- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-02
- Bylos Nr.
- 1S-271-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00078-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- V. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžio V. Ž. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. Ž. Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 229.1 straipsnio 4 dalies „b“ punktą, 30 straipsnio 3 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį, 69 straipsnio 3 dalį – 16 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos kolonijoje. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2017 m. spalio 18 d. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. spalio 17 d. Bausmės pabaiga 2032 m. lapkričio 18 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 14 d. ir yra vykdytinas. Šiuo teismo nuosprendžiu V. Ž. nuteistas už tai, kad jis asmenų grupės sudėtyje, iš anksto susitarus, įvykdė kontrabandą, t. y. neteisėtai pervežė per Muitų sąjungos sieną Eurazijos ekonominės bendrijos ribose narkotines medžiagas ypač stambiu mastu (356 044,7 g hašišo) ir veikdamas asmenų grupės sudėtyje, iš anksto susitarus, pasikėsino neteisėtai realizuoti narkotinę medžiagą ypač stambiu mastu.
2. V. Ž. Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal RF BK 229.1 str. 4 d. „b“ p. taikant RF BK 64 str. nuteistas 12 metų laisvės atėmimo, pagal RF BK 30 str. 3 d. RF BK 228.1 str. 5 d. – 9 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo. V. Ž. Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė 16 metų laisvės atėmimo.
Šalies argumentai
3. V. Ž. kreipiantis su prašymu atlikti likusią jam skirtos laisvės atėmimo bausmės dalį Lietuvos Respublikoje, 2018 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija išsiuntė Rusijos Federacijos teisingumo ministerijai sutikimą perimti V. Ž. likusiai bausmės daliai atlikti. 2018 m. gruodžio 5 d. iš Rusijos Federacijos teisingumo ministerijos buvo gautas sutikimas perduoti V. Ž. likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti į Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo įstaigą. Vadovaujantis 2001 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti (toliau – ir Sutartis), V. Ž. buvo perduotas iš Rusijos Federacijos atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Nuteistasis nuo 2019 m. kovo 29 d. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime).
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas (duomenys neskelbtini) pataisos namų teikimas, kuriuo prašoma vadovaujantis Sutarties nuostatomis, nustatyti nuteistajam V. Ž. laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) atitinkamus straipsnius bei, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362, 365 straipsniais, nustatyti pataisos įstaigos rūšį.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi tenkino (duomenys neskelbtini) pataisos namų teikimą. Skundžiama nutartimi žemesnės instancijos teismas, vadovaudamasis pateiktais duomenimis ir nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, jog V. Ž. padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Apylinkės teismas atsižvelgdamas į tai, jog V. Ž. Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal RF BK 229.1 str. 4 d. „b“ p. taikant RF BK 64 str. nuteistas 12 metų laisvės atėmimo; pagal RF BK 30 str. 3 d. RF BK 228.1 str. 5 d. – 9 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo ir kuriam paskirta galutinė subendrinta bausmė - 16 metų laisvės atėmimo, skirtas bausmes suderino su Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytomis bausmėmis. Teismas, įvertinęs tai, jog Lietuvos Respublikos įstatymai už vieną iš V. Ž. įvykdytų nusikalstamų veikų numato maksimalią – 15 metų laisvės atėmimo bausmę, be to, atskirai už narkotinių medžiagų kontrabandą skirta bausmė 2 metais viršija Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą maksimalią 10 metų laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog šiuo atveju V. Ž. už nusikalstamą veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 4 dalį, bausmė mažintina iki maksimalios sankcijoje nustatytos bausmės – 10 metų, todėl (atsižvelgiant į Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskiriant subendrintą bausmę nustatytas proporcijas) galutinę subendrintą bausmę taip pat sumažino 2 metais ir nustatė galutinę subendrintą 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią apylinkės teismas nustatė nuo 2017 m. spalio 18 d. Į laisvės atėmimo bausmės laiką V. Ž. įskaitė Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu įskaitytą sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. spalio 17 d. Bausmės atlikimo vietą pagal BK 50 straipsnio 3 dalį parinko atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą – pataisos namuose.
Šalies argumentai
6. Vilniaus apygardos teismui pateiktu skundu nuteistasis V. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-28 nutartį ir priimti naują sprendimą nustatant trumpesnį laisvės atėmimo terminą. Mano, jog teismas skyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus skyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Pasak nuteistojo pagal 1983 metų nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos 12 straipsnį, kiekviena šalis, vadovaudamasi Konstitucija ar kitais įstatymais, gali suteikti malonę, sušvelninti bausmę ar paskelbti amnestiją, todėl vertina, kad jam (V. Ž.) skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamajam įstatymui, jame numatytiems tikslams. Anot nuteistojo, vadovaujantis teisingumo principu, jam turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas aplinkybes.
7. Atsiliepimas į skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. Ž. skundas atmetamas.
8. Iš nuteistojo V. Ž. skundo matyti, jog jis nesutinka su jam nustatytos bausmės dydžiu, nes mano, kad turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė.
9. BPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles.
10. Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos 2001-06-25 sutarties „Dėl laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perdavimo“ (toliau - Sutartis) 8 straipsnis (Bausmės vykdymas) numato, kad: 1) Valstybė, vykdanti nuosprendį, užtikrina tolesnį bausmės vykdymą. Nuosprendžio vykdymą reglamentuoja Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymai. 2) Nuteistajam paskirta bausmė vykdoma remiantis Valstybės, priėmusios nuosprendį, teismo nuosprendžiu. Valstybės, vykdančios nuosprendį, kompetentingas teismas, atsižvelgdamas į priimtą nuosprendį, vadovaudamasis savo valstybės įstatymais, nustato tokį patį laisvės atėmimo terminą, koks buvo paskirtas pagal nuosprendį. 3) Jeigu pagal Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymus už šią veiką didžiausias laisvės atėmimo terminas mažesnis negu paskirtas pagal nuosprendį, tai Valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas nustato maksimalų laisvės atėmimo terminą, numatytą Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymų už tokią pačią veiką. Bausmės dalis, kurią nuteistasis atliko Valstybės, priėmusios nuosprendį, teritorijoje, įskaitoma į bausmės atlikimo terminą. 4) Sprendimą dėl nuosprendžiu paskirtos papildomos bausmės vykdymo priima Valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas, jeigu tokią bausmę už padarytą veiką numato šios valstybės įstatymai. Papildoma bausmė vykdoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
11. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo, visiškai pagrįstai vadovavosi Sutarties 8 straipsniu bei BPK 365 straipsniu, kuris įpareigoja teismą nuteistajam nustatyti laisvės atėmimo bausmės laiką ir įkalinimo įstaigos rūšį pagal atitinkamus BK straipsnius.
12. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismas, įvertinęs Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu nustatytas aplinkybes (aptartas šios nutarties 1 punkte) skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad V. Ž. padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 199 straipsnio 4 dalį (tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius)), už kurio padarymą sankcijoje nustatyta nuo trejų iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, ir BK 22 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių), 260 straipsnio 3 dalį (tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų), kurios sankcijoje nustatyta, jog šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239) nustatyta, kad labai didelis hašišo (kanapių dervos) kiekis yra daugiau kaip 125 g. Todėl V. Ž. veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalį.
13. Kaip nustatyta pateiktais duomenimis, V. Ž. Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal RF BK 229.1 str. 4 d. „b“ p. taikant RF BK 64 str. nuteistas 12 metų laisvės atėmimo, pagal RF BK 30 str. 3 d. RF BK 228.1 str. 5 d. – 9 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo. V. Ž. Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė - 16 metų laisvės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pritardamas apylinkės teismo išvadai, jog teismai neturi pagrindo kvestionuoti kitos valstybės teismo parinkto bausmių dydžio ir iš naujo vertinti bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (kurias apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis) pažymi, jog apylinkės teismas, įvertinęs tai, jog Lietuvos Respublikos įstatymai už vieną iš V. Ž. įvykdytų nusikalstamų veikų numato maksimalią – 15 metų laisvės atėmimo bausmę, be to, atskirai už narkotinių medžiagų kontrabandą skirta bausmė 2 metais viršija Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą maksimalią 10 metų laisvės atėmimo bausmę, šiuo atveju V. Ž. už nusikalstamą veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 4 dalį, bausmę sumažino iki maksimalios sankcijoje nustatytos bausmės – 10 metų, todėl (atsižvelgiant į Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskiriant subendrintą bausmę nustatytas proporcijas) galutinę subendrintą bausmę taip pat pagrįstai sumažino 2 metais ir nustatė galutinę subendrintą - 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi, darė pagrįstą išvadą, jog bausmę V. Ž. turi atlikti pataisos namuose, nes jis yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą ir pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą. Bausmės atlikimo pradžia nustatyta tinkamai, t.y. nuo 2017 m. spalio 18 d., o į laisvės atėmimo bausmės laiką V. Ž. pagrįstai įskaitytas Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. spalio 17 d.
14. Taigi apylinkės teismas, nustatydamas bausmę V. Ž., jo padėties nepasunkino. Nors nuteistasis mano, jog bausmė jam dar turi būti dar labiau švelninama, įvertinus teisingumo principą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitus jį charakterizuojančius duomenis, tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis Sutarties 10 straipsnio 3 dalimi, peržiūrėti nuosprendį nuteistajam, perduotam Valstybei, vykdančiai nuosprendį, gali tik Valstybės, priėmusios nuosprendį, teismas. Kadangi Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas, pabrėžtina, jog intervencija į įsiteisėjusį nuosprendį V. Ž. nurodomų aplinkybių pagrindu (nagrinėjamu atveju – įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą ir suderintą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bausmę) negalima.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam Rusijos Federacijos Pskovo srities teismo 2017 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.