Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-569-397/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-29
Bylos Nr.
1S-569-397/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis, Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
I., I. S.
Kategorijos
  • 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-569-397/2019Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. (I. ) S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo I. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 11 d. priimto nutarimo Nr. (duomemnys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 7 d. nutarimu 6 (šešiems) mėnesiams perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus į Vilniaus pataisos namus atlikti paskirtą nuobaudą.

2. Bausmės pradžia – 2008 m. vasario 6 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 6 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. balandžio 11 d. Komisijos nutarimu Nr. 89-12 nutarta netaikyti nuteistajam I. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti yra vidutinė, be to, jis nepalaiko socialinių ryšių su artimaisiais, neturi pastovios gyvenamosios vietos, yra kategoriškas, principingas, impulsyvus, agresyvus, stokojantis problemų sprendimų įgūdžių, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi atmetė nuteistojo I. S. skundą, nurodydamas, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu daugiau nei šimtą kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, šiuo metu yra perkeltas į kamerų tipo patalpas, turi galiojančių drausminių nuobaudų. Pažymėta ir tai, kad nuteistasis nedirba, į pareigūnų pastabas reaguoti nėra linkęs, siekdamas manipuliuoti kitais, yra save žalojęsis, taip pat išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai. I. S. nevykdo individualaus socialinės reabilitacijos plano ir Komisijos rekomendacijų, todėl lygtinio paleidimo taikymui nėra objektyvaus pagrindo.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis I. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas savaip interpretavo Komisijos išvadas ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatomis. Komisija nutarime pažymėjo, kad jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl teismas nepagrįstai teigia, kad plane numatyti reikalavimai nėra vykdomi. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o visos drausminės nuobaudos jam yra skiriamos už tai, kad jis atsisako gyventi kartu su kitais narkotikus bei alkoholį vartojančiais nuteistaisiais. I. S. atkreipia dėmesį, kad netoleruoja kriminalinės subkultūros ir stengiasi nuo to visiškai atsiriboti.

5.2. Nuteistasis skunde nurodo, kad visą bausmės atlikimo laiką pataisos namuose dirbo, tik šiuo metu nedirba, nes nuo 2018 m. gegužės 29 d. pataisos įstaigos administracija jam neleidžia įsidarbinti, dėl to yra pateiktas skundas. Todėl nepagrįstas apylinkės teismo nutarties teiginys, kad laisvėje jam gresia bedarbystė. Jo nuostatos darbo atžvilgiu yra teigiamos. Nuteistasis pažymi, kad nepalaiko ryšių su nusikaltėliais ir yra kardinaliai pakeitęs savo mąstyseną, todėl nepagrįstas teismo teiginys, kad jis nuolat užsiima veika, kuri skatina nusikalstamumą. I. S. nuomone, jis yra užsitraukęs pataisos įstaigos bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbuotojų nemalonę dėl pastovaus skundų rašymo, tačiau nuteistasis savo tiesą, rašydamas įvairius skundus, žada įrodinėti, nepaisant to, ar jam bus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ar ne.

5.3. I. S. vertinimu, tokios asmeninės savybės, kaip kategoriškumas, principingumas, noras viską kontroliuoti, yra tik privalumas. Šie asmenybės bruožai padeda atsispirti destruktyviam mąstymui bei nusikalstamų veikų vykdymui. Kategoriškumas, užsispyrimas ir principingumas yra fundamentalios savybės, išreiškiančios asmenybės išskirtinumą ir konstruktyvų mąstymą. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismo prašė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba sutrumpinti terminą iki kito Komisijos svarstymo, tačiau pastarasis prašymas nebuvo svarstytas.

6. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo I. S. skundo patikslinimas, kuriame jis atkreipia dėmesį į pataisos įstaigos administracijos neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu, nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų pažeidimus, susijusius su netinkamomis jo kalinimo sąlygomis. Skundo patikslinime nurodytos aplinkybės nesusiję su lygtinio paleidimo taikymo nagrinėjimo klausimais, todėl jos nenagrinėtinos. Teisėjų kolegija pažymi, kad Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarką reglamentuoja BVK 183 straipsnis.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo I. S. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nagrinėjamu atveju nei Komisija, nei apylinkės teismas aukščiau nurodytos išvados nepadarė, šiai išvadai reikiamų duomenų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, matyti, jog I. S. tik nežymiai koreguoja savo elgesį tinkame linkme: bausmės atlikimo metu jis dirbo sanitaru bei statybininku, taip pat VĮ „(duomenys neskelbtini) “ dirbo valgyklos darbininku, jo nuostatos į darbą yra teigiamos, šiuo metu nedirba, nes atlieka nuobaudą – perkėlimą šešiems mėnesiams į kamerų tipo patalpas. Būnant Vilniaus pataisos namuose, I. S. kelis kartus siuntė uždirbtus pinigus į „(duomenys neskelbtini)“ sergantiems vaikams, taip pat kartą yra siuntęs pinigus invalidumą turinčiai moteriai. Šiuo metu nuteistasis yra nutraukęs visus ryšius su buvusiais kompanionais, į ankstesnę aplinką grįžti neketina, taip pat yra pakitusios jo nuostatos į alkoholio vartojimą. I. S. teigia, jog tam įtakos turi išpažįstama islamo religija, kuri draudžia vartoti alkoholį, bei paties noras nebevartoti. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio tam tikrą korekciją, tačiau minėti duomenys nenusveria skundo autorių neigiamai charakterizuojančios informacijos, kuri patvirtina, jog nuteistasis savo elgesiu dar neįrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

10. Bylos medžiaga liudija, kad šis lygtinio paleidimo klausimo svarstymas nuteistajam jau penktasis, tačiau tai nereiškia, kad kurie nors duomenys gali būti nevertinami, o kitiems suteikiama išskirtinė reikšmė. Teisėjų kolegija vertina I. S. elgesį viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors jam palankesniu ar nepalankesniu laikotarpiu. Bausmę nuteistasis atlieka už labai sunkaus, tyčinio, smurtinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, tačiau smurtinį elgesį keičiančiose pataisos programose jis nedalyvavo. I. S. elgesio problemos prasidėjo dar paauglystėje (pirmą kartą į policijos akiratį pakliuvo būdamas 15 metų), o vėliau peraugo į nusikalstamą elgesį. Nors nuteistasis pilnai prisiima atsakomybę už padarytą nusikaltimą, tačiau savo netinkamo elgesio nekoreguoja. Tai geriausiai atspindi jo elgesys pataisos įstaigoje, kur jis visiškai negeba prisitaikyti prie nustatyto režimo reikalavimų. Bausmės atlikimo metu I. S. ne kartą baustas už necenzūrinių žodžių vartojimą pareigūnų atžvilgiu, grubų elgesį bei teisėtų nurodymų nevykdymą. Pateiktos medžiagos duomenimis nuteistasis iš viso baustas 112 kartų (b. l. 27-31, 66, 75), vieną kartą nuobauda neskirta, apsiribojant svarstymu drausminėje komisijoje. Taigi, pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės pažeidinėjamos sistemingai, nuteistasis konfliktuoja su priežiūrą vykdančiais pareigūnais, jų negerbia bei neklauso. Teisėjų kolegija kritiškai vertina I. S. skundo teiginius apie tai, kad jis yra užsitraukęs pataisos įstaigos bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbuotojų nemalonę dėl pastovaus skundų rašymo. Skundų teikimas ir jų nagrinėjimas nėra niekaip susijęs su netinkamu nuteistojo elgesiu. Pažymėtina, jog nustatyto režimo reikalavimų bei vidaus tarkos taisyklių privalo laikytis visi be išimties laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, nepaisant to, kokias fundamentalias asmenines vertybes jie išpažįsta. Sutiktina su nuteistuoju, kad principingumas ar užsispyrimas iš esmės nėra blogos savybės, tačiau I. S. šiuos būdo bruožus naudoja priešingam teisei elgesiui pateisinti, o ne tvirtam pasiryžimui daugiau nenusikalsti ir laikytis įstatymų imperatyvų.

11. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog nuteistasis pilnai neįvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, t. y. Komisija nepagrįstai neįvertino I. S. daromų nusižengimų bei gaunamų drausminių nuobaudų, kurių absoliuti dauguma yra galiojančios. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. nuteistasis dalyvavo pataisos įstaigos organizuotuose konkursuose: „Laiškas Kalėdų seneliui“ ir rašinio konkurse „Sausio įvykiai – ką reiškia Lietuvai“, skirtame Laisvės gynėjų dienai paminėti. Taigi, jokiose elgesio korekcijos programose jis nedalyvavo, kas rodo, jog skundo autorius pervertina savo pataisos procesą ir neskiria jam pakankamai dėmesio bei pastangų. Tai patvirtina ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 60 balų pagal OASys metodiką. Nors nuo paskutinio svarstymo rizika sumažėjo 8 balais, tačiau ji vis tiek išlieka vidutinė, ypač svarbu paminėti tai, kad iš nustatytų 60 balų tik 5 balai yra statiniai, t. y. nekintantys. Visus kitus balus I. S. dar gali koreguoti pavyzdingai elgdamasis bei aktyviai dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose. Tai, kad priimtas apylinkės teismo sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra jo neteisėtumą patvirtinanti aplinkybė. Duomenų, kad teismas būtų šališkas, nenustatyta. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju turi būti atidžiai svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar ši pažanga yra akivaizdi bei įtikinanti. Įvertinęs visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, o ne atskiras dalis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė I. S. skundą. Pažymėtina, jog nuteistasis, įdėdamas daugiau pastangų į pataisos procesą, gali priklausyti ir žemos rizikos grupei, tačiau šiuo metu skundo autoriaus pakartotinio nusikalstamumo rizika nėra net artima žemai. Taigi, jo elgesio bei mąstysenos korekcija nėra įtikinanti bei akivaizdi.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, I. S. palaikomos nuostatos, mąstymas bei elgesys, gyvenimo sąlygos bei turimos finansinės skolos šiuo metu neleidžia spręsti apie sėkmingą probaciją. Bylos medžiaga liudija, kad iki suėmimo nuteistasis gyveno su tėvu, pastarajam mirus, namas buvo parduotas, taigi, I. S. neturi pastovios gyvenamosios vietos. Pataisos įstaigoje yra gautas atsakymas, jog laikinai nuteistasis galėtų apsigyventi Vilniaus arkivyskupijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, tačiau tik, kol išspręs pastovios gyvenamosios vietos klausimą. Pažymėtina, jog nuteistojo socialiniai ryšiai yra silpni, I. S. nėra vedęs, neturi vaikų, nors turi seserį, tačiau su ja ryšių nepalaiko, pasimatymų metu nėra lankomas, taigi, jis neturi artimųjų palaikymo, todėl negali tikėtis ir kokios nors pagalbos išėjus iš įkalinimo įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad I. S. turi priteistą 3440,37 Eur civilinį ieškinį, kuris nėra finansiškai nepakeliamas, tačiau nuteistasis jo visiškai nedengia, teigia, jog nežino kam mokėti. Toks nuteistojo požiūris į turimus finansinius įsiskolinimus paneigia sėkmingos probacijos galimybę, be to, nėra duomenų, kad skundo autorius aktyviai ieškotųsi darbo laisvėje, siektų integruotis į darbo rinką, tokiu būdu užsitikrindamas stabilias pajamas. Todėl pagrįstas apylinkės teismo nutarties teiginys, kad lygtinio paleidimo atveju jam grėstų bedarbystė, kuri didintų riziką pakartotinai nusikalsti.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad I. S. šiuo metu nustatyta net vienuolika kriminogeninių veiksnių (smurtinis nusikaltimas, susijęs su alkoholio vartojimu; savęs žalojimosi istorija; pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas; galima bedarbystė; veika, skatinanti nusikalstamumą; kategoriškumas, principingumas, emocijų kontrolė; impulsyvumas; agresyvumas; savitvardos stoka; problemų sprendimų įgūdžių stoka; nuostatos į priežiūrą ir apribojimus) ir vos keli apsauginiai veiksniai (pakankami tarpasmeniniai įgūdžiai, įžvalga apie savo problemas, prosocialūs ateities tikslai). Kriminogeninių ir apsauginių veiksnių santykis liudija, kad nuteistasis nėra linkęs apsvarstyti kitų nuomonių bei požiūrių, kas jam trukdo renkantis su įstatymais neprasilenkiančius veikimo būdus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad deramo elgesio įgūdžių stoką I. S. tikslinga ir toliau lavinti pataisos įstaigoje, dalyvaujant įvairiose socialinės reabilitacijos programose, įskaitant smurtinį elgesį keičiančias programas.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. I. S. daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra akivaizdi ir pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. švelninimui. Galimybės sutrumpinti terminą iki kito Komisijos svarstymo įstatymų leidėjas nenumato, todėl šis prašymas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. (I.) S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisDanguolė ŠiugždinytėGytis Večerskas