Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-253-486/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-18
Bylos Nr.
1-253-486/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11636-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. Č.
Nukentėjusysis
J. S.
Kategorijos
NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1-253-486/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11636-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J.,sekretoriaujant R. D.,dalyvaujant prokurorui D. K.,kaltinamajam A. Č.,nukentėjusiajam J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., gim. teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 6 mėnesiams laisvės apribojimo;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-20 nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 1 metams ir 6 mėnesiams laisvės apribojimo. Pritaikius LR BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų laisvės apribojimo. Per bausmės laiką uždrausti nuteistajam turėti, įgyti ir vartoti alkoholį, įpareigoti nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, atlyginti priteistiną žalą, tęsti darbą.

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-16 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir (šešiems) mėnesiams. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; be to, paskirti įpareigojimai: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, ir tęsti darbą, o jo netekus – registruotis darbo biržoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti programą per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą, o jo netekus – registruotis darbo biržoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-13 nutartimi – bausmės subendrintos ir paskirta galutinė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti programą per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą, o jo netekus – registruotis darbo biržoje, atlyginti priteistą žalą, uždraudžiant turėti, įgyti ir vartoti alkoholį,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Teismas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. 2018 m. kovo 11 d., apie 20.10 val., viešoje vietoje, Vilniuje, dėl mažareikšmės priežasties sukėlęs konfliktą su J. S., vartodamas pastarojo atžvilgiu necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius, kitų žmonių akivaizdoje kumščiu smogė J. S. į veidą vieną kartą, tuo padarydamas apatinės lūpos kairės pusės sumušimą, o J. S. gulint ant žemės, kojomis sudavė ne mažiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas, taip nežymiai sutrikdydamas sveikatą, tokiais savo veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Č. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad buvo tokia situacija, kad stovėjo su panele stotelėje ir Justinas važiuodamas autobusu, jam parodė vidurinį pirštą. Viskas buvo iki to įvykio. Pats įvykis buvo, kaip ir prokuroras minėjo, kovo kažkurią dieną. Kaltinamasis buvo įlipęs į autobusą, nepamena tiksliai kokioje stotelėje, galbūt Pramogų arenos. Justinas buvo priekyje autobuso, o kaltinamasis buvo per vidurį. Jis tiesiog norėjo paklausti nukentėjusiojo kokia buvo problema, kad jis kaltinamajam tuomet parodė vidurinį pirštą. Autobuse jis prie nukentėjusiojo nėjo, jie abu išlipo iš autobuso. A. Č. išlipo pirmas, o nukentėjusysis paskui jį. Kaltinamasis šiek tiek nukentėjusiojo palaukė, nes norėjo paklausti kodėl nukentėjusysis jam rodė vidurinį pirštą. Tuomet viskas ir prasidėjo. Nukentėjusiojo mergina netoli A. Č. namų gyvena, todėl jie išlipo toje pačioje stotelėje. Nukentėjusiojo asmeniškai nepažįsta, yra tik jį matęs, o vardą sužinojo ikiteisminio tyrimo metu. Kiek pamena Justinas buvo su ausinuku kai išlipo iš autobuso. Kaltinamasis truputį jam pabeldė per petį, nukentėjusysis nusiėmė ausinukus ir kaltinamasis jo paklausė kodėl jis kaltinamajam rodė vidurinį pirštą. Tuomet J. S. pradėjo ant kaltinamojo rėkti, sakė, kad nuo jo atstotų. Nukentėjusysis jam nieko neatsakė ir jie perėjo gatvę. A. Č. pamena, kad pas jį buvo „tašė“. Jo „tašė“ gal buvo nuslydusi ar kažkas tokio ir nukentėjusysis gal pamanė, kad kaltinamasis jam nori trenkti. Po to jie abu sukibo ir nukrito ant žemės. Gulėdami ant žemės jie pasivartė. Kai jie abu grūmėsi ant žemės, pribėgo trys ar keturi žmonės, atrodo trys moteriškės ir vienas vyriškis, jie kaltinamąjį ir nukentėjusįjį atskyrė ir viskas baigėsi, jie taip ir išsiskirstė. Kaltinamasis pripažįsta, kad necenzūriniai žodžiai buvo, jie barėsi, bet tikrai nesimušė. Pripažįsta kaltę dėl necenzūrinių žodžių bei pripažįsta kaltę, kad jie ten grūmėsi, bet spardymo tai tikrai nebuvo. Pas nukentėjusįjį tokie sužalojimai galėjo atsirasti kai krito ant žemės ir pradėjo grumtis. Krito ant asfalto.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. S. parodė, kad A. Č. jam yra visiškai nepažįstamas asmuo, bet jis draugauja su ta panele, kuri kažkada kaltinamąjį pažinojo. Viskas prasidėjo dėl to rodomo piršto. Kaltinamasis stovėjo su drauge, o nukentėjusysis J. S. tuo metu važiavo autobuse. Tuomet kaltinamasis jam parodė vidurinį pirštą, o nukentėjusysis jam parodė pirštą atgal bei nuvažiavo. Ir po mėnesio nukentėjusysis važiavo autobusu, atsisėdo priekyje, o kaltinamasis A. Č. vėliau į tą patį autobusą irgi įlipo. Jie pavažiavo iki stotelės. Toje stotelėje nukentėjusysis išlipo, taip pat išlipo ir kaltinamasis išlipo. Kaltinamasis jam bakstelėjo per petį ir pirštais perbraukęs per ausį nutraukė jo ausinuką. Ausinukas nukrito ir suplyšo. Nukentėjusysis tuomet pasakė: „tu prie manęs nelįsk, ką tu nori daryti?“. Tuomet kaltinamasis pasakė: „tu tylėk“. J. S. tada pasakė, kad iškvies policiją, nes kaltinamojo bijojo. Jie dar barėsi, buvo necenzūriniai žodžiai, nukentėjusysis norėjo nuo kaltinamojo atsiplėšti, nes nenorėjo jokio konflikto. Jie perėjo gatvę ir įvykis prasidėjo. Kaltinamasis prie jo priartėjo, lyg ir norėjo smūgiuoti, o nukentėjusysis gynėsi. Po to nukentėjusysis pajuto smūgį ir krito ant žemės. Kai nukentėjusysis gulėjo ant žemės, kaltinamasis jam sudavė dar porą smūgių į šoną, lyg buvo smūgis ir į veidą. Nukentėjusysis galėjo gynėsi nuo kaltinamojo smūgi. Tuomet staiga viskas baigėsi, kadangi prie jų priėjo keli žmonės ir juos išskyrė. Kaltinamasis ir nukentėjusysis atsistojo, nusivalė. Prie nukentėjusiojo priėję žmonės klausė ar jam viskas gerai, ar nereikia kviesti policijos. J. S. atsakė, kad jam viskas gerai ir jis nieko nenori. Eidamas į šoną A. Č. atsisuko ir alkūne norėjo jam antrą kartą trenkti, tačiau nepataikė. Po to kaltinamasis nuėjo, o nukentėjusysis nuėjo į parduotuvę ir paskambino savo draugei ir jos patėviui su broliu, kad ateitų jį paimti, nes bijojo.

Kaltinamasis jam smūgiavo kumščiu į galvos sritį. Iš pradžių kaltinamasis jam trenkė, tuomet įvyko grumtynės ir jis virto ant žemės, o kaltinamasis su juo kartu. Tuomet A. Č. jam porą kartų spyrė ir porą smūgių sudavė ranka. Kiti smūgiai buvo į korpusą, į nugarą, daugiau smūgių į veidą nebuvo, nes nukentėjusysis gulėjo užsidengęs veidą rankomis. Suprato, kad kiti smūgiai buvo kojomis, nes kai atlikinėjo apžiūrą tyrėjas pasakė, kad čia tikrai nuo kojų smūgiai. Civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, nukentėjusiojo nuoseklių parodymų, A. Č. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

J. S. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2018-03-11, apie 20.10 val., Vilniuje, Didlaukio g. 80, išlipus iš autobuso prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris pradėjo kabinėtis, keikėsi necenzūriniais žodžiais, nuo ausų nuėmė ausinuką, mosikavosi rankomis, provokavo muštis ir trenkė ranka į veidą, spardė kojomis į kojas ir pargriovė ant žemės. Gulėdamas ant žemės jis gynėsi nuo smūgių užsidengęs rankomis. Į įvairias kūno vietas buvo suduoti ne mažiau 5 smūgiai. Įvykio metu patyrė fizinį skausmą, ant kairės pusės smakro liko nubrozdinimai, skauda smakrą ir kairės pusės petį (b. l. 3).

2018-03-13 specialisto išvadoje Nr. G 872/2018(01) pažymima: 1. J. S. nustatytas apatinės lūpos kairės pusės sumušimas pasireiškęs kraujosrūvomis odoje ir odos nubrozdinimu, padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-03-11). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Neatmetama galimybė, kad nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis bei tiriamojo papildomai paaiškintomis aplinkybėmis. 3. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į apatinės lūpos sritį. Atsižvelgiant į sužalojimo makromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją mažai tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus ant kieto paviršiaus (b. l. 12).

Nukentėjusiajam J. S. pateikus asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, kuriame 6 asmenų nuotraukos (nuotrauka Nr. 2 - A. Č.). J. S. parodė, kad atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2, kuris 2018-03-11 sukėlė konfliktą ir jam sudavė ne mažiau 5 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Asmenį nuotraukoje atpažino iš bendrų veido bruožų (b. l. 17-18).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.

Pagal LR BK 284 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Be to, nusikaltimas, numatytas LR BK 284 straipsnyje, padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti.

Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal LR BK 284 straipsnį (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad A. Č. 2018-03-11, apie 20.10 val., viešoje vietoje – Didlaukio g. 80, Vilniuje, dėl mažareikšmės priežasties sukėlęs konfliktą su J. S., vartodamas pastarojo atžvilgiu necenzūrinius bei įžeidžiančius žodžius, kitų žmonių akivaizdoje kumščiu smogė J. S. į veidą vieną kartą, tuo padarydamas apatinės lūpos kairės pusės sumušimą, J. S. gulint ant žemės, kojomis sudavė ne mažiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas, taip nežymiai sutrikdydamas sveikatą, tokiais savo veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiojo duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius LR BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

A. Č. savo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies, nurodydamas, kad jis pripažįsta įvykio aplinkybes, tačiau nurodo, kad nevartojo nukentėjusiojo atžvilgiu jokio smurto, tik teigia, jog vartojo necenzūrinius žodžius bei kartu su nukentėjusiuoju buvo nukritęs ant žemės, bet nesudavė nei vieno smūgio, skirtingai nei kad nurodyta kaltinime. Vis dėlto nepaisant tokių kaltinamojo parodymų, teismas vertina, kad jo kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką yra patvirtinama kitų byloje surinktų duomenų visumos.

Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius, logiškus ir kitą bylos medžiagą atitinkančius parodymus, kad kaltinime nurodytu laiku, kaltinamasis sukėlė konfliktą, sudavė nukentėjusiajam smūgį, po kuriuo abu jie krito ant žemės. Kai grūmėsi ant žemės buvo dar porą smūgių į šoną ir į veidą. Be to, specialisto išvadose nurodyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, pagal jų pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą, visiškai patvirtina nukentėjusiojo J. S. parodymus ir paneigia kaltinamojo gynybinę versiją.

Taigi pripažintina, kad kaltinamojo parodymai iš esmės nėra patvirtinti jokiais kitais duomenimis, savo ruožtu, kaip minėta, nukentėjusiojo parodymai pripažintini nuosekliais ir patikimais. Tokiu būdu įvertinus nurodytų įrodymų - nukentėjusiojo nuoseklių parodymų, specialisto išvadą bei kitų rašytinių įrodymų – visumą, teismas sprendžia, kad yra įrodyti A. Č. veikoje visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 straipsnyje, požymiai, o būtent, jis nurodytu laiku, viešoje vietoje, elgėsi įžūliai, elgesiu, akivaizdžiai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kadangi viskas vyko viešoje vietoje – stotelėje, sutrikdydamas visuomenės susiklosčiusią įprastą rimtį ir tvarką, kadangi dėl įvykio buvo sutrikdytas tiek nukentėjusiojo įprastinis gyvenimas, tiek kitų asmenų rimtis. Tai, kad buvo sutrikdyta įprasta rimtis ir tvarka paliudija tai, įvykio metu kaltinamąjį su nukentėjusiuoju bandė išskirti stotelėje stovintys asmenys. Taigi įrodžius tiek minėtus objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius, kad kaltinamasis veikė tiesioginė tyčia, požymius A. Č. veikoje, konstatuotina, kad jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, yra visiškai įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Č., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad įvykdytas vienas, baigtas, nesunkus nusikaltimas, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka. Atsižvelgtina į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą, kad įvykdytas tyčinis nusikaltimas, šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, kad nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, be aiškios priežasties panaudotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu stotelėje, padarant, nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę, kad jis praeityje teistas 3 kartus, baustas administracine tvarka, į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Rašytinių duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje nėra. Teismo vertinimo, bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus A. Č. vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą.

Siekiant bausmės tikslų, skirtinas įpareigojimas baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punkto bei 7 dalies pagrindu – uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju ir jo šeimos nariais.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-13 nutartimi, kuria buvo subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-20 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-16 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nuteistajam skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Kardomoji priemone A. Č. nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Č., gim. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžio paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-13 nutartimi, kuria buvo subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-20 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-16 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirtos galutinės bausmės – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo, ir paskirti A. Č. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

Įpareigojanti A. Č.:

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti programą;

- laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;

- tęsti darbą, o jo netekus darbo, registruotis darbo biržoje;

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti 2017-07-20 nuosprendžiu priteistą žalą;

- bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant turėti, įgyti ir vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 7 dalimi, uždrausti A. Č. laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju J. S. ir jo šeimos nariais.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomosios priemonės A. Č. neskirti.

Išaiškinti A. Č., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas J. J.