Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai – Ereminaitei Krivdai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D., Valstybinės darbo inspekcijos atstovams Jūratei Kašėtaitei, Ilkinui Dadašovui, vertėjai Danutei Kontarienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D., veikdamas pagal 2011-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. B. įgaliojimą kaip darbdavio įgaliotas asmuo priimti ir atleisti iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, šioje bendrovėje be darbo sutarties ir nepranešęs VSDFV Klaipėdos skyriui, 2011-09-19 leido V. P. dirbti laivo kapitonu ir pavedė jam prižiūrėti remontuojamą laivą „(duomenys neskelbtini)“ , tuo metu stovėjusį AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2011 m. rugsėjo 17 d. laivas buvo pakeltas į doką remontui. V. P. rugsėjo 19 d. atėjo į laivą pasiimti savo daiktų ir senų rūbų, tuo metu jis kaip darbuotojas įmonėje nedirbo, dėl jo įdarbinimo turėjo spręsti atvykęs iš Liepojos direktorius. Kadangi jis pats tą dieną turėjo važiuoti pas gydytoją, atėjus buvusiam laivo kapitonui V. P. ,paprašė pastarojo pasilikti laive ir palaukti, kol jis grįš, nes laive vyko remonto darbai. Grįžęs laive rado policiją. Į laivą buvo galima patekti tik per AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, kadangi V. P. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius konfliktavo, V. P. buvo išbrauktas iš asmenų sąrašo, kuriems leidžiama patekti į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, nurodant, jog nepateikta jo darbo sutarties kopija, tačiau įvykio dieną V. P. į uosto teritoriją pateko be jokių konfliktų. Apie tai, kad rugsėjo 19 d. V. P. buvo uosto teritorijoje, policijai pranešė AB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Pažymi, kad nors V. P. laive ir buvo, tačiau nieko nedirbo, jokio darbo nebuvo. 2011-09-19 skambino direktoriui, pasakė, jog reikia įdarbinti V. P., tačiau direktorius atsakė, kad galės atvažiuoti tik 2011-09-20. V. P. sakė, kad labai išsigando, kai policija atvažiavo, todėl paaiškinime nurodė, jog dirbo laive.

Liudytojas M. D. parodė, kad buvo gautas pranešimas apie tai, jog uosto teritorijoje yra žmogus, kuris neturi leidimo ten būti. Atvykus patikrinti pranešimo, laivo kapitonu prisistatė V. P., sakė, jog vykdo darbuotojų priežiūrą, atlyginimo negauna. V. P. atvykus pareigūnams, buvo laivo kajutėje, leidimo patekti į uosto teritoriją neturėjo, kadangi nebuvo oficialus įmonės darbuotojas. Apie priešiškus santykius su AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nieko neminėjo. Taip pat parodė, kad V. P. buvo su paprasta darbine apranga, kad kapitonas yra kajutėje pareigūnams nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, remontavę laivą.

Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošia darbo sutartis. A. D. turi įgaliojimą spręsti, ką priimti į darbą, o ką atleisti iš užimamų pareigų, todėl jis visada nurodydavo, ką priimti. V. P. dirbo įmonėje, vėliau buvo atleistas ir vėl priimtas. Darbo sutartis su V. P. buvo sudaryta 2011 m. rugsėjo 20 d., tą pačią dieną buvo atėjęs V. P. pasirašyti darbo sutarties. Apie V. P. patekimą į laivą nieko nežino, negali pasakyti, kas jam leido dirbti. Nurodė, kad įgaliojimą, kuriuo A. D. įgaliotas įdarbinti žmones, jai pateikė direktorius S. B.. Kad A. D. galėtų taisyti laivą, įgaliojimą direktoriaus nurodymu ruošė ji.

Liudytojas S. B. parodė, kad pažįsta A. D., dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju. Gyvena Latvijoje, todėl nedažnai atvyksta į Lietuvą. Kadangi yra įmonės direktorius, visus dokumentus pasirašinėja jis, A. D. tik prižiūri tvarką laive, organizuoja darbą, bet pasirašyti nieko negali. Pripažino, kad išdavė A. D. du įgaliojimus, nesusijusius tarpusavyje, vieną dėl laivo remonto priežiūros, kitą dėl darbuotojų parinkimo. Dėl įvykio, kai V. P. buvo laive, tačiau formaliai įmonėje nedirbo, gali pasakyti tik tiek, kad girdėjo, jog buvo problemų su apsauga. Kadangi darbuotojai daug laiko praleidžia laive, gali būti, kad V. P. buvo užėjęs į svečius arba tartis dėl darbo. Darbuotojus kontroliuoja A. D., laivą remonto metu prižiūrėjo įmonė. Paaiškino, kad kiekvienam darbuotojui suteikiama rolė – leidimas patekti į laivą, kiekvienas uostas turi savo taisykles, kokios jos Lietuvoje, nežino. 2011-09-19 V. P. jokių nurodymų dėl darbo duota nebuvo.

Liudytojas J. B. parodė, kad yra AB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, šioje įmonėje yra dirbęs ir A. D.. Sąrašą, ką įleisti į uosto teritoriją turi sargyba. Laivo rolėje turi būti direktoriaus parašas, įmonės antspaudas. Apsauga įeinančius asmenis tikrina pagal asmens dokumentus, ryšys su laivu taip pat turi būti. V. P. iš sąrašo išbraukė, nes juo nepasitikėjo, anksčiau pastarasis buvo sulaikytas policijos dėl vagystės.

Liudytojas V. P. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010 m. rugsėjo pabaigos iki 2011 m. liepos., vėliau nuo 2011-09-20 iki 2011-10-20. Įvykio dieną į laivą atėjo pasiimti rūbų, kadangi A. D. skubėjo pas gydytoją, pasiūlė jo laive palaukti. Belaukiant, įėjo asmenys vykdę patikrinimą, liepė rašyti paaiškinimą. Į teritoriją pateko pro apsaugą, apsauginiai visus darbuotojus, seniai dirbančius, pažįsta iš veidų, todėl netikrina asmens dokumentų. Po laivo remonto ketino grįžti dirbti kapitonu. Nurodė, jog neprisistatė policijai kaip laivo kapitonas, nors ir buvo kapitono kajutėje , pasakė, kad yra A. D. draugas. Uždarbio už buvimą laive negavo. Laive stebėjo, kaip vyksta suvirinimo darbai. Parodė, kad įvykio dieną buvo susipykę su J. B. , nes sužinojo, kad buvo išbrauktas iš laivo rolės.

Iš AB“ (duomenys neskelbtini)“ pateikto laivo“ (duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąrašo matyti, kad į jį buvo įtrauktas V. P., kurio nurodytos kapitono pareigos, ir kad jo pavardė iš sąrašo išbraukta( b.l. 18)

Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Jūratė Kašėtaitė teismo posėdžio metu parodė, kad V. P. patikrinimo metu vykdė laivo kapitono pareigas, prižiūrėjo laivą, jo remonto darbus. Kadangi A. D. turėjo suteiktus įgaliojimus rinkti darbuotojus, mano, jog subjektas pasirinktas tinkamai.

Iš Klaipėdos apskrities VPK Jūrų policijos skyriaus patikrinimo akto matyti, jog 2011 m. rugsėjo 19 d. atliekant nelegalaus darbo kontrolę, buvo atliktas patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žvejybiniame laive „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu buvo rasti dirbantys penki UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, bei V. P., kuris paaiškino, kad yra buvęs laivo kapitonas, direktoriaus pavaduotojo prašymu prižiūri laive atliekamus darbus (b.l. 10). Patikrinus Sodros duomenis, informacijos apie V. P. įdarbinimą nebuvo, darbo santykiai pasibaigę 2011-07-18 (b.l. 14-15). Iš 2011-09-30 tarnybinio pranešimo matyti, jog V. P. tą dieną netgi neturėjo leidimo patekti į uosto teritoriją (b.l. 6-7).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2011-04-01 įgaliojimo matyti, kad direktoriaus pavaduotojui A. D. buvo suteikta teisė vykdyti laivo „(duomenys neskelbtini)“ komandos atranką ir jos įdarbinimą (b.l.19-20), todėl teismas konstatuoja, kad A. D. yra tinkamas subjektas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Valstybinė darbo inspekcija surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad V. P. kapitono pareigas vykdė 2011-09-17 – 2011-09-19, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra gauta, o teismo posėdyje V. P. parodė, kad laive buvo tik patikrinimo dieną, t.y. 2011-09-19.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, jog V. P. buvo leista dirbti nesudarius su juo darbo sutarties, nes patikrinimo metu jis buvo darbo vietoje, vilkėjo darbo rūbais, paaiškino, jog prižiūri laivo remonto darbus, tą patvirtino ir teismo posėdžio metu, o A. D. taip pat neneigė, jog V. P. patikrinimo dieną buvo laive. Nustatyta, jog V. P. dirbo įmonės naudai, t.y. patikrinimo metu prižiūrėjo laivo remonto darbus, buvo laive, nors leidimo jame būti neturėjo, į uosto teritoriją pateko prisistatęs kaip laivo kapitonas, tačiau darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo, apie įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui pranešta taip pat nebuvo. Kad V. P. laive dirbo, galima daryti išvadą ir iš A. D. paaiškinimų teismo posėdžio metu, kuris nurodė, kad V. P. buvo norima įdarbinti 2011-09-19, tačiau sugedus direktoriaus automobiliui ir šiam neatvykus pasirašyti ant darbo sutarties, įdarbinimas buvo nukeltas į 2011-09-20. Kad V. P. buvo įdarbintas 2011-09-20 patvirtina su juo sudaryta darbo sutartis, kurioje aptartas ir atlygis už darbą (b.l. 23). Byloje nustatyti ir kiti būtini nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai: V. P. dirbo paklusdamas darbdavio nustatytai tvarkai, t.y. vilkint darbo aprangą. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, kad tiek A. D., tiek V. P. teigia, jog darbo užmokesčio negavo, nepanaikina atlygintinumo fakto, kadangi faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą.

Iš byloje esančio 2011-04-01 įgaliojimo matyti, kad direktoriaus pavaduotojui A. D. buvo suteikta teisė vykdyti laivo „(duomenys neskelbtini)“ komandos atranką ir jos įdarbinimą (b.l.19-20), todėl teismas konstatuoja, kad A. D. yra tinkamas subjektas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Valstybinė darbo inspekcija surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad V. P. kapitono pareigas vykdė 2011-09-17 – 2011-09-19, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra gauta, o teismo posėdyje V. P. parodė, kad laive buvo tik patikrinimo dieną, t.y. 2011-09-19.

A. D., pažeisdamas LR Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nuostatas, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

A. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

A. D. neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir nėra baustas administracine tvarka, nors pažeidimą ir neigia, tačiau iš jo parodymų matyti, kad visas faktines aplinkybes jis pripažįsta, tačiau savaip jas interpretuoja.

Spręsdamas A. D. atsakomybės klausimą teismas įvertina ir įmonės , kuriai jis atstovauja veiklos specifiką , taip pat tai, jog V. P. prieš kelis mėnesius (iki laivo remonto) buvo šio laivo kapitonas, o nuo 2011-09-20 vėl įdarbintas į tas pačias pareigas, kad juridinis įdarbinimo apiforminimas galėjo būti uždelstas ir dėl objektyvių priežasčių ( įmonės vadovas gyvena ir dirba kitoje respublikoje) , kas leidžia daryti išvadą, jog piktybiškumo A. D. veiksmuose nebuvo, kad administracinį teisės pažeidimą jis padarė, neturėdamas tikslo sąmoningai pažeisti LR darbo kodekso nuostatų ir sukelti neigiamus padarinius valstybei ir visuomenei.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad A. D. finansinė padėtis nėra gera, kad jis yra silpnos sveikatos ir kad artimiausiu laiku jam bus taikomas sudėtingas gydymas, kad jis privalo teikti išlaikymą 12 metų amžiaus sūnui. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis, teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą , jog adminsitracinės nuobaudos skyrimo tikslai – nubaudimo ir auklėjimo, bus tinkamai pasiekti A. D. paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje (Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 293 straipsniu, teismas,

nutaria:

A. D., vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsniu, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, skirti nuobaudą –300 litų baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.