Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-284-888/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-05
Bylos Nr.: 1A-284-888/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-52511-2017-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas, Laima Šeputienė
Nuteistasis: A. B., M. Z., R. R., K. N.
Advokatai: Ramūnas Gudašius, Kęstutis Dobilas, Auksanas Čiupaila

Kategorijos

1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-888/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52511-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2.; 1.2.23.2.1.; 1.2.23.2.2.; 2.4.6.1; 2.4.7;

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudži amųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Urtei Piluckei, Aidai Gaučienei, Vidai Butiškienei,dalyvaujant prokurorei Linai Bingelienei,nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui,nuteistajam M. Z., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,nuteistajai R. R., jos gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,nuteistojo K. N. gynėjui advokatui Auksanui Čiupailai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato Ramūno Gudašiaus, nuteistojo K. N., nuteistosios R. R., nuteistojo M. Z. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Z. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje dalyje, padarymą paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 (ketverių) metų, 9 (devynerių) metų ir 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės subendrintos su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta 7 (septynerių) metų 1 (vieno) mėnesio 4 (keturių) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios – 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių: iš 7 (septynerių) metų 1 (vieno) mėnesio 4 (keturių) laisvės atėmimo bausmės pridedant 3 (tris) metus laisvės atėmimo, iš 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, iš 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bei paskirta galutinė subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtą 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę įskaityta kaltinamojo atlikta laisvės atėmimo bausmė nuosprendžio įsiteisėjimo dienai pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendį.

K. N. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonerių) metų ir 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės subendrintos prie griežtesnės – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 1 (vienerius) metus švelnesnės 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bei paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą galutinę 9 (devynerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę įskaitytas kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. kovo 28 d.

A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę įskaitytas kaltinamojo laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2017 m. spalio 11 d. išbūtas laikas.

R. R. (ankstesnės pavardės – B., M.), pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės – 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 1 (vienerius) metus švelnesnės 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės, bei paskirta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą 9 (devynerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę įskaitytas kaltinamosios laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 22 d.

G. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tačiau šio asmens atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas ir jo apeliacinio skundo negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. Z., nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, o K. N., A. B., G. K. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje ir kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą platinti įgijo, laikė, gabeno ir platino narkotinę medžiagą heroiną. M. Z. organizavo narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą, o būtent: ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 7 d. parengė nusikalstamos veikos planą ir jam vadovavo. Vykdant parengtą nusikalstamos veikos planą, nusikaltimo organizatorius M. Z. nurodė bendrininkui K. N. neteisėtai įgyti nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino, jį tolimesniam platinimui nugabenti iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestą, ten narkotines medžiagas perduoti kartu veikiančiam bendrininkui A. B., kad šis paketą su narkotinėmis medžiagomis – heroinu, kartu su sportiniais bateliais ir dėže nugabentų į bendrai veikiančiam G. K. priklausančias batų dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), kur bendrininkas G. K. turėjo bendrininko A. B. perduoto sportinio batelio pade paslėpti paketą su narkotinėmis medžiagomis – heroinu, po ko bendrininkas A. B. iš G. K. paimtus sportinius batelius su jų pade paslėptomis narkotinėmis medžiagomis turėjo perduoti tiesiogiai ar per kitus asmenis į pataisos namus, adresu (duomenys neskelbtini), nusikaltimo organizatoriui M. Z.. Vykdant nusikaltimo organizatoriaus M. Z. parengtą nusikalstamos veikos planą, bendrininkas K. N. 2017 m. spalio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 7 d., (duomenys neskelbtini) mieste iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo iš viso 6,671 g sveriantį folijos paketą su jame esančia rudos spalvos medžiaga, kurioje narkotinės medžiagos – heroino bendras kiekis 0,171 g, po ko šias neteisėtai įgytas narkotines medžiagas tolimesniam platinimui perdavė kartu veikiančiam nenustatytam asmeniui, jam nurodydamas įgytas narkotines medžiagas tolimesniam platinimui nugabenti iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestą, ši nenustatytas asmuo 2017 m. spalio 7 d. nugabeno šias narkotines medžiagas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku jas perdavė kartu veikiančiam bendrininkui A. B.. Vykdydamas nusikaltimo organizatoriaus kaltinamojo M. Z. parengtą nusikalstamos veikos planą, toliau A. B. 2017 m. spalio 7 d. Kauno mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, iš bendrininko K. N. draugo, nenustatyto asmens, įgijo iš viso 6,671 g sveriantį folijos paketą su jame esančia rudos spalvos medžiaga, kurioje narkotinės medžiagos – heroino bendras kiekis 0,171 g, jas laikė nenustatytoje vietoje, bei 2017 m. spalio 10 d. apie 11.25 val. automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno pagal išankstinį tarpusavio susitarimą į bendrininko G. K. batų dirbtuves, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. batų dėžę su joje esančiais sportiniais bateliais „Cropp“, bei joje įdėtu 6,671 g sveriančiu folijos paketu su jame esančia rudos spalvos medžiaga, kurioje narkotinės medžiagos – heroino bendras kiekis 0,171 g, bei perdavė bendrininkui G. K., kad jis sportinio batelio pade paslėptų paketą su narkotinėmis medžiagomis, ir atgal perduotų jam pačiam, tolimesniam narkotinės medžiagos gabenimui į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, adresu (duomenys neskelbtini), perduoti pačiam kaltinamajam M. Z. tiesiogiai ar per kitą nuteistąjį. Bendrininkas G. K., paimdamas iš bendrininko A. B. batų dėžę su joje esančiais sportiniais bateliais “Cropp“, bei joje įdėtu 6,671 g sveriančiu folijos paketu su jame esančia rudos spalvos medžiaga, kurioje narkotinės medžiagos – heroino bendras kiekis 0,171 g, įgijo 0,171 g narkotinės medžiagos heroino, sutikdamas paslėpti pateiktų batelių pade jam pateiktą narkotinę medžiagą – heroiną, su tikslu ją platinti, t. y. perduoti atgal A. B. tolesniam jos perdavimui kitiems asmenims, toliau šią narkotinę medžiagą laikė savo dirbtuvėse, tačiau savo paties, bendrininko A. B. ir nusikaltimo organizatoriaus M. Z. nusikalstamo sumanymo iki galo neįgyvendino, kadangi 2017 m. spalio 10 d. apie 11.30 val. batų dirbtuvėse, adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu neteisėtai laikomą narkotinę medžiagą – 0,171 g heroino, rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. Be to, M. Z. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, o K. N., R. R. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje bei kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą platinti įgijo, laikė, gabeno ir platino didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. M. Z. organizavo psichotropinių ir didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą, o būtent: parengė nusikalstamos veikos planą ir jam vadovavo, t. y. vykdant jo kaip organizatoriaus iš anksto, ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 13 d., parengtą nusikalstamos veikos planą, bendrininkė R. R. (ankstesnės pavardės – B., M.) iš tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje turėjo neteisėtai įgyti jo iš anksto susitartą narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, kurias turėjo perduoti bendrininkui K. N., kuriam tiesiogiai nurodė įgyti iš bendrininkės R. R. (ankstesnės pavardės – B., M.) jos neteisėtai įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas ir jas neteisėtai nugabenti jo, M. Z., sutuoktinei B. Z., kuri dėl nusikalstamos veikos padarymo išteisinta, neįrodžius dalyvavimo jos padaryme, į (duomenys neskelbtini) miestelį (duomenys neskelbtini), kuri pagal nusikaltimo organizatoriaus išankstinį sumanymą 2017 m. gruodžio 14 d., vykdama į iš anksto suplanuotą ilgalaikį pasimatymą su juo, M. Z., į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, adresu (duomenys neskelbtini), turėjo atgabenti iš bendrininko K. N. neteisėtai įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas, paslėpusi jas kūno ertmėse, ir ilgalaikio pasimatymo metu perduoti jam, M. Z.. Įgyvendinant organizatoriaus M. Z. nusikalstamos veikos padarymo planą, iki 2017 m. gruodžio 13 d. bendrininkė R. R. (ankstesnės pavardės – B., M.) iš tyrimo metu nenustatyto asmens ir nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo jo iš anksto susitartą didelį kiekį narkotinių medžiagų – 6,901 g heroino (grynas kiekis), ir psichotropinių medžiagų – 11,487 g metamfetamino (grynas kiekis), kurias ji 2017 m. gruodžio 13 d. tarp 20.55 val. ir 21.10 val. tolimesniam platinimui (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, galimai (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gatvėse, ar arti jų, perdavė bendrininkui K. N.. Vykdamas nusikaltimo organizatoriaus M. Z. nusikalstamos veikos planą, jo nurodymu bendrininkas K. N. iš bendrininkės R. R. (ankstesnės pavardės – B., M.) neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų – 6,901 g heroino (grynas kiekis), ir psichotropinių medžiagų – 11,487 g metamfetamino (grynas kiekis), tikslu platinti, ir šias medžiagas paslėpęs R. A. vairuojamame automobilyje „Audi A6 ALLROAD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po variklio dangčiu, neteisėtai gabeno tolimesniam platinimui iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestelį, (duomenys neskelbtini), kur narkotines ir psichotropines medžiagas turėjo perduoti B. Z., kuri pagal nusikaltimo organizatoriaus iš anksto parengtą planą iš K. N. įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas 2017 m. gruodžio 14 d. turėjo nugabenti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, adresu (duomenys neskelbtini), bei kūno ertmėse paslėptas narkotines ir psichotropines medžiagas ilgalaikio pasimatymo metu turėjo perduoti nusikaltimo organizatoriui M. Z., tačiau nusikaltimo organizatoriaus M. Z. nusikalstamos veikos planas iki galo nebuvo įgyvendintas, nuo jo ir kitų bendrininkų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2017 m. gruodžio 13 d. apie 21.45 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams patikrinimui sustabdžius R. A. vairuojamą automobilį „Audi A6 ALLROAD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apžiūrėjus, po variklio dangčiu buvo rastas ir paimtas K. N. paslėptas paketas su jame esančia 11,487 g psichotropine medžiaga – metamfetaminu (grynas kiekis), bei dideliu kiekiu – 6,901 g narkotinės medžiagos – heroinu (grynas kiekis).

3. Be to, M. Z. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)-ame būryje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 5 d. ryto, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti kitiems (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos ADB-FUBINACA (dėl šių psichotropinių medžiagų standartinių pavyzdžių nebuvimo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre), kurias supakuotas 11 (vienuolikoje) plastikinių paketėlių, sudėtas į vieną plastikinį paketą, įdėtą į lagaminą tarp drabužių, turėdamas tikslą platinti neteisėtai jas laikė po savo lova kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. sausio 5 d. laikotarpyje nuo 09.25 val. iki 11.50 val., atliktos kratos metu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini) būrio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metu jas surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistojo A. B. gynėjas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. vasario 6 d. nuosprendį ir priimti nuteistojo atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį arba pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. vasario 6 d. nuosprendį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neskiriant jam bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu.

1.1. Skunde nurodoma, kad kaltinimas nuteistajam buvo suformuluotas nekonkrečiai, kas pažeidė jo teisę į gynybą. Jam inkriminuota nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, su kuo sutiko ir pirmosios instancijos teismas, tuo tarpu kaltinime nurodyta, kad jis padarė baigtą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Pasak nuteistojo, nėra aišku ar jis turi gintis nuo pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką, ar nuo baigto nusikaltimo, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3, 5 punktų pažeidimai.

1.2. Apeliantų teigimu, byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų. A. B. gynėjo teigimu, baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas ir apklaustas nei vienas tiesioginis nusikalstamos veikos liudytojas, taip pat neatliktas nei vienas objektų tyrimas, kurio metu būtų rasti A. B. pėdsakai. Pasak nuteistojo gynėjo, baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys – M. Z., K. N. apklausos, paties apelianto apklausos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nepatvirtina jo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. 2017 m. spalio 10 d. kratos pas G. K. dirbtuvėse, adresu (duomenys neskelbtini), metu, radus ir paėmus narkotinę medžiagą – 0,171 g heroino, ji nebuvo susieta su A. B., t. y. ant batų dėžės, sportinių batų ir folijos su narkotine medžiaga, nebuvo rasta ir paimta rankų pėdsakų, DNR biologinių pėdsakų, mikrodalelių ir kvapo pėdsakų, priklausančių apeliantui. Taip pat nėra ir vaizdo įrašo, kuriame A. B. būtų užfiksuotas G. K. dirbtuvėse ar šalia jų.

1.3. Pasak nuteistojo gynėjo, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų E. C. (buvusi pavardė – D.) ir A. R. parodymai kelia abejonių jų tikrumu, kadangi buvo nustatyta neįtikinamų aplinkybių, esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų, reglamentuojančių asmens sulaikymą, asmens kratą, gyvenamosios patalpos kratą, įvykio vietos apžiūrą ir objektų paėmimą. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę taip pat rėmėsi 2018 m. rugpjūčio 27 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotais M. Z. pokalbiais. Nuteistojo teigimu, telefoninių pokalbių sujunginai buvo tik policijos pareigūno E. C. (buvusi pavardė – D.) asmeninis įvykio interpretavimas. Nebuvo atlikta nei A. B., nei jo brolio ar kitų kaltinamųjų balso fonoskopinė ekspertizė, iš kurių būtų galima nustatyti, kad kaltinime aprašomi pokalbiai vyko tarp A. B. ir kitų nuteistųjų. A. B. neigia bendravęs teik su G. K., tiek su kitais nuteistaisiais. Nuteistojo gynėjo teigimu, perklausius byloje esančius telefoninių pokalbių įrašus ir palyginus juos su 2018 m. rugpjūčio 27 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotais duomenimis, garso įrašai neatitiko protokole surašyto turinio, nes nenustatyta, jog buvo kalbama apie narkotinių medžiagų gabenimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Nuteistasis skunde akcentuoja telefoninį pokalbį ID 816 2017 m. spalio 1 d. 15.02 val., nurodydamas, kad M. Z. neigė, jog šiame pokalbyje užfiksuotas jo balsas, tuo tarpu A. B. neigė, kad pokalbyje dalyvavo jo brolis, įvardintas kaip „P.“, nes A. B. neturi brolio vardu „P.“, be to pokalbio metu nebuvo kalbama apie narkotinių medžiagų gabenimą.

1.4. Nuteistojo gynėjas skunde taip pat nurodo, kad liudytojas policijos pareigūnas A. R. atvykęs į įvykio vietą nesiėmė jokių veiksmų siekiant įvykio vietoje sulaikyti A. B., jeigu nuteistasis iš tiesų buvo įvykio vietoje. Pasak nuteistojo gynėjo, A. R. pažeidė BPK 92 straipsnio 4 dalies, 149 straipsnio 7 dalies, 207 straipsnio 2 dalies normų reikalavimus, nesurašė įvykio vietos apžiūros protokolo, neužtikrino specialisto dalyvavimo, tuo tarpu buvo apsiribota tik kratos protokolo surašymu, be to, kratos metu paimti daiktai nebuvo tinkamai supakuoti ir užantspauduoti. Su šiomis aplinkybėmis sutiko ir pirmosios instancijos teismas, tačiau teisino policijos pareigūnų veiksmus teigdamas, kad įvykis buvo tiriamas „karštais pėdsakais“. Anot nuteistojo gynėjo, paimta dėžė su batų pora ir folijos paketėliu tyrėjo V. Š. buvo apžiūrėta tik po trijų dienų, todėl nėra aišku kur buvo laikomi paimti objektai, kas buvo atsakingas už jų laikymą, ar medžiagos nebuvo pakeistos, nes E. C. (buvusi pavardė – D.) 2017 m. spalio 10 d. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, jog buvo rasta šviesios spalvos galimai narkotinė medžiaga, tuo tarpu 2017 m. spalio 13 d. apžiūrint paimtus objektus nurodyta, kad matosi rudos spalvos sukietėjusi medžiaga. Nuteistojo gynėjui kyla abejonė, ar buvo apžiūrėta ir ištirta ta pati medžiaga, rasta kratos metu. Skunde akcentuojama ir tai, kad liudytojas A. R. 2021 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. B. įvykio vietoje nebuvo ir jis nebuvo sulaikytas kratos metu. Anot nuteistojo gynėjo, tai patvirtina, kad A. B. nesusijęs su narkotinių medžiagų disponavimu ir kaltinime nurodytą dieną G. K. dirbtuvėse nebuvo. Nuteistojo gynėjo teigimu, A. B. buvo sulaikytas daugiau nei 20 km atstumu nuo įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), bėgdamas nuo policijos pareigūnų, kadangi buvo ieškomas dėl vengimo atlikti bausmę, bet ne dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Nuteistojo teigimu, tai, kad jis neva turėjo atvežti narkotines medžiagas G. K. yra tik liudytojo E. C. (buvusi pavardė – D.) prielaidos, nes nėra tai patvirtinančių telefoninių pokalbių įrašų ar stenogramų, ką patvirtino ir liudytoja – tyrėja E. B.. Nuteistojo gynėjo teigimu, kad dėžėje buvo narkotinės medžiagos nusprendė patys policijos pareigūnai į ją įmetę foliją. Liudytojas E. C. (buvusi pavardė – D.) paketą su narkotine medžiaga iš batų dėžės išėmė nematant G. K. ir nedalyvaujant kitiems asmenims bei atsinešė iš kito kambario, todėl tai yra BPK 145 straipsnio 4 dalies pažeidimas.

1.5. Taip pat nuteistojo gynėjas teigia, kad A. B. sulaikymo metu policijos pareigūnai naudojo elektros šoko įrenginį ir fizinį smurtą, nors teisme policijos pareigūnas E. C. (buvusi pavardė – D.) teigė, kad sulaikymo metu A. B. atžvilgiu naudojo tik kovinių imtynių veiksmus. Šias aplinkybes be nuteistojo patvirtino ir liudytoja L. M., todėl nuteistojo nuomone, akivaizdu, kad policijos pareigūnai E. C. (buvusi pavardė – D.) ir A. R. buvo priešiškai nusiteikę A. B. atžvilgiu bei šališki.

1.6. Skunde nurodoma, kad bylos medžiagoje nėra nei teisėjo nutarties, nei ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo daryti kratą L. M. bute. Nuteistojo gynėjo teigimu, mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel“ buvo policijos pareigūnų išardytas ir rastas L. M. bute, priešingai nei buvo nurodyta policijos pareigūno C. (buvusi pavardė – D.) tarnybiniame pranešime, jog šis mobiliojo ryšio telefonas rastas asmens kratos metu pas A. B., asmens kratą atliekant (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose. Kadangi mobiliojo ryšio telefonas iš tikrųjų buvo rastas L. M. bute, juo galėjo naudotis bet kuris kitas asmuo, tuo tarpu nuteistasis į telefono užrašinę neįvedė adresato pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistojo gynėjas skunde daro išvadą, kad visi aptarti byloje esantys duomenys neatitinka įrodymams keliamų – liečiamumo bei leistinumo požymių.

1.7. Be kita ko, nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad teismui padarius išvadą, jog A. B. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos įvertinus tai, kad bylos tyrimas ir nagrinėjimas vyksta ilgiau nei penkerius metus, ne dėl nuteistojo kaltės. Anot apelianto, jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, yra dirbantis, sukūrė šeimą, augina mažametį vaiką, teistumas jam yra išnykęs, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jokios materialinės naudos neturėjo, todėl jam turėtų būti skirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. N. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. vasario 6 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį arba pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. vasario 6 d. nuosprendį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas arba BK 62 straipsnio nuostatas.

2.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad visi nuteistieji baudžiamojoje byloje neigė savo kaltę, tuo pačiu paneigdami ir jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus. Nuteistojo teigimu, inkriminuojant jam 2017 m. spalio mėnesį padarytą nusikalstamą veiką, nebuvo nustatyta nei kada jis įgijo paketą su narkotine medžiaga, nei iš ko, nei kam perdavė, nei kaip paketas atsirado pas A. B., nes perdavimo veiksmas bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas. Nors teigiama, kad tas pats paketas buvo rastas pas G. K., tačiau ant šio paketo nėra jokių nuteistojo pėdsakų, pirštų antspaudų ar DNR, taigi nėra įrodymų, kad jis turėjo sąlytį su minimu paketu. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas grįsdamas jo kaltę rėmėsi elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas duomenimis, tačiau telefoninių pokalbių turinyje nėra jokių užuominų apie narkotines medžiagas ar kitas jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Anot nuteistojo, teismas rėmėsi ir liudytojo policijos pareigūno E. C. (buvusi pavardė – D.) parodymais bei surašytais protokolais, tačiau liudytojo surašytuose protokoluose dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, pateikiamos tik policijos pareigūno prielaidos, pokalbių interpretacija. Be to, nuteistasis nurodo, kad liudytojas E. C. (buvusi pavardė – D.) atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus, tačiau neatliko apklausų, nedalyvavo atliekant BPK 158 straipsnyje bei BPK 160 straipsnyje numatytų veiksmų (savo tapatybės neatskleidžiančių veiksmų atlikimas, slaptas sekimas), todėl nebuvo teisinio pagrindo jį apklausti liudytoju teisiamajame posėdyje. Nuteistojo teigimu, visos aplinkybės, kurias liudytojas E. C. (buvusi pavardė – D.) sužinojo eidamas savo tarnybines pareigas, turėjo būti išdėstytos kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, tačiau šių protokolų turinys vėliau negali būti papildytas ar išplėstas to paties pareigūno, todėl teismas negalėjo apklausti šio pareigūno kaip liudytojo ir remtis jo parodymais.

2.2. Nuteistojo teigimu, kiti nuteistieji taip pat nepripažino kaltės dėl antrosios – 2017 m. gruodžio 13 d. nusikalstamos veikos, kas paneigia ir jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Nors šiuo atveju narkotinės medžiagos buvo rastos jo vairuojamame automobilyje, tačiau vien tai, kad nusikalstamos veikos dalykas buvo rastas pas asmenį neįrodo asmens kaltės. Nuteistasis teigia, kad jo veiksmuose nėra subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės, t. y. tiesioginės tyčios. Anot nuteistojo, byloje nėra įrodyta, kad jis žinojo, jog R. R. (ankščiau – B., M.) jam perduotame pakete yra narkotinės medžiagos ir kad jis šias narkotines medžiagas turi perduoti B. Z., o ji narkotines medžiagas turi perduoti M. Z.. Nuteistojo teigimu, tiek M. Z., tiek R. R. patvirtino, kad R. R. jam perduotame pakete turėjo būti mobiliojo ryšio telefonai. Pasak nuteistojo, jis buvo įsitikinės, kad paimtame pakete yra mobiliojo ryšio telefonai. Nors liudytojas E. C. (buvusi pavardė – D.) teigė, kad vežant B. Z. į policijos komisariatą pastaroji teigė, jog nežinojo ką jai turi atvežti nuteistasis K. N., bet atvežtą paketą ji turėjo paslėpti savo lytiniuose organuose dėl ko ji įtarė, kad tai gali būti narkotinės medžiagos, tačiau B. Z. apklausos metų tokių aplinkybių nenurodė. Taip pat nuteistasis nurodo, kad policijos pareigūnas V. Š. surašė du tarnybinius pranešimus – 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2018 m. sausio 9 d., tačiau tik vėlesniame tarnybiniame pranešime nurodė, kad sulaikytame automobilyje važiavęs nuteistasis (neaišku kaip) parodė, kad rastą paketą jis gabeno M. Z. žmonai B. Z., kuri gautą paketą turėjo nugabenti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Anot nuteistojo, aplinkybė, kad B. Z. paketą su narkotinėmis medžiagoms turėjo nunešti M. Z. neįrodo, kad tokius pačius duomenis apie paketo turinį turėjo ir nuteistasis K. N..

2.3. Apeliantas skunde nurodo, kad teismui pripažinus jį kaltu, jam yra paskirta per griežta bausmė. Nuteistojo teigimu, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra daugiau turtinio, o ne smurtinio pobūdžio, jomis nebuvo sukelti padariniai, todėl tai mažina jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų pavojingumą. Pasak nuteistojo, teismas, individualizuodamas bausmę, turi atsižvelgti ne tik į neigiamai kaltininką charakterizuojančius duomenis, tačiau ir į jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – tvirtus socialinius ryšius, artimą aplinką, šeiminę padėtį, darbinius ryšius, sveikatos būklę, taip pat turi būti įvertinta ar asmens įkalinimas pasieks daugiau naudos nei padarys daugiau socialinės žalos tiek kaltinamajam, tiek jo šeimai ir kitiems asmenims. Pasak nuteistojo, jis yra dirbantis, turi legalų pajamų šaltinį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vienas augina ir išlaiko mažametį vaiką, todėl ilgas jo buvimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje neturės teigiamos įtakos jo asmenybei. Nėra duomenų, kad po jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, po kurių padarymo praėjo penkeri metai, jis būtų nusikaltęs ar jo atžvilgiu pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Nuteistojo teigimu, vien tai, kad jis buvo teistas ir jam inkriminuojamas sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymas, nepaneigia galimybės jam paskirti švelnesnę, nei inkriminuojamų veikų sankcijų bausmės minimumas, bausmę. Be kita ko, nuteistojo nuomone, baudžiamasis procesas šioje byloje trunka pernelyg ilgai, nors byla nėra nei didelės apimties nei itin sudėtinga, todėl tai dar viena aplinkybė, dėl ko jo atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 62 straipsnio nuostatos.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Z. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. vasario 6 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad ant po lova rasto lagamino nebuvo jo DNR pėdsakų, tuo tarpu kameroje gyveno devyni žmonės. Pasak nuteistojo, iš telefoninių pokalbių remtasi tik vieno policijos pareigūno išvada.

3.2. Kauno apygardos teisme 2023 m. balandžio 17 d. gautas nuteistojo M. Z. apeliacinio skundo papildymas, kuriame nurodoma, kad byloje nėra nustatytas ir apklaustas nei vienas kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos tiesioginis liudytojas bei nėra atliktas nei vienas objektų tyrimas ar gautas ekspertizės aktas, kuriame būtų nustatyta, kad yra rasti jo DNR pėdsakai. Nuteistasis skundo papildyme pabrėžia, kad A. B. nepažįsta. Taip pat apeliantas nurodo, kad ant kratos metu rasto lagamino, kuriame buvo vienuolika paketėlių su psichotropinėmis medžiagomis, paėmus biologinį pėdsaką buvo rasta liudytojo – P. G. DNR. Pasak nuteistojo, tai, kad P. G. pakavo psichotropines medžiagas jo nurodymu yra netiesa, nes jo DNR pėdsakų nerasta ant paketėlio Nr. 4 ir Nr. 2. Anot nuteistojo, kratos protokole užfiksuota, kad paketėlis buvo juodame šiukšlių maiše, kuris buvo juoduose „Puma“ šortuose, tačiau kiti lagamine buvę rūbai apžiūrėti nebuvo. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad paimta dėžė su batų pora ir paketėliu buvo apžiūrėti be specialisto, praėjus trims dienoms nuo jų radimo. Nuteistajam nėra aišku, kur buvo laikomi išimti objektai, kas buvo atsakingas už jų laikymą ir ar tai yra tos pačios, nepakeistos medžiagos. Nuteistojo teigimu, jam paskirta ilgalaikė reali laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

7. Apeliaciniame skunde nuteistoji R. R. (ankščiau – B., M.) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. vasario 6 d. nuosprendį ir priimti jos atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį arba pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. vasario 6 d. nuosprendį, jos atžvilgiu taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

4.1. Nuteistoji skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, grindė nuosprendį ne įrodymus vertindamas kaip visumą, tačiau atskirtai vieną nuo kito, išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas ją kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, rėmėsi jos pačios, nuteistojo K. N. parodymais ir policijos pareigūno E. C. (buvusi pavardė – D.) parodymais, kuriuose jis paaiškino, kad klausė telefoninių pokalbių ir juos šifravo remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, tačiau realus pokalbių turinys nebuvo vertintas. Pasak R. R., nei viename telefoninio pokalbio garso įraše neužfiksuota, kad būtų kalbama apie narkotines medžiagas, tuo tarpu garso įrašuose užfiksuoti pokalbiai tik apie mobiliojo ryšio telefonus. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį padarė išvadas paremtas tik prielaidomis, tuo tarpu apylinkės teismo nuosprendyje nėra jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę. Be to, skunde nurodoma, kad teismas nevertinęs įrodymų kaip visumos, kai kuriems įrodymams – pareigūnų parodymams, suteikė išskirtinę reikšmę kitų įrodymų kontekste.

4.2. Pasak nuteistosios, byloje nėra surinkta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Skunde nuteistoji nurodo, kad išklausius pokalbio garso įrašą ID 85679, buvo girdima kaip ji nurodo K. N., jog mato stotelėje stovinčią kriminalinę policiją. Nuteistosios teigimu, vadovaujantis logika, ji matydama, kad ją seka policijos pareigūnai, neketino daryti jokios nusikalstamos veikos susijusios su narkotinių medžiagų platinimu, nes Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu jau buvo teista už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Anot nuteistosios, jos biologiniai pėdsakai rasti tik ant paketo, jos perduoto K. N., išorės, bet ne ant viduje esančių pakuočių, todėl tai įrodo, kad ji nepakavo paketo viduje buvusių medžiagų, tuo tarpu paketą jai perdavė jos draugė G.. Anot nuteistosios, byloje nustatyta tik tai, kad ji buvo susitikusi su nuteistuoju K. N. ir jam perdavė jos draugės G. supakuotus telefonus, todėl, nuteistosios nuomone, šioje byloje jai pareikštas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas.

4.3. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas dalyje dėl jos išteisinimo būtų atmestas, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistosios teigimu, ji yra išsituokusi, viena augina nepilnametę dukrą G. M., yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai, todėl yra saistoma stipriais socialiniais ryšiais.

8. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais motyvais, tuo tarpu prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. B. gynėjo advokato Ramūno Gudašiaus, nuteistųjų K. N., M. Z., R. R. apeliaciniai skundai atmestini.

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visų apeliantų skundų turiniu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra skundžiamas plačiausiu aspektu, t. y. nuteistieji ginčija savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat nesutinka tiek su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, tiek su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis.

11. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą byloje, įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių visumos vertinimu, vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas yra kompetentingas spręsti, kurie iš byloje suriktų duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, bei jais remiantis daro išvadas, taip pat vertina, ar surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmeniui inkriminuojama veika, turi visus tam tikros nusikalstamos veikos sudėties požymius. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra išdėstęs atvejus, kas laikytina esminiais BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimais, t. y. kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-193-648/2022, 2K-187-976/2023).

13. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu, apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais bei patikrinusi baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nuteistojo M. Z. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje, nuteistojo K. N. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, nuteistojo A. B. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, R. R. (ankstesnės pavardės – B., M.), kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Apylinkės teismas, nuteistuosius pripažindamas kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka surinktais įrodymais, kuriuos patikrino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių taikymo pažeidimų, tiriant ir vertinant įrodymus, apygardos teismas nenustatė. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei nurodė pakankamus bausmių rūšies ir dydžio parinkimo motyvus.

Dėl nuteistojo A. B. gynėjo advokato Ramūno Gudašiaus skundo argumentų

14. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nesutikdami su A. B. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip vieną iš argumentų nurodo tai, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą dėl neaiškiai suformuluoto kaltinimo, nes nėra aišku ar nuteistajam buvo inkriminuotas baigtas nusikaltimas ar pasikėsinimas įvykdyti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su šiuo apeliantų argumentu, atkreipia dėmesį, kad priešingai nei teigiama A. B. skunde, kaltinimas nuteistiesiems buvo suformuluotas aiškiai, tiksliai ir konkrečiai išskiriant, kokius veiksmus kaip bendrininkai atliko kiekvienas iš nuteistųjų. Iš kaltinimo turinio akivaizdu, kad A. B. buvo inkriminuoti alternatyvūs BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikalstami veiksmai, t. y. narkotinės medžiagos įgijimas, laikymas ir gabenimas. Šie nuteistojo atlikti veiksmai buvo laikomi baigtu nusikaltimu, tuo tarpu kaltinime ir nebuvo įvardinta nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formuluotę, jog nuteistieji, tame tarpe ir A. B., savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. pasikėsino įvykdyti BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinime be kita ko, buvo įvardinti ne tik nuteistųjų faktiškai atlikti nusikalstami veiksmai, bet iš pradžių išdėstytas ir visas nusikalstamos veikos planas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, kaltinime naudota formuluotė „nusikalstamo sumanymo iki galo neįgyvendino“ suponuoja išvadą, kad A. B. ir kiti nuteistieji neįgyvendino tolimesnio nusikalstamos veikos organizatoriaus – nuteistojo M. Z. plano dalies, pagal kurią narkotinės medžiagos turėjo būti nugabentos į tuometinius (duomenys neskelbtini) pataisos namus, tačiau vykdydamas iš anksto M. Z. parengtą planą A. B. iš nenustatyto asmens – K. N. draugo, perėmė narkotines medžiagas taip jas įgydamas, jas turėdamas su savimi laikė ir veždamas kitam nuteistajam G. K., kuris narkotines medžiagas turėjo paslėpti batuose, gabeno, taigi šie nuteistojo A. B. atlikti veiksmai yra neabejotinai baigti.

16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio (13 t., b. l. 63) pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje tikslino kaltinimą, jį siaurindamas, tačiau suformulavo nekonkrečią išvadą, dėl A. B. veiksmų baigtumo momento. Nors skundžiamo nuosprendžio 63 lape (13 t.) teismas ne visiškai aiškiai perteikė savo argumentus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo teigti, kad A. B. nebuvo aišku kuo jis yra kaltinamas įvertinus tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu pareiškus jam įtarimus, teik kaltinamajame akte jam buvo inkriminuotas baigtos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nesutiko su nuteistojo viena iš gynybinių versijų, kad jo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje (13 t., b. l. 56). Be kita ko, iš apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. B. įvykdytą nusikalstamą veiką vertino kaip baigtą nusikaltimą, tačiau savo teiginius dėl ne iki galo įgyvendinto nuteistųjų plano narkotines medžiagas pergabenti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, perteikė pasirinkdamas netinkamą formuluotę būdingą nusikalstamos veikos pasikėsinimo stadijai – „savo veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių jo valios“. Apygardos teismas pritaria apeliantų skundo argumentui, kad ši pirmosios instancijos teismo pasirinkta netinkama teisinių išvadų formuluotė galėjo sukelti tam tikrų neaiškumų, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad apylinkės teismui nekilo abejonių, jog A. B. įgydamas, laikydamas ir gabendamas narkotines medžiagas padarė baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

17. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nuteistajam A. B. pareikštas kaltinimas buvo suformuluotas nekonkrečiai, tuo tarpu priešingai, jame buvo išsamiai įvardinta, kokio pobūdžio veiksmų atlikimas yra inkriminuojamas tiek A. B., tiek kitiems nuteistiesiems, jų vaidmenis ir atliktus veiksmus aiškiai atskiriant. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir jais grįsdamas savo padarytas teisines išvadas pasirinko ne visai tikslias formuluotes, šiuo atveju nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinamajame akte buvo netinkamai aprašyta nuteistajam inkriminuojama nusikalstama veika bei parinktas netinkamas baudžiamąją atsakomybę užtraukiantis BK bendrosios ir specialiosios dalies normų kompleksas. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas sprendžia, kad BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

18. Apygardos teismas negali sutikti ir su apeliantų skundo argumentu dėl įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę, nepakankamumo šioje baudžiamojoje byloje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas yra išsamiai ir motyvuotai pasisakęs dėl visų A. B. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų susijusių tiek su nuteistųjų duotų parodymų vertinimu, tiek dėl liudytojais apklaustų policijos pareigūnų bei kitų liudytojų parodymų vertinimo, taip pat dėl atliktų kratų ir kitų taikytų procesinių prievartos priemonių teisėtumo bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų duomenų patikimumo bei jų vertinimo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, todėl jų visų detaliai nekartos, tik atsakys į esminius apeliacinio skundo argumentus.

19. Nors A. B. gynėjo teigimu, nebuvo nustatyta ir apklausta nei vieno tiesioginio nusikalstamos veikos liudytojo, bei ant tiriamų objektų nerasta A. B. biologinių pėdsakų, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą, teismas savo sprendimą galį pagrįsti ne tik tiesioginiais įrodymais, tačiau ir tokiais įrodymais, kurie patvirtina tarpinių faktų egzistavimą, o per šiuos faktus ir įrodinėtinas aplinkybes, t. y. gali remtis ir netiesioginiais įrodymais. Be kita ko, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai yra tinkami įrodinėjimo elementai, neturintys pranašumo vieni prieš kitus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-15-976/2021). Kartu svarbu paminėti, kad įrodinėjant asmens kaltę netiesioginiais įrodymais, teismas juos turi sujungti į logišką ir nuoseklią įvykių seką, kas reikalauja kruopštesnio ir tikslesnio esamų įrodymų susiejimo bei platesnės jų analizės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-264-976/2019, 2K-15-976/2021). Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo laikytasi šių teismų praktikoje suformuotų reikalavimų byloje esančius duomenis nuosekliai jungiant į vientisą loginę įvykių eigą.

20. Dėl 2017 m. spalio 10 d. įvykdytos nusikalstamos veikos, kurioje dalyvavo ir A. B., visi nuteistieji (M. Z., K. N.) išskyrus G. K., kategoriškai neigė savo kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą. Tai įvertinęs pirmosios instancijos teismas atliko pilną įrodymų tyrimą ir išsamiai išanalizavo byloje surinktus duomenis. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jo bei kitų nuteistųjų M. Z., K. N. duoti parodymai, liudytojos D. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtina jo kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau pirmosios instancijos teismas nuteistųjų parodymus vertino kaip jų gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokį savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad 2017 m. spalio 10 d. kratos protokole buvo užfiksuota, jog nuteistojo G. K. (duomenys neskelbtini) remonto dirbtuvėse atlikus neatidėliotiną kratą buvo rasta dėžė, ant kurios užrašas – „Cropp“, su naujais sportiniais bateliais bei folijos paketėlis, skleidžiantis aitrų kvapą (1 t., b. l. 43–44, 46–48, 13 t., b. l. 49). Šios procesinės prievartos priemonės teisėtumas buvo patvirtintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi. Pažymėtina, kad neatidėliotiną kratą policijos pareigūnai nutarė daryti iš karto po to, kai 2017 m. spalio 10 d. tikrinant gautą informaciją dėl A. B. galimai ketinamos vykdyti nusikalstamos veikos, buvo pastebėta, jog A. B. automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie G. K. (duomenys neskelbtini) remonto dirbtuvių ir nunešė į jas batų dėžę bei ją palikęs G. K. dirbtuvėse tuo pačiu automobiliu išvyko (1 t., b. l. 24, 13 t., b. l. 50). Pats apeliantas neigė buvęs pas (duomenys neskelbtini) G. K. ar apskritai jį pažįstantis, tačiau šiuos jo teiginius paneigia pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo – policijos pareigūno E. C. (buvusi pavardė – D.) duoti parodymai, kad atliekant slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis matė, jog būtent A. B. kitam nuteistajam – G. K. atnešė dėžę, kurioje kratos metu buvo rasti batai ir folijos paketas su narkotine medžiaga, tuo tarpu nuteistasis A. B. išvažiavęs pastebėjo jį sekančius policijos pareigūnus, bandė nuo jų bėgti, tačiau vėliau buvo sulaikytas (13 t., b. l. 18). Svarbu paminėti ir tai, kad asmens kratos metu iš A. B. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel“ IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI: (duomenys neskelbtini), kurio apžiūros metu kontaktų sąraše buvo rastas kontaktas – „(duomenys neskelbtini)“ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi nuteistasis G. K. (2 t., b. l. 55–66), todėl tai taip pat paneigia nuteistojo A. B. teiginius, kad jis šio nuteistojo nepažinojo. Nors apeliantų skunde nurodoma, kad vadovautis policijos pareigūnų E. C. (buvusi pavardė – D.) ir A. R. parodymais negalima, nes jie kelia abejonių jų tikrumu, teigiant, jog buvo nustatyta neįtikinamų aplinkybių, tačiau skunde taip ir liko neįvardintos policijos pareigūnų parodymuose apeliantui abejones keliančios aplinkybės ar faktai, kurie iš esmės prieštarautų byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir šios abejonės nebūtų pašalintos pirmosios instancijos teismo. Taip pat pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad policijos pareigūnai neturėjo jokio suinteresuotumo apkalbėti nuteistąjį ar priežasčių jį nepagrįstai apkaltinti padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be to, apklausiami teisme jie detaliai visų įvykio aplinkybių galėjo ir neatsiminti įvertinus praėjusį laiko tarpą nuo įvykių iki jų apklausos teisme. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog liudytojas – policijos pareigūnas A. R. apklausiamas teisme tiksliai neprisiminė kratos atlikimo aplinkybių, nutarė jo parodymais šioje dalyje nesivadovauti, o rėmėsi policijos pareigūno E. C. (buvusi pavardė – D.) parodymais (13 t., b. l. 51). Be kita ko, tame pačiame automobilyje „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo pas nuteistąjį G. K. atvyko nuteistasis, tą pačią dieną buvo rasta ir jo asmens tapatybės kortelė (1 t., b. l. 116–124). Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad būtent A. B. įvykio metu – 2017 m. spalio 10 d. naudojosi automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo užfiksuotas atvykstantis prie G. K. batų remonto dirbtuvės.

21. Apeliantai skunde taip pat nurodo, kad liudytojas policijos pareigūnas A. R. įvykio vietoje nesiėmė jokių veiksmų siekiant sulaikyti A. B., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūno E. C. (buvusi pavardė – D.) tarnybiniame pranešime nurodyta, jog policijos pareigūnai, siekdami išsaugoti daiktinius įrodymus, priėmė taktinį sprendimą pirmiau atlikti neatidėliotiną kratą nuteistojo G. K. (duomenys neskelbtini) remonto dirbtuvėse (1 t., b. l. 24). Policijos pareigūnai, tirdami galimai padarytas nusikalstamas veikas bei rinkdami tyrimui reikšmingus duomenis, taktinius tyrimo veiksmus atlieka įvertinę kiekvieną konkrečią situaciją. Apygardos teismo vertinimu, kadangi policijos pareigūnai batų dėžėje paslėptas narkotines medžiagas atvežusį asmenį atpažino kaip A. B., priėmė sprendimą, kad šiuo atveju buvo svarbiau visų pirma išsaugoti daiktinius įrodymus. Iš karto po šių veiksmų, buvo nutarta vykdyti A. B. sulaikymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie policijos pareigūnų veiksmai buvo tinkami ir būtini įvertinus susiklosčiusią situaciją. Skunde taip pat kartojami argumentai, kad neatidėliotinos kratos atlikimo metu buvo apsiribota tik kratos protokolo surašymu, nepildant įvykio vietos apžiūros protokolo bei neiškviečiant specialisto, o kratos metu paimti daiktai nebuvo tinkamai supakuoti ir užantspauduoti, tačiau į šiuos apeliantų teiginius skundžiamame nuosprendyje atsakė pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad kratos metu dalyvavęs G. K. pasirašė kratos protokole, kuriame jokių pastabų dėl netinkamos kratos atlikimo išsakyta nebuvo, todėl teismui nekilo abejonių dėl šiame protokole užfiksuotų aplinkybių. Be kita ko, paimta dėžė su batais bei narkotinėmis medžiagomis buvo apžiūrėti policijos įstaigoje, vyresniojo specialisto V. Š., surašant apžiūros protokolą (1 t., b. l. 96–103), o tai, kad apžiūra buvo atlikta po trijų dienų savaime nesudaro pagrindo teigti, kad buvo apžiūrėti kiti, ne kratos metu pas G. K. paimti objektai.

Žemesnės instancijos teismas

22. Apeliantas taip pat nesutinka su 2018 m. rugpjūčio 27 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotais duomenimis ir atlikta jų analize, teigiant, kad protokole užfiksuotas pokalbių turinys yra tik policijos pareigūno E. C. (buvusi pavardė – D.) asmeninė interpretacija, be to, nebuvo atlikta fonoskopinė ekspertizė, siekiant tiksliai identifikuoti pokalbiuose dalyvavusių asmenų tapatybes, taip pat, neigia, kad naudojosi kratos metu iš jo paimtu mobiliojo ryšio telefonu „Alcatel“. Apygardos teismas, nesutikdamas su šiais apeliacinio skundo argumentais pažymi, kad visa tai buvo motyvuotai paneigta pirmosios instancijos teismo. Visų pirma svarbu paminėti tai, kad nors nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde neigia naudojęsis mobiliojo ryšio telefonu „Alcatel“, teigdamas, kad šis išardytas telefonas buvo rastas jo sulaikymo metu L. M. bute, todėl juo galėjo naudotis bet kas, tačiau pirmosios instancijos teismas nesutikdamas su šiuo nuteistojo argumentu, išsakytu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog šiame mobiliojo ryšio telefone buvo rasti A. B. tuometinės merginos bei kitų jam pažįstamų artimų asmenų kontaktiniai telefono numeriai (13 t., b. l. 54–55). Be to, skundžiamame nuosprendyje motyvuotai buvo paneigtas ir apelianto skunde nurodytas argumentas, kad krata, kurios metu buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel“, L. M. bute buvo atlikta neteisėtai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel“ buvo paimtas ne atliekant kratą L. M. bute, o asmens (A. B.) kratos metu, tuo tarpu asmens krata galėjo būti atlikta ir sulaikant asmenį, šiuo atveju A. B. sulaikant L. M. bute. Tai, kad asmens kratos protokolas buvo surašytas ne sulaikymo vietoje, o policijos įstaigos tarnybinėse patalpose į jas iš karto po sulaikymo atvežus A. B., šiuo atveju neturi esminės reikšmės ir nelaikytinas esminių procesiniu pažeidimu įvertinus tai, kad asmens kratos protokole ir buvo užfiksuota, kad mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel“ buvo paimtas iš A. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sulaikymo metu. Šioje vietoje svarbu paminėti ir tai, kad kritiškai vertinami apeliantų skundo teiginiai dėl policijos pareigūnų išankstinio nusistatymo A. B. atžvilgiu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas E. C. (buvusi pavardė – D.) nurodė, jog nuteistojo sulaikymo metu jo atžvilgiu naudojo tik kovinių imtynių veiksmus, tačiau buvo panaudotas ir fizinis smurtas bei elektros impulso prietaisas. Pažymėtina, kad nuo įvykio praėjus nemažam laikotarpiui liudytojai visų įvykių aplinkybių tiksliai gali neatsiminti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūno E. C. (buvusi pavardė – D.) tarnybiniame pranešime buvo įvardinta, jog A. B. sulaikymo metu buvo naudotas elektros impulso prietaisas „Taser“ bei nuteistajam toliau priešinantis buvo panaudoti ir aktyvūs kovinių imtynių veiksmai (1 t., b. l. 24–25), kurie neabejotinai turi tam tikrą fizinį poveikį asmeniui, tačiau nėra neleistini, juolab jeigu sulaikomas asmuo aktyviai priešinasi.

23. Nesutinkant su nuteistojo argumentais dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų duomenų analizės, atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje, analogiško pobūdžio bylose dauguma atveju nustatoma, kad asmenys, vykdydami nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, siekdami, kad jų neteisėti veiksmai, bei pokalbio turinys būtų kuo sunkiau iššifruojami, naudoja konspiraciją bei tiesiogiai neįvardina narkotinių medžiagų rūšių pavadinimų, jų kiekio, laikymo vietų, ar vykdomo susitarimo plano, jo aplinkybių, tarpusavio susitikimų datų ar vietų, kartu konspiracijoje dalyvaujančių asmenų vardų ir pavardžių. Būtent taip buvo daroma ir vykdant šią bei kitas šioje baudžiamojoje byloje tirtas nusikalstamas veikas, todėl tokio pobūdžio užfiksuojami pokalbiai yra vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas savo sprendimą rėmėsi tarp nuteistųjų užfiksuotais telefoninių pokalbių garso įrašais, tačiau juos vertino ir kitų įrodymų kontekste bei padarė teisingas ir argumentuotas išvadas tiek dėl pokalbiuose dalyvavusių asmenų tapatybės, tiek dėl pokalbių turinio. Kadangi šis pokalbių turinys itin išsamiai buvo išanalizuotas pirmosios instancijos teismo, o su jų turinių susipažinęs apygardos teismas nenustatė neatitikimų tarp pokalbių turinio ir apylinkės teismo atliktos analizės bei padarytų išvadų, teisėjų kolegija iš naujo šių pokalbių nekartos. Nors apeliantas nesutinka, kad telefoninių pokalbių garso įrašuose ir protokole surašytas pokalbių turinys sutampa, nes garso įrašuose nebuvo kalbama apie narkotinių medžiagų gabenimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, tačiau kaip ir minėta, nusikalstamas veikas bendrai ir organizuotai vykdantys asmenys savo pokalbiuose kalba konspiratyviai, be to, akivaizdu, kad asmuo kartu su kitais asmenimis dalyvaujantis nusikalstamos veikos susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis veikloje, gali suprasti ir supranta tarpusavyje naudojamą specifinę kalbą bei vartojamas frazes, bei suvokia apie ką kalba jam paskambinęs kitas bendrininkų grupės narys net pastarajam konkrečiai to neįvardinus. Be kita ko, nors nuteistasis ir neigė, jog užfiksuoti pokalbiai vyko tarp jo ir kitų nuteistųjų, tačiau baudžiamojoje byloje buvo nustatyta kokiais mobiliojo ryšio telefonų numeriais naudojosi nuteistieji, buvo vykdomas sankcionuotas jų pokalbių pasiklausymas bei užfiksuoti jų tarpusavio susirašinėjimai, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pagrindo skirti ir fonoskopinę ekspertizę.

24. Šie ir kiti skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašyti įrodymai neabejotinai patvirtina nuteistojo A. B. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad ant batų dėžės, sportinių batų ir folijos su narkotine medžiaga nebuvo rasta ir paimta A. B. biologinių pėdsakų ar tai, jog nėra vaizdo įrašų, kuriuose būtų užfiksuotas A. B. buvimas G. K. (duomenys neskelbtini) remonto dirbtuvėse ar šalia jų, niekaip nepaneigia fakto, kad A. B. iš tiesų nuvyko į G. K. dirbtuves ir nuvežęs jose paliko batų dėžę su batais bei narkotine medžiaga, nes tai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ikiteisminio tyrimo metu nėra begalinis procesas, todėl jų turi būti surinkta tiek, kad neliktų protingos abejonės, jog asmuo tikrai įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje buvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie neabejotinai leido apylinkės teismui priimti teisėtą, motyvuotą bei pagrįstą sprendimą nuteistąjį pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl nuteistojo K. N. skundo argumentų

25. Nuteistasis K. N. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kurios metu jis 2017 m. spalio mėnesį įgijo narkotinę medžiagą, kurią perdavęs savo draugui paprašė pervežti iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) miestą ir perduoti jas kitam nuteistajam – A. B..

26. K. N. teigimu, jo kaltę visų pirma paneigia, tai, kad nei vienas nuteistasis nepripažino jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo nuteistojo argumentu. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad visi nuteistieji byloje pasirinkdami gynybinę taktiką, neigė įvykdę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tai, kad kiti nuteistieji – M. Z. ir A. B. savo kaltės dėl jiems inkriminuotos 2017 m. spalio mėnesį įvykdytos nusikalstamos veikos nepripažino, nepaneigia fakto, kad jų kaltė baudžiamojoje byloje buvo įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Pažymėtina, kad teismas priimdamas procesinį sprendimą neprivalo vadovautis tik nusikalstamų veikų padarymų kaltinamų asmenų parodymais, o turi vertinti visus byloje surinktus duomenis, spręsdamas, kurie iš jų turi būti pripažintini įrodymais, o kurie iš jų – ne. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju kaltinimas K. N. dėl 2017 m. spalio mėnesį padarytos nusikalstamos veikos iš esmės buvo grindžiamas elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo protokoluose užfiksuotais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo klausomasi nuteistojo M. Z. telefoninių pokalbių, jam naudojantis telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo išklausyti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nekartojant visos pirmosios instancijos teismo išsamiai atliktos pokalbių analizės, akcentuojami tik esminiai telefoninių pokalbių momentai, kuriuose užfiksuota informacija, patvirtinanti nuteistajam K. N. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Garso įraše Nr. ID 310 ir jo suvestinėje buvo užfiksuota, kad nuteistasis M. Z. 2017 m. spalio 4 d. 16.46 val. susisiekė su nenustatytu asmeniu ir pokalbio metu nurodė, kad „<...> pasistengs pakalbėti su ,,K.“, kad jis kažkur nuvažiuotų (duomenys neskelbtini)“, taip pat prašo asmens, kurį vadina „R.“, kad „jis sureguliuotų, jog ,,K.“ (duomenys neskelbtini) kas nors pasitiktų“, taip pat teigia, kad „<...>bandys pakalbėti, kad „K.“ nuvažiuotų iki (duomenys neskelbtini), ir lauksiantys“, nurodo, kad „<...>pasiskambina su ,,K.“, ir duoda žinoti“ (4 t., b. l. 65–67, 13 t., b. l. 58). Garso įraše Nr. ID 311 ir jo suvestinėje užfiksuota, kad 2017 m. spalio 4 d. 19.52 val. M. Z. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi K. N., ir pašo K. N. kitą dieną susitikti su jo draugu bei nurodo, kad jei pats negalės perduoti kokiam nors savo draugui, t. y. jeigu pats negalės perduoti narkotinės medžiagos, prašo surasti kokį nors savo draugą, kuris tai galės padaryti. Taip pat M. Z. pokalbio metu mini asmenį vardu „P.“ (4 t., b. l. 68–69, 13 t., b. l. 58). Suvestinėje Nr. ID 332 užfiksuota, kad iš M. Z. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi K. N. 2017 m. spalio 4 d. 21.43 val. išsiųstas trumpasis teksto pranešimas su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, kad „sakyk nio bro.ne kitaip.o nuo bro. Ten viska supras. Ir sutarkit ryt susitikti (duomenys neskelbtini)“, o suvestinėje Nr. ID 335 užfiksuota, kad 2017 m. spalio 4 d. 22.40 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųsta trumpoji žinutė ,,parašyk ryt draugas, kai susiskambinsi su tuo, kur daviau nr. ir sutarsit“ (4 t. b. l. 70, 71, 13 t., b. l. 58). Pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nors pokalbiuose ir trumposiose žinutėse tiksliai neįvardijama pokalbio esmė, tačiau akivaizdu, kad M. Z. prašo K. N. susisiekti su nuteistuoju A. B., kaip pirmosios instancijos teisingai nustatyta, P. B. (kuris vėliau pasikeitė vardą į M.) broliu, bei su juo susitikti (duomenys neskelbtini). Toliau garso įrašuose ir jų suvestinėse Nr. ID 344, Nr. ID 365, Nr. ID 366 užfiksuoti 2017 m. spalio 5 d. 11.04 val., 13.57 val., 13.59 val. pokalbiai tarp M. Z. ir K. N. derinant tolimesnę jų sumanymo eigą, K. N. nurodant, kad šią dieną jis negalės susitikti (duomenys neskelbtini) su A. B. dėl narkotinių medžiagų perdavimo, o tai galės padaryti tik kitą dieną. Vėliau K. N. dar kartą skambina M. Z. bei informuoja jį, kad susisiekė su A. B. ir su juo susitarė susitikti kitą dieną (4 t., b. l. 72, 73, 74, 13 t., b. l. 59). Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad tai, jog K. N. skambino būtent A. B. patvirtina tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, jog iš A. B. ir K. N. pokalbių išklotinių, nustatyta, kad K. N. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 5 d. 13.59 val. skambino į A. B. naudotą abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 152–153, 13 t., b. l. 59). Toliau suvestinėse Nr. ID 407 ir Nr. ID 408 užfiksuota, kad M. Z. K. N. 2017 m. spalio 5 d. 22.35 val. išsiųsdamas trumpąją žinutę primena nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), o K. N. atsakydamas jam sutinka, tačiau garso įraše ir jo suvestinėje Nr. ID 434 užfiksuota, kad 2017 m. spalio 6 d. 18.06 val. tarp M. Z. ir K. N. vyko pokalbis, kurio metu kalbama, jog šią dieną narkotinių medžiagų perdavimas neįvyko (4 t., b. l. 75, 76, 77–78, 13 t., b. l. 59). Iš tolimesnių pokalbių, trumpųjų žinučių ir jų suvestinių Nr. ID 472, Nr. ID 476, Nr. ID 480, matyti, kad 2017 m. spalio 7 d. M. Z. ir K. N. tarpusavyje derino narkotinių medžiagų perdavimą, ir galiausiai K. N. M. Z. atsiųsdamas trumpąją žinutę patvirtino, jog jo draugas A. B. perdavė narkotinę medžiagą (4 t., b. l. 79, 80, 81, 82, 13 t., b. l. 59–60). Nors nuteistieji M. Z. ir K. N. neigė, kad šiuose pokalbiuose užfiksuotas būtent jų bendravimas, bei ikiteisminio tyrimo metu liko nenustatytas asmuo, kuris A. B. perdavė narkotines medžiagas, tačiau visų pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų kontekste, apygardos teismui nekyla abejonių, jog būtent M. Z. ir K. N. tarpusavyje derino narkotinių medžiagų įgijimo bei perdavimo planą, o K. N. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotines medžiagas, kurias pagal M. Z. iš anksto parengtą planą, turėjo pergabenti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

27. Be kita ko, po šio 2017 m. spalio 7 d. įvykdyto narkotinių medžiagų perdavimo garso įraše ir jo suvestinėse Nr. ID 816, užfiksuotas tolimesnis M. Z. ir K. N. bendravimas vykęs 2017 m. spalio 11 d. 15.16 val., kurio metu M. Z. K. N. pasako, jog policijos pareigūnai atliko kratas, sulaikė A. B., taip pat M. Z. aiškinasi, ar K. N. draugas, kuris A. B. perdavė narkotines medžiagas yra patikimas asmuo, o K. N. patvirtina, kad jo draugas yra patikimas. Be to, K. N. pokalbio metu, stengdamasis neatskleisti asmens tapatybės, nurodo, kad asmuo („(duomenys neskelbtini)“), iš kurio jis įgijo narkotines medžiagas bus išvykęs ir narkotinių medžiagų jis gauti negalės (4 t., b. l. 87–90, 13 t., b. l. 61). Apygardos teismui nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas vykusius pokalbius ir jų suvestines padarė teisingas išvadas, jog juose užfiksuoti pokalbiai vyko būtent tarp nuteistųjų M. Z. ir K. N., nes M. Z. minėjo vardą „K.“, kas yra vardo K. trumpinys, be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo sankcionuotas būtent M. Z. elektroninių ryšių tikslais perduodamos kontrolės fiksavimas, nustatyta, kad nuteistasis M. Z. naudojosi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu K. N. naudojosi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Šių pokalbių turinys ir kiti apylinkės teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad vykdant M. Z. iš anksto parengtą planą, nusikalstamos veikos bendrininkui K. N. buvo pavesta įgyti narkotines medžiagas ir toliau jas nugabenti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kam nuteistasis K. N. pasitelkė kitą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, ir ten perduoti jas kitam nuteistajam – A. B.. Iš pokalbių turinio akivaizdu, kad tai ir buvo padaryta, tačiau toliau vykdant nusikalstamos veikos planą, A. B. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas po narkotinių medžiagų perdavimo kitam nuteistajam – G. K., kuris kaip (duomenys neskelbtini) taisymo dirbtuves turintis asmuo, narkotines medžiagas turėjo paslėpti (duomenys neskelbtini), tačiau tam sutrukdė policijos pareigūnai, jo remonto dirbtuvėse atlikdami neatidėliotiną kratą.

28. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginius, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose nekalbama apie narkotines medžiagas ar kitas jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, nes kaip jau minėta šios nutarties 23 punkte, asmenys vykdantys nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veikdami konspiratyviai, pokalbių ar susirašinėjimų metu sąmoningai vengia naudoti tiesiogines frazes susijusias su narkotinėmis medžiagomis, kartu veikiančius asmenis įvardina vardų trumpiniais arba pravardėmis, ar parinkdami kitokio pobūdžio žodžius, tiksliai nenurodo nei susitikimų laiko, nei vietos. Kritiškai vertintini ir skundo argumentai, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose yra pateikta tik subjektyvi policijos pareigūno E. C. (buvusi pavardė – D.) pokalbių interpretacija. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad būtent teismas, o ne kiti procese dalyvaujantis asmenys vertina byloje esančius duomenis ir pripažįsta juos įrodymais bei atlieka objektyvią ir nešališką jų analizę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neabejoja, kad pirmosios instancijos teismas atliko savarankišką ir išsamią įrodymų analizę bei priimdamas galutinį procesinį sprendimą vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu, paremtu visų byloje esančių įrodymų vertinimu.

Žemesnės instancijos teismas

29. Atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojo E. C. (buvusi pavardė – D.) apklausos pirmosios instancijos teisme neteisėtumo, pažymėtina, kad šis policijos pareigūnas ikiteisminio tyrimo metu surašė ne tik elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus, tačiau atliko ir kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl teismas, siekdamas išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą jį apklausti liudytoju. Tai, jog pirmosios instancijos teismas apklausė policijos pareigūną E. C. (buvusi pavardė – D.) apie jo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotas aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, kad šių protokolų turinys buvo papildytas ar kitokių būdu išplėstas, be to, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje vertino tik protokoluose užfiksuotas aplinkybes, papildomai jų neplėsdamas bei nenurodydamas tokių aplinkybių, kurios nebuvo užfiksuotos.

30. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir apelianto skundo argumentus, kad ant paketo su narkotinėmis medžiagomis, kratos metu paimto iš G. K. batų remonto dirbtuvės, nebuvo rasta K. N. biologinių pėdsakų. Priešingai nei teigia apeliantas, šis argumentas nepaneigia nei baudžiamojoje byloje nustatyto fakto, kad nuteistasis K. N. vykdydamas iš anksto parengtą M. Z. planą, įgyvendindamas jo nurodymus ieškojo būdų kaip narkotinę medžiagą pergabenti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nei fakto, kad būtent jo dėka buvo rastas žmogus (K. N. draugas, kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas), kuris šią narkotinę medžiagą ir perdavė. Tai, kad narkotines medžiagas įgijo būtent K. N. ir jas perdavęs kitam nenustatytam asmeniui nurodė jas nugabenti į (duomenys neskelbtini) nekilo abejonių pirmosios instancijos teismui, tokių abejonių nekyla ir aukštesnės instancijos teismui. Akivaizdu, kad narkotines medžiagas nugabenti į (duomenys neskelbtini) buvo aktualu K. N., todėl jis tudėdamas narkotines medžiagas ir ieškojo tai galinčio padaryti asmens, be to, tarp M. Z. ir K. N. užfiksuotų pokalbių turinio buvo galima suprasti, jog pirminis planas buvo toks, kad būtent pats K. N. turėjo perduoti narkotines medžiagas, o tik vėliau imta kalbėti, jog nuteistasis ieško asmens, kuris tai galėtų padaryti. Taigi, neabejotina, kad narkotines medžiagas visų pirma įgijo pats K. N., o tik vėliau perdavė savo draugui, kurio tapatybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta.

31. Nuteistasis K. N. taip pat neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl 2017 m. gruodžio 13 d. įvykdyto nusikaltimo, tačiau apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino apeliantą kaltu ir dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

32. Kaip teisingai nurodė apeliantas savo skunde, šiuo atveju narkotinės medžiagos buvo rastos automobilyje, kuriame K. N. vyko kaip keleivis. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 13 d. 21.30 val. buvo gauta informacija, jog automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja link (duomenys neskelbtini), todėl policijos pareigūnai pradėjo stabdyti transporto priemones, dėl ko automobilį vairavęs liudytojas R. A. bandė apvažiuoti stovinčius automobilius, tačiau jam tarnybiniu automobiliu buvo užblokuotas kelias ir iš automobilio išlaipinti R. A. ir kartu važiavęs K. N.. Automobilio patikros metu po variklio dangčiu buvo rasta galimai narkotinė medžiaga – heroinas (1 t., b. l. 26–27). Automobilio apžiūros protokole buvo nustatyta, kad po automobilio „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangčiu, už dangčio apdailos, buvo rastas polietileninis paketas, kuriame buvo rausvos spalvos paketėlis su neaiškios kilmės medžiaga, tuo tarpu be kitų daiktų automobilio salone buvo rastos elektroninės svarstyklės dėžutėje (1 t., b. l. 32–39). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2018 m. sausio 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilyje „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastame pakete buvusioje gelsvos spalvos medžiagoje iš 5 vnt. plastikiniuose maišeliuose, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 11,487 g; rudos spalvos medžiagos iš 4 vnt. plastikinių maišelių, buvusių pakete, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 6,901 g; bendra sausos gelsvos spalvos medžiagos iš 5 vnt. plastikinių maišelių masė yra 45,915 g, kurios sudėtyje matamfetamino yra 11,487 g (25,0 proc.); bendra sausos rudos spalvos medžiagos iš 4 vnt. plastikinių maišelių masė yra 37,802 g, kurios sudėtyje heroino yra 6,901 g (18,3 proc.) (1 t., b. l. 144–146).

33. Pats nuteistasis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jam ir liudytojui R. A. važiuojant po paketo paėmimo iš R. R., jie buvo sustoję, ir nuteistasis paslėpė paketą po automobilio „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangčiu, nes paketas skleidė aštrų kvapą. Liudytojas R. A., vairavęs transporto priemonę „Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad važiuodami link (duomenys neskelbtini) jie buvo sustoję, nes K. N. nurodė, kad automobilis skleidė kažkokį garsą, todėl K. N. atidarė variklio dangtį, kažką pataisė ir jie važiavo toliau. Tai, kad nuteistasis ir liudytojas R. A. važiuodami buvo sustoję patvirtina ir slapto sekimo pažyma, kurioje užfiksuota, kad po K. N. susitikimo su moterimi, apie 21.10 val. nuteistasis grįžo į liudytojo R. A. vairuojamą automobilį „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu išvažiavo. 21.15-21.16 val. jie buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), o 21.20-21.25 val. stovėjo ant (duomenys neskelbtini) tilto, o jau 21.40 val. K. N. ir R. A., važiuojantys automobiliu „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato (4 t., b. l. 17). Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Nors nuteistasis teigia, kad nežinojo, jog iš R. R. (ankstesnės pavardės – M., B.) parimtame pakete yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, tačiau šiuos apelianto argumentus paneigia iš dalies ir jo paties parodymai, kurie yra prieštaringi, viena vertus nuteistasis teigia, kad perimtame iš kitos nuteistosios pakete turėjo būti mobiliojo ryšio telefonai, tačiau veždamas paketą automobilyje nuo jo jaučia sklindantį aštrų kvapą ir nusprendžia paketą paslėpti po automobilio variklio dangčiu. Apygardos teismo įsitikinimu, abejotina ar nuo mobiliojo ryšio telefonų galėtų sklisti aštrus, kaip nuteistasis įvardino, vaistų kvapas, be kita ko, mobiliojo ryšio telefonus slėpti po automobilio variklio dangčiu net jeigu jie ir skleistų specifinį kvapą nelogiška, vertinant tai, kad juos buvo galima padėti saugesnėje vietoje, pavyzdžiui automobilio bagažinėje. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad automobilio apžiūros metu, šalia keleivio sėdynės esančioje durelių daiktadėžėje buvo rastos ir svarstyklės, kurios vykdant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas yra naudojamos sveriant narkotines ar psichotropines medžiagas.

34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis K. N. neabejotinai žinojo, kad iš R. R. perima būtent narkotines ir psichotropines medžiagas, o ne mobiliojo ryšio telefonus, todėl nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, o jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką motyvuotai pagrindė apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai įvertinęs byloje surinktą įrodymų visumą.

Dėl nuteistojo M. Z. skundo argumentų

35. Nuteistasis M. Z. ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurią buvo nuteistas dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, kuomet psichotropinės medžiagos kratos metu buvo rastos tuometiniuose (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), po apelianto lova buvusiame lagamine, argumentuoja tai tuo, jog ant rasto lagamino nebuvo jo DNR pėdsakų, o jo kambaryje iš viso gyveno devyni žmonės, be to, atlikus biologinių pėdsakų tyrimą nustatyta, kad ant psichotropinių medžiagų paketėlių rasta kito asmens – P. G. biologinių pėdsakų. Be kita ko, nuteistojo teigimu, liudytojas P. G. jį apkalbėjo nurodydamas, kad narkotines medžiagas į paketėlius pakavo M. Z. nurodymu.

36. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto skundo argumentais, pažymi, kad analogiškus argumentus M. Z. dėstė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau apylinkės teismas išsamiai ir motyvuotai paneigė šią nuteistojo įvykių versiją. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. sausio 5 d. nuteistojo M. Z. ir kitų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose – kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata, kurios metu po M. Z. lova buvo rastas lagaminas su rūbais, iš kurių melsvos spalvos „Puma“ šortuose rastas juodas šiukšlių maišas su į atskirus vienuolika paketėlių supakuota augalinės kilmės medžiaga (1 t., b. l. 70–79, 13 t., b. l. 111). 2018 m. sausio 24 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad vienuolikoje paketėlių esanti medžiaga yra psichotropinė medžiaga – ADB-FUBINACA (1 t., b. l. 156–157, 13 t., b. l. 111). Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad ant vieno iš paketėlių su psichotropine medžiaga Nr. 4, rastų (duomenys neskelbtini) pataisos namuose M. Z. kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) lagamine, buvo rasta P. G. biologinių pėdsakų, be to ant kratos metu rasto maišo, kuriame buvo sudėtos psichotropinės medžiagos ir paketėlio Nr. 2, rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, kurie nėra tinkamai asmenybės identifikavimui (1 t., b. l. 153–154, 160–163, 13 t., b. l. 111). Apelianto teigimu, po kratos atlikimo buvo apžiūrėti tik lagamine buvę „Puma“ šortai, kuriuose rasta psichotropinė medžiaga, o kiti lagamine buvę rūbai apžiūrėti nebuvo, tačiau šis nuteistojo skundo argumentas neturi esminės reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui, vertinant tai, jog psichotropinė medžiaga buvo rasta būtent apžiūrėtuose šortuose.

37. Nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neigė, tačiau apylinkės teismas šiuo atveju rėmėsi liudytojo P. G. duotais parodymais, kurie iš esmės paneigė nuteistojo M. Z. gynybinę poziciją. Paminėtina, kad M. Z. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nurodė, kad palaiko laisvės atėmimo vietų įstaigoje egzistuojančią nuteistųjų subkultūrą, save priskiria „bachūrų“ kastai, tuo tarpu P. G. yra priskiriamas „tvarkinių, nuskriaustųjų“ kastai. Tuometinių (duomenys neskelbtini) pataisos namų oficialiuose dokumentuose (10 t., b. l. 133, 139–140) užfiksuota, kad M. Z. ir P. G. gyveno skirtinguose kambariuose, ką tvirtino ir pats M. Z., tačiau neigė liudytojas P. G., papildomai nurodydamas, kad pagal nuteistųjų subkultūrą jis buvo nuteistojo M. Z. „vergas“ ir darė viską ką jam liepdavo, prisiimdavo nuobaudas, jam liepdavo išbandyti narkotines medžiagas, o kratos metu radus psichotropines medžiagas, M. Z. jam nurodė prisiimti kaltę, tačiau liudytojas nesutiko, todėl kelis kartus buvo sumuštas. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti liudytojo P. G. parodymų patikimumą, išsireikalavo jo medicininius dokumentus, iš kurių buvo nustatyta, kad P. G. 2017 m. spalio 16 d. kreipėsi į gydytoją dėl sužalotos dešinės plaštakos, jam buvo nustatyti ir kiti sužalojimai (kairio ausies kaušelio srityje stebima kraujosruva ir nubrozdinimas, krūtinės ląstoje mėlynės), 2018 m. sausio 16 d. P. G. pas gydytoją buvo atvestas būrio pareigūno ir nurodė, kad buvo nustumtas nuo laiptų (nustatyti sužalojimai kaktos srityje, dešinėje veido pusėje po dešine akimi, dešinės ausies kaušelio srityje ir aplink dešinę ausį daugybė nubrozdinimų – kraujosruvų, dešinėje krūtinės ląstoje iš nugaros pusės nežymus nubrozdinimas, abiejų pečių srityse iš nugaros, krūtinės ląstos srityse iš nugaros ir abiejų žastų srityse daugybinės senos mėlynės, kairės šlaunies viduriniame trečdalyje iš nugaros poodinė kraujosruva – mėlynė), taip pat P. G. 2018 m. vasario 17 d. buvo atlydėtas medicininei apžiūrai, teigė, kad jį sumušė kiti nuteistieji, šį kartą jam taip pat buvo nustatyta eilė sužalojimų dešinės kojos, nugaros, veido ir galvos srityse (11 t., b. l. 17–24). Įvertinęs šiuos duomenis, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad P. G. laisvės atėmimo vietų įstaigoje buvo sistemingai mušamas kitų nuteistųjų. Pažymėtina, kad krata, kurios metu buvo rastos psichotropinės medžiagos, nuteistojo M. Z. gyvenamajame kambaryje buvo atlikta 2018 m. sausio 5 d., tuo tarpu P. G. po šios datos buvo sumuštas du kartus ir medicinos darbuotojų buvo apžiūrėtas 2018 m. sausio 16 d. bei 2018 m. vasario 17 d., todėl pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad liudytojas P. G. tokiais veiksmais galėjo būti verčiamas prisiimti kaltę už M. Z.. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismo įsitikinimą, jog laisvės atėmimo vietų įstaigoje buvo ieškomas asmuo, kuris prisiimtų kaltę už M. Z. inkriminuotą nusikalstamą veiką, sustiprino ir tai, kad byloje buvo gautas kito nuteistojo – Ž. V. nepagrįstas prisipažinimas padarius šią nusikalstamą veiką (5 t., b. l. 36–37). Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo P. G. parodymais, nes jis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas po jo paleidimo į laisvę, t. y. parodymus davė savanoriškai, nieko neverčiamas bei analogiškus ir nuoseklius parodymus davė pirmosios instancijos teisme, nurodydamas, kad 2018 m. sausio 5 d. kratos metu po nuteistojo M. Z. lova rastas lagaminas priklauso būtent M. Z..

38. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad 2018 m. sausio 5 d. kratos metu rastos psichotropinės medžiagos priklausė būtent M. Z.. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir siedamas juos į logišką visumą pagrįstai sprendė, kad nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia tai, jog lagaminas, kuriame buvo paslėptos psichotropinės medžiagos, buvo rastas būtent po jam oficialiai laisvės atėmimo vietų įstaigoje priskirta lova, jo gyvenamojoje patalpoje – kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Psichotropinė medžiaga buvo suvyniota į vienuolika nedidelių paketėlių, t. y. suskirstyta ir supakuota atskiromis dozėmis, siekiant jas platinti, tuo tarpu liudytojas P. G. patvirtino, kad šias psichotropines medžiagas pakavo nuteistojo M. Z. nurodymu. Tai, kad liudytojas P. G. po atliktos 2018 m. sausio 5 d. kratos buvo keletą kartų sumuštas, patvirtina, jog jis iš tiesų galėjo būti verčiamas prisiimti kaltę dėl M. Z. įvykdytos nusikalstamos veikos. Taip pat aukštesnės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas tinkamai argumentavo savo sprendimą nurodydamas, jog patiems nuteistiesiems patvirtinus, jog jie laikosi nuteistųjų subkultūros, neįtikima versija, jog žemesnei kastai priklausantis nuteistasis P. G., kuris nuteistojo M. Z. teigimu, negalėjo net įeiti į jo gyvenamąją patalpą, joje būtų laikęs jam priklausančius daiktus, juolab psichotropines medžiagas ir jomis prekiavęs. Be kita ko, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas teisingai pažymėjo, kad tiriant kitas skundžiamu nuosprendžiu M. Z. inkriminuotas nusikalstamas veikas, buvo nustatyta, jog nuteistasis siekia įgyti narkotines ar psichotropines medžiagas, būtent jų platinimui laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir iš to gauti pajamas, bei šią nusikalstamą veiklą plėsti.

39. Be kita ko, nuteistasis apeliaciniame skunde lakoniškai, nurodo, kad A. B. nepažįsta, o paimta batų dėžė, kurioje rasti batai ir paketėlis, buvo apžiūrėti be specialisto, praėjus trims dienoms nuo jų radimo, todėl nuteistajam nėra aišku, kur buvo laikomi paimti objektai ir ar tai yra tos pačios, nepakeistos narkotinė medžiagos. Iš šių nuteistojo apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad jis ginčija ir tam tikras nusikalstamos veikos, padarytos 2017 m. spalio 10 d., aplinkybes.

40. Tokio pobūdžio teiginius dėl kratos atlikimo bei paimtų objektų apžiūros jau buvo išsakę nuteistųjų gynėjai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu apylinkės teismas išsamiai atsakė į šiuos argumentus nurodydamas, kad tam tikri procesiniai kratos dokumentacijos užpildymo ir įforminimo pažeidimai, jeigu jie nesukelia abejonės dėl įrodymo patikimumo, nėra laikytini tokiais, kurie galėtų suponuoti atliktos kratos neteisėtumą. Taip pat skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas teisingai nurodė, kad ši nusikalstama veika buvo tiriama „karštais pėdsakais“, t. y. policijos pareigūnai tikrino turimą informaciją ir tik jos tikrinimo metu, t. y. ne iš anksto tam ruošiantis, buvo nutarta daryti neatidėliotiną kratą G. K. batų remonto dirbtuvėse, be to, tie patys policijos pareigūnai vykdė ir A. B., kuris nuo jų bėgo, sulaikymą, todėl akivaizdu, kad tyrimo taktiniais sumetimais, policijos pareigūnai pasirinko ne laukti kol atvyks specialistai ar kol bus įpakuotos paimtos medžiagos, o vykdyti galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens paiešką ir sulaikymą.

41. Apygardos teismas negali sutikti ir su M. Z. argumentais, kad jis nepažinojo nuteistojo A. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad derinant narkotinių medžiagų pervežimo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) aplinkybes, būtent M. Z. nuteistajam K. N. trumpąja žinute atsiuntė nuteistojo A. B. mobiliojo ryšio telefono numerį (4 t., b. l. 70–71), be kita ko, apeliantas K. N. nurodė, jog pastarasis turi prisistatyti, jog yra siunčiamas „nuo bro“, t. y. nuo A. B. brolio – M. (buvęs vardas P.) B.. Taigi akivaizdu, kad M. Z. ne tik žinojo A. B., tačiau ir tokias aplinkybes, kad jis turi brolį. Šiame kontekste taip pat svarbu paminėti, kad 2017 m. spalio 11 d., t. y. po to kai 2017 m. spalio 10 d. A. B. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, užfiksuota, jog M. Z. skambino į mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatyto atsiliepusio asmens prašė perduoti mobiliojo ryšio telefoną „P.“, tuo tarpu atsiliepus „P.“ šis asmuo M. Z. nurodė, kad jo brolis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų, pokalbio dalyviai stebisi, kodėl būtent šio miesto policijos pareigūnai vykdė sulaikymą, „P.“ M. Z. taip pat nurodė kad skambino į policijos įstaigą ir policijos pareigūnui prisistatęs neva brolio (A. B.) tėvu, klausė dėl pastarojo sulaikymo aplinkybių (4 t., b. l. 85–86). Iš karto po šio pokalbio M. Z. skambino K. N. ir perdavė sužinotas aplinkybes dėl A. B. sulaikymo, teiravosi apie K. N. surasto asmens, kuris gabeno narkotines medžiagas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), patikimumą bei piktinosi, kad „P.“ surado netinkamą asmenį narkotikų perėmimui, nes jis pasiūlė savo brolį A. B., kuris yra paieškomas ir tai buvo tik laiko klausimas, kada jis bus sulaikytas policijos pareigūnų. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju nėra būtina, jog nuteistuosius bendrai vykdančius nusikalstamą veiką, sietų tiesioginė pažintis, nes teismų praktikoje dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būdingi atvejai, kuomet sukuriamas toks nusikalstamo veikimo planas, kuomet ne visi bendrininkai vieni kitus pažįsta asmeniškai ir negali jų identifikuoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju M. Z. neabejotinai žinojo, kad narkotines medžiagas (duomenys neskelbtini) turi perimti „P.“ brolis A. B., tuo tarpu loginis ir bylos duomenimis pagrįstas šių asmenų tarpusavio ryšis išsamiai atskleistas pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje (13 t., b. l. 61), todėl apygardos teismas apsiriboja aukščiau įvardintų argumentų pateikimu.

Žemesnės instancijos teismas

42. Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių dėl M. Z. pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir dėl 2017 m. spalio 10 d įvykdytos nusikalstamos veikos. Apylinkės teismas itin išsamiai išanalizavo visų nuteistųjų, dalyvavusių šiame nusikaltime, atliktus veiksmus, bei detaliai ir tiksliai atskleidė elektroninių ryšių priemonėmis perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose užfiksuotų nuteistųjų pokalbių bei trumpųjų žinučių turinį, kuris papildė kitus byloje esančius įrodymus ir padėjo nustatyti vientisą ir nuoseklią nusikalstamos veikos įvykdymo eigą.

Dėl nuteistosios R. R. skundo argumentų

43. Nuteistoji R. R. (buvusios pavardės – M., B.) nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu ją pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje savo skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, neįvertindamas jų visumos, tačiau vertindamas tik pavienius duomenis.

44. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad R. R., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo katę pripažino iš dalies, teigdama, kad kitam nuteistajam K. N. perdavė paketą, tačiau galvojo, kad jo viduje yra ne narkotinės ar psichotropinės medžiagos, o mobiliojo ryšio telefonai. Nuteistasis K. N., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės susitiko su kažkokia mergina, kuri jam perdavė paketą. Nuteistojo teigimu, jame turėjo būti telefonai. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas motyvuodamas savo sprendimą nurodė, jog abu nuteistieji – R. R. ir K. N. turėjo tiesioginį sąlytį su perduodamu paketu, todėl vizualiai įvertinę paketo išvaizdą galėjo suprasti ir suprato, kad jame negali būti paslėpti mobiliojo ryšio telefonai. Apylinkės teismas, įvertinęs prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtas nuotraukas pagrįstai nurodė, kad narkotinės medžiagos buvo supakuotos į siaurą pailgą guminį paketą – balioną, todėl pagal šiuos požymius sprendė, jog nuteistieji žinojo, koks yra šio paketo tikrasis turinys (1 t., b. l. 14, 38, 42, 13 t., b. l. 105).

45. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nuteistosios įvykių versiją, jog ji manė, kad perduoda mobiliojo ryšio telefonus, paneigia kiti byloje surikti ir apylinkės teismo ištirti įrodymai. Kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, vykdant K. N. slaptą sekimą buvo nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 13 d. apie 20.55 val. K. N. susitiko su moterimi ir apie 21.10 val. grįžo į liudytojo R. A. vairuojamą automobilį „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo jie kartu išvažiavo. Vykdant nenutrūkstamą jų sekimą, nustatyta, kad jie du kartus buvo sustoję, o 21.40 val. K. N. ir R. A. važiuojantys automobiliu „Audi A6 Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti (4 t., b. l. 17, 13 t., b. l. 71). Po šių asmenų sulaikymo atlikus automobilio apžiūrą, jame nebuvo rasta jokių mobiliojo ryšio telefonų, tačiau po automobilio variklio dangčiu buvo rastas paslėptas paketas su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, vertindamas R. R. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus pagrįstai sprendė, kad iš pradžių nuteistoji apskritai neigė paketo perdavimo aplinkybes, kas rodo, jog ji suprato, koks yra jos perduodamo paketo turinys, o tik vėliau, supratusi, kad byloje yra specialisto išvada (1 t., b. l.149–152), kurioje konstatuota, jog ant perduoto paketo yra jos biologinių pėdsakų, pakeitė savo gynybinę poziciją, teigdama, kad paketą nuteistajam K. N. perdavė paprašyta savo draugės G., kuri, kaip vėliau nustatyta, mirė, ir manė, kad perduodamame pakete yra mobiliojo ryšio telefonai.

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ją kalta dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, rėmėsi tik jos, kito nuteistojo – K. N. parodymais bei liudytojo – policijos pareigūno E. C. (buvusi pavardė – D.) parodymais, kuriuose jis, pasak apeliantės, subjektyviai aiškino elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotas aplinkybes, tačiau apygardos teismas negali sutikti su šiais apeliantės argumentais. Visų pirma pažymėtina, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje R. R. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, grindė ne tik jos apeliaciniame skunde įvardintais įrodymais, tačiau ir savarankiška, išsamia bei motyvuota pokalbių garso įrašų, trumpųjų žinučių bei šių duomenų suvestinėse užfiksuotos informacijos analize. Kaip ir kiti nuteistieji, R. R. savo apeliaciniame skunde teigia, kad nei viename telefoninio pokalbio garso įraše nėra užfiksuoti pokalbiai apie narkotines ar psichotropines medžiagas, tačiau kaip jau ne kartą minėta šioje nutartyje, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nuteistieji, stengdamiesi, kad jų nusikalstami veiksmai susiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu nebūtų atskleisti, tarpusavyje bendrauja konspiratyviai, tiesiogiai neįvardindami, jog kalba apie narkotines ar psichotropines medžiagas ar jų perdavimo aplinkybes, stengdamiesi nuslėpti tikrąjį pokalbio turinį.

47. Be kita ko, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas atkreipė dėmesį, kad R. R. ankščiau jau buvo kartą teista už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir nors tai nėra jos kaltę pagrindžiantis įrodymas, tačiau tai neabejotinai patvirtina, jog nuteistoji žinojo tokio pobūdžio bylose atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų specifiką, t. y. kad tiriant šias nusikalstamas veikas neretai vykdomi slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai, tarp kurių ir elektroninių ryšių priemonių tinklais perduodamos informacijos kontrolė arba slaptas sekimas. Nors nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra logiška, kad ji būtų ketinusi atlikti nusikalstamus veiksmus matydama, jog stotelėje stovi policijos pareigūnai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad nuteistųjų K. N. ir R. R. ypatingai atsargus elgesys paketo perdavimo metu, t. y. R. R. išeidama iš namų su paketu stebėjo aplinką ir pastebėjusi automobilyje sėdinčius policijos pareigūnus apie tai perspėjo nuteistąjį K. N. ir pakeitė susitikimo vietą, apylinkės teismui leido spręsti, kad nuteistieji suvokė, jog perduodamame pakete yra ne mobiliojo ryšio telefonai. Ši aplinkybė paneigia nuteistosios apeliacinio skundo argumentą, kad ji neva matydama, jog ją seka policijos pareigūnai, nebūtų dariusi jokios nusikalstamos veikos. Taip pat paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog nuteistasis K. N., pirmosios instancijos teismo posėdžio metu aiškindamas priežastį, dėl kurios iš R. R. perimtą paketą paslėpė po automobilio variklio dangčiu nurodė, kad nuo paketo sklido aštrus kvapas, taigi tai taip pat buvo viena iš aplinkybių, kuri sustiprino pirmosios instancijos teismo nuomonę dėl to, jog nuteistieji K. N. ir R. R. turėjo suprasti, kad paketo turinyje yra ne mobiliojo ryšio telefonai, o narkotinės arba psichotropinės medžiagos.

48. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skunde nurodytais deklaratyviais teiginiais, kas pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi prielaidomis, tačiau priešingai, sprendžia, kad šie ir kiti apylinkės teismo išsamiai ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai pagrindžia nuteistosios kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Apygardos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų suteikęs išskirtinę reikšmę tik tam tikriems įrodymams, o iš apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo matyti priešingai – buvo vertinami visi byloje surinkti įrodymai, tikrinamos visų nuteistųjų, tame tarpe ir R. R. iškeltos gynybinės versijos, kurios buvo paneigtos.

Dėl nuteistajam A. B. paskirtos bausmės

49. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašė, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad A. B. visgi yra kaltas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

50. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos tais atvejais, kai byloje yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, o sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltinamojo asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas yra sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad net ir švelniausios BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje nurodytos bausmės rūšies paskyrimas pažeistų teisingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-976/2021, 2K-119-689/2020, 2K-29-788/2020).

51. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-187-976/2023). Be to, kiekvienu atveju vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2023).

52. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę bausmę nustatęs tris sąlygas: nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę, ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir egzistuoja alternatyvios 2 dalies 1–6 punktuose numatytos sąlygos. Siekiant taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatytos bent dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, turi būti bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta ir taip pat turi būti nustatyta bent viena iš būtinų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-94-658/2022).

53. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

54. Apylinkės teismas savo sprendimą dėl bausmės rūšies ir dydžio parinkimo motyvavo tuo, kad A. B. padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Priešingai nei teigia apelianto gynėjas skunde, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika yra baigta, o ne nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Šiai apylinkės teismo padarytai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, tai nurodęs šios nutarties 15 – 17 punktuose. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Nors apeliantų skunde nurodoma, kad nuteistasis po šios nusikalstamos veikos daugiau nebuvo teistas ir jo atžvilgiu nepradėta naujų ikiteisminių tyrimų, be to, jis dirba, sukūrė šeimą ir augina mažametį vaiką, tačiau teisėjų kolegija, spręsdama, kad nuteistajam nėra pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, ar taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pritaria apylinkės teismo argumentams, jog A. B. praeityje teistas aštuonis kartus, daugiausiai už nusikalstamas veikas nukreiptas į svetimą turtą, turtines teises bei interesus, ne kartą teistas ir už viešosios tvarkos pažeidimą (6 t., b. l. 42–48). Be kita ko, apeliantas taip pat teistas ir užsienio valstybėse už vagystes, prekybą vogtomis prekėmis, vagystę po neteisėto patekimo į privačią valdą, dėl ko jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės (6 t., .b. l. 49–53). Sutiktina, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. B. nėra asmuo, linkęs laikytis įstatymų, o jo praeityje įvykdytų teisei priešingų veikų kiekis rodo, kad ši nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio.

55. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui ankstesniais teismų procesiniais sprendimais buvo skiriamos ne vien laisvės atėmimo, tačiau ir švelnesnės – baudos arba arešto bausmės, taip pat prieš padarant šią nusikalstamą veiką, A. B. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė. Nuteistasis 2017 m. kovo 7 d. buvo įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą (6 t., b. l. 47), tačiau praėjus itin trumpam laikotarpiui bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi (6 t., b. l. 60–61). Iš asmens duomenų registro matyti, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. buvo paskelbta A. B. paieška jam pasislėpus nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo (6 t., b. l. 40), ką patvirtino ir pats apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliantų skundo teiginiu, kad teistumas nuteistajam yra išnykęs, nes jam šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Skirdamas bausmę apeliantui, apylinkės teismas vertino ir jo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nurodydamas, kad nuteistasis buvo vienas iš nusikalstamos veikos vykdytojų, tačiau jis tik vykdė kitų nuteistųjų nurodymus, jo vaidmuo, vertinant jį viso nusikalstamos veikos plano kontekste, buvo tarpinis. Tai pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas disponavo narkotine medžiaga – heroinu, vertino jos kiekį – 0,171 g, nors neviršijantį, tačiau artimą dideliam kiekiui, be kita ko pažymėjo ir tai, kad šios nusikalstamos veikos pavojingumas pasižymėjo tuo, jog galiausiai narkotinės medžiagos turėjo atsirasti įkalinimo įstaigoje, kuri yra skirta nuteistųjų resocializacijai, o ne tolimesnių nusikalstamų veikų darymui.

56. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, 2K-48-696/2017). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208-976/2019, 2K-215-895/2019).

57. Kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar baudžiamojo proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai, kt.); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieš Lietuvą, peticijos Nr. 7708/12, ir kt.).

58. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas 2017 m. spalio 10 d., byla pirmosios instancijos teismui perduota 2019 m. lapkričio 29 d., nuosprendis šioje baudžiamoje priimtas 2023 m. vasario 6 d. Apygardos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje neužsitęsė. Nors baudžiamoji byla teisme buvo išnagrinėta per ketverius metus, tačiau pažymėtina, kad nuo pat pradžių pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų, siekdamas kuo operatyviau išnagrinėti baudžiamąją bylą iš anksto sudarydamas teisiamųjų posėdžių datų grafikus. Be to, byloje buvo paskirta daugiau nei keturiasdešimt teisiamųjų posėdžių, iš kurių nemaža dalis neįvyko 2020 – 2021 metais dėl šalyje paskelbto karantino, taip pat dėl kitų priežasčių: gavus gynėjų prašymus, dėl kaltinamųjų ligos, taip pat dėl proceso dalyvių – kaltinamųjų bei liudytojų neatvykimo. Dėl proceso dalyvių neatvykimo į teisiamuosius posėdžius be pateisinamos priežasties taip pat buvo imtasi priemonių, priimant sprendimus į sekančius teismo posėdžius juos atvesdinti.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas teisme buvo atlikti be nepateisinamų delsimų, tuo tarpu baudžiamojo proceso trukmę nulėmė objektyvios bylos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, be to, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu šalyje ilgą laiką buvo paskelbtas karantinas dėl ko įprasta tvarka negalėjo vykti teisiamieji posėdžiai, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymas buvo inkriminuotas šešiems asmenims, byloje buvo atlikti ilgai trunkantys procesiniai veiksmai tiek kaip slaptas sekimas, elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolė, kaupimas ir fiksavimas, apklausti liudytojai, paskirta nemažai specialiųjų žinių reikalavusių tyrimų, be to, kadangi nuteistieji nepripažino savo kaltės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo atliekamas įrodymų tyrimas, perklausomi garso įrašai su užfiksuotais nuteistųjų pokalbiais.

60. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, viso baudžiamojo proceso trukmei turėjo įtakos tiek pačių nuteistųjų (proceso metu buvusių įtariamaisiais bei kaltinamaisiais) skaičius, bylos medžiagos ir įrodymų tyrimo apimtis, tiek proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdžius dėl ligos ir kitų priežasčių, tiek tuometinė susiklosčiusi epidemiologinė situacija šalyje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad šio baudžiamojo proceso trukmė buvo per ne lyg ilga.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau įvardintos nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės apylinkės teismui sudarė pagrindą A. B. skirti realaus laisvės atėmimo bausmę, o jos dydis pagrįstai buvo nustatytas artimas BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos minimaliam dydžiui, todėl dar labiau ją švelninti arba paskirti kitos rūšies bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagrindo nėra.

Dėl nuteistajam K. N. paskirtos bausmės

62. Nuteistasis K. N. skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui pripažinus jį kaltu, pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę, nes jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra tokios pavojingos kaip smurtinio pobūdžio nusikaltimai, be to, individualizuojant jam bausmę turėjo būti atsižvelgta ne vien į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau įvertinta ir tai, kad apeliantas yra dirbantis, turi legalų pajamų šaltinį, nuolatinę gyvenamąją vietą, vienas augina ir išlaiko mažametį vaiką. Taip pat nuteistasis savo apeliacinį skundą dalyje dėl bausmės motyvavo tuo, kad po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, jis daugiau nenusikalto, o tai, kad buvo nuteistas dėl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo, nepaneigia galimybės jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 62 straipsnio nuostatas.

63. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tuo tarpu už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jam paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, šios paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausmė.

64. Pirmosios instancijos teismas K. N. skirdamas bausmes už jam inkriminuotus nusikaltimus, vertino tai, kad apeliantas, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurios yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Nuteistojo teigimu, po šių nusikaltimų padarymo jis neįvykdė naujų nusikalstamų veikų, dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, vienas augina ir išlaiko mažametį vaiką, tačiau aplinkės teismas skundžiamame nuosprendyje akcentavo tai, kad K. N. nusikaltimus darė nuolat, nusikalstamos veikos dažniausiai būdavo nukreiptos į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, tačiau yra teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (5 t., b. l. 121–136). Be kita ko, apygardos teismas pažymi, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, jog nuteistajam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, taip pat jis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau tai nepaskatino apelianto pakartotinai nenusikalsti ir jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Taip pat svarbu paminėti, kad ankstesnės nuteistojo padarytos veikos, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, buvo turtinio pobūdžio, daugiausiai susiję su vagystėmis, tuo tarpu ši veika yra susijusi su disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, todėl priešingai nei teigia nuteistasis, yra itin pavojinga. Ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtos laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui taip pat nepadarė, jo nusikalstamų veikų pobūdis buvo linkęs sunkėti, ką patvirtinta ir tai, kad šiuo skundžiamu nuosprendžiu K. N. yra nuteistas už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą.

65. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems argumentams, kad K. N. bendrininkaudamas su kitais nuteistaisiais šiose nusikalstamose veikose dalyvavo kaip vykdytojas, tačiau jo veiksmai buvo vieni intensyviausių, jis palaikė nuolatinius ryšius tiek su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nusikalstamos veikos organizatoriumi M. Z., aktyviai vykdė jo nurodymus, tiek pats, būdamas laisvėje, vykdė narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo veiksmus, pasitelkė kitus asmenins, siekdamas narkotines medžiagas nugabenti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nuo jo priklausė ir kitų bendrai veikusių nuteistųjų veiksmai, be to, jis neabejotinai žinojo, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos galiausiai turėjo atsidurti tuometiniuose (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir turėjo būti perduotos nusikalstamų veikų organizatoriui – M. Z.. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad nuteistasis disponavo narkotine medžiaga – heroinu (0,171 g), kurio kiekis viršijo nedidelį kiekį (0,2 g), tačiau nesiekė didelio (2 g) bei įvykdant kitą nusikalstamą veiką disponavo dideliu kiekiu heroino (6,901 g) ir daugiau nei nedideliu, tačiau neviršijančiu didelio kiekio metamfetaminu (11,487 g). Nors nuteistasis K. N., kaip ir A. B. gynėjas, apeliaciniame skunde teigia, kad bausmė jam turėtų būti sušvelninta vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso, tačiau į šiuos argumentus apygardos teismas atsakė šios nutarties 59–61 punktuose, todėl iš naujo nesikartos.

66. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinko tinkamas bausmės rūšis ir nustatė jų dydžius atsižvelgęs tiek į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek į jo asmenybę. Apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies bei 62 straipsnio nuostatų, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl nuteistajam M. Z. paskirtos bausmės

67. Iš nuteistojo M. Z. turinio matyti, kad apeliantas, kaip ir kiti nuteistieji, nesutinka su jam pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, teigdamas, kad ilgalaikė, reali laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

68. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. Z. už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, tuo tarpu už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių: iš 7 (septynerių) metų 1 (vieno) mėnesio 4 (keturių) laisvės atėmimo bausmės pridedant 3 (tris) metus laisvės atėmimo, iš 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, iš 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bei paskirta galutinė subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę įskaityta kaltinamojo atlikta laisvės atėmimo bausmė nuosprendžio įsiteisėjimo dienai pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 2 d. nuosprendį.

69. Apygardos teismas, nesutikdamas su apelianto skundo teiginiu pažymi, kad skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, t. y. M. Z. buvo nuteistas už tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje bei BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Byloje nebuvo nustatyta nutiestojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – dvi nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei visas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be kita ko, svarbu paminėti, kad dvejose iš trijų nusikalstamų veikų, M. Z. buvo organizatorius, t. y. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laivės atėmimo vietų įstaigoje, organizavo narkotinių medžiagų perdavimus tarp nuteistųjų esančių laisvėje, turėdamas tikslą šias narkotines ir psichotropines medžiagas perimti įkalinimo įstaigoje ir jomis prekiauti, siekdamas iš to gauti pelno.

70. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad M. Z. pirmąsias nusikalstamas veikas padarė pakankamai jauno amžiaus ir nedėjo pastangų savo elgesio koreguoti teigiama linkme. Apeliantas daug kartų teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, nukreiptas į svetimą turtą, turtines teises bei interesus (vagystės, plėšimai turto prievartavimas, sukčiavimas), taip pat už neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, be to ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (5 t., b. l. 80–90). Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, matyti, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, po jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikaltimų, ir toliau vykdė nusikalstamas veikas, nes Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos) padarymą (nuosprendis neįsiteisėjęs, dėl jo gautas apeliacinis skundas), Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo (nuosprendis neįsiteisėjęs). Nors ne visi nuteistojo atžvilgiu priimi nuosprendžiai yra įsiteisėję, tačiau apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad M. Z. nusikalstamas veikas daro sistemingai ir tai yra jo nusikalstamo gyvenimo būdo pasekmė.

71. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nuteistajam už BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje bei BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, mažesnes nei šio straipsnio sankcijos vidurkis, tuo tarpu už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, lygią straipsnio sankcijos vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek nuteistojo M. Z. asmenybę ir paskyrė teisingas bei proporcingas bausmes už kiekvieną iš jų, todėl jas keisti ar švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl rašymo apsirikimo klaidos

72. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio 115 lape (13 t., b. l. 116), aprašomojoje dalyje, parinkdamas M. Z. skirtinų bausmių bendrinimo būdą, nurodė, jog šiuo skundžiamu nuosprendžiu bei ankstesniu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrina iš dalies jas sudedant, tačiau įvardino, jog vadovaujasi ne tik BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, tačiau nurodė ir šio straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuotas bausmių bendrinimas taikant bausmių apėmimo būdą. Įvertinus apylinkės teismo bausmių bendrinimo būdo aprašymą, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas taikė dalinio sudėjimo bausmių bendrinimo būdą, todėl laikytina, kad BK 63 straipsnio 2 dalis nurodyta netinkamai dėl rašymo apsirikimo. Tokia pati klaida pakartota ir skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (13 t., b. l. 122).

73. Be to, nors nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuose pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistajam K. N. skundžiamu nuosprendžiu skirtinas bausmes bendrina vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis (13 t., b. l. 117) ir savo sprendimą išdėstė aprašydamas dalinio bausmių sudėjimo bendrinimo būdą, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje taip pat klaidinai padarė nuorodą į BK 63 straipsnio 2 dalį (13 t., b. l. 122). Įvertinus analizuojamo nuosprendžio turinį, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas K. N. paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo, o ne bausmių apėmimo būdu.

74. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo rašymo apsirikimo klaidos ištaisytinos ir iš Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. vasario 6 d. nuosprendžio aprašomosios bei rezoliucinės dalių šalintinos nuorodos į BK 63 straipsnio 2 dalį. Šios rašymo apsirikimo klaidos nekeičia nuosprendžio turinio esmės bei neturi įtakos bausmių paskyrimo teisingumui.

Dėl R. R. paskirtos bausmės

75. Apeliantė R. R. skunde apygardos teismui taip pat nurodo, kad jeigu ji nebūtų išteisinta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo, prašo jos atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir atsižvelgti į tai, kad ji yra išsituokusi, viena augina nepilnametę dukrą, yra dirbanti ir darbdavio charakterizuojama teigiamai.

76. Skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas R. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės – 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 1 (vienerius) metus švelnesnės 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės, bei paskirta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

77. Apylinkės teismas savo sprendimą dėl R. R. parinktos bausmės rūšies ir dydžio argumentavo tuo, kad nuteistoji padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Byloje nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatytos dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką nuteistoji padarė veikdama bendrininkų grupėje ir būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantė ankščiau buvo teista už viešosios tvarkos pažeidimą ir pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui bei pažymėjo, kad paskutiniuoju Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu R. R. buvo nuteista už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) padarymą (6 t., b. l. 121). Ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajai buvo atidėtas dvejiems metams, tačiau kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, naują, šiuo skundžiamu nuosprendžiu jai inkriminuotą, nusikalstamą veiką R. R. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Akivaizdu, kad nuteistoji iš savo ankstesnių neteisėtų veiksmų nepasimokė ir padarė analogiško pobūdžio, tik baudžiamąja prasme dar sunkesnę, nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Apeliantės skundo argumentai dėl švelnesnės bausmės paskyrimo, susiję su jos socialiniais ryšiais – nepilnametės dukros auginimu bei darbo vietos turėjimu, šiuo atveju nelaikytini svariais, nes nuteistoji žinodama šias aplinkybes dar prieš vykdant nusikalstamą veiką vis tik rinkosi elgtis neteisėtai, be to įvykdė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką susijusią su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei nevertino ankstesniu teismo nuosprendžiu jai parodyto pasitikėjimo.

78. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nuteistosios veiksmai šiuo atveju nebuvo antraeiliai, ji bendrininkų grupėje veikė kaip vykdytoja, įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas bei jas perdavė kitam nuteistajam – K. N., be to disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – heroinu (6,901 g) bei daugiau nei nedideliu, tačiau ne daugiau nei dideliu kiekiu metamfetamino (11,487 g). Įvertinus šias bei aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju nuteistajai nėra teisinio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, nei numatyta baudžiamajame įstatyme, bausmę. Be kita ko, nuteistajai buvo paskirta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

79. Apygardos teismas sutinka, kad šiuo atveju turėjo būti taikomos BK 64 straipsnio nuostatos, nes nuteistoji, naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė pagrįstai subendrinta su ankstesne, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas nuteistai taikė labiau palankų bausmių bendrinimo būdą, t. y. paskirtąsias bausmes subendrino ne visiško (BK 64 straipsnio 2 dalis), tačiau dalinio sudėjimo (BK 64 straipsnio 3 dalis) būdu, todėl pagrindo dar labiau švelninti nuteistajai paskirtą bausmę šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

80. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gautos 2023 m. birželio 6 d. bei 2023 m. birželio 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymose nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąją R. R. sudaro 516,67 Eur, tuo tarpu ginant nuteistąjį M. Z. sudaro 445,00 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistųjų.

81. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises.

82. Vertinant byloje esančius duomenis matyti, kad nuteistoji R. R., jos teigimu, šiuo metu dirba bei augina nepilnametę dukrą, tačiau apylinkės teismo nuosprendžiu jai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nors apeliacinius skundus, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti, pateikė tiek pati R. R., tiek kiti nuteistieji, tačiau antrinė teisinė pagalba R. R. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, todėl spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistosios R. R..

83. Nuteistasis M. Z. šiuo metu niekur nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir turės atlikti tolimesnę skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis turėtų turto ar kitų pajamų, iš kurių galėtų atlyginti susidariusias antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nors nuteistasis pats buvo pateikęs apeliacinį skundą, kurio reikalavimai nebuvo patenkinti, tačiau antrinė teisinė pagalba jam taip pat buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, todėl spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo M. Z..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. gynėjo advokato Ramūno Gudašiaus ir nuteistųjų K. N., M. Z., R. R. apeliacinius skundus atmesti.

Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. vasario 6 d. nuosprendžio 115 lape, 122 lape (13 t., b. l. 116, 123) padarytas rašymo apsirikimo klaidas, dalyse dėl bausmių bendrinimo nuteistiesiems M. Z. ir K. N. pašalinant nuorodas į BK 63 straipsnio 2 dalį.

Neišieškoti iš R. R. valstybės naudai 516,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. birželio 6 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Neišieškoti iš M. Z. valstybės naudai 445,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. birželio 8 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Judita SungailaitėLaima ŠeputienėVaidas Vasiliauskas