Kauno apylinkės teismo įsakymas

2014-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-811-888/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-01-29
Bylos Nr.
1-811-888/2014
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-01626-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Kaltinamasis
R. A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1 - 811 - 888/2014Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01626-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1.1; (S) 2.10.1.4; 1.2.4.8.; 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, byloje, kurioje

kaltinamasis R. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Autogalia” direktoriumi, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. A. S. kaltinamas tuo, kad 2013 m. gruodžio 20 d. apie 01.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, du kartus kumščiu sudavė sutuoktinei J. S. į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamojo R. A. S. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog jis su sutuoktine J. S. kartu gyvena nuo 2000 m., augina mažametį sūnų Ą., gimusį 2002 metais. 2013 m. gruodžio 20 d. apie 01:00 val. nakties, jam grįžus namo, tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu jis sutuoktinei galimai du kartus sudavė kumščiu į kaktą. Sudavė nestipriai, kumščio šono minkšta dalimi. Sutuoktinė išėjo į kitą kambarį, o jis, likęs vienas, ėmė mėtyti po ranka papuolusius daiktus. Vėliau susirinko savo daiktus ir išėjo iš namų. Prieš išeinant girdėjo, kad sutuoktinė kažkam skambina, ar kvies policiją, jis nežinojo. Tuo metu, kai tarp jo ir sutuoktinės vyko konfliktas, namuose buvo ir jų mažametis sūnus, jis girdėjo kaip jie konfliktavo, tačiau nematė, nes buvo kitame kambaryje. Kitą dieną po konflikto jis nusiuntė SMS žinutę, kurioje atsiprašė savo sutuoktinės, o per šv. Kalėdas su J. S. susitaikė. Taip pat dėl savo elgesio jis atsiprašė ir sūnaus. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Sutuoktinei J. S. 2013 m. gruodžio 20 d. nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą - 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų įsipareigojo atlyginti iki 2014 m. balandžio 17 d. (14, 21-22 b.l.).

Iš nukentėjusiosios J. S. apklausos protokolo matyti, jog ji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad iki 2010 m. gegužės mėnesio gyveno su sutuoktiniu R. A. S., kol jis prieš ją nepanaudojo smurto, po kurio ji nusprendė su juo skirtis ir persikėlė su sūnumi Ą. į savo tėvo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Po teismo sprendimo buvo nustatyta jos ir vaiko gyvenamoji vieta, padalintas sutuoktinių turtas, R. A. S. priteisti pinigai vaiko išlaikymui, tačiau jų santuoka neišregistruota. 2010 m. žiemą sutuoktiniai vėl pradėjo gyventi kartu. Tarp jų ir toliau tęsėsi konfliktai. 2013 m. gruodžio 20 d. apie 01:00 val. į namus grįžęs neblaivus sutuoktinis nusprendė aiškintis tarpusavio santykius. J. S. kalbėtis su juo nenorėjo, tuomet jis jai du kartus sudavė kumščiu į galvos sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, tačiau sužalojimų jai nepadarė. Konflikto metu sutuoktinis mėtė ir daužė įvairius daiktus, tačiau vėliau atvykus jos tėvui, jie butą sutvarkė, tuo metu sutuoktinio namuose jau nebuvo. Dėl šio įvykio J. S. patyrė fizinį skausmą, jai padaryta turtinė žala. Su sutuoktiniu susitaikė. Į teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips. Civilinį ieškinį dėl patirtos 1500 lt turtinės žalos pareiškė (6, 12 b.l.).

Iš 2013 m. gruodžio 20 d. nukentėjusiosios J. S. pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą dėl R. A. S. smurtavimo mažamečio sūnaus akivaizdoje ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sisteminio jos sutuoktinio smurto ir grasinimų (2-3 b.l.).

Iš 2014 m. sausio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tarnybinio pranešimo matyti, kad su nukentėjusiąją J. S. kalbėta telefonu, ji nurodė, kad pas teismo medicinos ekspertus nuvykusi nebuvo ir nevyks. 2013 m. gruodžio 20 d. įvykio metu namuose, (duomenys neskelbtini), buvo jos mažametis sūnus Ą., gimęs 2002 m. balandžio 9 d., tačiau ji nenori, jog jos sūnus būtų apklausiamas apie įvykio aplinkybes. Su sutuoktiniu ji susitaikė (15 b.l.).

Iš 2014 m. sausio 17 d. nutarimo matyti, kad nukentėjusioji J. S. buvo pripažinta civiline ieškove dėl jai smurtiniais veiksmais padarytos 1500 litų turtinės žalos atlyginimo (13 b.l.).

Iš 2014 m. sausio 17 d. R. A. S. įsipareigojimo matyti, kad kaltinamasis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. S. nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, tai yra 1500 litų, iki 2014 m. balandžio 17 d. (14 b.l.).

Iš 2013 m. gruodžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bute bendra tvarka nepažeista (4-5 b.l.).

Iš 2010 m. lapkričio 23 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius matyti, jog 2010 m. liepos 23 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo NVT skyriaus prokurorė Edita Sangavičiūtė pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. A. S. terorizavo nukentėjusiąją J. S., sistemingai ją baugino, naudodamas fizinę ir psichinę prievartą, tąsydamas už plaukų, užlauždamas už nugaros rankas, grasindamas sužaloti, subjauroti veidą, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė (27-29 b.l.).

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamojo R. A. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. A. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir trukme sutinka (39 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Kaltinamojo R. A. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), baigta, nusikalstama veika padaryta tyčia. Jis neteistas (26 b.l.), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (30-32 b.l.), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas ir neprisirašęs (37 b.l.), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (35 b.l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 2010 m. liepos 23 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu kartą jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas kaltinamojo R. A. S. atžvilgiu, kuris terorizavo nukentėjusiąją J. S., sistemingai ją baugino, naudodamas fizinę ir psichinę prievartą, tąsydamas už plaukų, užlauždamas už nugaros rankas, grasindamas sužaloti, subjauroti veidą, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė. Tai rodo, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš sutuoktinę, toks jo elgesys yra sisteminis, nukreiptas prieš šeimos narį, kaltinamasis turi polinkį į padidėjusią agresiją ir nemoka jos suvaldyti, nekeičia savo nusikalstamo elgesio, toliau smurtauja ir nenori integruotis į nenusikalstamą visuomenę. Atsižvelgiant į visa tai, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta R. A. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.) ir kartu su bausme paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į teisingumo principą, proporcingumą padarytai nusikalstamai veikai bei kaltinamojo asmenybei, teismo vertinimu, prokuroro siūloma bausmės trukmė šiuo konkrečiu atveju yra didintina. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas artimoje aplinkoje, kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė ir kartu gyvena tuose pačiuose namuose, į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą panaudoja fizinį ir psichinį smurtą prieš sutuoktinę ir yra tikimybė, kad gali dar kartą nusikalsti, prokuroro siūlomo įpareigojimo kaltinamajam nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, paskyrimas neatitiktų protingumo principo, be to, kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 str. 3 d., jis ir taip privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Dėl šių priežasčių įpareigojimas nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune kaltinamajam neskirtinas.

Dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai.

Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš kaltinamojo R. A. S. 1500 Lt turtinę žalą, kurią jis padarė sugadindamas jos asmeninius daiktus (12 b.l.).

Viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra neteisėti asmens veiksmai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis konflikto su sutuoktine metu mėtė ir daužė namuose įvairius daiktus, todėl teismui nekyla abejonių, kad būtent dėl tokių kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiajai (6, 21-22 b.l.). Kaltinamasis R. A. S. dėl šio civilinio ieškinio ir jo dydžio neprieštaravo, 2014 m. sausio 17 d. įsipareigojime nurodė, kad jis sutinka nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. S. atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą materialinę žala – 1500 Lt - iki 2014 m. balandžio 17 d., tai yra pripažino padarytos žalos faktą ir įsipareigojo ją atlyginti (14 b.l.).

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pagal kurį teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d. 2 sak.), civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir civilinei ieškovei J. S. iš kaltinamojo priteistina 1500 litų suma kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ str., skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 str., 420 - 421 str.,

nusprendė:

R. A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį:

dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir;atlyginti nukentėjusiajai J. S. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų iki 2014 m. balandžio 17 d.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę sumažintą bausmę - laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį:

dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir;atlyginti nukentėjusiajai J. S. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų iki 2014 m. balandžio 17 d.

Vadovaujantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., kartu su bausme paskirti R. A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose iki 2014 m. rugsėjo 1 d.

R. A. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės J. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš kaltinamojo R. A. S. 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų turtinės žalos atlyginimui.

R. A. S. išaiškinti, kad:

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laima Šeputienė