- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- 1-3257-336/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Kaltinamasis
- D. Z.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L. , dalyvaujant:
D. Z., (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – nubaustas 1700 eurų bauda, dalies baudos nesumokėję (liko neišieškota 1 008,77 eurų), teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. Z., 2020 m. lapkričio 8 dieną, apie 16.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p.- draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo L. G. priklausančią motorinę transporto priemonę - mopedą „Honda“, neregistruotą, be valstybinių numerių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0366 buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas - tai yra buvo nustatytas 2,54 promilės girtumas.
Kaltinamasis D. Z. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 8 d., apie 16 val. susiskambino su svainiu L. G., kuris atvažiavo savo mopedu paimti jo iš darbo Rūdžių kaime. Nutarė išgerti alaus, todėl mopedu važiavo (duomenys neskelbtini), nusipirkti alaus. Nusipirkę alaus prie parduotuvės išgėrė kiekvienas po keturias skardines alaus. Išgėrę alų, važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Mopedą vairavo jis, nes manė, kad yra mažiau išgėręs nei svainis. Nurodė, kad jis pats iš vakaro buvo gėręs alkoholio. Nurodė, kad 2018 m. buvo teistas už analogišką veiką, tuomet būdamas išgėręs vairavo traktorių, važiavo juo per laukus. Dabar važiavo išgėręs, nes manė, kad važiuoja mopedu kaip su dviračiu ir nėra tokios atsakomybės kaip vairuojant automobilį. Nurodė, kad mopedą vairavo jis, nes baisu buvo važiuoti su išgėrusiu svainiu, manė, jog jis mažiau neblaivus nei svainis. Nurodė, kad 2018 m. paskirta bauda išieškoma per antstolius. Dirba (duomenys neskelbtini). Teismo prašo skirti jam baudą. Nurodė, kad mopedas priklauso svainiui L. G., jis surinktas iš dalių. (duomenys neskelbtini) jį perpirko iš kito žmogaus už 200 Eur, o tas žmogus buvo įsigijęs mopedą už 40 Eur. Šiuo metu reali mopedo vertė būtų 90 Eur. Nurodė, kad pažada daugiau išgėręs nevairuoti. Vairuotojo teisių jis niekada neturėjo, nėra įgijęs. Su žmona augina (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jo mėnesinis uždarbis yra (duomenys neskelbtini). Problemų su alkoholio vartojimu neturi, buvo savaitgalis, todėl nutarė išgerti alaus. Žmona dirba (duomenys neskelbtini). Jų šeimos turtinė padėtis sunki, savo turto neturi.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš byloje esančio liudytojos D. V. apklausos protokolo (b. l. 48-49) matyti, kad 2020 m. lapkričio 8 dieną dirbant kartu su kolega A. A. ir patruliuojant nustatytam maršrute, (duomenys neskelbtini), ji pastebėjo važiuojantį mopedą be valstybinių numerių. Sustabdžius mopedą, jo vairuotojas jokių dokumentų pateikti negalėjo. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas prisistatė D. Z., (duomenys neskelbtini). Patikrinus jo neblaivumą, 16 val. 35 min. jam buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas. 16 val. 52 min. D. Z. buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas. Vairuotojas sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
Iš byloje esančio liudytojo L. G. apklausos protokolo (b. l. 52-57) matyti, kad 2020 metų spalio mėnesį, jis iš matymo pažįstamo asmens nusipirko savadarbį mopedą, be valstybinių numerių. Perkant mopedą, jis su pardavėju pirkimo-pardavimo sutarties nesurašė. Mopedas, kurį pirko, buvo be dokumentų, jis yra apie 30 kubinių centimetrų galios, nes jis važiuodavo apie 15-20 km/h greičiu. Konkretaus modelio jis nežino. Ant mopedo variklio yra uždėtas dangtelis su užrašu „Honda“, tačiau variklis tikrai nėra originalus „Hondos“. Jis negali pasakyti, kurių metų gamybos yra mopedas, kadangi jis visas surinktas iš atskirų detalių. Mopedą jis nusipirko už 250 eurų, tačiau, kad mopedas priklauso jam, neturi jokių patvirtinančių dokumentų. 2020 m. lapkričio 8 dieną, po 12 valandos, mopedu atvažiavo iki D. Z. darbovietės ir atsivežė 3 skardines alaus „Tauras“, 6 laipsnių stiprumo. Jie abu su D. nuvažiavo (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės ir gėrė alų. Jis išgėrė vieną skardinę alaus. Kiek vėliau nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alaus, ketino važiuoti iki (duomenys neskelbtini). Jis nežinojo, kad D. iš vakaro buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, todėl jiems susiruošus važiuoti į (duomenys neskelbtini), jis jam leido vairuoti mopedą, nes galvojo, kad jis išgėręs vieną skardinę alaus, nieko nepripūs. Jiems važiuojant apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai ir D. pasiteiravo ar yra vartojęs alkoholio. Kiek atsimena, D. pareigūnams pasakė, kad išgėrė tik vieną skardinę alaus ir iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, ką jis išgirdo pirmą kartą. Policijos pareigūnai jo paprašė mopedo dokumentų, tačiau jis atsakė, kad mopedas yra jo, dokumentų neturi ir jų visiškai nėra, taip pat jis nėra registruotas, be techninės apžiūros ir nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jis D. leido vairuoti mopedą, todėl, kad pats iš vakaro buvo vartojęs alkoholio ir įvykio dieną buvo daugiau išgėręs alaus nei D., todėl, galvojo, kad jis nuo vienos išgertos skardinės nieko nepripūs. Jeigu būtų žinojęs, kad D. buvo iš vakaro vartojęs alkoholio, jam tikrai nebūtų leidęs vairuoti mopedo. Jis mopedą vairavo be šalmo. Jis žinojo, kad D. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau manė, kad tokios galios mopedui nereikia vairuotojo pažymėjimo.
Iš liudytojo K. S. apklausos protokolo (b. l. 60-61) matyti, kad jis 2019 m. pagal skelbimą nusipirko mopedą, kuris buvo surinktas iš atskirų dalių. 2020 m. rugsėjo mėnesį jis pardavė kaimyno žentui L. už 200 eurų. Mopedas buvo surinktas iš atskirų detalių, buvo be valstybinių numerių, jis mopedą pirko iš E. K. už 40 Eur.
Iš byloje esančio liudytojos E. K. apklausos protokolo (b. l. 73-75) matyti, kad jis pažįsta K. S., kuris anksčiau (duomenys neskelbtini). 2019 metų rugpjūčio 3 d., jis su K. S. nuvažiavo kažkur į (duomenys neskelbtini) pirkti mopedą. Jiems nuvykus pas pardavėją, K. S. su savimi neturėjo jokio asmens dokumento todėl perkant mopedą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį surašė jo vardu. Pinigus už mopedą mokėjo K. S., kiek tiksliai mokėjo, negali pasakyti. Perkant mopedą jis matė, kad jis yra ne naujas, surinktas iš atskirų detalių. Kiek pamena, pardavėjas jokių mopedo registracijos dokumentų neturėjo, nes jis buvo parduotas iš varžytinių. Mopedas yra ne jo.
Iš byloje esančio pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2020 m. lapkričio 8 d., 16.25 val. (duomenys neskelbtini), Kauno a. VPK KPV KPK 2-ojo būrio vyriausieji patruliai A. A. ir D. V. sustabdė patikrinimui mopedą be valstybinių numerių, kurį vairavo neblaivus, nustatytas 2,54 promilių girtumas, D. Z., (duomenys neskelbtini). D. Z. sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Mopedas apžiūrėtas ir nuvežtas saugojimui į aikštelę (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-8).
Pradėto ikiteisminio pažymoje nurodyta, kad nustatytas įtariamasis D. Z. (b. l. 9-11).
Iš 2020-11-08 įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėtas mopedas. Mopedas be identifikavimo numerių apžiūros metu buvo paimtas. Padarytos fotonuotraukos (b. l. 15-22).
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso kvitų matyti, kad D. Z. 2020 m. lapkričio 8 d. 16 val. 35 min. buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas. 2020 m. lapkričio 8 d. 16 val. 52 min. jam buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas (b. l. 27-28).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. Z. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena, nerišli kalba. 2020 m. lapkričio 8 d. 16 val. 35 min. buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas. 2020 m. lapkričio 8 d. 16 val. 52 min. jam buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas (b. l. 29-30).
Tikrinimo metu naudoto alkotesterio patikra galiojo iki 2021 m. sausio 9 d. (b. l. 31).
Sprendimu D. Z. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 32); turto priemonės aprašu apžiūrėta transporto priemonė, mopedas Honda, fiksuota jo techninė būklė- netvarkingas, be valstybinių numerių (b. l. 33-34); transporto priemonės 2020-11-08 perdavimo- priėmimo aktu mopedas perduotas saugoti (duomenys neskelbtini) (b. l.35);
2020-11-17 nutarimu grąžinti daiktus ir 2020-11-17 sprendimu grąžinti sulaikytą transporto priemonę, nutarta mopedą be valstybinių numerių, neregistruotas, iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos grąžinti L. G. (b. l. 40-42, 45); pakvitavimu 2020-11-17 mopedas grąžintas L. G. (b. l. 43);
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą matyti, kad panašaus mopedo (motorolerio) vidutinė rinkos vertė Lietuvoje su PVM yra 90 eurų (b. l. 36).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro kategorišką išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. T. y. pažeidė KET 14 p. reikalavimus, draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai, jų turto saugumui ir aplinkai.
Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas kaltinamąjį pripažinti kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstama veika padaryta būnant recidyvistu, t. y. turint neišnykusį teistumą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, taip pat į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), sunkių pasekmių nebuvo sukelta, tačiau nusikaltimas padarytas šiurkščiai pažeidžiant KET. Kaltinamasis teistas 2018 m. vasario 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – nubaustas galutine 1700 eurų bauda, dalies baudos nesumokėjęs (liko neišieškota 1 008,77 eurų paskirtos baudos), teistumas neišnykęs (b. l. 122-128, 134). Administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 135-139), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 144), Priklausomybės ligų ir Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėse nėra (b. l. 142).
Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kadangi kaltinamajam skirta anksčiau bausmės rūšis –bauda, bausmės tikslų nepasiekė, jis nėra iki šiol sumokėjęs jam paskirtos už nusikaltimo padarymą baudos. Kaltinamasis dėl analogiško nusikaltimo padarymo teisiamas jau antrą kartą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, kadangi vėl pakartotinai neblaivus vairavo transporto priemonę.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam yra pagrindo skirti arešto bausmę, artimą sankcijos vidurkiui.
Teismas atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis keičia gyvenimo būdą; kad šiuo metu susiformavę teigiami socialiniai ryšiai- jis dirba, vedęs, išlaiko du mažamečius vaikus Teismas mano, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 5 d. 5 p. 7 p., 10 p. ir arešto bausmės vykdymą atidedant, teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti intensyvią priežiūrą jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir vadovaujantis minėto straipsnio 5 d. nustatyti pareigas, įpareigojimus - kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą. Teismas daro išvadą, kad paskirti kaltinamajam įpareigojimai, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, arešto bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 23,00 val. iki 06,00 val. jeigu tai nesusiję su darbu; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio). Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2018 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, nesumokėta 1 008,77 eurų dydžio baudos dalimi.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė aplinkiniams padidintą pavojų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, jam uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nes pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė byla Nr. 2K-599/2012). Nors kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (teisė vairuoti transporto priemones atimta ir neturėjo įgijęs), šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė byla Nr. 2K-7-49-788/2016). Poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo. BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo L. G. faktiškai priklausantį mopedą „Honda“, kuris jam buvo paskolintas. Liudytojas L. G. parodė, jis nežinojo, kad D. iš vakaro buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, todėl jiems susiruošus važiuoti į (duomenys neskelbtini), jis jam leido vairuoti mopedą, nes galvojo, kad jis išgėręs vieną skardinę alaus, nieko nepripūs. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo vairuotas mopedas buvo nusikaltimo padarymo priemonė, jis atitinka konfiskuotino turto požymius, tačiau, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamojo vairuotas mopedas jam nepriklausė, mopedas ikiteisminio tyrimo metu grąžintas L. G., todėl, nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti ir dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia, kad būtina konfiskuoti turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad panašios transporto priemonės vertė su PVM yra 90 Eur (b. l. 36), kitokio turto įvertinimo byloje nėra (nepateikta ekspertų, specialistų išvada, nepateikta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, BPK 7 straipsnis, mopedas neregistruotas, nėra valstybinių numerių, surinktas iš dalių), todėl iš kaltinamojo išieškotina 90 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma (teismų praktika, kasacinė nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nr. 2K-7-12-495/2020).
Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Mopedas „Honda“, be valstybinių numerių, iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos grąžintas L. G., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas L. G..
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 8 d. 16.35 val., iki 2020 m. lapkričio 9 d. 14 val. 23 min. (b. l. 84-88). Vadovaujantis BK 65 str. 66 straipsniu, šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 1 arešto parai.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
Civilinių ieškinių byloje nebuvo pareikšta.
Kaltinamąjį gynė adv. R. Š. (teikė antrinę teisinę pagalbą), pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų - 81,00 Eur ( b. l. 156). Gynėja byloje kaltinamajam paskirta prokuroro nutarimu vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 9 p. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Kaltinamasis nekilnojamojo turto neturi, jis dirba, tačiau jo mėnesinės pajamos – minimumas, augina du mažamečius vaikus, turi įsiskolinimų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki, byloje nėra jokių duomenų, kad jo materialinė padėtis būtų gera. Atsižvelgiant į kaltinamojo finansinę padėtį, iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302-305, 307 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
D. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį - 45 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, nesumokėta 1 008,77 eurų dydžio baudos dalimi ir D. Z. galutinę subendrintą bausmę paskirti - 30 (trisdešimt) parų arešto ir 1 008,77 (vieno tūkstančio aštuonių eurų 77 ct.) baudą.
Taikyti BK 75 str. 1 d. 5 d. 5 p. 7 p. 10 p. ir arešto bausmės vykdymą atidėti keturių (4) mėnesių laikotarpiui, paskirti D. Z. intensyvią priežiūrą –jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant įpareigojimus (pareigas) - bausmės vykdymo atidėjimo metu būti (duomenys neskelbtini) nuo 23,00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio).
Vadovaujantis BK 65 str. 66 straipsniu, į D. Z. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 8 d. 16.35 val., iki 2020 m. lapkričio 9 d. 14 val. 23 min. (1 parą), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 1 arešto parai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, D. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams. Poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsniu, paskirti D. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti iš D. Z. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 90 Eur (devyniasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Mopedą „Honda“, be valstybinių numerių, iki bylos išnagrinėjimo teisme grąžintą L. G., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti L. G..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.