Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010-05-17 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. – areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2007 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, R. S. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), Telšių rajonas, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, pasiimdamas 2007-08-01 mirusio tėvo A. S., šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos, lygiavamzdį, vienašūvį, D kategorijos 16 kalibro šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), ir ne mažiau kaip du šaudmenis - pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo šovinius, juos parsigabeno ir nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, iki 2009 m. pabaigos, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė savo gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Telšių rajonas, pagalbinėse patalpose.

Toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtai, neturėdamas leidimo, šį šaunamąjį ginklą ir šiuos šaudmenis nugabeno į (duomenys neskelbtini) mišką, esantį nuo sodybos 59 m. atstumu, kur šaunamąjį ginklą- pramoninės gamybos, lygiavamzdį, vienašūvį, D kategorijos 16 kalibro šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), laikė iki tol, kol šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos, lygiavamzdį, vienašūvį, D kategorijos 16 kalibro šautuvą Nr.(duomenys neskelbtini), 2010 m. sausio 8 d., apie 14 val. 25 min., įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė Telšių apskrities VPK pareigūnai, o du šaudmenis - pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo šovinius, 2009 metų pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, parsigabenęs į tas pačias pagalbines patalpas, laikė sportiniuose bateliuose iki tol, kol juos 2010 m. sausio 8 d., apie 14 val. 20 min., kratos metu surado ir paėmė Telšių apskrities VPK pareigūnai.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir pagrįstai pripažino A. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., tačiau paskirdamas už šios veikos įvykdymą bausmę, nepakankamai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintus bausme siekiamus tikslus bei bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, dėl ko nuteistajam A. S. paskyrė netinkamą bausmę, todėl nuosprendis keistinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. reglamentuota bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekiama nubaudžiant asmenį už nusikalstamos veikos padarymą. Skiriant bausmę nuteistajam siekiama ne tik nubausti jį, paveikti, sulaikyti nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vienas iš teisingumo principo įgyvendinimo būdų skiriant bausmes yra bausmės individualizavimas, t. y. bausmės parinkimas konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką.

Už Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatytos dviejų rūšių bausmės: areštas arba laisvės atėmimas. Skirdamas arešto bausmę už minėtos nusikalstamos veikos padarymą, apylinkės teismas nurodė, jog areštas skirtinas todėl, kad apeliantas įvykdė apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, jog yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, į tai, kad šaunamojo ginklo laikymas ir įgijimas nesukėlė sunkių pasekmių. Tačiau kolegija išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir iš naujo vertindama bylos aplinkybes su tokia apylinkės teismo išvada, t. y. - arešto bausmės paskyrimu nuteistajam, sutikti negali.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtinais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis, o Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis.

Šiuo atveju Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatos negali būti taikomos, kadangi tam nėra būtinų sąlygų – mažiausiai dviejų lengvinančių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte išaiškinta, kad, nesant Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų, galima taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Būtent šio straipsnio nuostatos šiuo atveju ir taikytinos.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nurodyta, jog tuo atveju, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pasisakė, kad BK 54 str. 3 d. numatyta teismo galimybė paskirti asmeniui švelnesnę, nei baudžiamojo įstatymo, pagal kurį jis nuteistas, sankcijoje numatyta švelniausia bausmė, yra skirta teisingumo principui baudžiamajame procese užtikrinti, ko reikalauja ir BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtis. Tai reiškia, kad teismas, siekdamas tinkamai individualizuoti kaltininkui bausmę, kuri turi būti adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai bei bausmės paskirčiai, turi atsižvelgti ne tik į tokias svarbias aplinkybes kaip padarytos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, pasekmės, baudžiamojo įstatymo saugomos pažeistos vertybės ar visuomenės intereso reikšmingumas, bet turi būti įvertintos ir kaltininko asmenybės savybės, jo elgesys veikos darymo metu bei prieš ir po padarytos veikos (LAT nutartis byloje Nr. 2K-694/2007).

Taigi, skiriant bausmę, be visų įstatyme nurodytų aplinkybių, teismų praktikoje didelė reikšmė skirtina kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių nustatymui. Kaltininko asmenybės individualizavimas turi reikšmės tiek bausmės rūšies parinkimui, tiek bausmės dydžio nustatymui. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltininko asmenybę svarbu atsižvelgti į jo elgesį iki nusikaltimo padarymo, jo elgesį nusikalstamos veikos metu ir po nusikaltimo padarymo. Bylos duomenimis A. S. anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, registruotas darbo biržoje, turi šeimą, augina mažametę dukrą, kol žmona dirba rūpinasi dukra, veža ją į darželį. Pažymėtina ir tai, kad ginklo įgijimas ir laikymas nesukėlė sunkių pasekmių, be to, pats ginklų ir šaudmenų įgijimo būdas – jie buvo šiuo metu jau mirusio apelianto tėvo, rodo, kad jie nebuvo įgyti tikslu daryti žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, o tiesiog liko kaip tėvo palikimas, kas rodo mažesnį A. S. nusikalstamos veikos pavojingumą. Tai rodo, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra teigiamai orientuota asmenybė, neturinti susiformavusių antivisuomeninių nuostatų. Įvertinus paminėtas aplinkybes - nusikalstamos veikos tikslą, motyvą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kolegija daro išvadą, kad sankcijoje už padarytą veiką numatytų pakankamai griežtų bausmių skyrimas A. S. prieštarautų teisingumo principui. Todėl ir pirmos instancijos teismo paskirta trisdešimties parų arešto bausmė, yra aiškiai per griežta. Siekiant teisingos ir BK 41 straipsnyje numatytus tikslus atitinkančios bausmės, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina švelnesnė, negu įstatymu nustatyta bausmė – viešieji darbai, kurios terminas artimas šiai bausmės rūšiai įstatymu nustatytai minimaliai ribai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti:

A. S. pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., taikant BK 54 str. 3 d., skirti viešuosius darbus 2 (dvejiems) mėnesiams, nustatant 80 valandų viešųjų darbų atlikimo laiką, įpareigojant neatlygintinai dirbti keturiasdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.