Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-03-05 · Byla Nr. 2SA-31-340/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-05
Bylos Nr.
2SA-31-340/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
M.K.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-31-340/089Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 128.11; 129.1; 129.19.1; 129.19.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės,kolegijos teisėjų V.Volskienės, A.Auruškevičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Dainiaus Šidlausko atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria skundas tenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos M.K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui Dainiui Šidlauskui, R.T., A.K. dėl antstolio veiksmų.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio D.Šidlausko 2008-09-04 patvarkymą parduoti turtą vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01166, paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto (0,97 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)) rinkos vertei nustatyti; iš antstolio D.Šidlausko priteisti visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog antstolis D.Šidlauskas, gavęs vykdomąjį dokumentą, užvedė vykdomąją bylą ir 2008-06-20 surašė turto arešto aktą, kurio pagrindu 365 030 Lt skolos sumai išieškoti areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį 0,97 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą; 2008-07-14 priėmė patvarkymą ir nusprendė skirti ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti; 2008-08-04 informavo, jog nekilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatyta turto vertė — 118 000 Lt. Pareiškėja nesutikdama su nustatyta turto rinkos verte, 2008-08-14 antstoliui pateikė motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir prašymą dėl pakartotinės turto ekspertizės skyrimo; 2008-09-01 antstolio D.Šidlausko padėjėja pareiškėją telefonu informavo, kad antstolis nusprendė skirti pakartotinę turto ekspertizę ir ją pavedė atlikti nepriklausomam turto vertintojui UAB „Krivita“ bei nurodė pateikti nepriklausomo turto vertintojo raštišką pasiūlymą dėl turto ekspertizės kainos, įpareigojo nurodytą turto vertinimo ekspertizės kainą pervesti į antstolio D.Šidlausko depozitinę sąskaitą. 2008-09-02 pareiškėja iš UAB „Krivita“ gavo komercinį pasiūlymą dėl pakartotinės ekspertizės kainos, 2008-09-03 į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė pasiūlyme nurodytą pakartotinės ekspertizės kainą; antstoliui įteikė raštą dėl pakartotinės turto ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje. 2008-09-10 atvykus į antstolio kontorą susipažinti su vykdomąja byla paaiškėjo, jog antstolis 2008-09-04 priėmė patvarkymą „Dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę“, kuriuo, visiškai neatsižvelgdamas į pareiškėjos motyvus, nevertindamas pareiškėjos į bylą pateiktų įrodymų, atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, bei 2008-09-04 priėmė patvarkymą parduoti turtą, pirmose varžytynėse parduodamo turto pradinę kainą nustatė tik 94 400 Lt. Antstolio 2008-09-04 patvarkymai pažeidžia pareiškėjos kaip skolininkės teises ir teisėtus interesus, pareiškėjos teisę tikėtis, kad areštuotas turtas bus įvertintas rinkos kainomis kaip tai imperatyviai numatyta CPK 681 str.; grubiai pažeidžia imperatyvias CPK nuostatas (CPK 681 str. l d., 718 str.), pareigą, elgtis sąžiningai, teisingai ir protingai. Turto vertė neatitinka turto rinkos kainos, kaip tai numatyta CPK 681 str.; ji yra akivaizdžiai per maža, neatitinkanti realios rinkos kainos bei CK 1.5 str. įtvirtintų principų. Antstolis, nenustatęs pareiškėjos areštuoto turto rinkos kainos, neturėjo teisės pradėti sąžiningai ir teisingai neįkainoto turto realizavimo iš varžytynių proceso. Taip pat pažeisti ir išieškotojų interesai, nes varžytynėse pardavus pareiškėjos turtą už mažą kainą, yra užkertama išieškotojams galimybė susigrąžinti skolą. Pabrėžė, kad sutinka turtą parduoti varžytynėse, tačiau nesutinka su nesąžiningai, neprotingai ir neteisingai nustatyta pirmosiose varžytynėse ketinamo parduoti turto rinkos kaina.

Atsiliepimas

Antstolis D.Šidlauskas atsiliepimu prašė M.K. skundą atmesti. Nurodė, su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog patvarkymas ir turto arešto aktas pareiškėjai buvo įteikti 2008-06-28; atsižvelgdamas į tai, jog šalys nepateikė savo pasiūlymų dėl areštuoto turto vertės, į tai jog VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodyta vertė buvo fiksuota prieš metus, be to neturėdamas specialių žinių tokiam turtui įvertinti, turto rinkos vertei nustatyti skyrė ekspertizę. Pažymėjo, jog CPK 681 str. 4 d. nurodo, jog jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė, įstatymas nesuteikia teisės antstoliui rinktis, kokią turto vertę nustatyti: turto vertė privalo būti eksperto ekspertizės akte nurodyta rinkos vertė. Todėl nepagrįsti skunde išdėstyti teiginiai, jog antstolis nesilaiko imperatyvių įstatymo nuostatų. Gavęs pareiškėjos prieštaravimus, priėmė patvarkymą atsisakyti skirti pakartotinę ekspertizę, kadangi jam nekilo abejonių, jog turtas yra įvertintas tinkamai, kvalifikuoto turto įvertintojo. Atkreipė dėmesį, jog vykdymo procese iš varžytynių parduodamas turtas negali būti įvertintas pagal skolininko ar ieškotojo užsakytas vertintojų pateiktas ataskaitas, kadangi, šiuo atveju, antstolio nuomone, atsiranda galimybė abejoti eksperto nešališkumu, ar įvertintas susitarus skolininkui ir ieškotojui, nes gali būti pažeistos kitų esamų ar būsimų kreditorių teisės ir interesai. Atsisakydamas skirti pakartotinę ekspertizę atsižvelgė taip pat į tai, jog žemės sklypas, kurio rinkos vertės nustatymas buvo pateiktas kaip užduotis ekspertui, turi specialių naudojimų sąlygų, t.y. įregistruoti naudingųjų iškasenų telkiniai, kas didžiąja dalimi ir sąlygoja atitinkamą šio žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertę. Pažymėjo, jog pareiškėjai išaiškino CPK 704 str. įtvirtintą teisę iki varžytynių pradžios pasiūlyti savo pasiūlytą pirkėją už jai priimtiną kainą, kuri neturėtų būti mažesnė negu eksperto nustatyta rinkos vertė; pradinė varžytynių kaina neužkerta kelio pirkėjams kainą pakelti. Pareiškėjos reikalavimas paskirti pakartotinę areštuoto turto ekspertizę netikslingas, kadangi civilinėje byloje teismui paskyrus ekspertizę, tokiu būdu eksperto nustatyta rinkos vertė, laikantis CPK 681 str., negali būti laikoma rinkos verte varžytynėms organizuoti; o įpareigojus antstolį skirti pakartotinę ekspertizę, nors to pareiškėja neprašo, lieka neaišku, kuriuo ekspertizės aktu antstolis turėtų vadovautis. Vadovaujantis CPK 443 str. bylinėjimosi išlaidos bylose, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, neatlyginamos.

Vilniaus r. apylinkės teismas 2008-11-20 nutartimi skundą tenkino; pripažino neteisėtu ir panaikino antstolio D.Šidlausko 2008-09-04 patvarkymą parduoti turtą vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01166; paskyrė pakartotinę ekspertizę areštuoto turto (0,97 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)) rinkos vertei nustatyti skolininkės M.K. lėšomis per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo, nurodant ekspertui, kuris atliks turto vertinimą, atlikti jį ne vėliau, kaip per 7 kalendorines dienas nuo užsakymo priėmimo; priteisė iš antstolio D.Šidlausko 1 180 Lt bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai M.K. Teismas nustatė, kad antstolis D.Šidlauskas 2008-09-04 patvarkymu nutarė parduoti iš pirmųjų varžytynių žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nuosavybės teise priklausantį M.K., pradinę kainą nustatant 94 400 Lt, 2008-07-14 antstolio patvarkymu buvo paskirta ekspertizė žemės sklypo, nekilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatyta žemės sklypo turto vertė – 118 000 Lt. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2008-07-30 žemės sklypo, vidutinė rinkos vertė 872 042 Lt. 2008-08-12 M.K. pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir prašymą dėl pakartotinės turto ekspertizės skyrimo; 2008-08-18 UAB „Krivita“ pateikė preliminarią turto vertės nustatymo pažymą, kurioje pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, įvertino 900 000 Lt; antstolis D.Šidlauskas 2008-09-04 patvarkymu atsisakė skirti pakartotinę žemės sklypo ekspertizę. Teismas laikė, jog akivaizdu, jog nepriklausomų turto vertintojų ir registrų vertinimais nustatyta žemės sklypo kaina iki galimų varžytynių net iki aštuonių kartų yra didesnė už antstolio nustatytą kainą; ko pagrindu antstolis nustatė būtent tokią kainą (118 000 Lt), antstolis motyvavo savo atsiliepime, bet nepateikė ir nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios galėjo lemti tokį kainų skirtumą, kurį jis galėjo sužinoti visiems prieinamu būdu internetu ir kitais, jam suteiktais būdais. Tuo tarpu pareiškėja teismui pateikė žemės sklypo vertinimus, kuriuose turtas įkainotas net keletą kartų didesne kaina, nei buvo nustatyta varžytynėse ir šie duomenys nėra paneigti. Teismas atsižvelgė, kad faktiška nekilnojamojo turto pardavimo kaina gali skirtis nuo vertintojų apskaičiuotosios rinkos vertės, priklausomai nuo rinkos sąlygų, susiklosčiusių pardavimo momentu, be to, būtina įvertinti tai, jog turtą parduodant priverstinai, varžytynėse, kaina dažnai yra šiek tiek mažesnė už vidutinę rinkos kainą. Tačiau nagrinėjamu atveju šis kainos skirtumas yra pernelyg didelis, neatitinkantis protingumo principo, todėl, suinteresuotoms šalims neįrodžius kitaip, yra pagrindas konstatuoti, jog antstolis nukrypo nuo turto vertinimo principų, pasirinko aiškiai per mažą ir neobjektyvią kainą. Teismas laikė, jog tai, kad kreditoriai sutinka su antstolio veiksmais, nereiškia, kad antstolis veikia išimtinai jų interesų tenkinimui. CPK 681 str. leidžia įkainoti turtą ir neskiriant ekspertizės –atsižvelgiant į rinkos kainas, bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Maža to, pareiškėja sutinka savo lėšomis paskirti pakartotinę ekspertizę. CPK 681 str. leidžia perkainuoti turtą, jeigu skolininkas tam prieštarauja. Teismas konstatavo, jog matyti, kad žemė įkainuota minimalia kaina ir antstolis veikia nelanksčiai, neprotingai tik vadovaudamasis kuo greitesniu areštuoto turto pardavimu varžytynėse, kas esant trigubai didesnei skolininko skolai kreditoriams būtų tolimesnio išieškojimo proceso tąsa (nepatenkinus išieškotojo interesų, išieškojimas nukreipiamas į kitą skolininko turtą). Teismui šioje situacijoje akivaizdu, kad tai yra neprotinga ir neteisinga. Teismas pripažino neteisėtu ir panaikino antstolio D.Šidlausko 2008-09-04 patvarkymą parduoti turtą; laikė teisinga paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti skolininkės M.K. lėšomis per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kas yra pakankamas terminas paskirti ekspertizę kuo greičiau išieškotojų interesams tenkinti, nurodant ekspertizę atlikti ne vėliau, kaip per 7 kalendorines dienas, atsižvelgiant į UAB „Krivita“ atliktą turto vertės nustatymo pažymą Nr.08-I-070, kai ekspertizė buvo atlikta per 4 dienas (priedas byloje). Teismas nesutiko su antstolio teiginiu dėl bylinėjimosi išlaidų negalimo priteisimo ypatingosios teisenos bylose, kadangi CPK 443 str. 6 d. numatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, teismas gali proporcingai padalinti turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl iš antstolio D.Šidlausko priteista 1 180 Lt bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu antstolis D.Šidlauskas prašo Vilniaus r. apylinkės teismo 2008-11-20 nutartį panaikinti ir skundą atmesti. Apelianto nuomone, nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina; teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias areštuoto turto rinkos vertės nustatymo procedūras, pasisakė dėl asmenų, neįtrauktų į bylą, teisių ir pareigų. Nurodo, jog teismas neteisingai aiškina CPK 681 str. 4 d. nuostatas, antstolis, kilus abejonių dėl turto vertės, tam ir kviečiasi ekspertą, kad šis, turėdamas specialių turto vertinimo žinių, pasakytų, kokia yra areštuoto turto rinkos vertė; antstolis neturi pareigos ir net teisės nustatyti kitokią turto rinkos vertę negu yra nurodyta ekspertizės akte. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai remiasi pareiškėjos pateiktomis pažymomis, kurios negali būti laikomos tiriamojo mokslinio pobūdžio dokumentais, kurie galėtų būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje. Pažymi, jog skolininko pasirinkto eksperto atliktas turto vertinimas negali būti pripažįstamas tinkamu CPK 681 str. prasme; remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-07 nutartimi civilinėje byloje 3K-3-8/2005 ir nurodo, jog ekspertą turtui įvertinti turi skirti išimtinai antstolis, nes tik tokiu būdu jis atitiks įrodymų rinkimo procedūrą; pažymi, jog nesuprantamas ir nepagrįstas teismo motyvas, jog neaišku kuo remdamasis antstolis nustatė areštuoto turto rinkos vertę. Nesutinka, jog iš skelbimų apie parduodamus nekilnojamojo turto objektus turinio įmanoma nustatyti turto rinkos vertę, dėl to nesutinka su teismo argumentu, jog kainų skirtumą antstolis galėjo sužinoti visiems prieinamu būdu internetu. Nurodo, jog tokia aplinkybė, kaip turto pardavimas iš varžytynių, apskritai neturi ir negali turėti reikšmės nustatant areštuoto turto rinkos vertę. Pažymi, jog pareiškėjos pateikti žemės sklypų skelbimai nėra identiški objektai: pateikti ir skunde minimi objektai yra namų valdos su komunikacijomis ir t.t., o ginčo žemės sklypas – žemės ūkio paskirties, įregistruotas naudingųjų iškasenų, kurios nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, telkinys ir naudojimosi apribojimai; nustatant turto vertę turi būti atsižvelgiama ne tik į VĮ Registrų centro ar kt. duomenis, bet ir į kiekvieno objekto individualius požymius. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika apeliantas nurodo, jog turto rinkos vertė negali būti nustatoma šalių susitarimu, nesutinka su teismo argumentu, jog turto rinkos vertė turėjo būti nustatyta didesnė, nes tam neprieštarauja nei skolininkas, nei išieškotojas. Apelianto nuomone, teismas neaiškiai nurodo, ar pats skiria ekspertizę, ar įpareigoja antstolį priimti patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo; tuo atveju, jei tai yra įpareigojimas antstoliui, nenurodo, kokiomis aplinkybėmis remiasi nustatydamas 14 dienų terminą, kadangi ilgiau užtrunka vien dokumentų, reikalingų ekspertizei, surinkimas ir pateikimas; nurodydamas, jog ekspertas, kuris atliks turto vertinimą, privalės šią užduotį atlikti per 7 kalendorines dienas, teismas pasisakė dėl asmens, neįtraukto dalyvauti byloje teisių ir pareigų, o tai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Atkreipia dėmesį, jog teismas leido dalyvauti ir pasisakyti advokato padėjėjui S.Pėdnyčiai, kai tuo tarpu nutarties dalyje dėl atstovavimo išlaidų konstatuoja, jog atstovas teismui nepateikė jokių įgaliojimų dėl atstovavimo byloje advokato padėjėjui S.Pėdnyčiai. Pažymi, jog teismas priteisė 1 180 Lt už atstovavimą vykdomojoje byloje, o tokių bylinėjimosi išlaidų įstatymai nenumato.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M.K. prašo netenkinti atskirojo skundo ir palikti galioti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus r. apylinkės teismo 2008-11-20 nutartį. Nurodo, jog teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis bendrateisiniais principais sprendė, jog pareiškėjos skundas yra tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, neteisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias procesinės teisės normas

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t.y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Įstatymas nustato, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę (CPK 681 str. 1 d.). Tik tuo atveju, jeigu išieškotojas ir skolininkas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi įstatymas įtvirtina esminę nuostatą, nurodydamas objektyvius kriterijus, kuriais privalo vadovautis antstolis, nustatydamas areštuojamo turto vertę. Pagrindinis iš minėtų kriterijų yra areštuojamo turto rinkos vertė. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog turto arešto aktas surašytas skolininkei M.K. nedalyvaujant, antstolis nurodė, jog viso areštuoto turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenimis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 872 042 Lt, vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2007-07-23, – šiuos duomenis antstolis turėjo prieš surašant turto arešto aktą bei skiriant ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, be to, kaip nurodė pats antstolis, skirdamas ekspertizę, atsižvelgė į tai jog VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodyta vertė buvo fiksuota prieš metus. Turėdamas savo žinioje Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, gavęs ekspertizės aktą, kuriame nurodyta ginčo sklypo vertė 118 000 Lt, bei skolininkės prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir prašymą skirti pakartotinę turto ekspertizę, kolegijos vertinimu, antstolis turėjo įvertinti visų turimų duomenų visumą, atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, skolininkės bei išieškotojų interesus ir nepriimti skundžiamo 2008-09-04 patvarkymo parduoti turtą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nagrinėjamu atveju kainos skirtumas yra pernelyg didelis, neatitinkantis protingumo principo. Kolegija sutinka, jog antstolis, kilus abejonių dėl turto vertės, tam ir kviečiasi ekspertą, kad šis, turėdamas specialių turto vertinimo žinių, pasakytų, kokia yra areštuoto turto rinkos vertė; antstolis neturi pareigos ir net teisės nustatyti kitokią turto rinkos vertę negu yra nurodyta ekspertizės akte. Tačiau ši CPK 681 str. 4 d. nuostata negali būti taikoma neatsižvelgiant į kitus CPK straipsnius bei principus, pažymėtina, jog CPK 682 str. 2 d. numatyta galimybė, gavus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, skolininko ar išieškotojo prašymu skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Kolegija nesutinka su apelianto nuomone, jog teismas nepagrįstai remiasi pareiškėjos pateiktomis pažymomis, kurios negali būti laikomos tiriamojo mokslinio pobūdžio dokumentais, kurie galėtų būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje; jog skolininko pasirinkto eksperto atliktas turto vertinimas negali būti pripažįstamas tinkamu CPK 681 str. prasme, kadangi pareiškėjos pateiktus įrodymus teismas vertino vadovaudamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis kartu su visais byloje šalių pateiktais įrodymais, nesuteikdamas nei vienam iš jų didesnės įrodomosios galios, kaip tai numatyta CPK 185 str.

Apeliantas nesutinka, jog iš skelbimų apie parduodamus nekilnojamojo turto objektus turinio įmanoma nustatyti turto rinkos vertę, dėl to nesutinka su teismo argumentu, jog kainų skirtumą antstolis galėjo sužinoti visiems prieinamu būdu internetu. Kolegijos vertinimu, apeliantas neteisingai interpretuoja teismo teiginį, kadangi teismas nenurodė, jog antstolis turto rinkos vertę turėtų nustatyti remdamasis skelbimais apie parduodamus nekilnojamojo turto objektus, atsižvelgiant į skelbimus galima susidaryti bendrą nuomonę apie padėtį rinkoje ir į tai atsižvelgti vertinant konkretų turtą. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog pareiškėjos pateikti žemės sklypų skelbimai nėra identiški objektai, nustatant turto vertę turi būti atsižvelgiama ne tik į VĮ Registrų centro ar kt. duomenis, bet ir į kiekvieno objekto individualius požymius, tačiau pažymi, jog pats apeliantas šiais kriterijais nesivadovavo.

Kolegija negali sutikti su apelianto nuomone, jog teismas neaiškiai nurodo, ar pats skiria ekspertizę, ar įpareigoja antstolį priimti patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Kadangi CPK 682 str. numatyta, jog antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertinė įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Skundžiamoje nutartyje teismas konkrečiai neįvardijo eksperto, todėl darytina išvada, kad tai padaryti įpareigotas antstolis. Kolegija taip pat nesutinka, jog teismas nenurodo, kokiomis aplinkybėmis remiasi nustatydamas 14 dienų terminą, kadangi ilgiau užtrunka vien dokumentų, reikalingų ekspertizei, surinkimas ir pateikimas, kadangi teismas tokį sprendimą priėmė, turėdamas savo žinioje tiek civilinės, tiek vykdomosios bylos medžiagą, duomenis, kaip buvo paskirta ir atlikta pareiškėjos ginčijama ekspertizė. Apelianto teigimu, teismas, nurodydamas, jog ekspertas, kuris atliks turto vertinimą, privalės šią užduotį atlikti per 7 kalendorines dienas, pasisakė dėl asmens, neįtraukto dalyvauti byloje teisių ir pareigų, o tai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Kolegija negali sutikti su tokia apelianto nuomone, kadangi ekspertas nėra dalyvaujantis byloje asmuo, jis tik įrodymų šaltinis.

Kolegijai nėra aiški apelianto pozicija dėl jo argumentų, jog teismas leido dalyvauti ir pasisakyti advokato padėjėjui S.Pėdnyčiai, kai tuo tarpu nutarties dalyje dėl atstovavimo išlaidų konstatuoja, jog atstovas teismui nepateikė jokių įgaliojimų dėl atstovavimo byloje advokato padėjėjui S.Pėdnyčiai. Kolegija pažymi, jog byloje yra pateikta teisinių paslaugų sutartis su advokato padėjėju S.Pėdnyčia (b.l. 84-85), joje numatyta advokato padėjėjo teisė atstovauti teisme, tačiau neperžengdama atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Kolegija negali sutikti su apelianto teiginiu, jog teismas priteisė 1 180 Lt už atstovavimą vykdomojoje byloje, o tokių bylinėjimosi išlaidų įstatymai nenumato. Kadangi kaip matyti iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito (b.l. 9) 1 180 Lt suma sumokėta pagal 2008-09-11 papildomą susitarimą prie 2008-09-03 sutarties (b.l. 69), kuriuo susitarta dėl atlyginimo advokatui už skundo dėl antstolio veiksmų paruošimą teismui, šis apelianto argumentas paneigtas bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš antstolio.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2008-11-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 325, 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė T.ŽukauskienėTeisėjai V.VolskienėA.Auruškevičius