Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, administracine tvarka nebausto, administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2014 m. rugpjūčio 23 d., apie 16.45 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 89A, vairuodamas automobilį „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Šiais savo veiksmais A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. A. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. R. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad iš eismo įvykio pasišalino dėl to, kad nepajuto kontakto. Teigia, kad jis yra pareigūnas, žino kas gresia už pabėgimą iš eismo įvykio vietos. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dieną prieš šį įvykį buvo panašus eismo įvykis ir jis iškvietė policiją, surado šeimininką ir užpildė eismo įvykio deklaraciją. Kitą dieną pasprukti iš įvykio vietos judrioje gatvėje, kur yra vaizdo kameros, jis negalėtų, nes jam daug paprasčiau būtų iškviesti policiją ir viską įforminti, o ne rizikuoti savo darbu, vairuotojo teisėmis ir didele bauda. Taip pat jis nesupranta, kodėl moteris, neva mačiusi eismo įvykį, prie jo nepriėjo ir nieko nepasakė. Jis ramiai prisiparkavo aikštelėje, išlipęs iš automobilio apėjo jį iš priekio, nuo galinės sėdynės paėmė rankinę, nuėjo apsipirkti į parduotuvę, grįžęs iš parduotuvės padėjo maišus ant galinės sėdynės ir išvažiavo. Čia buvo tiesiog neapdairumas. Jei pajaustų kontaktą, tai tikrai praneštų policijai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu A. R. paaiškino, kad apžiūrėjęs abu automobilius jis įsitikino, kad apgadinimai ant automobilio AUDI galėjo atsirasti po kontakto su jo automobiliu BMW. Nurodė, jog nusižengimą padarė netyčia, kontakto nejautė, kitaip iš karto būtų pranešęs policijai (b.l. 17).

Apklausta teismo posėdyje nepilnametė liudytoja R. B. (dalyvaujant jos motinai) paaiškino, kad protokole nurodytu laiku, ji sėdėjo automobilyje, žiūrėjo pro langą. Šalia stovėjo vienas automobilis, už jo buvo laisva vieta. Tada atvažiavo kitas automobilis ir bandė įvažiuoti į tą laisvą vietą, bet atsitrenkė į tos, šalia stovinčios mašinos priekį. Tada atsitrenkusi mašina pavažiavo į priekį ir įvažiavo į laisvą vietą. Iš jos išlipęs vairuotojas apžiūrėjo abi mašinas. Liudytoja nurodė, kad automobilyje ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje viena ir gerai matė eismo įvykį, nes jis įvyko šalia jų automobilio. R. B. atrodo, kad automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo. Prie atsitrenkusio automobilio vairuotojo ji nepriėjo, nes mama buvo išėjusi, o jų automobilis buvo užrakintas. Po eismo įvykio atėjo mama, ji jai papasakojo apie įvykį, jos nuėjo ir apie tai pranešė parduotuvės apsaugos darbuotojui.

Tokias pat įvykio aplinkybes R. B. nurodė savo 2014-09-18 rašytame paaiškinime policijai (b.l. 22).

Liudytoja V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad protokole nurodytu laiku ji buvo išėjusi į parduotuvę, o dukterį R. B. paliko automobilyje. Jai grįžus duktė pasakė, kad vyras atsitrenkė į šalimais stovintį automobilį. Ji pati eismo įvykio nematė. Jos truputį pabuvo, paskui nuėjo pirkti kebabų į kitą gatvės pusę, įsidėmėdamos kaltininko automobilio numerį, nes tuo metu automobilio vairuotojas buvo prie automobilio ir krapštėsi. Joms grįžus po 15 min., kaltininko automobilio jau nebuvo. Tada jos abi su dukterimi nuėjo į parduotuvę ir apie įvykį pranešė apsaugos darbuotojui. Apžiūrėję su apsaugos darbuotoju apgadintą automobilį matė, kad jo kairėje pusėje buvo nubrozdintas bamperio šonas. Liudytoja nurodė, kad iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė todėl, kad jai grįžus prie automobilio, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dar nebuvo išvažiavęs ir ji pagalvojo, kad jis pats praneš apie eismo įvykį policijai.

Tokias pat įvykio aplinkybes V. B. nurodė savo 2014-09-18 rašytame paaiškinime policijai (b.l. 23).

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, administracinėn atsakomybėn trauktinas A. R. tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek savo rašytiniame paaiškinime policijai pripažino, kad besiparkuodamas galimai kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, tačiau teigia, jog kontakto nepajuto, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nepranešęs apie jį policijai. Be A. R. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga:

- policijos pareigūno A. A. 2014-08-23 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnams atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, į juos kreipėsi D. Š., kuris paaiškino, kad paliko savo automobilį aikštelėje ir nuėjo į parduotuvę. Grįžęs prie automobilio rado jį apgadintą, eismo įvykį mačiusi liudytoja paliko savo telefono numerį ir pasišalinusio automobilio valstybinį numerį (b.l. 4);

- nukentėjusiojo D. Š. 2014-08-23 paaiškinimu, iš kurio matyti, kad jis su savo automobiliu „AUDI A4“ atvažiavo prie parduotuvės „Maxima“ ir paliko jį aikštelėje. Grįžęs iš parduotuvės rado savo automobilį apgadintą (b.l. 8);

- paliktu rašteliu (b.l. 27);

- eismo įvykio vietas schema, kurioje užfiksuota automobilio „AUDI A4“ stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 5);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „AUDI A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis (b.l. 6);

- transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad automobiliui „BMW 530D“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo nubrozdinti galinis bamperis ir galinis sparnas iš dešinės pusės (b.l. 21);

- fotolentele, iš kurios matyti, kad automobilio „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis atitinka automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštį (b.l. 18-20).

Įvertinus užfiksuotą abiejų automobilių apgadinimų lokalizaciją, A. R. prisipažinimą bei teismo posėdžio apklaustos liudytojos R. B. parodymais nustatytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, t.y. kad automobiliui „BMW530“ atbuline eiga bandant prisiparkuoti buvo atsitrenkta į stovinčio automobilio „Audi A4“ priekį, galima daryti išvadą, jog A. R. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl pažeidėjas baustinas.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei A. R. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.

Nors administracinėn atsakomybėn trauktinas A. R. teismo posėdyje teigė, jog kontakto nepajuto, todėl ramiai išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie įvykį policijai, tačiau byloje esantys įrodymai liudija priešingai.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja R. B. patvirtino mačiusi, kaip administracinėn atsakomybėn trauktino asmens vairuojamas automobilis, bandydamas prisiparkuoti, atsitrenkė į stovinčio automobilio priekį. Vairuotojas, išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo abu automobilius ir krapštėsi prie savo automobilio. Atėjusiai iš parduotuvės motinai R. B. papasakojo ką mačiusi ir jos, įsidėmėjusios atsitrenkusio automobilio valstybinį numerį, nuėjo į kitą gatvės pusę pirkti kebabų. Grįžusios po 15 minučių ir neradusios atsitrenkusio automobilio, jos apie eismo įvykį pranešė parduotuvės apsaugos darbuotojui. Liudytoja V. B. patvirtino savo dukters paaiškinimus, nurodydama, jog apie eismo įvykį iš karto nepranešė policijai, nes manė, jog atsitrenkusio automobilio vairuotojas pats tai padarys.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. B. ir V. B. asmeniškai pažinotų administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį ar nukentėjusįjį, galėtų būti šališkos ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti A. R., tokių duomenų nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, juo labiau, kad jie yra nuoseklūs bei neprieštaraujantys šių liudytojų paaiškinimams, duotiems policijai (b.l. 22, 23) ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Pastebėtina, kad nors R. B. yra gimusi 2002 m., tačiau teismo posėdyje ji labai konkrečiai, logiškai ir aiškiai papasakojo įvykio aplinkybes.

Taigi, byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. R. suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu sužalojo svetimą turtą, nes po susidūrimo apžiūrėjo abu automobilius ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus bei tokiu būdu padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl baustinas.

Motyvuojamoji dalis

A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (2014-04-01 LAT nutartis, adm.bylos Nr. 2AT-21-2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. R. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai buvo apgadintas kitas automobilis. Pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos jis nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų KET pažeidimų bei geranoriškai bendradarbiavo su policija. Pažymėtina tai, kad pažeidėjas anksčiau administracine tvarka baustas nebuvo bei jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taigi, įvertinęs padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas A. R. taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei skirti jam mažesnę nuobaudą, nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Pagal ATPK 325 str. 1 d. nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 str. 2 d. 2 p. nurodyti policijos pareigūnai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 - 288 straipsniais, teismas,

nutarė:

pripažintiA. R. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 100 Lt (vieno šimto litų, kas atitinka 29 EUR) bauda.

pripažintiA. R. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, nubausti 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų, kas atitinka 290 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą – 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų, kas atitinka 290 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas) priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.