos abiejų klubaukaulių srityse, pjautinės žaizdos plaštakose, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresnysis ekspertas J. M. P., susipažinęs su pateiktais M. S. medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, jog M. S. nustatyti dešinės plaštakos ir dešinio kelio odos nubrozdinimai, kurie padaryti paveikus kietais bukais ar bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t ., b. l. 44, 46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2868/2017 (01) konstatuota, jog A. S. padarytas paviršinis nubrozdinimas dešiniame žande, kraujosruva dešinio peties srityje, dešinio stipinkaulio distalinės dalies lūžis, kraujosruvos su nubrozdinimais kojose, galimai įvykio aplinkybės nurodytu laiku (2017-08-28), minėto eismo įvykio metu, kontaktuojant su automobilio salono dalimis. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl stipinkaulio lūžio (1 t., b. l. 38).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodyta VĮ ,,Regitra“ pažyma, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1487, alkotesterio kvitu ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 3, 5-6, 17, 20, 21, 32, 58, 60-61, 175-176).

Dėl kaltinamojo padarytų veikų kvalifikavimo

Kaltinamajam šioje byloje pareikšti kaltinimai dėl BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Iš specialisto išvados Nr. T-A 8947/2017(01) nustatyta, jog R. J. kraujyje, paimtame 2017-08-28, 09.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,85 promilės etilo alkoholio. Taigi, kaltinamasis suprato tokio veiksmo pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Pagal BK 281 straipsnio 8 dalį asmuo atsako pagal šio straipsnio 1-6 dalis tik tais atvejais, kai veika padaryta dėl neatsargumo. Pagal BK 281 straipsnio 9 dalį laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Teismas pašalina 2017-09-13 ir 2017-11-13 bei 2017-12-11 kaltinamajame akte rašybos klaidą, kad ne Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei, o vairuotojai eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikta (t. 1, b.l. 52, 105, 115).

Teismas, priimant nuosprendį, nesivadovauja ikiteisminio tyrimo metu duotais nepilnamečio nukentėjusiojo M. S. parodymais, nes jo apklausa vyko, nedalyvaujant valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui arba psichologui, kurių vieno iš jų dalyvavimas vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsniu turėjo būti šioje apklausoje būtinas (t. 1, b.l. 39-42).

Bet, teismas konstatuoja, jog byloje yra surinkta pakankamai kitų, išskyrus nepilnamečio nukentėjusiojo M. S. parodymų, duomenų, patvirtinančių kaltinamajam pateiktą kaltinimą. Kadangi byloje jau yra nustatyta, kad kaltinamasis vairavo automobilį ir tai darė būdamas neblaivus, teismas pakartotinai dėl šių faktų nepasisako, o tik pažymi, kad kaltinamojo kraujyje nustatytas neblaivumo laipsnis yra vidutinis ir akivaizdžiai kelis kartus viršija 0,41 promiles alkoholio.

Kaltinamojo, liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai, eismo įvykio apžiūros protokolas, foto lentelės, eismo įvykio vietos planas, papildomi duomenys apie eismo įvykį neabejotinai patvirtina, kad buvo sukeltas eismo įvykis dėl kaltinamojo apsvaigusio nuo alkoholio kai jis, pažeidus KET, vairavo transporto priemonę. Taip pat yra akivaizdu, kad eismo įvykio metu nukentėjusiesiems buvo padaryti sveikatos sužalojimai, kurie kvalifikuoti kaip nesunkūs ir nežymus sveikatos sutrikdymai. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo tėvas pateikė 2018/-01-30 prašymą (toliau-prašymas) atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamojo atsakomybėn pagal laidavimą (t. 1, b.l. 178-194).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumai, t.y.: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis prisipažino įvykdęs šiuos nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi ir tai teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš laiduotojo pateiktų dokumentų laikytina, kad vadovaudamasis BK 40 straipsniu laiduotojas yra vertas pasitikėjimo laiduoti kaltinamąjį.

Kaltinamojo veika sukėlė žymiai sunkesnius nei minimalius įstatymo numatytus padarinius, t.y. tris žmonės, iš kurių du vaikai, t.y. du žmonės buvo nesunkiai ir vienas nežymiai sužaloti. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji priėmė kaltinamojo atsiprašymą. Kaltinamasis nukentėjusiems neatlygino žalos, buvo ankščiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir vieną kartą 2013-10-24 už transporto priemones vairavimą kai buvo nustatytas jo lengvas girtumo laipsnis.

Tokiu būdu teismas mano, kad nėra teisinio pagrindo, numatyto BK 40 straipsnyje kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir prašymas dėl laidavimo netenkintinas.

Dėl bausmės

Už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę teismas visais atvejais privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną neatsargų nusikaltimą. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, tuo tarpu BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas esant nusikalstamam nerūpestingumui. Kaltinamasis yra neteistas (1 t., b.l. 67), baustas administracine tvarka, įskaitant ir 2013-10-24 transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam(1 t., b. l. 68-70), dirbantis, pagal gyvenamąją, privalomosios karo tarnybos ir darbo vietas charakterizuojamas teigiamai, jo darbo atlyginimas nedidelis, Įstatymo numatyta tvarka įregistruotų nekilnuojamųjų daiktų neturi, turi finansinių įsiskolinimų, jo tėvas yra neįgalus (t. 1, b.l. 162-167, 191-194, 196-199, t. 2, b.l. 11).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimus (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina abiejų straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, atitinkamai nustatant jos dydį, mažesnį nei vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinanti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Bauda yra piniginė bausmė, skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžiais (BK 47 straipsnio 1,2 dalys) (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas MGL dydis – 50 Eur (2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 707 redakcija), tačiau kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė 2017-08-28, todėl jo atžvilgiu taikytina nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi poįstatyminio akto redakcija – 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 897 redakcija, kuria nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatytas MGL dydis – 37,66 Eur (BK 3 straipsnio 1 dalis).

Kadangi nagrinėjant bylą buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o kaltinamasis prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų bei atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skiriama subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu ir baudos mokėjimas atidėtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas pažymi, jog kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Jis sukėlė dvejiems nukentėjusiesiems nesunkų ir vienam nukentėjusiajam-nežymių sveikatos sutrikdymą. Tarp nukentėjusiųjų buvo 2 vaikai. Kaip nustatyta iš administracinių nusižengimų registro kaltinamasis baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 68-70).

Uždraudus kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tuo pačiu būtų apribota jo galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui. Pažymėtina, jog atsižvelgus į kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas ( sukeltus padarinius), taip pat į ankstesnį administracinį nusižengimą kai jam 2013-10-24 už transporto priemones vairavimą buvo 1 metams atimta teisė vairuoti transporto priemones, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų terminui yra proporcinga poveikio priemonė.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad automobilio savininkas yra R. J.. Tačiau, kai parodė liudytojas R. J., automobilis yra tik registruotas jo vardu, tačiau priklauso kaltinamajam. Kaltinamasis pastoviai juo važinėja, prižiūri šį automobilį, rūpinasi jo technine būkle, moka už draudimą. Pažymėtina, kad automobilio registracija savaime nesukuria asmeniui nuosavybės teisės, nes tokiu atveju registruojamas pats daiktas, o ne nuosavybės teisė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, automobilis pripažintinas padaryto nusikaltimo priemone, o R. J. faktiniu jo savininku ir automobilis (turtas) konfiskuotinas valstybės naudai (t. 1, b.l. 67-70, 162-167, 178-194, t. 2, b.l. 11).

Dėl turtinės žalos dydžio

Pažymėtina, kad kiekvienas nukentėjęs asmuo, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjęs asmuo siekia nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-305/2007, Nr. 3K-3-469/2009). Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, o būtent – negautų pajamų realumo, jų dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir negautų pajamų įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnės nei faktiškai asmens patirtos žalos atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Nuostolius negautų pajamų forma (t. y. pajamas, kurias ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų sužalotas ir tęsęs darbą) apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

Byloje nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo atlyginti: jos 717,62 EUR negautų pajamų, 3045 EUR kompensaciją būsimai plastinei nosies korekcijai (t. 1, b.l. 136-167, t. 2, b.l. 5-7, 19-23, 31-33,43-52).

Teismo posėdžio metu neatlygintos žalos dėl negautų pajamų dalis sudaro 55 Eur (t. 2, b.l. 46).

Civiliniame ieškinyje ir pridėtuose dokumentuose nukentėjusioji ir jos įgaliotas atstovas nurodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas A. S. vairuojamas automobilis, taip pat dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkai sutrikdyta sveikata jos nepilnamečiams vaikams A. S. ir M. S.. Dėl nurodyto eismo įvykio padarinių (duomenys neskelbtini). (toliau-civilinis atsakovas) išmokė kompensacijas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu: A. S. išmokėta 1800 Eur, kaip kompensaciją už A. S. patirtą neturtinę žalą. A. S. išmokėta 300 Eur, kaip kompensaciją už M. S. patirtą neturtinę žalą, A. S. išmokėta 1500 Eur, kaip kompensaciją už jos patirtą neturtinę žalą.

Dėl nurodyto eismo įvykio padarinių civilinis atsakovas nukentėjusiajai išmokėjo 49,46 EUR susijusių su medicininių išlaidų atlyginimu bei 1 316 Eur susijusių su apgadinto automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontu kompensacijas.

Be to, dėl eismo įvykio metu patirtų nosies sužalojimų, A. S. yra reikalinga plastinė nosies operacija, kurios galimos išlaidos 3045 Eur ar 2845 Eur. Taigi, A. S. laiko, kad iš R. J. turi būti priteistos šios kompensacijos: (280.81 Eur (negauto pajamų bendra suma) - 225.81 Eur (civilinio atsakovo negauto pajamų sumokėta dalis A. S.)=55 Eur negautų pajamų, 2845 Eur būsimai plastinei nosies korekcijai.

Spręsdamas nukentėjusiosios patirtos žalos (negautų pajamų 280.81 Eur) klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kokia suma per nedarbingumo laikotarpį buvo išmokėta kaip socialinė pašalpa, kokios buvo vidutinės valandos pajamos, kiek valandų buvo nedarbinga dėl ligos. Civilinis atsakovas pirmiau nustatė negautų pajamų 225, 81 Eur sumą ir sumokėjo 225,81 A. S.. Civilinis atsakovas vėliau patikslino negautų pajamų sumą ir nustatė 79, 78 Eur. Teismas palaiko nukentėjusiosios nurodoma suma, kuri turėtų būti priteista nukentėjusiajai už negautas pajamas, t. y. 280. 81 Eur, nes ji motyvuotai paskaičiuota. Iš kaltinamojo priteistina negautų pajamų 55 Eur dalis, nes kitą 225.81 Eur dalį nukentėjusiajai sumokėjo civilinis atsakovas (t. 1, b.l. 136-144, 154-161, t. 2, b.l. 19-23, 31-33, 35-36).

Byloje nukentėjusioji taip pat prašo priteisti būsimos nosies gydymo 2845 Eur išlaidos. Ieškovės pateiktoje 2018-01-09 Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos plastikos chirurgo konsultacijos išraše pažymėta, kad pacientei nosis pakrypusi į kairę, atsiradusi kuprelė, blogai kvėpuoja tiek dešine, tiek kaire puse ir tikslinga atvira septorinoplastika bei operacijos kaina - 3000 eurų (1 t., b.l. 149). Teismo manymu plastinės operacijos išlaidos tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo neteisėtais tyčiniais veiksmais ir kaltinamasis ar civilinis atsakovas privalės jas atlyginti (CK 6.263 straipsnis). Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai. Nors nukentėjusiajai dar neatlikta plastine nosies operacija, nukentėjusioji realiai šioms reikmėms išlaidų dar neturėjusi, tačiau šios žalos atsiradimas realus, ką patvirtina nukentėjusiosios asmens sveikatos istorijos duomenys, medicininis pažymėjimas bei pažyma apie paslaugų kainas. Nukentėjusioji patvirtino, kad tokia pinigų suma yra didelė ir ji pati neturi galimybių ją sumokėti, todėl yra pagrindas būsimas nosies operacijos išlaidas pripažinti nusikalstama veika padaryta turtine žala ir priteisti iš kaltinamojo ( CK 6. 249 straipsnio 3 dalis). Ieškovės pateiktoje 2018-05-10 Grožio terapijos ir chirurgijos klinikos Sugihara (toliau-2018-05-10 specialisto rekomendacijos) pažymėta, kad tikslinga atlikti operacija ir jos kaina - 2800 eurų (1 t., b.l. 146, 149, t. 2, b.l. 43). Reikia sutikti su civilinio atsakovo 2018-03-09 rašytiniais paaiškinimais Nr. 56-18 (toliau-civilinio atsakovo rašytiniai paaiškinimai) ir jo atstovės paaiškinimu teisme, kad tokio pobūdžio 2018-01-09 specialisto rekomendacija nepagrindžia operacijos atlikimo būtinumo, kadangi nurodyta kaina nedetalizuojama, nepateikiama sąmata, kokios konkrečiai procedūros ir panašai būtų atliekamos už minėtą sumą. Ši rekomendacija nepatvirtina realių gydymo išlaidų. Operacijos atlikimas ar neatlikimas, taigi ir išlaidų, susijusių su ja, buvimas ar nebuvimas priklauso nuo pačios nukentėjusiosios veiksmų ateityje ir apsisprendimo operaciją atlikti arba neatlikti. 2018-05-10 specialisto rekomendacija taip pat nepagrindžia operacijos atlikimo būtinumo. Be to pažymėtina, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikų 2017-08-28 ANG ligų gydytojo konsultacija“ skiltyje „Ligos anamnezė“ pažymėta „Šiandien ryte avarijoje patyrė nosies traumą. Pro nosį blogai kvėpuoja eilę metų, po patirtos nosies traumos vaikystėje“. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos. Vienas iš pagrindinių žalos atlyginimo principų yra siekti kiek įmanoma adekvačios nukentėjusiojo būklės, kurioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų jam padaryta žala. Šioje byloje kyla klausimas, kiek ieškovės nurodyta būsima plastinė nosies korekcija tikslinga dėl sveikatos sutrikdymo, sukelto kaltinamojo veiksmais eismo įvykio metu, o kiek dėl padarinių po traumos vaikystėje. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji patvirtino, kad gydytojas ją apžiūrėjęs nustatė, jog nosies operacija kainuos 3000 eurų, tačiau operacija dar neatlikta (t. 1, b.l. 149). Civilinio atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose neatsisakoma tenkinti reikalavimų atlyginti realiai dėl kaltinamojo veiksmų patirtą žalą (išlaidas būtinas sveikatai atstatyti). Teismas sutinka su civilinio atsakovo atstovo paaiškinimu, kad kai ateityje ieškovė pateiks civiliniam atsakovui pagrindžiančius dokumentus, kad ieškovei operacija atlikta būtent dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų, o ne dėl patirtų vaikystėje, tai gydymo išlaidos bus vertinamos kaip draudiminis įvykis ir civilinis atsakovas privalės atlyginti. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjant bylą nosies gydymas dar nebuvo pradėtas, nukentėjusioji išlaidų dėl to nepatyrė. Jai ir jo įgaliotam atstovui teismas suteikė pakankamai laiko pateikti įrodymų dėl šios būsimos žalos įvertinimo. Teismui jokių papildomų įrodymų nepateikė, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Išaiškintina, kad ieškovė turėdama visus gydymą patvirtinančius dokumentus, gali kreiptis į civilinį atsakovą su reikalavimu atlyginti realiai dėl kaltinamojo veiksmų patirtą žalą (t. 1, b.l. 136-139, 145-149, t. 2, b.l. 1-2, 7, 19-21, 35-36, 42-43).

Dėl neturtinės žalos dydžio

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Šio įstatymo atžvilgiu CK ir Draudimo įstatymas (toliau – ir Draudimo įstatymas) taikomi kaip lex generalis (CK 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis, Įstatymo 1 straipsnio 6 dalis). Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius Įstatymą, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Kaip pažymėta Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 24 d. nutartyje Nr. 2K-239/2011, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas aiškindamas Įstatymą, konstatavo, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą kyla iš įstatymo pagrindu sudarytos draudimo sutarties, todėl jo įsipareigojimas padengti apdraustojo padarytą žalą nereiškia, kad visais atvejais įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas įsipareigoja visiškai atlyginti padarytą žalą; draudiko atlygintinos žalos dydį riboja sutartyje nustatyta draudimo suma. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys, siekiantys, kad draudikas, įvykus draudžiamajam įvykiui, atlygintų didesnę jų padarytą žalą, inter alia neturtinę, nei įstatyme numatyta privalomojo draudimo suma, gali savo civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo papildomai apdrausti savanoriškuoju draudimu. Kaip jau minėta, Lietuvos Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Įstatymas nustatantis, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 2017-08-28 eismo įvykyje dalyvavęs automobilis buvo apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas civilinį atsakovą. Civilinis atsakovas kaip draudimo bendrovė, draudikas turi ribotą civilinę atsakomybę, kuri apibrėžiama draudimo sutartimi ir Įstatymu. Taigi iš draudimo bendrovės negalima reikalauti atlyginti absoliučiai visos nukentėjusiųjų pareikštos žalos, kadangi privaloma vadovautis Įstatymo nuostatomis. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės ir neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus, kaltinamojo finansines galimybes. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti buvo priteista ir 2250 Lt (652 Eur), ir 6000 Lt (1738 Eur), ir 7000 Lt (2027 Eur) ir 8000 Lt (2316 Eur), ir 10 000 Lt (2896 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiems priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad patirtos neturinės žalos dalis sudaro: nukentėjusiai- 2000 Eur, nukentėjusiajam A. S.-3000 Eur ir M. S.-1000 Eur. Civilinis atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose dėl eismo įvykio ir kituose dokumentuose taip pat nurodė, jog išmokėjo nukentėjusiems šias išmokas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu: nukentėjusiajai išmokėta 1800 Eur, kaip kompensaciją už A. S. patirtą neturtinę žalą; A. S. išmokėta 300 Eur, kaip kompensaciją už M. S. patirtą neturtinę žalą; A. S. išmokėta 1500 Eur, kaip kompensaciją už jos patirtą neturtinę žalą (2 t., b. l. 1-4, 38-46). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2870/2017 (01) nustatyta, kad A. S. padaryta kraujosruva su nubrozdinimu nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva dešiniame dilbyje, paviršinės pjautinės žaizdelės dešinėje rankoje. Galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-08-28), minėto eismo įvykio metu, kontaktuojant su automobilio dalimis. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nosies kaulų lūžio (1 t., b. l. 28-29). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2869/2017 (01) nustatyta, kad M. S. padarytos kraujosruvos abiejų klubaukaulių srityse, pjautinės žaizdos plaštakose, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b .l. 44-46). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2868/2017 (01) nustatyta, kad A. S. padarytas paviršinis nubrozdinimas dešiniame žande, kraujosruva dešinio peties srityje, dešinio stipinkaulio distalinės dalies lūžis, kraujosruvos su nubrozdinimais kojose, galimai įvykio aplinkybės nurodytu laiku (2017-08-28), minėto eismo įvykio metu, kontaktuojant su automobilio salono dalimis. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl stipinkaulio lūžio (1 t., b. l. 38). Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų visi nukentėjusieji patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat ir dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų jiems buvo apribotos bendravimo galimybės, nukentėjo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi. Dėl tokių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, jog visi nukentėjusieji patyrė išskirtinai neigiamus dvasinius išgyvenimus, į ką privalėjo atsižvelgti ir draudimo išmokas mokantis civilinis atsakovas. Bylos duomenimis, kaltinamasis dėl inkriminuotų nusikaltimų visiškai pripažino savo kaltę. Kaltinamasis yra jauno amžiaus žmogus, legaliai dirbantis ir pragyvena iš gaunamo atlyginimo, jo darbo atlyginimas nedidelis, Įstatymo numatyta tvarka įregistruotų nekilnuojamųjų daiktų neturi, turi finansinių įsiskolinimų, jo tėvas yra neįgalus. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinant kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, sveikatą, pajamas, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai bei teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, bei įvertinus virš išanalizuotą civilinį ieškinį, civilinio atsakovo paaiškinimus bei turint omenyje išmokėtas neturtinės žalos išmokas nukentėjusiems, faktines eismo įvykio bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, prašomos priteisti neturinės žalos sumos yra protingos ir atitinka formuojamai teismo praktikai. Iš kaltinamojo priteistina: 500 Eur A. S., 700 Eur M. S., 1200 Eur A. S. neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama priteisti jos naudai penkių procentų palūkanas nuo priteistų sumų nuo ieškinio priėmimo dienos iki teisme nuosprendžio visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui (nuosprendžiui), atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, o procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose, teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (Kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010). Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuosprendžio priėmimo metu šioje dalyje civilinis ieškinys atmestintinas.

Bylos bylinėjimosi išlaidos BPK reguliuojamos kaip proceso išlaidos ir sprendžiamos atskirai nei nagrinėjant pareikštą civilinį ieškinį, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys taip pat atmestintinas.

Proceso išlaidos.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje nukentėjusiajai įgaliotas atstovas buvo reikalingas jos teises tinkamai realizuoti, civiliniam ieškiniui pareikšti. Nukentėjusiosios advokato padėjėjas A. T. (toliau-įgaliotas atstovas) įstojo į bylos nagrinėjimą teisme advokato T. V. pavedimu pagal 2018-01-30 atstovavimo sutartį ir 2018-02-13 šio advokato orderį. Įgaliotas atstovas nuo 2018-01-30 ruošė civilinį ieškinį bei rinko įrodymus, 6 teismo posėdžiuose aktyviai dalyvavo, teismui prijungimui prie bylos pateikė dokumentus bei 2018-06-18 baigiamąją kalbą, raštu teikė prašymus, pareiškimą ir paaiškinimus, tai įgalioto atstovo darbo apmokėjimui turėtos nukentėjusios išlaidos 250 eurų yra pagristos (t. 1, b.l. 135-161, 168-170, 173, 175-177, 195-200, 2 t., b.l. 5-8, 12-23, 29-37, 41-52), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos nukentėjusios naudai iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnis). Dėl nukentėjusios patirtų 100 Eur proceso išlaidų jos neva sumokėtų įgaliotam atstovui už dokumento surašymą pagal 2017-12-19 pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 781063 šioje dalyje proceso išlaidos nepriteistinos, nes teismui nepateikta atstovavimo sutartis ir advokato pavedimas dėl neva šio surašyto dokumento (t. 1, b.l. 135-161, 175-176, t. 2, b.l. 1-8, 18-25, 28-53).

Kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00235584, paėmimas (t. 1, b. l. 55-56) panaikinama ir dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00235584 (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos 1 tomo viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas į VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2017-09-15 nutarimu ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui Tyrimo skyriaus 2017-09-27 protokolu ir turto apyrašu paskirtas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas automobiliui Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 62-66, 2 t., 9-10, 26, 54-55, 58-59) paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl šio automobilio konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R.(R.) J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam bausmę – 75 MGL (2824, 5 Eur) dydžio baudą.

R. (R.) J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 120 MGL (4519.20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 1) punktu, šiuo nuosprendžiu paskiras bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti R.(R.) J. subendrintą bausmę – 120 MGL (4519.20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sutrumpinti vienu trečdaliu ir paskirti R.(R.) J. galutinę bausmę – 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio galutinę baudą ir įpareigoti ją mokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R.(R.) J. išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta galutinė bauda bus išieškoma priverstinai.

Paskirti R.(R.) J. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 4 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2017-09-15 nutarimu ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui Tyrimo skyriaus 2017-09-27 protokolu ir turto apyrašu paskirtą laikinąją nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Volvo S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl šio automobilio konfiskavimo.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. 00235584 perduoti VĮ ,,Regitra“.

Nukentėjusios A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš R.(R.) J. priteisti 2400 Eur neturtinei ir 55 Eur turtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje nukentėjusios A. S. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusios A. S. naudai iš R.(R.) J. priteisti 250 Eur proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.