Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. L. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-36-900/2014 pagal ieškovės J. G. T. ieškinį atsakovei T. L. D., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Z. T., dėl nuosavybės dalių bendrame daikte padidinimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovės T. L. D. priešieškinį ieškovei J. G. T., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje Z. T., dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo, turto pagerinimo išlaidų ir kompensacijos priteisimo, įpareigojimo įrengti įėjimą ir laiptus į rūsio patalpą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

a) rūsyje: R-l (2,98 m²), R-2 (13,54 m²), R-3 (13,84 m²), R-5 (0,75 m²) (žr. 2 t., 46 b. l.);

b) namo pirmame aukšte: 1- 4 (12,65 m²), 1- 5 (12,89 m²) bei laiptinę į namo antrą aukštą (žr. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2013 m. kovo 26 d. parengtą nekilnojamojo turto objekto naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, 1 t., 182 b. l.);

c) namo antrame aukšte (mansardoje): 1- 9 (9,79 m²), 1-10 (3,64 m²), 1- 11 (11,17 m²), 1- 12 (7,59 m²), 1- 13 (11,35 m²), 1- 14 (7,35 m²) (žr. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2013 m. kovo 26 d. parengtą nekilnojamojo turto objekto naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, 1 t., 182 b. l.);

d) priteisti 21 m² sandėlį 3l1/p (žr. UAB „GeoLinas“ 2012 m. balandžio 16 d. parengtą ūkinių pastatų padalinimo projektą, 1 t., 19 b. l.).

4) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir atsakovei T. L. D. asmeninės nuosavybės teise priteisti šias patalpas:

a) rūsyje: R-l (2,99 m²), R-4 (17,20 m²), R-5 (15,43 m²) (žr. 2 t., 46 b. l.);

b) namo pirmame aukšte: 1- 1 (4,84 m²), 1- 2 (2,17 m²), 1- 3 (2,52 m²), 1-6 (6,47 m²), 1-7 (19,56 m²), 1- 8 (13,24 m²) (žr. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2013 m. kovo 26 d. parengtą nekilnojamojo turto objekto naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, 1 t., 182 b. l.);

c) priteisti 25 m² garažą 2Gl/p (žr. UAB „GeoLinas“ 2012 m. balandžio 16 d. parengtą ūkinių pastatų padalinimo projektą, 1 t., 19 b. l.).

- 274 m² ploto kiemą, (UAB „Geodezijos Linija“ 2014 m. vasario 4 d. žemės atidalijimo) plane pažymėtą raide „B“ (2 t., 45 b. l.), šulinį ir tvorą palikti naudotis bylos šalims bendrai.

a) ieškovei J. G. T. skirti naudotis 371 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „1“, ir 5 m² sklypo dalimi, pažymėtą indeksu „1“;

b) atsakovei T. L. D. skirti naudotis 455 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „ 2“ , ir 26 m² sklypo dalimi, pažymėta indeksu „2“;

c) ieškovei J. G. T. ir atsakovei T. L. D. bendram naudojimuisi skirti 231 m² kiemą, plane pažymėtą „B“, ir 102 m² žemės po gyvenamuoju namu, plane pažymėta indeksu „B1“.

gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas 1-4 (12,65 m²), 1-5 (12,89 m²), 1-9 (9,79 m²); 1-10 (3,64 m²); 1-11 (11,17 m²), 1-12 (7,59 m²); 1-13 (11,35 m²); 1-14 (7,35 m²); R-2 (13,54 m²); R-3 (13,84 m²), sandėlį 311/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas 1-1 (4,84 m²), 1-2 (2,17 m²), 1-3 (2,52 m²); 1-6 (6,47 m²); 1-7 (19,56 m²), 1-8 (13,24 m²); R-4 (17,20 m²); R-5 (16,18 m²), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

c) ieškovei J. G. T. ir atsakovei T. L. D. bendram naudojimuisi skirti rūsio patalpą R-l (5,97 m²) ir kiemo statinius: šulinį ir tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

d) įpareigoti ieškovę savo lėšomis įrengti įėjimą ir laiptus į namo rūsio bendro naudojimo patalpą R-l (5,97 m²) iš kiemo, skirtą naudotis tik jai, paliekant teisę naudotis esamu įėjimu į patalpą R-l (5,97 m²) per ieškovės pristatytos laiptinės, pažymėtos 3a1p, pirmąjį aukštą, kol ieškovė įrengs naują įėjimą į rūsį iš kiemo pusės pagal specialistės E. B. parengtą planą „Techninės sąlygos remontui“ (2 t., 5-8 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

ieškovei J. G. T. skyrė naudotis gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas 1-4 (12,65 m²), 1-5 (12,89 m²), 1-9 (9,79 m²); 1-10 (3,64 m²); 1-11 (11,17 m²), 1-12 (7,59 m²); 1-13 (11,35 m²); 1-14 (7,35 m²); R-2 (13,54 m²); R-3 (13,84 m²).atsakovei T. L. D. skyrė naudotis gyvenamojo namo patalpas, plane pažymėtas 1-1 (4,84 m²), 1-2 (2,17 m²), 1-3 (2,52 m²); 1-6 (6,47 m²); 1-7 (19,56 m²), 1-8 (13,24 m²); R-4 (17,20 m²); R-5 (16,18 m²);ieškovei J. G. T. ir atsakovei T. L. D., bendram naudojimuisi skyrė rūsio patalpą R-l (5,97 m²) ir kiemo statinius: šulinį ir tvorą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

1. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad po gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), mansardos rekonstrukcijos, atliktos ieškovės J. G. T., lėšomis, jos nuosavybės idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje - gyvenamajame name - padidėjo nuo 0,50 dalių iki 0,63 dalių, o atsakovės T. L. D. sumažėjo nuo 0,50 dalių iki 0,37dalių. Šioje dalyje ieškinį atmesti.

2. Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkinius pastatus ir ieškovei J. G. T. priteisti 21 kv. m. sandėlį 311/p, atsakovei T. L. D. - 25 kv. m. garažą 2Gl/p, esančius (duomenys neskelbtini). Šią sprendimo dalį išdėstyti taip: „Nustatyti naudojimosi ūkio pastatais tvarką: ieškovei J. G. T., skirti naudotis 21 kv. m. sandėlį 311/p, atsakovei T. L. D. - 25 kv. m. garažą 2Gl/p, esančius (duomenys neskelbtini).

3. Patenkinti priešieškinio reikalavimą ir nustatyti 1190 kv. m. bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2013.12 UAB "Kordimatas" parengtą Žemės valdos padalinimo planą:

e) ieškovei J. G. T. ir atsakovei T. L. D. bendram naudojimuisi skirti kiemą 231 kv. m., plane pažymėtą "B", ir 102 kv. m. žemės (po gyvenamuoju namu), plane pažymėtą indeksu „B 1 ",

4. Patenkinti priešieškinio reikalavimą ir priteisti atsakovei iš ieškovės 3289,29 Lt bendro turto pagerinimo išlaidų, o taip pat kompensaciją už nuosavybės sumažėjimą 8400 Lt.

5. Palikti nepakeistą teismo sprendimo dalį dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis, kiemo statiniais bei dėl įpareigojimo ieškovę savo lėšomis įrengti įėjimą ir laiptus

į namo rūsio bendro naudojimo patalpą R-1 (5,97 kv. m.) iš kiemo, skirtą naudotis tik atsakovei, paliekant jai teisę naudotis esamu įėjimu į patalpą R-I (5,97 kv. m.) per ieškovės pristatytos laiptinės, pažymėtos 3alp, pirmąjį aukštą, kol ieškovė įrengs naują įėjimą iš kiemo pusės pagal specialistės E. B. parengtą planą „Techninės sąlygos remontui“.

Priteisti atsakovei iš ieškovės 1509,41 EUR (5211,68 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ir paduodant apeliacini skundą.

Atsakovė davė ieškovei sutikimą rekonstruoti tik namo pastogę, bet ne pristatyti laiptinę. Teismas neteisingai vertino rašytinį įrodymą - 1998-04-22 sutikimą. Teismas neįvertino ieškovės rašyto 1998-04-22 Šiaulių rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjui prašymo kopijos, kur ji prašo „leisti rekonstruoti gyv. namą įrengiant patalpas mansardoje bei pristatyti atskirą laiptinę, koreguojant stogo rekonstrukciją“. Šio prašymo apimtis nesutampa su atsakovės duotu sutikimu, todėl akivaizdu, kad atsakovė nedavė rašytinio sutikimo pristatyti laiptinę, todėl priestato plotu padidėjo visų bendraturčių dalys, proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims, t.y. kiekvienai po 1/2 dalį.Teismo sprendimu atidalijus ūkio pastatus, bendroji dalinė nuosavybė tarp bendraturčių nepasibaigė, nes po garažu, kuris nuosavybės teise teismo sprendimu teko atsakovei, yra ieškovės naudojimuisi tenkanti žemės sklypo dalis. Šioje dalyje tenkintinas atsakovės priešieškinis ir nustatytina naudojimosi ūkio pastatais tvarka: ieškovei J. G. T. skirti naudotis 21 m² sandėlį 31 l/p, atsakovei T. L. D. - 25 m² garažą 2Gl/p, esančius (duomenys neskelbtini).Perkant žemės sklypus iš valstybės, įvyko klaida, nes žemė ir po ūkiniu pastatu, ir po garažu buvo priskirta naudotis ieškovei. Šią klaidą ieškovė pastebėjo tik bylą nagrinėjant teisme. Dėl to atsakovė pakeitė priešieškinio reikalavimą ir pateikė teismui UAB “Kordimatas” parengtą Žemės valdos padalinimo planą, pagal kurį ieškovei tenkanti žemės sklypo dalis 5 kv. m., pažymėta indeksu „1“ yra po jos pastatytu gyvenamojo namo priestatu, o žemės sklypo dalis 26 kv. m., pažymėta indeksu „2” būtų po atsakovei naudotis teksiančiu garažu. Kadangi kiekvienai iš šalių nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį žemės sklypo, atsakovei tektų naudotis 26 kv. m. daugiau, negu ieškovei, todėl atsakovė ir sutiko mokėti ieškovei 1007,24 Lt piniginę kompensaciją už jai teksiančią naudotis didesnę žemės sklypo dalį.Namo langai nebuvo keisti nuo namo pastatymo, todėl langų keitimas buvo būtinas, siekiant išsaugoti bendrą turtą. net ir be kito bendraturčio sutikimo. 2007 metais ieškovė sutiko, kad langus pakeisti būtina. Dabar ieškovė teigė, kad langai buvo pakeisti be jos sutikimo, tik siekdama išvengti turto pagerinimo išlaidų priteisimo.

5. Ieškovei teko naudotis visa namo mansarda ir namo palėpe, o atsakovė tokią galimybę prarado. Nuosavybės dalių sumažinimas, o ieškovės padidinimas galimas tik teisingai kompensuojant nuosavybės praradimą, todėl atsakovė ir prašė priteisti jai iš ieškovės piniginę kompensaciją.

6. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nors teismas visiškai patenkino priešieškinio dalį ir įpareigojo ieškovę savo lėšomis įrengti įėjimą ir laiptus į namo rūsio bendro naudojimo patalpą R-l (5,97 kv. m.), tačiau nepriteisė atsakovei šio plano parengimo išlaidų 250 Lt. Be to, teismas sprendime rėmėsi atsakovės pateiktu specialistės E. B. parengtu techninių sąlygų prisijungimui prie esamo kamino, tačiau nepagrįstai nepriteisė atsakovei iš ieškovės šio įvertinimo išlaidų - 180 Lt.

Atsiliepimu į atsakovės T. L. D. apeliacinį skundą (3 t., 3–6 b. l.) ieškovė J. G. T. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutinka su teismo motyvais dėl bendraturčių dalies perskaičiavimo, atsakovė bando sumenkinti savo ieškovei duoto sutikimo atlikti rekonstrukciją teisinę reikšmę, rekonstrukcijai davė raštišką sutikimą, kuris patvirtintas notariškai. Nuo atsakovės sutikimo išreiškimo notarine forma praėjo daugiau 10 metų, t. y. suėjus bendrajam ieškinio terminui, todėl ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo taikyti ieškinio senatį dalyje dėl atsakovės sutikimo pastato rekonstrukcijai. Blogi santykiai neįrodo, kad tarp šalių ateityje gali kilti ginčas dėl pastatų valdymo tvarkos. Tiek 1998 m. birželio 30 d. susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tiek ir UAB „Kordimatas” parengtas žemės valdos padalinimo planas pažeidžia ieškovės interesus, kadangi ji, kaip ir atsakovė, nori turėti kuo daugiau dirbamos žemės, o ne bendrai naudojamo kiemo. Atsakovė savavališkai, nesuderinusi su ieškove dėl langų kainos ir asortimento, juos pakeitė, todėl turi prisiimti riziką dėl patirtų išlaidų. Atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui jokių pretenzijų dėl pakeistų langų nereiškė. Duodama sutikimą mansardos rekonstrukcijai atsakovė suprato arba turėjo suprasti, kad neteks teisės naudotis pastogės dalimi. Kadangi atsakovė laisva valia prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką, teisė į kompensaciją už prarastą galimybę naudotis mansarda jai nepriklauso. Ieškovė nesutinka su atsakovės motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir mano, kad pirmos instancijos teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės T. L. D. apeliacinio skundo ribose.

Byloje nustatyta, kad pagal 1993 m. gruodžio 17d.paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po tėvo A. B. mirties ieškovė J. G. T. ir atsakovė T. L. D. lygiomis dalimis paveldėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (sandėliu, garažu, šiltnamiu) ir kiemo statiniais,esančiais adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės idealiųjų dalių dydžio, atsakovei įrengus mansardą;teisės atsidalyti iš nekilnojamojo turto bendrosios dalinės nuosavybės –gyvenamojo namo su priklausiniais bei žemės sklypo įgyvendinimo; turto pagerinimo išlaidų; kompensacijos priteisimo.

Dėl bendraturčių idealiųjų dalių pasikeitimo, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę

Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai patenkino šią ieškinio dalį ir nepagrįstai pripažino, kad po gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), mansardos rekonstrukcijos ieškovės J. G. T. lėšomis, J. G. T. nuosavybės idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamajame name padidėjo nuo 0,50 dalių iki 0,63 dalių , o atsakovės T. L. D. nuosavybės idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamajame name sumažėjo nuo 0,50 dalių iki 0,37 dalių, ir kad teismas neteisingai taikė LR CK 4.77 str.

pirma, pagal CK 4.77 straipsnį gali būti didinamas tiek pats daiktas, tiek jo vertė, tačiau kad atsirastų jame nustatyti padariniai, visais atvejais turi išlikti daikto, kaip bendrosios nuosavybės, statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2005);

antra, aplinkybė, kad bendraturtis, kurio turtas bendrame turte buvo apgadintas, vėliau tą turtą atkūrė, nereiškia bendro daikto ar jo vertės padidinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2006). Tokiu atveju bendraturtis, atkūręs bendrą daiktą, gali reikalauti iš kitų bendraturčių proporcingai jų dalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėje atlyginti išlaidas, patirtas dėl bendro daikto atkūrimo (CK 4.76 straipsnis);

trečia, pagal CK 4.77 straipsnį viena iš būtinų sąlygų, norint, padidinus daiktą ar jo vertę, padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką – kitų bendraturčių sutikimas tokiems daikto pakeitimams.

Statinio projekto ir statinio projektavimo sąlygų parengimui statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus (SĮ 20 straipsnio 2d.).Ši teisės norma numato, kad bendraturčiai turi susitarti dėl galimos nuosavybės dalies pakeitimo. Būtent specialiosios teisės normos numato, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, t.y. projektavimo metu. Bendraturtis apie numatomą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti su statinio projektu, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir pan).Nors apeliantė nurodo, kad ji nesutikusi su tokia rekonstrukcija, kokia yra atlikta, tačiau sutikimas 1998-04-22 buvo patvirtintas notarine tvarka (1t.,37 b. l.), atsakovė niekada nekėlė klausimo dėl statybos rekonstrukcijos teisėtumo, tokio reikalavimo nesuformulavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Rašytiniai dokumentai patvirtina, kad ieškovė nekilnojamojo daikto-namo (duomenys neskelbtini), plotą padidino savo lėšomis, nepažeisdama įstatymo reikalavimų, statybai buvo išduotas leidimas, statybos projektas buvo paruoštas remiantis apeliantės duotu sutikimu ir suderintas su Šiaulių rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriumi, kuris pripažino šį sutikimą pakankamu vykdyti rekonstrukciją pagal pateiktas projektavimo sąlygas, 2002-09-24 buvo surašytas statinio, kuriam reikalingas leidimas pripažinimo tinkamu naudotis aktas ir namo dalies rekonstrukcija nuo 2002-10-07 įregistruota VĮ Registrų centre nekilnojamojo turto registre (1 t.52-55 b. l.). Tai, kad rekonstrukcija atlikta teisėtai rodo pateikti byloje rašytiniai įrodymai, tame tarpe ir statinio pripažinimo tinkamu naudotis 2002-09-24 aktas, kurio teisėtumas nebuvo nuginčytas ( 1 t.,23, 35- ,52-55,b.l.). Vykdant rekonstrukciją, apeliantė neginčijo ne tik teisę kaip tokią, vykdyti rekonstrukciją, bet ir jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas, iš ko darytina išvada, kad apeliantė neprieštaravo, ir vykdoma rekonstrukcija atitiko jos duotą sutikimą, jos valią. Rekonstrukcijos metu buvo įrengtos patalpos mansardoje, atskira laiptinė patekimui į šias patalpas. Apeliantės elgesys šiuo atveju turi būti vertinamas taikant bonus pater familias standartą, kad protingas ir rūpestingas asmuo, sužinojęs apie jo teisių pažeidimą, turėjo imtis tam tikrų teisinių veiksmų, kad jo pažeistos teisės būtų apgintos. Šiuo atveju apeliantė virš 10 metų per visą ieškinio senaties laiką, kurį ieškovė prašo taikyti (CK 1.126 str.2 d.) nekėlė klausimo dėl rekonstrukcijos teisėtumo, jos teisių pažeidimo, kas patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad apeliantė suprato ir pritarė rekonstrukcijos apimčiai ir tai atitiko jos duotam sutikimui. Nors atsakovė teigia, kad ji nedavė sutikimui priestato statybai, tačiau šį priestatą sudaro laiptinė, kurią įrengus buvo užtikrintas ieškovės patekimas į mansardoje įrengtas patalpas, kas atitinka abiejų šalių interesus. Mansardoje buvo sukurtos gyvenimui tinkamos patalpos, kurių anksčiau nebuvo, ką patvirtina inventorinės knygos nuorašas (1 t.117-120 b.l.), taigi daiktas buvo padidintas, įrengiant mansardą. Atsakovės interesai nebus pažeisti, nes siekiant juos užtikrinti, teismas įpareigojo ieškovę jos lėšomis įrengti įėjimą ir laiptus į namo rūsio bendro naudojimo patalpą R-l (5,97 m²) iš kiemo, skirtą naudotis tik atsakovei Teodorai L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) paliekant apeliantei teisę naudotis esamu įėjimu į patalpą R-l (5,97 m²) per ieškovės pristatytos laiptinės, pažymėtos 3a1p, pirmąjį aukštą, kol ieškovė įrengs naują įėjimą į rūsį.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad tokiu atveju, ieškovei atlikus savo jėgomis ir sąskaita namo mansardos rekonstrukciją, įrengiant joje gyvenamas patalpas, kurių iki palikėjo mirties nebuvo, ši rekonstrukcija atlikta, nepažeidžiant CK 4.77 straipsnio 1 dalies reikalavimų, padidinus bendrąjį daiktą esant kito bendraturčio sutikimui, tokiu atveju laikytina, kad bendraturtė-ieškovė tuo pačiu padidino savo dalį bendrame turte, gyvenamo namo plotas padidėjo nuo 141,58 m² iki 191,96 m². Tuo pačiu padidėjus bendram namo plotui, pagrįstai buvo perskaičiuotos ir šalims tenkančios idealiosios dalys, kurios skaičiuotinos nuo bendro namo ploto, įskaitant naujai sukurtą plotą. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą pakeisti idealiąsias dalis, atsakovei gyvenamajame name nuosavybė ne sumažėjo, bet padidėjo nuo 70,79 m² iki 82,18 m².Taigi padidėjus namo plotui, atsakovės naudojamų patalpų dydis tampa net didesnis, nei buvo anksčiau, atsakovės naudojamos patalpos nepasikeitė, keitėsi tik matematiniai skaičiai, atsakovei priklausytų 9,39 m² daugiau, nei pagal ½ dalį nuosavybėje, m². Atsakovei atitenkanti didesnė dalis gyvenamųjų patalpų vertė pinigine išraiška yra didesnė nei prarastos mansardos dalis, kurios kaip matyti iš bylos duomenų iki rekonstrukcijos nebuvo įrengta.

Apeliantė nurodo, kad teismas rėmėsi netiksliais kadastriniais duomenimis, kadangi projektinėje dokumentacijoje yra įvardintas 3,56 kv.m. plotas rūsyje bei pirmame namo aukšte - 3,85 kv. m., o šie plotai nėra inventorizuoti, todėl teismas turėjo įpareigoti ieškovę patikslinti šiuos duomenis. Eksplikuojant ir apskaičiuojant plotus yra vadovaujamasi „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklėmis”, patvirtintomis 2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr.522, kurio 144.2.6 punktas numato, kad į plotą neįskaičiuojami uždarų laiptinių, lifto šachtų, o pagal 144.2.7 punktą neįskaičiuojami atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių plotai. Remiantis šia metodika apeliantės nurodyti plotai ir nebuvo įskaičiuojami į bendrą namo plotą. Laiptinės plotas bei kiti geometriniai duomenys buvo nurodyti techninėje dokumentacijoje, kuriuos privaloma nurodyti pagal statybos reglamentą.

Dėl ūkinių pastatų atidalijimo bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais šioje skundo dalyje. Šioje dalyje šalys reiškė analogiškus prašymus dėl tų pačių objektų, pasirinkdamos skirtingą įgyvendinimo būdą, t.y. ieškovė prašė atidalinti ūkinius pastatus, o apeliantė nustatyti naudojimosi šiais objektais tvarką. Abi šalys neprieštaravo, kad ieškovei tektų 21 kv. m sandėlys, o atsakovei 25 kv. m. garažas. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės pasirinktą būdą ir atidalino juos pagal šalių faktiškai valdomą faktą. Teismas pagrįstai argumentavo, kad šalys yra įgijusios po ½ nuosavybės dalį į šiuos ūkinius pastatus, šie pastatai fiziškai yra atskirti nuo gyvenamo namo. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2008m lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama galimybė nustatyti skirtingą antraeilio daikto (taip pat priklausinio) likimą nei pagrindinio daikto.

Apeliantė nepagrįstai sprendžia, kad nenustačius, kam bus paliktas žemės sklypas po šiais objektais, nėra galimas atidalijimas. Šalys įgijusios po ½ žemės sklypo, naudojasi žemės sklypu pagal 1998m. birželio 30 d. tarpusavio susitarimu nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką. Nors apeliantė nurodo, kad jai tenkantis garažas yra ant ieškovei priklausančios žemės sklypo, tačiau dėl to tarp šalių niekada nekilo ginčų. Teismas nepatvirtino nei vienos iš šalių pateikto projekto-nei ieškovės atidalinimo, kurio ji neskundė, nei atsakovės siūlytos naudojimosi tvarkos, kurią anot apeliantės, teismas be pagrindo netvirtino, todėl esant proporcijoms tarp šalių dėl žemės sklypo, ji sutinka sumokėti ieškovei 1007,24 Lt kompensaciją. Su šia pozicija kategoriškai nesutinka atsakovė. Nustatant naudojimąsi tvarką visų pirmą turi būti taikomi šie kriterijai: teisėtumas, realiųjų dalių adekvatumas dalims bendrosios nuosavybės teisėje; socialinės taikos užtikrinimas ir proporcingumas; naudojimosi daiktu racionalumas (patogumas) ir efektyvumas; faktinių nuosavybės santykių stabilumas. Šalys beveik kelis dešimtmečius naudojosi nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, dėl ko nekilo ginčų. Pažymėtina, kad pati apeliantė pritarė žemės sklypo naudojimosi tvarkai, šį užrašą atliko savo ranka. Pagal 1998 m. birželio 30 d. susitarimą ieškovei teko mažesnis plotas (dirbamos) žemės ir daugiau bendrai naudojamo kiemo, atsakovei - atvirkščiai. Šiuo susitarimu šalys susitarė, kad atsakovei atiteks didesnis dirbamos žemės plotas, t.y. ieškovei 402 m² , o atsakovei 455m² (1t.,172 b. l.). Ieškovė procesiniame dokumente nepripažįsta savo teisių pažeidimo, nurodo, kad tai buvo šalių susitarimas dėl mažesnio sklypo ploto jai skyrimo, už ką atsakovė davė sutikimą jai pastato rekonstrukcijai, tačiau nesutinka su didesne dirbamos žemės disproporcija, nes atsakovė jos dirbamos žemės plotą sumažina iki 371 m². Sutiktina su teismo argumentais, kad atsakovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka dar labiau būtų atitolusi nuo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių esmės, pagal kurią šalys įgijo sklypą lygiomis dalimis, žymiai sumažėtų ieškovei tenkančio sklypo dalis. Teismui patvirtinus atsakovės pateiktą UAB „Kordimatas" parengtą žemės valdos padalinimo planą, disproporcija tarp bylos šalių naudojamos dirbamos žemės dar labiau padidėtų, nes sumažėtų ieškovės dirbamos žemės sklypo dalis, dėl ko kategoriškai nesutinka ir ieškovė. Be to sklypo riba kerta ieškovei skirto pastato sieną, plane nėra paskaičiavimų, ar užtektų įėjimui į ieškovei atidalintą pastatą. Toks žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimas neatitiktų protingumo, racionalumo, bendrų interesų derinimo ir pusiausvyros principų, dar labiau suvaržo bendraturčių teises. Atsakovė ir nepagrindė, kodėl reikalinga keisti nusistovėjusią ir šalių patvirtintą tvarką, kuri buvo įregistruota žemėtvarkos skyriuje, ir kodėl reikalinga ieškovei dar daugiau sumažinti dirbamos žemės plotą. Teismas turi laikytis nuostatos, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių, kuriais kuo mažiau keičiami jo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimosi tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisų apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo. Apeliantės priešieškinys šioje dalyje buvo atmestas kaip ydingas, ieškovė nebuvo suformulavusi reikalavimų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, nėra padavusi apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinys dėl žemės sklypo atidalijimo, todėl šioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra atidalijamas sklypas, todėl nėra spręstinas ir kompensacijos klausimas.

Dėl 3 289,29 Lt bendro turto pagerinimo išlaidų priteisimo

Apeliantė teisingai nurodo, kad pagal CK 4.76 kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo mokėti išlaidas daiktui išlaikyti ir išsaugoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, disponuojamas bendraturčiu sutarimu (CK 4.75 str.1 d.). Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo, ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti. Šiuo atveju apeliantė nurodo, kad ji pagerino turtą, pakeitė medinius langus namo I-me aukšte, 2007 metais sudėdama plastikinius langus, už ką prašo proporcingai ieškovės daliai apmokėti turėtas išlaidas. Apeliantė argumentuoja, kad langų keitimas buvo būtinas, siekiant išsaugoti bendrą turtą, nes namas pastatytas 1975 metais. Pažymėtina, kad atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui nereiškė bendraturtei jokių pretenzijų dėl pakeistų langų. Šioje priešieškinio dalyje apeliantė turėjo įrodyti, kad ieškovė langų keitimui davė sutikimą arba kad ji turėjo imtis būtinų priemonių be kitos turto savininkės sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektui-namui (CK 4.83 str.2 d.2p.).Buto ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nebuvo davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta savininkų sprendimo (CK 4.83 str.4 d.). Šiuo atveju atlikti pagerinimai nėra susiję su privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimais, numatytais statybos techniniais reglamentais. Ieškovė kategoriškai neigia, kad su ja buvo derintas langų pakeitimo klausimas. Apeliantei neįrodžius jų pakeitimo būtinumo, bendraturtės-ieškovės sutikimo atlikti šiuos darbus gavimą, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl ieškinio atmetimo (CPK 178 str.) ir jų nebekartoja.

Dėl kompensacijos priteisimo

Apeliantė pageidauja, kad teismas iš ieškovės priteistų jai 8 400 Lt kompensaciją už prarastą galimybę naudotis mansarda, kurį teismas atmetė kaip nepagrįstą. Bylos šalys vieno aukšto gyvenamąjį namą paveldėjo lygiomis dalimis. Ieškovė savo jėgomis ir lėšomis įrengė mansardą (pastogę), kuri iki palikėjo mirties nebuvo pritaikyta gyventi. Atsakovė be sąlygų ir išlygų sutiko, kad ieškovė rekonstruotų gyvenamojo namo pastogę. Duodama tokį sutikimą atsakovė suprato arba turėjo suprasti, kad neteks teisės naudotis pastogės, kurią įrengs ieškovė, dalimi. Kadangi atsakovė laisva valia prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką, teisė į kompensaciją už prarastą galimybę naudotis mansarda jai nepriklauso. Pažymėtina, kad apeliantei teko naudotis didesnė paveldėtų patalų dalis, tačiau ieškovė dėl to kompensacijos neprašė, todėl nelaikytina, kad iš esmės būtų pažeisti atsakovės interesai. Be to, atsakovė prašydama priteisti kompensaciją, ją skaičiuoja nuo visos gyvenamojo namo rinkos vertės, o ne nuo mansardos vertės. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju teismas nustatė naudojimąsi namu tvarką, bet ne atidalijo iš bendrosios nuosavybės. Kompensacija priteisiama atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.2 d.) .

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantė nurodo, kad teismas, patenkinęs priešieškinio dalį ir įpareigojęs ieškovę savo lėšomis įrengti įėjimą ir laiptus į namo rūsio bendro naudojimo patalpą R-1 (5,97 kv. m.) iš kiemo, skirtą naudotis tik atsakovei, paliekant jai teisę naudotis esamu įėjimu į patalpą R-1 (5,97 kv. m.) per ieškovės pristatytos laiptinės, pažymėtos 3alp, pirmąjį aukštą, kol ieškovė įrengs naują įėjimą iš kiemo pusės pagal specialistės E. B. parengtą planą „Techninės sąlygos remontui", nepagrįstai nepriteisė jai 250 Lt šio plano parengimo išlaidų. Taip pat nepagrįstai nepriteisė jai 180 Lt už jos pateiktą specialistės E. B. parengtą techninių sąlygų prisijungimui prie esamo kamino įvertinimą, nors teismas sprendime juo rėmėsi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 dalyje ir 98 straipsnyje nustatytomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklėmis, pagal kurias bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Įstatymo nenustatyta, kokiu konkrečiu santykiu ir proporcija turi būti nustatomas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis. Ši teisės spraga užpildoma teismams taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei vadovaujantis šių teisės normų taikymo suformuota teismų praktika, atsižvelgiant į šalių elgesį, teismas gali ir nukrypti nuo proporcijų. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tai motyvavo sprendime, apskaičiuodamas šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas ir pagal jas atitinkamai priteisė šalims bylinėjimosi išlaidas. Iš sprendime išdėstyto paskaičiavimo akivaizdu, kad apeliaciniame skunde nurodytos sumos buvo priteistos atsakovei, nurodant, jog atsakovei iš ieškovės priteistina – 430 Lt, t. y . atsakovei nepriteista tik 116 Lt už nekilnojamojo turto objektų rinkos vertės perskaičiavimą ir išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, nes reikalavimai dėl 8 400 Lt, 1007,24 Lt kompensacijų priteisimo atmesti. Į nurodytą atsakovei priteistiną sumą įskaičiuotos apeliantės skunde nurodytos sumos 250 Lt ir 180 Lt (250+180=430).Ši apeliantei priteistina suma buvo įvertinta, atliekant ieškovei ir atsakovei priteistinų sumų įskaitymą. Todėl šioje dalyje apeliantės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovės apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.). Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi(atstovavimo) išlaidos 173,77 EUR, kurios yra realios, atitinka Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio patvirtintus dydžius (CPK 93 str.1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės T. L. D. 173,77 EUR(vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus ir 77 ct) ieškovei J. G. T. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.