- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- A-756-109-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00687-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 29 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. kovo 3 d., apie 21.00 val., Kybartų pataisos namuose septyni nuteistieji iš šeštojo būrio pastato, drausmės grupės, išpjovę kamerų langų grotas, pasišalino iš kameros ir, perlipę skiriamąsias tvoras su spygliuota viela, nepastebėti įsiveržė į pirmojo būrio gyvenamąsias patalpas. Teigė, jog įsiveržę nuteistieji jį užpuolė ir sumušė. Pataisos namų administracija neužtikrino pareiškėjo saugumo, todėl jis buvo tiek fiziškai, tiek psichologiškai traumuotas. Pažymėjo, jog patirti sužalojimai sukėlė ilgalaikį žymų sveikatos sutrikdymą, fizinį skausmą bei nepatogumą po įvykio negalint savarankiškai judėti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dėl pareiškėjo skunde minimo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame M. R. pripažintas nukentėjusiuoju. Apklausiamas liudytoju M. R. atsisakė paaiškinti ką nors apie įvykį, pareiškė, jog pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio nepareiškė. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje nurodyta, kad M. R. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir nėra pavojingi gyvybei. Be to, nurodė, jog dėl Kybartų pataisos namų pareigūnų veiksmų buvo atliekamas tarnybinis tyrimas, kurio metu pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 24 d. sprendimu M. R. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimo siekia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, jog valstybės ir savivaldybės pareigai atlyginti žalą (viešajai atsakomybei) pagal minėtą straipsnį atsirasti yra būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad dėl pareiškėjo skunde minimo įvykio jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, teismas padarė išvadą, jog M. R. argumentai dėl patirto fizinio skausmo ir neigiamų emocinių išgyvenimų bei nepatogumų yra pagrįsti. Kita vertus, teismas pabrėžė, kad sprendžiant, ar pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas, būtina nustatyti, ar viešojo administravimo subjektas, t. y. Kybartų PN pareigūnai, veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, ir ar institucijos pareigūnų veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms bei interesams.
Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 72 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji skirstomi į paprastą, lengvąją ir drausmės grupes. To paties kodekso 70 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. Remiantis Kybartų pataisos namų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1R-283, 8.1 punktu, Kybartų PN užtikrina įstatymų nustatytą nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuteistieji, 2010 m. kovo 3 d. sumušę M. R., buvo laikomi atskirose drausmės grupės kamerose ir įprastomis sąlygomis pareiškėjo saugumui grėsmės nekėlė. Taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl budinčios pamainos pareigūnų veiksmų minėto įvykio metu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2010 m. kovo 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 1.6.-113/38 nustatyta, jog budinčios pamainos pareigūnai veikė adekvačiai pagal susidariusią situaciją, t. y. tinkamai numalšino konfliktinę situaciją, neleido į ją įsitraukti daugiau nuteistųjų ir izoliavo konfliktinę situaciją sukėlusius nuteistuosius, todėl pareigūnų veiksmai laikytini tinkamais ir teisėtais. Nurodė, kad laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros tvarką nustatančios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/7-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos pažeidimų byloje nenustatyta. Pabrėžė, jog minėtas tarnybinio tyrimo metu išaiškintas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti Kybartų PN pareigūnai, kurių parodymais abejoti teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu kitų konfliktinėje situacijoje dalyvavusių liudytojų parodymus teismas vertino kaip nepatikimus ir neobjektyvius, kadangi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jų parodymai nenuoseklūs ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Taip pat pažymėjo, kad dėl M. R. skunde minimo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-233-633/2010 penki nuteistieji pripažinti kaltais dėl keturių nukentėjusiųjų, tame tarpe ir pareiškėjo, sumušimo bei sužalojimo, tačiau pats pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 2010 m. kovo 3 d. įvykius nieko nežino, todėl nieko paaiškinti negali, o nagrinėjant baudžiamąją bylą Vilkaviškio rajono apylinkės teisme nemotyvuotai atsisakė prisiekti ir duoti parodymus bei neprašė atlyginti žalą civilinio proceso tvarka.
Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustačius vienos iš esminių žalos atlyginimo sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, pareiškėjo skundas pripažintinas nepagrįstu ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas M. R. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą ir iš naujo išnagrinėti administracinę bylą bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 29 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir šališkai įvertino liudytojų parodymus. Teigia, jog būtent liudytojais apklausti Kybartų PN pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, kadangi dėl jų neveikimo nagrinėjamoje byloje prašoma atlyginti neturtinę žalą, be to, pareigūnų teisme duoti parodymai yra nenuoseklūs ir prieštarauja vieni kitiems. Pažymi, kad dėl Kybartų PN pareigūnų netinkamo pareigų atlikimo (neveikimo) patyrė žalą. Taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, nes buvo sužalotas, negalėjo objektyviai vertinti situaciją ir nenorėjo duoti melagingus parodymus, kaip norėjo tyrėjas. Dėl žalos atlyginimo iš asmenų, padariusių sužalojimus, pabrėžia, kad tai yra pareiškėjo teisė, o ne pareiga.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad dėl Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos pareigūnų veiksmų 2010 m. kovo 3 d. įvykio metu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2010 m. kovo 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 1.6.-113/38 nustatyta, jog budinčiosios pamainos pareigūnai veikė adekvačiai pagal susidariusią situaciją, t. y. tinkamai numalšino konfliktinę situaciją, neleido į ją įsitraukti daugiau nuteistųjų ir izoliavo konfliktinę situaciją sukėlusius nuteistuosius, todėl pareigūnų veiksmai laikytini tinkamais ir teisėtais. Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytojais teisme apklausti Kybartų PN pareigūnai. Byloje nebuvo nustatyta laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros tvarką nustatančios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/7-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, mano, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Kybartų pataisos namų pareigūnų veiksmų, atlyginimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau – ir Institucija) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 485 straipsnis). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis).
CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (Institucijų) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.
Tad, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti ne tik tai, kad Kybartų pataisos namai (Institucija) arba jų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, nuteistųjų gyvenamajame bendrabutyje 2010 m. kovo 3 d. apie 21.20 val. metaliniais vamzdžiais buvo sumuštas kitų šiuose pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų. M. R. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (muštinės žaizdos kairėje kojoje, kraujosruva ir nubrozdinimas dešinėje kojoje) (b. l. 57-65). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji, sumušę pareiškėją, bausmę atlikinėjo drausmės grupėje kamerų tipo patalpose ir į pataisos namų gyvenamosios zonos 1-ojo nuteistųjų būrio gyvenamųjų patalpų bendrabutį (kuriame buvo pareiškėjas) savavališkai pateko nupjovę savo kamerų langų grotų virbus ir tokiu būdu ištrūkę iš jų laikymo zonos, apsiginklavę kūnui žaloti pritaikytais metaliniais vamzdžiais.
Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, išskyrus laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas, atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastąją, lengvąją ir drausmės grupes (BVK 72 str.). Drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus (BVK 75 str. 2 d.). Šio Kodekso 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 (toliau – ir Instrukcija). Asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; šių asmenų patikrinimai; šių asmenų laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos ir kt.(Instrukcijos 7 punktas).
Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2010m. kovo 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 1.6-113/38 nurodyta, kad aiškinantis, kaip 6-to būrio nuteistieji išėjo iš 103 ir 130 kamerų buvo nustatyta, jog jie ant langų esančiose grotose išpjovė du strypus ir pro padarytas skyles išlindo į lauką. Priežiūros poste budėję pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad rytinio ir vakarinio patikrinimo metu buvo tikrintas kamerų techninis stovis ir patikrinimo metu jokių pažeidimų nepastebėta. Todėl konstatuotinas faktas, kad kamerose nuobaudas atliekantys nuteistieji grotas nupjovė tarp 20.15 ir 21.20 val. Daiktų ir priemonių, kuriomis nuteistieji galėjo nupjauti kamerų grotų strypus, pareigūnai nerado, tačiau manytina, kad tai buvo padaryta su metalo pjūkleliais. 2010 m. kovo 5 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai kratos metu surado ir paėmė 28 rankinio metalo pjūklelio geležtes ir 52 geležčių nuolaužas. Vienas iš nuteistųjų, dirbantis suvirintoju, paaiškino, jog maždaug prieš tris metus su Ūkio skyriaus darbuotoju tvarkydami mechaninį cechą visus jame rastus metalo pjūklelius ir kitus aštrius daiktus sudėjo į atskirą rakinamą pagalbinę patalpą. Šios patalpos raktas buvo pakabintas kitoje patalpoje, į kurią galėjo patekti ir raktu pasinaudoti bet kuris mechaniniame ceche dirbantis ar kitu būdu į jį patekęs nuteistasis (b. l. 20-21).
Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad Kybartų pataisos namų pareigūnai tinkamai neįvykdė minėtų teisės aktų reikalavimų, įpareigojančių juos užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą (šiuo atveju pareiškėjo M. R.), neužtikrino drausmės grupėje kamerose laikomų nuteistųjų reikiamos izoliacijos nuo 1-ojo būrio gyvenamųjų patalpų, nesiimdami reikiamų priemonių daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, laikymo (Bausmių vykdymo kodekso 1 priedas) užkardymui. Tokiu būdu darytina išvada, kad Kybartų pataisos namai (pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti ir būtent dėl šio neveikimo pareiškėjas M. R. buvo sužalotas, t. y. jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos Institucijos (pareigūnų) veikos, atlyginimą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Nustatydama priteistinos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į pareiškėjui nustatyto sužalojimo laipsnį (jo patirtą fizines ir dvasines kančias), nepatogumus ir pan., taip pat ir į tai, kad Kybartų pataisos namų pareigūnai, sužinoję apie kilusį incidentą, ėmėsi pakankamai skubių ir adekvačių priemonių jam numalšinti (nuosprendyje konstatuota, kad incidentas užtruko 3 min.), pareiškėjui suteikta medicininė pagalba, nuteistuosius sumušę asmenys buvo sulaikyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, bei į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir sprendžia, kad M. R. padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 4 000 Lt. Tad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.
Remiantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo M. R. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo M. R. skundą patenkinti iš dalies. Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų 4 000 (keturis tūkstančius) Lt pareiškėjui M. R. neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas neskundžiamas.