Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-12 · Civilinė byla Nr. 2A-2980-611/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-12
Bylos Nr.
2A-2980-611/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10579-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė
Ieškovas
AB Lesto
Atsakovas
AB Spauda
Civilinė byla Nr. 2A-2980-611/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10579-2013-7Procesinio sprendimo kategorija.: 35.4; 45.5; 121.14; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB Lesto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Lesto ieškinį atsakovui AB Spauda dėl skolos už faktiškai sunaudotą elektros energiją priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 123 554,81 Lt skolą už faktiškai sunaudotą elektros energiją, 4 994,10 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2011 m. sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui elektros energiją, o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį pateikti duomenis apie suvartotos elektros energijos kiekį ir visiškai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d. atsakovas neatsiskaitė už suvartotą elektros energiją ir yra skolingas ieškovui 123 554,81 Lt. Vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties 3.3 punktu ieškovas paskaičiavo atsakovui 4 994,10 Lt delspinigius.

Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl ieškinio dalies atsiėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl ieškinio dalies atsiėmimo patenkino ir ieškinį dalyje dėl 50 164,19 Lt priteisimo iš atsakovo paliko nenagrinėtu bei grąžino ieškovui dalį sumokėto žyminio mokesčio. Likusioje dalyje dėl 78 384,72 Lt priteisimo ieškovas ieškinį palaikė ir prašė nurodytą sumą bei delspinigius priteisti ieškovui iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, jog ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros yra apmokėtos, nes atsakovas pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise ir mokėdamas pagal pateiktas sąskaitas mokėjimo nurodymuose nurodė, jog apmoka būtent šias PVM sąskaitas-faktūras. Be to, atsakovas teismui pateikė ieškinio pripažinimą, kuriame pripažino ieškinio dalį dėl 63 629,35 Lt skolos. Likusioje dalyje dėl 14 755,37 Lt įskaitymo kaip senos skolos padengimo atsakovo atstovė nesutiko ir nurodė, jog ši suma turėjo būti įskaičiuota į sausio mėnesio sąskaitos už patiektą elektros energiją apmokėjimą, kaip atsakovas ir buvo nurodęs mokėjimo nurodyme. Todėl prašo ieškinį dalyje dėl 14 755,37 Lt atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 63 629,35 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-02) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 2 162,99 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr.137141-51110/2111879, pagal kurią ieškovas įsipareigojo per prijungtą elektros tinklą tiekti atsakovo objektams elektros energiją, o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį pateikti duomenis apie suvartotos elektros energijos kiekį ir sumokėti už patiektą elektros energiją, galią ir reaktyviąją energiją bei laikytis kitų sutartyje numatytų įsipareigojimų. Sutarties 3.3 punktu šalys sutarė dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių. Be to, šalys Juridinio asmens skolos grąžinimo sutartimi Nr. 137141-2 sutarė dėl atsakovo skolos grąžinimo grafiko. Šios sutarties 4 punktu šalys sutarė, jog ieškovas gali įskaityti mokėjimus nepaisant to, kaip atsakovas nurodytų mokėjimo pavedimuose. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo sustabdytas visų prievolių, atsiradusių iki nutarties priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo vykdymą įskaitant, bet neapsiribojant, išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus ir buvo leisti tik konkrečiai nutartyje nurodyti mokėjimai. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo 2013 m. vasario 6 d. ir 13 d. pavedimais atlikti mokėjimai ieškovui už suvartotą elektros energiją už sausio mėnesį yra mokėjimai reikalingi įmonės ūkinei-komercinei veiklai ir ieškovas šiuos mokėjimus nepagrįstai užskaitė kaip mokėjimus pagal prievoles, atsiradusias iki Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutarties priėmimo, nes šių prievolių mokėjimas buvo apribotas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartimi (galiojančia ir šio sprendimo priėmimo metu), todėl atsakovo atlikti mokėjimai yra laikytini atliktais tinkamai ir atsakovas yra tinkamai sumokėjęs ieškovui už 2013 m. sausio mėnesį suvartotą energiją.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą dalyje, kuria teismas atmetė reikalavimą priteisti 14 755,37 Lt, pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neįvertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, netinkamai juos kvalifikavo. 2012-04-18 Juridinio asmens skolos grąžinimo sutarties Nr.137141-2 4 p. šalys sutarė, kad jei atsakovės atliekamų mokėjimų nepakanka įsiskolinimams pagal šią sutartį ir einamiesiems mokėjimams pagal Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį padengti, ieškovas turi teisę savo nuožiūra paskirstyti atsakovo atliekamų mokėjimų eiliškumą, nepriklausomai nuo to, ką nurodytų atlikdamas mokėjimą atsakovas. Remiantis CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, sutartis yra galiojanti, sudaryta teisėtai, todėl sutarties punktai šalims yra privalomi. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo, kaip sutarties šalies, įsipareigojimų vykdymo, jo sąžiningumo, o taip pat pažeidė CK 6.54 str. nuostatų reikalavimus.Aplinkybė, kad ieškovas priėmė atsakovo mokėtas įmokas nereiškia, kad šalys modifikavo galiojančias sutartis, o atsakovo nuoroda mokėjimo pavedimuose negali paneigti ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės paskirstyti skolininko sumokėtas įmokas pagal galiojančiose sutartyse numatytą eiliškumą. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartimi nėra paneigiamos atsakovo sutartinės pareigos bei ieškovo teisė įskaityti atsakovo mokėjimus, ši nutartis nesaisto ieškovo, nekeičia tarp šalių sudarytų sutarčių nuostatų, nenustato ieškovui pareigos įskaityti atsakovo įmokas kita tvarka. Ieškovo sutarties nustatyta tvarka įskaitytos įmokos negali būti laikomos atsakovo turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimu ir išieškojimu pagal vykdomąjį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartį, nepagrįstai suteikė atsakovui pranašumą prieš ieškovą, kaip sąžiningą elektros tiekėją.Elektros energija yra laikoma būtina atsakovo ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, todėl už ją atsakovas turi atsiskaityti. Be to, atsakovas nevykdo ir einamųjų įmokų už elektros energiją, kas patvirtinta jo nesąžiningumą. Kadangi ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo priteisti iš atsakovo visą ieškovo sumokėtą ir negrąžintą žyminį mokestį 2 351,72 Lt (už ieškinio reikalavimą) bei 376,31 Lt (25 proc. 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi negrąžinto žyminio mokesčio), iš viso 2 728,03 Lt. Ieškovui atsiėmus ieškinį pirmosios instancijos teismas sugrąžino tik 75 proc. žyminio mokesčio, o likusios dalies, t.y. 25 proc. žyminio mokesčio (376,31 Lt) nepriteisė. Be to, sumokėjo 433 Lt už apeliacinį skundą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

atsakovas neneigia esamų įsiskolinimų ieškovui, susidariusių iki 2013-01-02 ir po šios datos tiek pagal sutartinius santykius, tiek atsiradusių kitais pagrindais. Tačiau 2012-04-18 Juridinio asmens skolos grąžinimo sutartis Nr.137141-2 po Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutarties, kuria priimtas atsakovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, iki šios bylos išnagrinėjimo atsakovo negali būti vykdoma, kadangi tai yra sutartis dėl atsakovo skolos, atsiradusios iki 2013-01-02. Ieškovas, vadovaudamasis minėta sutartimi, nepagrįstai įskaitė 14755,37 Lt, taip pasidengdamas dalį savo kreditorinio reikalavimo, susidariusio iki 2013-01-02 ir suteikdamas sau pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius.Atsakovas po 2013-01-02 vykdo tarp šalių sudarytą 2011 m. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir vykdo mokėjimus ieškovui pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras po 2013-01-02. Ieškovas buvo supažindintas su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartimi, be to, restruktūrizavimo byloje yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, tačiau nepaisydamas įstatymo ir teismo nutartimi nustatytų įmonės restruktūrizavimo proceso nuostatų, pirmenybės tvarka iki atsakovo restruktūrizavimo bylos išnagrinėjimo pasidengė dalį savo reikalavimo. Ieškovas, neteisingai vertindamas situaciją dėl atsakovo restruktūrizavimo proceso, apeliaciniame skunde neteisingai pasisako dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo privalomumo ir sutarties nuostatų galiojimo šalims.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr.137141-51110/2111879, pagal kurią ieškovas įsipareigojo per prijungtą elektros tinklą tiekti atsakovo objektams elektros energiją, o atsakovas – kiekvieną mėnesį pateikti duomenis apie suvartotos elektros energijos kiekį ir sumokėti už patiektą elektros energiją (b.l.8-13). 2012-04-18 Juridinio asmens skolos grąžinimo sutartimi Nr.137141-2 (toliau – Skolos atidėjimo sutartis) šalys patvirtino atsakovo skolos dydį ieškovui ir nustatė atsakovo skolos ieškovui padengimo grafiką (b.l.59-70). Minėtos sutarties 4 p. šalys įtvirtino, kad jeigu skolininko (atsakovo) mokėjimų nepakanka įsiskolinimams pagal šią sutartį ir einamiesiems mokėjimams pagal Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį padengti, kreditorius (ieškovas) turi teisę savo nuožiūra paskirstyti skolininko (atsakovo) atliekamų mokėjimų eiliškumą, nepriklausomai nuo to, ką nurodytų atlikdamas mokėjimą skolininkas (atsakovas).

Apeliaciniu skundu iš esmės keliamas klausimas dėl 14 755,37 Lt skolos pagal ieškovo atsakovui išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą PEJ Nr.048755 už 2013 m. sausio mėnesį suvartotą elektrą bei ieškovo galimybės atsakovo 2013-02-06 ir 2013-02-13 mokėjimo pavedimais pervestų 5 000 Lt ir 10 000 Lt įskaitymo pagal šalių sudarytą Skolos atidėjimo sutartį, nedengiant skolos pagal išrašytą 2013 m. sausio mėnesio sąskaitą.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovas neteisėtai įskaitė 2013-02-06 ir 2013-02-13 atsakovo mokėjimo pavedimais pervestą ieškovui 15 000 Lt sumą už skolą pagal šalių sudarytą Skolos atidėjimo sutartį, t.y. padengiant atsakovo skolą, susidariusią iki Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutarties priėmimo, o ne skolą pagal už 2013 m. sausio mėnesį išrašytą sąskaitą. Teisėjų kolegija su tokias pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas atsakovo restruktūrizavimo byloje 2013 m. sausio 2 d. nutartimi nutarė sustabdyti atsakovo turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus bei nustatė, kad iš atsakovo banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) gali būti mokami visi įmonės ūkinei-komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant privalomąsias įmokas bei Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 str. 1 d. 6 p. nurodyti mokėjimus.

2012-04-18 Skolos atidėjimo sutarties 4 p. šalys aiškiai įtvirtino, kad jeigu atsakovo atliekamų mokėjimų nepakanka įsiskolinimui pagal Elektros pirkimo-pardavimo sutartį padengti, ieškovas turi teisę savo nuožiūra, nepriklausomai nuo to, ką mokėjimo pavedime nurodytų atsakovas, paskirstyti atsakovo mokėjimų eiliškumą (b.l. 70). Atsakovo teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės uždraudė ieškovui padengti skolas, atsiradusias iki šios nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartimi tik sustabdė atsakovo turto realizavimą ir išieškojimą pagal teismų ir kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, nutarties motyvuojamojoje dalyje taip pat pabrėždamas, kad tokie veiksmai atsakovo turto atžvilgiu stabdytini tik pagal išduotus vykdomuosius dokumentus (b.l.32-34). Minėta nutartimi teismas įtvirtino leidimą atsakovui mokėti jo ūkinei-komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, nenumatydamas draudimo mokėti šias įmokas priklausomai nuo to, ar jos yra einamojo laikotarpio. Tuo labiau, kad skolos grąžinimo sutartimi nustatyti mokėjimai laikytini ne skola už ankstesnį laikotarpį, o einamuoju mokėjimu pagal sutartį, kadangi sudarius skolos grąžinimo sutartį, tarp šalių buvo sukurti nauji teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos nepagrįstai išaiškino ir nusprendė, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartimi buvo sustabdytas visų prievolių, atsiradusių iki nutarties priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, vykdymas, įskaitant, tačiau neapsiribojant išieškojimu pagal vykdomuosius dokumentus.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad mokėjimai už atsakovo suvartotą elektros energiją yra reikalingi atsakovo ūkinei-komercinei veiklai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal Skolos atidėjimo sutartį paskutinis atsakovo skolos už suvartotą elektros energiją mokėjimas ieškovui turėjo būti atliktas iki 2013-02-12 (b.l.69). Todėl nepaisant to, kad atsakovas 2013-02-06 ir 2013-02-13 mokėjimo nurodymuose ir nurodė apmokantis PVM sąskaitą-faktūrą PEJ Nr.048755, t.y. už suvartotą elektros energiją 2013 m. sausio mėnesį, tačiau įvertinus, kad atliekamų mokėjimų nepakako įsiskolinimams pagal Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį padengti, atsakovas turėjo teisę, remdamasis Skolos atidėjimo sutarties 4 p., šiais mokėjimo nurodymais pervestas sumas įskaityti pagal Skolos atidėjimo sutartį, o ne pagal už PVM sąskaitą-faktūrą PEJ Nr.048755. Be to, minėti mokėjimo nurodymai buvo atlikti iš atsakovo sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), iš kurios Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartimi būtent ir leido atlikti atsakovo ūkinei-komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas. Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Šalių sudaryta Skolos atidėjimo sutartis yra galiojanti, nėra nuginčyta, todėl teismas negali paneigti šalių sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir jų teisių, o šalys privalo vykdyti ja prisiimtus įsipareigojimus. Įvertinus visa tai, atsižvelgiant, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartimi buvo sustabdytas atsakovo turto realizavimas ir išieškojimas tik pagal teismų ir kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė atsakovo 2013-02-06 ir 2013-02-13 mokėjimo pavedimais sumokėtas lėšas, kaip įmokas, atliktas už 2013 m. sausio mėnesį suvartotą elektros energiją pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą PEJ Nr.048755, ir nepagrįstai paneigė ieškovo teisę šias lėšas įskaityti pagal Skolos atidėjimo sutartį. Pripažinus, kad minėtais atsakovo mokėjimo nurodymais buvo padengta skola pagal Skolos atidėjimo sutartį, konstatuotina, kad 14 755,37 Lt skola pagal PVM sąskaitą-faktūrą PEJ Nr.048755 nėra sumokėta, todėl iš atsakovo yra priteistina ieškovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 str. 5 d., pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą keistinas ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas. Ieškovo ieškinį patenkinus visiškai, įvertinus ieškovui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi grąžintą žyminį mokestį, ieškovui iš atsakovo priteistinas 2 351,72 Lt dydžio žyminis mokestis. Apeliantas taip pat prašo priteisti žyminio mokesčio dalį (376,61 Lt), kuri jam buvo negrąžinta, atsiėmus dalį ieškinio reikalavimų. Pažymėtina, kad CPK 87 str. 2 d. numatyta, kad kai ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, kaip ir buvo šiuo atveju, šaliai grąžintini 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovui pačiam atsiėmus dalį ieškinio reikalavimų, šie reikalavimai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo palikti nenagrinėti, todėl nėra pagrindo už šiuos reikalavimus priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į visa tai, ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir kuria ieškovui iš atsakovo priteista 2 162,99 Lt žyminio mokesčio, panaikinant, o ieškovui iš atsakovo priteisiant 14 755,37 Lt skolą už nesumokėtą elektros energiją pagal PVM sąskaitą-faktūrą PEJ Nr.048755 bei 2 351,72 Lt žyminio mokesčio (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Be to, ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 443 Lt (b.l.112), todėl ieškovo apeliacinį skundą tenkinus, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį (1-3 pastraipas) išdėstyti taip:

„Ieškovo AB Lesto ieškinį patenkinti ir ieškovui AB Lesto iš atsakovo AB Spauda priteisti 78 384,72 Lt (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 72 ct) skolos; 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 2 351,72 Lt (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt vieną litą, 72 ct) žyminio mokesčio.“

Priteisti ieškovui AB Lesto 433 Lt (keturis šimtus trisdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo AB Spauda.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski