- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-882-524/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00537-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- I. V., AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovams I. V., AB „Swedbank“ dėl išlaikymo priteisimo bei sutarties sąlygų pakeitimo prievolės padalijimo bei ieškovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimo civilinėje byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė iš atsakovės savo dukters priteisti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisti po 150 Lt kas mėnesį papildomų priežiūros išlaidų nuo 2010-01-01; padalyti lygiomis dalimis neišmokėtą paskolą pagal paskolos sutartį Nr. EMV-4833. Nurodė, kad yra neįgali, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Jos pajamas sudaro gaunama 697 Lt invalidumo pensija bei 765 Lt slaugos išlaidų kompensacija. Šių lėšų jai nepakanka. Atsakovė 2009 metų spalio mėnesį išsikraustė iš jos namų ir nuo tada neteikia jokios paramos. Su vyru yra išsituokusi, turi dar vieną dukterį, kuri gyvena užsienyje, tačiau su ja nebendrauja, paramos negauna. Už jai teikiamas socialines paslaugas moka apie 150 Lt, kadangi sunkiai vaikšto, dėl kamuojančio nerimo ir baimės negali likti viena naktimis, papildomai samdo pagalbininką namuose, tam išleidžia apie 600–700 Lt, vaistams ir higienos priemonėms kas mėnesį išleidžia apie 300 Lt, būtinos išlaidos telefonui, malkoms įsigyti. Be to, 2007 metais, atsakovės įkalbėta, paėmė 12000 EUR paskolą. Iš šios paskolos ji gavo 20000 Lt, iš kurių 18000 Lt išleido namo remontui, kitus pinigus pasiėmė atsakovė. Kol atsakovė gyveno kartu, paskolą grąžindavo bendromis lėšomis, o atsakovei išsikrausčius, ji viena moka paskolą bankui, kas mėnesį tam turi skirti 250 Lt. Sumokėjus šias būtinas išlaidas, beveik nebelieka lėšų maistui. Kadangi atsakovė jai vienai paliko grąžinti paskolą, prašo padalinti lygiomis dalimis neišmokėtą paskolos likutį „Swedbank“, AB pagal sutartį Nr. EMV-4833.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2011-12-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės I. V. išlaikymą A. Ž. periodinėmis išmokomis po 40 Lt kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos 2011-04-11; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas įvertinęs bylos duomenis nustatė, kad atsakovė turi ribotas galimybės teikti išlaikymą savo motinai, tačiau privalo nors minimaliai prisidėti prie ieškovės būtinų poreikių tenkinimo. Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais iš atsakovės ieškovei priteisė po 40 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas keisti paskolos sutarties sąlygas kyla iš paskolos sutarties šalies – paskolos gavėjų – tarpusavio nesutarimų, vykdant sutartį, t. y. grąžinant gautą paskolą. Paskolos gavėjų nesutarimai negali daryti įtakos kitos sutarties šalies – paskolos davėjo – interesams. Solidari skolininkų atsakomybė užtikrina kreditoriaus interesus, solidarią prievolę pakeitus į asmeninę, kyla grėsmė, jog prievolė nebus iki galo įvykdyta, tuo bus pažeisti banko, kaip kreditoriaus, interesai. Išimtinių, sutarties vykdymą suvaržančių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos solidarios paskolos gavėjų atsakomybės pakeitimą į asmeninę atsakomybę, ieškovė nenurodė, todėl ieškinio reikalavimą atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad teismo priteista suma neleis ieškovei bent minimaliai padoriai pragyventi. Paaiškino, kad yra neįgali, jai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, beveik visiškai nevaikšto. Dėl šių priežasčių jai reikia mokėti už papildomas paslaugas. Teigia, kad reikia pirkti malkas, jas suruošti, atnešti ir kt. Apeliantė teigia, kad atsakovė įkalbėjo ją pasiimti didelę paskolą. Paaiškina, kad paskolos gavėjos yra ieškovė ir atsakovė, tačiau jos dukra jau seniai nemoka įmokų. Priduria, kad atsakovė nusišalino nuo pagalbos ieškovei. Apeliantės nuomone, atsakovės padėtis nėra tokia bloga, todėl teismo priteistas dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu nurodė, kad apeliacinis skundas dėl kredito sutarties pakeitimo neturėtų būti tenkinamas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė sudarė kredito sutartį kaip bendraskolės, todėl nėra pagrindo keisti sudarytos sutarties.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė gimė 1949 m., jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis kaip netekusiai 75–100 proc. darbingumo. Ji turi dvi dukras. Pagal VSDFV Plungės skyriaus pažymas ieškovės gaunama invalidumo (netekto darbingumo) pensija kartu su transporto išlaidų kompensacija yra 697,79 Lt per mėnesį (b. l. 21–23, 47–49). Pagal Rietavo savivaldybės administracijos sveikatos, socialinės paramos ir rūpybos skyriaus pažymą ieškovei skiriama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija 765 Lt per mėnesį (b. l. 20, 46). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovei priklauso nekilnojamasis turtas – 0,25 ha žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu ir priklausiniais (b. l. 51–56). Ieškovė turi skolinių įsipareigojimų, t. y. moka įmokas pagal paskolos sutartį Nr. EMV-4833. Ieškovė nurodo, kad jos pajamos nepakankamos, todėl prašo priteisti išlaikymą iš dukters.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, nustatė, kad jai reikalingas išlaikymas, todėl, atsižvelgęs į atsakovės turtinę padėtį, ieškinį tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Teisėjų kolegija nurodo, kad vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Viena tokių pareigų yra tarpusavio išlaikymo, grindžiama šeimos ryšių bei socialinės tarpusavio atsakomybės kategorija. Kasacinis teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir LR CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Alimentinė prievolė yra asmeninio pobūdžio, o tai reiškia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už išlaikymo teikimą bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims. LR CK 3.205 str. numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).
Pagal LR CK 3.205 str. 1 d. tėvams teisė reikalauti priteisti išlaikymą iš pilnamečių vaikų yra siejama su kelių juridinių faktų egzistavimu, t. y. pirma, išlaikymo reikalaujantys tėvai turi būti nedarbingi ir, antra, jų materialinė padėtis turi objektyviai neleisti jiems patenkinti savo poreikių. Todėl teismas spręsdamas klausimą, ar vieno iš tėvų pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą iš pilnamečio vaiko yra pagrįstas, privalo nustatyti LR CK 3.205 str. 1 d. nurodytus faktus, su kuriais sietinas tokio pobūdžio reikalavimų tenkinimas. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą iš dalies. Šie motyvai laikytini nepagrįsti.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 1462,79 Lt. Apeliantės teigimu, šios sumos neužtenka jos poreikiams patenkinti, nes už socialines paslaugas moka 150 Lt per mėnesį, samdo pagalbininką namuose ir moka 600–700 Lt, vaistams ir higienos reikmėms išleidžia apie 300 Lt, moka paskolos įmokas po 250 Lt per mėnesį. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą (LR CPK 178 str.). Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina ieškovės išlaidas dėl įmokų už paskolos sutartį mokėjimą, tačiau kitų duomenų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas išlaidas byloje, nėra pateikta. Išaiškintina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimą Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. Šiuo atveju ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės, be to, pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė po 40 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo ieškovei, privalėjo būti įvertinta ne tik ieškovės turtinė padėtis ir poreikiai, tačiau ir pilnamečio vaiko galimybės išlaikyti savo motiną. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės pajamas sudaro 320,65 Lt netekto darbingumo pensija (b. l. 72–73), turi du neįgalius nepilnamečius vaikus (b. l. 127–133), duomenų, kad turėtų registruotino turto, nėra. Esant nurodytoms aplinkybės, konstatuotina, kad pagal turtinę padėtį atsakovė negali teikti didesnio išlaikymo, nei priteista skundžiamu sprendimu, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamo įrodymo tyrimo ir vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės reikalavimą padalyti paskolą pagal paskolos sutartį Nr. EMV-4833. Apeliaciniame skunde nenurodomi jokie motyvai dėl šio reikalavimo atmetimo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skundu nurodytų ribų (LR CPK 320 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija neturi teisinio nagrinėti pirmosios instancijos teismo veiksmų, kuriais atmestas reikalavimas padalyti prievolę.
Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.), todėl jis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2011-12-29 sprendimą palikti nepakeistą.