Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, susituokęs, bedarbis, gyvenamąją vietą nurodantis (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas administracinių teisės pažeidimų, numatytų iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, 124² straipsnio 1 dalyje ir administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, galiojančio nuo 2017 m. sausio 1 d., (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. 2015 m. liepos 12 d. 2.40 val., vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kupiškio mieste, išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. sukdamas į dešinę, nerodė įspėjamojo posūkio signalo, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir sukdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. į kairę pusę, taip pat nerodė įspėjamojo posūkio signalo. Toliau vairuodamas automobilį Kupiškio miesto (duomenys neskelbtini) gatve nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir padidinęs greitį iš (duomenys neskelbtini) gatvės įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš (duomenys neskelbtini) gatvės išvažiavo į kelią (duomenys neskelbtini), nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, išjungė automobilio galines šviesas ir persekiojamas policijos pareigūnų dideliu greičiu, apie 160-170 km/h, viduriu kelio važiuojamosios dalies bei išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, važiavo keliu (duomenys neskelbtini) iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) kaimu. Be įspėjamųjų posūkio signalų sankryžoje nusuko link (duomenys neskelbtini) kaimo, dideliu greičiu pravažiavo (duomenys neskelbtini) gyvenvietę ir žvyrkeliu važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) kaimą, toliau persekiojamas policijos pareigūnų, privažiavo sankryžą su keliu (duomenys neskelbtini), sulėtinęs važiavimo greitį, važiuojamųjų dalių sankirtoje darydamas apsisukimo manevrą sustojo prieš skersai kelio važiuojamosios dalies išvažiavusį policijos automobilį. Pamatęs einantį link jo vairuojamo automobilio pareigūną, kuris išlipo iš policijos automobilio priekinės keleivio sėdynės, pradėjo važiuoti atbuline eiga, pareigūnui grįžus į tarnybinį automobilį, staiga pradėjo važiuoti į priekį ir, baiginėdamas apsisukimo manevrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė stovinčio tarnybinio automobilio ŠKODA YETI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinę dalį, dėl apgadinimo padarydamas 945,87 Eur žalą. Po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino pro (duomenys neskelbtini) kaimą link (duomenys neskelbtini) kaimo. Persekiojamas policijos pareigūnų dideliu greičiu privažiavo iki sankryžos su keliu (duomenys neskelbtini), norėdamas sankryžoje pasukti į kairę pusę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir, nuvažiavęs nuo kelio, ne tam skirtoje vietoje, per javų lauką, per pievą bandė pasišalinti, įvažiavęs į suartą lauką, palikęs automobilį, pasišalino. Šiais veiksmais S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 82.2., 94, 99, 101, 117, 119, 127, 219.1, 16, 124 punktuose nurodytus reikalavimus.

S. K. teismo posėdyje kaltės nepripažino, paaiškino, jog tą 2017 m. liepos 11 d. automobiliu AUDI A6 buvo atvažiavęs į Kupiškį, lankėsi kapuose, o vakare automobilį pastatė motinos kieme (duomenys neskelbtini), paprašė brolio G. G., kad šis automobilį kitą rytą nuvairuotų pas meistrą. Taip pat brolio paprašė, kad šis jį vakare parvežtų į Vilnių. Brolis sutiko. Abu brolio vairuojamu automobiliu į Vilnių išvažiavo apie 23 valandą, jis jį ten paleido, tačiau grįžęs į namus pastebėjo, jog neturi rankinės, kurioje buvo telefonas. Kadangi yra saugomas valstybės dėl liudijimo kitoje byloje, jam būtinai reikėjo pasiimti telefoną, todėl išėjęs į kiemą susistabdė pro šalį važiavusį asmenį, paprašė, kad šis nuvežtų į Kupiškį, susitarė, kad sumokės 80 eurų. Skambinti išvykusiam į Kupiškį broliui nebandė, nes atmintinai nežinojo brolio telefono, o jo paties telefonas buvo išsikrovęs. Pinigų pasiėmė iš žmonos bei su tuo vyriškiu nuvažiavo pas brolį į Kupiškį, iš jo pasiėmė rankinę bei grįžo atgal į Vilnių. Prieš išvažiuojant iš Kupiškio jis dar jį pavežusiam asmeniui aprodė Kupiškio marias, būdamas kitoje marių pusėje paskambino motinai, o Vilniuje buvo apie 4.30 val. ar 5 val. Kada jam paskambino motina ir pasakė, kad iš kiemo pavogtas automobilis, pasakyti negalėjo. Dėl automobilio vagystės iš kiemo parašė policijai pareiškimą, tyrėjai papasakojo aplinkybes, tačiau apie tai, kad naktį buvo grįžęs į Kupiškį apklausose neminėjo, nes jo neklausė. Neigia padaręs jam inkriminuojamus pažeidimus, jų nedarė, tuo labiau, jog dėl savo sveikatos būklės jis ir negalėjo pabėgti nuo policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas policijos pareigūnas J. J. 2016 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje parodė, jog 2016 m. liepos 11-12 d. naktį, apie 2.30 val. dirbdami su kolega R. T. pamatė iš degalinės „V.“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, į (duomenys neskelbtini) gatvę išvažiuoja automobilis „Audi“, kurio vairuotojas neparodė dešinio posūkio signalo, šis automobilis suka į (duomenys neskelbtini) gatvę taip pat nerodydamas posūkio signalo. Nusprendę automobilį „Audi“ sustabdyti pradėjo vytis su įjungtais švyturėliais, tačiau automobilio vairuotojas padidino greitį. Jie pradėjo vytis, R. T. per garsiakalbį reikalavo automobilio „Audi“ vairuotojo sustoti, tačiau vairuotojas nereagavo. Važiuodami paskui matė, kaip automobilis „Audi“ nerodydamas posūkio signalo pasuka į (duomenys neskelbtini) gatvę, vėliau – į kelią (duomenys neskelbtini), išjungia šviesas ir važiuoja toliau. Taip persekiojo automobilį „Audi“ iki (duomenys neskelbtini) kaimo, matė, kaip jis nusuko link (duomenys neskelbtini) kaimo ir nuvažiavo dideliu greičiu. Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų automobilio „Audi“ vairuotojas buvo prilėtinęs greitį, jie jį prisivijo bei pradėjo lygiagrečiai važiuoti šalia automobilio AUDI bei apšvietę vairuotoją švyturėlyje esančiu žibintu matė vairuotoją ir jo veido bruožus. Tarp jų automobilių buvo apie 2 m atstumas. Be vairuotojo automobilyje daugiau nieko nebuvo. Matė, kad vairuotojas yra užsidėjęs kepurę su snapeliu, buvo apie 50 metų amžiaus, kepurės snapelis buvo labai pakeltas į viršų, todėl matėsi, kad asmuo praplikęs (teismo posėdyje nurodė, jog tai buvo byloje dalyvaujantis S. K.). Toliau važiuojant „Audi“ vairuotojas vėl pradėjo didinti greitį, privažiavus prie kelio (duomenys neskelbtini), užvažiavęs ant kelio „Audi“ bandė sukti link (duomenys neskelbtini), bandė apsisukti. Tada jis, J. J., policijos tarnybinį automobilį pastatė skersai kelio, kad „Audi“ vairuotojas nepravažiuotų. Kadangi neužteko vietos, „Audi“ sustojo. Iš automobilio išlipus R. T. ir pradėjus eiti link automobilio „Audi“, šis pradėjo važiuoti atgal, apsisuko ir pradėdamas važiuoti dešine priekine puse trenkėsi į policijos tarnybinio automobilio dešinę galinę dalį bei pravažiavęs nuvažiavo tuo pačiu keliu į (duomenys neskelbtini) k. Jie važiuodami paskui matė, kaip privažiavęs kelią (duomenys neskelbtini) „Audi“ vairuotojas bandė sukti link (duomenys neskelbtini) pusės, bet nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo sankryžos į javų lauką. Jie nenorėdami sugadinti policijos tarnybinio automobilio paliko jį ant kelio ir pradėjo sekti automobilio ‚Audi‘ pėdsakais. Automobilį „Audi“ rado paliktą už 500 metrų apartoje dirvoje. Bandė dar sekti žmogaus pėdsakais likusiais arimuose, bet pėdsakai baigėsi žolėje, buvo tamsus paros metas ir nebesimatė, kur pasišalino vairuotojas. Parodė, jog tą naktį buvo apsiniaukę, tamsi naktis, neseniai paliję (1 t. 98-101 b. l.).

Teismo posėdyje 2016 m. gegužės 25 d. kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas R. T. parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytojas J. J., taip pat teismo posėdyje patvirtino, jog byloje dalyvaujantis S. K. yra tą naktį automobilį AUDI vairavęs asmuo (1 t. 98-101 b. l.).

Liudytoja R. K., S. K. sutuoktinė, 2016 m. spalio 5 d. teismo posėdyje parodė, kad jos vyras 2015 m. liepos 11 d. išvažiavo į Kupiškį, o grįžęs 2015 m. liepos 12 d. apie 1.30 val. pasakė, jog paliko dokumentus brolio automobilyje, ji jam padavė 7 eurus už taksi iki namų ir 80 eurų sumokėti žmogui, kuris vyrą vežė į Kupiškį. Vyras į namus grįžo jau paryčiais, sakė, kad jam paskambinusi motina pranešė, kad yra pavogtas jų automobilis. (2 t. 8-10 b. l.).

Liudytojas A. L. 2016 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje parodė, jog 2015 m. liepos mėnesį, naktį, paprašytas nepažįstamo asmens, už 80 eurų nuvežė jį nuvežė iš Vilniaus į Kupiškį ir atgal. Vyriškis jį sustabdė apie 2 valandą nakties, paprašė, jis sutiko, į Vilnių sugrįžo apie 5 valandą ryto (2 t. 34-35 b. l.).

Liudytojas G. G. parodė, jog 2015 m. liepos 11-12 d. naktį, kada Kupiškio rajone buvo švenčiama flokloro šventė, paprašytas brolio S. K. jį vežė į Vilniaus miestą. Brolis jo parvežti paprašė dieną, paskambinęs jam telefonu. Parodė, jog iš Kupiškio išvažiavo apie 23 – 23.30 val., brolį paleidęs Vilniuje, grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nuėjo į lauko tualetą, iš jo grįžęs kieme rado savo brolį S. K., kuris pasakė, kad paliko rankinę jo automobilyje. Pasiėmęs rankinę, brolis išvažiavo į Vilnių. Pats jis važiuodamas iš Vilniaus nesidairė ir nematė, kad ant galinės sėdynės automobilyje yra brolio rankinė. Pareigūnams apie tai, kad brolis S. K. tą 2015 m. liepos 11-12 d. naktį buvo grįžęs į jo namus, nesakė, nes niekas jo neklausė. Posėdyje nurodė, jog jo telefono Nr. yra (duomenys neskelbtini), motinos Nr. – (duomenys neskelbtini).

Iš pažymos (1 t. 41 b. l.) matyti, jog automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso S. K.. Iš fotolentelių (1 t. 44-48 b. l.) matyti, jog automobiliui SKODA YETI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rasti apgadinimai dešinės pusės galinėje dalyje, ant bamperio ir sparno, automobilis AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rastas laukuose, jam apgadintos dešinės pusės priekinės ir galinės durelės. Iš J. J. paaiškinimo (1 t. 50-52 b. l.) matyti, jog po to, kai grįžo į komisariatą, policijos pareigūnai J. J. ir R. T. iš duomenų bazių nustatė, kad automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso S. K., gyventojų registre patikrinę esančią S. K. nuotrauką, padarė išvadą, jog tai tas pats automobilį vairavęs asmuo. Iš Įregistruojamų įvykių registro (1 t. 53 b. l.) matyti, jog apie automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę, S. K. pranešė 201507-12 10.15 val. Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolų (1 t. 60-62, 67-69 b. l.) matyti, jog R. T. ir M. J. kaip asmenį, vairavusį AUDI A6, atpažino S. K.. Iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (S. K.) išklotinės ( 1 t. 71-73 b. l.), UAB „Bitė Lietuva“ (2 t. 80 b. l.) matyti, jog abonentas 2015-07-11 23.26 val. (išeinanti SMS), 2015-07-12 03.16 val. (išeinantis skambutis), 2015-07-12 03.24 val. (įeinantis skambutis), 2015-07-12 03.52 val. (įeinantis skambutis) jungėsi prie Kupiškio rajone esančio judriojo ryšio tiekimo operatoriaus bokšto, nuo 2015-07-12 08.22 val. (išeinantis skambutis) – prie Vilniaus mieste esančio bokšto. Iš tarnybinių pranešimų (1 t. 75-76, 78-79 b. l.) matyti, jog policijos pareigūnai J. J. ir R. T. tą pačią 2015-07-12 dieną surašė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pamatymo, jo stabdymo, vijimosi aplinkybes, kurios iš esmės analogiškos pareigūnų teismo posėdyje duotiems parodymams. Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto (1 t. 82 b. l.) matyti, jog 2015-07-12 4.30 val. iš Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) teritorijos į saugojimo aikštelę pristatytas automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš eksperimento atlikimo protokolo (1 t. 110-113), asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolų (1 t. 114-119, 120-125 b.l.) matyti, jog eksperimento metu tamsiu paros metu naudojant policijos tarnybinį automobilį SKODA YETI ir automobilį AUDI A6, eksperimente dalyvavę asmenys, sėdėję automobilyje SKODA YETI, nutolusiame nuo automobilio AUDI A6 per 2 m nuo priekio ir po to 2 m nuo šono, apšvietus švyturėlyje esančiu žibintu automobilio AUDI A6 vairo sėdėjusį asmenį, iš nuotraukų vėliau jį atpažino.

Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38926-15 medžiagos matyti, jog 2015-07-12 Panevėžio apskrities VPK pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2015-07-12 apie 3 val. pastebėtos vagystės iš AB „Ž. p.“ automobilio MAN, stovėjusio (duomenys neskelbtini). Šioje byloje 2015-07-20 kaip įtariamasis dėl vagystės apklaustas S. K. parodė, jog 2015-07-12 apie 1 val. ar 1.30 val. automobilį AUDI A6 pastatė motinos kieme bei kartu su broliu G. G. išvažiavo į Vilnių, o ryte apie 5 val. jam į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinusi motina pasakė, kad yra atvykę policijos pareigūnai, kurie teigė, jog rado jam priklausantį automobilį; pats jis tuo metu buvo Vilniuje ir niekam nebuvo davęs automobilio.

Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40536-15 medžiagos matyti, jog 2015-07-20 Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK pagal S. K. pareiškimą dėl 2015 m. liepos 12 d. naktį iš motinai P. G. priklausančio kiemo pavogto automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Byloje yra S. K. 2015-07-13 rašytas pareiškimas, kad automobilį AUDI A6 motinos kieme paliko 2015-07-11 apie 22 val., o 2015-07-12 apie 5 val. paskambinusi motina jam pasakė, jog automobilis rastas kažkokioje vietoje. Apklausus S. K. kaip liudytoją 2015-07-20, jis teigė, jog automobilį motinos kieme pastatė 2015-07-12 apie 1 val., brolis G. G. jį išvežė į Vilnių; S. K. taip pat parodė, jog prieš išvažiuodamas paskambino motinai ir pasakė, kad užsirakintų duris, nes jis išvažiuoja į Vilnių. Brolis jį paleido Vilniuje, prie parduotuvės „N.“, jis grįžo į namus, o apie 5 val. ryto paskambinusi motina pasakė, kad yra atvažiavę policijos pareigūnai dėl kažkur rasto jo automobilio.

Byloje ištirtų įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, jog S. K. 2015 m. liepos 12 d. apie 2.40 val. Kupiškyje, vairuodamas automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. sukdamas į dešinę, nerodė įspėjamojo posūkio signalo, vėliau – iš (duomenys neskelbtini) gatvės sukdamas į (duomenys neskelbtini) gatvę taip pat nerodė įspėjamojo posūkio signalo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 82.2. punkte nurodytą reikalavimą, įpareigojantį vairuotoją prieš sukant į dešinę ar į kairę įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, šiais veiksmais padarė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Policijos pareigūnams J. J. ir R. T. švyturėliais ir garsiniu pranešimu nurodžius sustabdyti vairuojamą automobilį, S. K. nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui, tuo nesilaikydamas KET 16 punkto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę stabdant policijos pareigūnui bei padarydamas nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio ANK 426 straipsnio 5 dalį. Padidinęs važiavimo greitį, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, išjungęs automobilio galines šviesas, manevruodamas per visą važiuojamąją dalį važiavo iki sankryžos su keliu (duomenys neskelbtini) bei važiuojamųjų dalių sankirtoje darydamas apsisukimo manevrą S. K. sustojo prieš skersai kelio važiuojamosios dalies išvažiavusį policijos automobilį, tuo paeiliui padarydamas kelis KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui (KET 94 punkte nurodytą reikalavimą, įpareigojantį tamsiuoju paros metu važiuoti keliais su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis, 99 punkte, 117 punkte, 119 punkte nurodytus reikalavimus, draudžiančius eismą kairėje kelio pusėje transporto priemonės judėjimo kryptimi, jeigu nėra būtinybės, važiuoti toliau nuo važiuojamosios dalies, ne savo juostoje, 127 punkte nurodytą draudimą viršyti leistiną greitį) ir padarė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pamatęs einantį link jo vairuojamo automobilio pareigūną, kuris išlipo iš policijos automobilio priekinės keleivio sėdynės, S. K. pradėjo važiuoti atbuline eiga, pareigūnui grįžus į tarnybinį automobilį, staiga pradėjo važiuoti į priekį ir, baiginėdamas apsisukimo manevrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir kliudė stovinčio tarnybinio automobilio ŠKODA YETI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinę dalį, tuo pažeisdamas KET 101 punkto reikalavimą važiuoti tik įsitikinus, kad tai daryti saugu, taip padarė nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą (perkvalifikuotą iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies). Dėl kitos transporto priemonės apgadinimo padaręs 945,87 Eur žalą, S. K. po eismo įvykio eismo įvykio vietoje nesustojo ir iš jos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219.1 punkto reikalavimą, įpareigojantį eismo dalyvį nedelsiant sustoti po eismo įvykio, tuo padarė nuo 2017 m. sausio 2 d. galiojančio ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą (perkvalifikuota iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies). Persekiojamas policijos pareigūnų, S. K. dideliu greičiu privažiavo iki sankryžos su keliu (duomenys neskelbtini), norėdamas sankryžoje pasukti į kairę pusę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio bei nuvažiavo nuo kelio, tuo pažeisdamas KET 127 punktą bei ne tam skirtoje vietoje, per javų lauką, per pievą bandė pasišalinti, tuo pažeisdamas KET 124 punktą bei padarė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą. Teismas atmeta S. K. parodymus, jog jis šių pažeidimų nedarė, nes tuo metu buvo Vilniuje, ir juos vertina kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Ši S. K. nurodyta versija yra paneigta policijos pareigūnų J. J. ir R. T. parodymais, jog aiškiai matė už vairo sėdintį vyriškį, kurį vėliau pagal duomenų bazėje esančią fotonuotrauką atpažino kaip S. K., tai, kad policijos pareigūnai galėjo objektyviai atpažinti už AUDI A6 vairo sėdintį asmenį, patvirtino ir bylos proceso metu atliktas eksperimentas. Nors S. K. teigia, jog nesupranta, kaip policijos pareigūnai galėjo matyti praplikusį asmenį, jei jis dėvėjo kepurėlę su snapeliu, pridėjo ir nuotraukas, kuriose jis yra su kepurėle (1 t. 172 b. l.), tačiau teismas pažymi, jog pats S. K. pripažįsta, kad panašią kepurę, apie kurią kalbėjo policijos pareigūnai, turi, apklausoje nurodė, jog tą kepurę pareigūnai galėjo matyti degalinėje, kai pylėsi kurą, kepurė matoma ir jo pateiktose nuotraukose, ją jis buvo atsinešęs ir į teismo posėdį, kas tik patvirtina, jog galėjo tą naktį, kai vairavo, S. K. nešioti tą kepurę, o tai, kad matė pliktelėjusį vyriškį, tai yra vertinamasis dalykas. Tose nuotraukose (1 t. 172 b.l.), kuriose S. K. dėvi kepurę, atsižvelgus, kad jis yra šviesių plaukų, buvo apšviestas dirbtinę šviesą skleidžiančio žibinto, iš tiesų gali susidaryti įspūdis, jog jis yra praplikęs. Teismas taip pat atmeta S. K. teiginius, kad jis dėl sveikatos būklės negalėtų pabėgti nuo policijos pareigūnų, pridėjo ir rašytinius įrodymus, kad yra patyręs traumą buityje (nukritęs iš aukščio, lūžo, kiek galima suprasti iš įrašų, stuburo X slankstelis) (1 t. 173 b. l.), jam yra diagnozuota kelio sąnario artrozė (1 t. 182 b. l.), tačiau tai nepaneigia tos aplinkybės, jog jis galėjo būti policijos pareigūnų vietoje bei palikęs automobilį AUDI A6 laukuose pasišalinti. Visų pirma, pati nugaros trauma nekliudo S. K. judėti (diagnozė dėl kelio artrozės yra 2016-07-01), visų antra, pasak pareigūnų, automobilis AUDI A6 laukuose nuvažiavo apie 500 m, kuriuos pareigūnai įveikė pėsčiomis, nenorėdami sugadinti savo tarnybinio automobilio. Per tą laiką, kol pareigūnai bėgo iki AUDI A6 automobilio, S. K., atsižvelgus, kad buvo tamsus paros metas, ne tik galėjo išlipti iš automobilio, bet ir pasislėpti taip, kad jo pareigūnai neberado. Kita vertus, tai, kad S. K. teisės pažeidimo padarymo metu buvo Kupiškio rajone, patvirtina ir tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek ir ikiteisminio tyrimo bylose, kuriose buvo tiriama kuro vagystė iš AB „Ž. p.“ automobilio ir automobilio AUDI A6 vagystė pagal paties S. K. pareiškimą. Iš šių išklotinių yra nustatyta, jog telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi S. K., 2015-07-12 03.16 val. skambino (išeinantis skambutis) kitam abonentui, Nr. (duomenys neskelbtini) (jo mama), su šiuo abonentu kalbėjo 76 sekundes, vėliau tas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-07-12 03.24 val. ir 03.52 val. skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (S. K.), atitinkamai kalbėjo 85 ir 87 sekundes. Tai yra šie įrodymai paneigia S. K. parodymus, jog jo telefonas, kai jis buvo Vilniuje ir pastebėjo, kad neturi rankinės, buvo išsikrovęs. Nes kitaip būtų sunku paaiškinti, kodėl broliui išsivežus rankinę reikėjo važiuoti 160 km į Kupiškį ir atgal, jeigu būtų užtekę paprasčiausiai paskambinti, kol brolis buvo netoli Vilniaus, ir pasakyti, kad šis turi jo telefoną (pasak G. G., jam grįžus į namus, už kelių minučių atvyko ir S. K., kas patvirtina, logiškai mąstant, jog jie turėjo važiuoti vienas paskui kitą 10-20 km atstumu). S. K., toliau modeliuodamas savo parodymus apie išklotinėje fiksuotus skambučius, pradėjo sakyti, jog nors telefonas buvo išsikrovęs, jis kažkuriuo metu pyptelėjo (neįmanoma, kad pyptelėjimai truko kaskart ilgiau nei po minutę), o paskutiniame posėdyje, nustačius, kad jo skambučiai jungėsi bokšte, esančiame Kupiškio rajone (duomenys neskelbtini) kaime (netoli tos vietos, kur buvo paliktas jo automobilis), S. K. pradėjo teigti, kad dar jį atvežusiam A. L. aprodė Kupiškio tvenkinį (marias), su juo buvo ir kitoje tvenkinio pusėje, iš kur skambino motinai, kaip savo parodymais ir priartindamas skambutį prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Nekalbant apie tai, kad tie skambučių susijungimai paneigia ir paties S. K. teismo posėdyje nurodytą tos nakties įvykių eigą, susijusią su skambučiais (pasakęs, kad išsikrovė telefonas, nurodė, jog grįžęs į namus Vilniuje apie 3 val. skambino motinai, po to ši skambino, kai atvyko pareigūnai, ir iš tiesų, skambutis iš S. K. motinos abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) yra fiksuotas 2015-07-12 03.16 val., tačiau iš S. K. telefono skambinta Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančio bokšto jungimosi teritorijoje. Tikėtina, kad po to, kai S. K. pasprukęs nuo policijos pareigūnų, visų pirma, ką padarė, tai paskambino motinai P. G., o ši, atitinkamai 2015-07-12 03.24 val. ir 03.52 val. skambindama S. K., informavo apie į kiemą atvykusius policijos pareigūnus ar pateikė kitą informaciją. Teismas nematė prasmės apklausti šios liudytojos P. G., atsižvelgus į tą aplinkybę, jog ji yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens artimasis giminaitis, garbaus amžiaus (apklausta ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40536-15 dėl automobilio vagystės 2015 m. liepos 9 d. nurodė, kad gimusi (duomenys neskelbtini)), o nei pats S. K., nei jo atstovas advokatas S. Lukauskas to neprašė. Kita vertus, ji minėtame ikiteisminiame tyrime apklausta 2015-07-15, tai yra praėjus po įvykio 3 dienoms (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-40536-15 9-10 b. l.), parodė, jog tą 2015-07-11 apie 21 val. nuėjo miegoti ir buvo pažadinta kitos dienos rytą apie 4 val. į namus atvykusių policijos pareigūnų, kurie klausė, kur yra jos sūnus S. K., sakė, kad yra rastas jo automobilis. Po to ji pati paskambinusi savo sūnui ir pasakiusi, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau apie tai, kad jai sūnus skambino 3.16 val. ir su ja kalbėjo 76 sek., liudytoja neminėjo. Bet tai nėra lemiamas veiksnys atmetant S. K. parodymus ir vertinant juos kaip siekimą išvengti atsakomybės. Kaip matyti iš teismui pateiktų ikiteisminio tyrimų Nr. 01-1-40536-15 ir 01-1-38926-15, juose S. K. buvo apklausiamas ir kaip liudytojas (nukentėjęs nuo automobilio vagystės), ir kaip įtariamasis (dėl kuro vagystės iš AB „Ž. p.“), tačiau nei vienos apklausos metu jis nenurodė, jog tą 2015-07-12, kada buvo padaryta vagystė iš AB „Ž. p.“ ir, pasak S. K., jo automobilio vagystė, kad buvo tą naktį dar grįžęs į Kupiškį. Priešingai, kai buvo apklausiamas byloje dėl automobilio vagystės, jis nurodė, kad broliui paleidus jį prie „N.“ parduotuvės, jis grįžo į namus ir ten buvo, kol apie 5 valandą nepaskambino motina. Tai yra S. K., apklausiant jį šiose bylose iškart po aptariamų įvykių, nenurodė, kad buvo sugrįžęs tą naktį į Kupiškį. To nenurodė ir apklausiamas kaip liudytojas G. G.. Teismo neįtikino nei S. K., nei G. G. paaiškinimai, kad jų niekas apklausų metu neklausė ir jie nematė būtinybės patys to pasakoti, nes paprastai apklausiamas žmogus nurodo visas aplinkybes, o kaip ir minėta, S. K. savo parodymais net ir neigė apskritai kur išvažiavęs iš Vilniaus. Visa situacija pasikeitė, kada ikiteisminio tyrimo metu buvo išreikalautos S. K. išklotinės ir paaiškėjo, jog jo telefonas ne vieną kartą jungėsi Kupiškio rajone esančiame jo telefoną aptarnaujančio operatoriaus bokšte. Nuo to momento S. K. pradėjo savo parodymuose nurodinėti aplinkybes, siekdamas bet kokia kaina paneigti objektyvius įrodymus, patvirtinančius teisės pažeidimų padarymo naktį jį buvus Kupiškio rajone, tuo pačiu, važinėjus jam priklausančiu automobiliu AUDI A6. Tuo pačiu pažymima, jog ir 2015 m. liepos mėnesį jį apklausiant kaip liudytoją, jo policijai rašytame pareiškime, apklausiant kaip įtariamąjį skirtingai nurodomas laikas, kada paliko automobilį AUDI A6 motinos kieme – vieną kartą nurodo, jog 2015-07-11 apie 22 val. (pareiškime dėl vagystės), kitą kartą – 2015-07-12 apie 1 val. – 1.30 val. (apklausus kaip liudytoją ir tą pačią dieną kaip įtariamąjį). Tai, kad pareiškimą rašė kitą dieną po įvykių, apklausinėjamas buvo nepraėjus ir 10 dienų, tokie esantys prieštaravimai vertinami tik kaip jo nenuoširdumas ir siekis nuslėpti tam tikras aplinkybes, o ne atsitiktinumas. Atsižvelgus į tai, jog objektyviai yra nustatyta, kad S. K. 2015 m. liepos 11 – 12 d. naktį, ne vėliau kaip iki 4 valandos, buvo Kupiškio rajone, teismas atmeta kaip liudytojų G. G., R. K., A. L. parodymus apie S. K. keliones tą naktį iš Kupiškio į Vilnių G. G. vairuojamu automobiliu, iš Vilniaus į Kupiškį ir vėl atgal A. L. vairuojamu automobiliu bei laiko juos tik kaip siekimą padėti S. K. išvengti atsakomybės. Tuo labiau, jog G. G. yra S. K. brolis, R. K. – sutuoktinė, jų suinteresuotumas ganėtinai suprantamas, o A. L. byloje surastas ir apklaustas S. K. iniciatyva ir galėjo teigti tai, ką šis norėjo, kad teigtų. S. K. paaiškinimai, jog A. L. iki tos nakties nepažinojo, susipažino, kai susistabdęs naktį paprašė nuvežti į Kupiškį, o vėliau susirado pagal telefono numerį, kurį užsirašė jį parvežus į namus, nes, pasak G. G., galvojo, kad gyvenime privers, nelabai realūs ir įtikinami.

Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į S. K. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę (baustas administracine tvarka, už KET pažeidimus nuo 2001-06-20 baustas 15 kartų (1 t. 21-32 b. l.), teistas (1 t. 33-38 b. l.), bedarbis, susituokęs, nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jam už teisės pažeidimus skiriama bauda, baudos dydis nustatomas sankcijos vidurkio ribose. Kadangi už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo ir ANK 426 straipsnio 2 ir 5 dalyje numatytų nusižengimų padarymą yra numatyta ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas (pagal naująjį ANK – administracinio poveikio priemonė), teismas taiko ir šią administracinio poveikio priemonę, poveikio priemonės terminą nustato taip pat sankcijos vidurkio ribose. Nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Administracinių nusižengimo kodekso 635 – 637 straipsniais, teismas

nutaria:

pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį bei paskirti 70 Eur (septyniasdešimties eurų) baudą;pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnio 5 dalį ir paskirti 1050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 m. (ketveriems metams);pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį bei paskirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams; pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 417 straipsnio 8 dalį bei paskirti 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą;pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnio 2 dalį ir paskirti 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą teisės atėmimą 2 m. (dvejiems metams);pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį bei paskirti 9 Eur (devynių eurų) baudą.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 38 straipsniu, nuobaudas subendrinti ir S. K. paskirti 1050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 m. (ketveriems metams).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Kupiškio rajono apylinkės teismą.