Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2022-12-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-5030-1054/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-21
Bylos Nr.
e2YT-5030-1054/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Pareiškėjas
J. B.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Civilinė byla Nr. e2YT-5030-1054/2022Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00709-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 21 d.Skuodas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Loretai Liaučienei,dalyvaujant pareiškėjui J. B., jo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonės Turto bankas atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė L. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Nurodė, kad 2007 m. vasario 21 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas J. B., buvo V. B. įvaikis, o V. B., miręs (duomenys neskelbtini), buvo J. B., įtėvis. Jam mirus, pareiškėjas 2006 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Skuodo rajono notarų biurą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo. Paveldimą turtą įtėvio mirties dieną sudarė žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), žemė, esanti (duomenys neskelbtini), atkuriamos santaupos, esančios AB banke „Hansabankas“ (dabar „Swedbank“, AB). 1956 m. kovo 31 d. V. B. susituokė su L. Z., kuri įregistravus santuoką tapo B. L. B. mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimą mirties dieną sudarė 1/4 dalis gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastatų, taip pat turtinė teisė pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į jos motinos V. Z. valdytą 1 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Būtent šiame žemės sklype yra įtėviams L. ir V. B. priklausę pastatai. V. B., palikėjos sutuoktinis, buvo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą paveldint mirusios sutuoktinės L. B. palikimą. L. B. vaikų neturėjo, išskyrus įvaikį J. B.. V. B. po sutuoktinės L. B. mirties nesikreipė per įstatymų nustatytą terminą į notarų biurą, bet jos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Po sutuoktinės mirties V. B. visą laiką iki mirties gyveno jiems abiem priklausiusiame name, nuolat rūpinosi jo technine būkle, jį prižiūrėjo, valdė sutuoktinei ir jam priklausiusius namų apyvokos ir apstatymo daiktus, mokėjo su namo eksploatavimu susijusius mokesčius, prižiūrėjo ir tvarkė namo aplinką, dirbo namų valdos žemės sklypą.

Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad iš esmės neprieštarauja pareiškėjo pareiškimo reikalavimų tenkinimui.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė pareiškimą palaikė. Prašė jį tenkinti pareiškime išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad 2007 m. liepos 23 d. paveldėjo tik piniginius indėlius bei teisę į atkuriamas santaupas, kadangi pastatai (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, buvo pradėta pastatų įteisinimo procedūra, tačiau ji nėra užbaigta. Parodė, kad pareiškėjo įtėvis buvo neraštingas, blogai girdėjo, jis nesuprato, kokius veiksmus turi atlikti po įmotės L. B. mirties dėl jos palikimo priėmimo, tačiau ir po įmotės mirties liko gyventi pastatuose (duomenys neskelbtini), turtą tvarkė, turėjo arkliuką, dirbo žemę, sodino daržoves, pjovė žolę, mokėjo su turto eksploatavimu susijusius mokesčius.

Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjo įtėvius pažinojo nuo 6-7 m., gyveno kaimynystėje. Parodė, kad V. B. visą laiką, ir po L. B. mirties, gyveno (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo ūkį, dirbo žemę.

Liudytoja V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjo ir jo mirusių įtėvių kaimynė, gyvena visai netoli, apie 300 metrų atstumu. Liudytoja parodė, kad Vincentas nemokėjo skaityti ir rašyti, po žmonos L. B. mirties jis liko gyventi jų name, augindavo daržoves, bulves, yra padėjusi jas rinkti, turėjo arklį, karvę, darbavosi savo ūkyje, mokėjo mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl juridinio fakto nustatymo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, nes V. B., miręs (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą L. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo nepriėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjo įtėvis V. B. po jo sutuoktinės L. B. mirties išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į jos paveldimą turtą, V. B. šį turtą visą laiką ir nepertraukiamai valdė kaip savo ir laikė save turto savininku. Pareiškėjo paaiškinimai, byloje apklaustų liudytojų parodymai, surinktų ir ištirtų rašytinių įrodymų visumos duomenys, yra neprieštaringi tarpusavyje, teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo, taigi pripažįsta, kad V. B. po jo sutuoktinės L. B. mirties (duomenys neskelbtini) atliko aktyvius veiksmus siekiant įgyti nuosavybę į paveldimą turtą ir priėmė sutuoktinės L. B. palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmenys priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti nėra registruojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad V. B., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė L. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė