Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje atstovei Irenai Šaulytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei K. J. dėl tėvystės nuginčijimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei K. J. procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (asmeniškai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 123 straipsnio 1 dalis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucija teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje, per teismo nustatytą terminą pateikė preliminarią išvadą, kurioje nurodė, kad sutinka su ieškovo ieškinio dalimi dėl genominės DNR ekspertizės skyrimo, tikslu nustatyti, ar ieškovas yra N. B. biologinis tėvas. Kadangi bylos nagrinėjimo metu gali paaiškėti iki šiol nežinomos aplinkybėms, institucija teikianti išvadą byloje, pasilieka teisę koreguoti išvadą paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir galutinę išvadą pateikti po įrodymų ištyrimo.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. B. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu su N. B. nebendrauja, buvo susitikę tik vasarą, kai vyko į ekspertizę. Iki ekspertizės atlikimo Nedą laikė savo sūnumi, teikdavo išlaikymą, tačiau santykių su N nėra, jie niekada kaip šeima kartu su atsakove ir N negyveno, vaikas tik atvažiuodavo pas jį į svečius. Taip pat parodė, kad N nuo pat gimimo gyveno atsakovės ir jos dabartinio vyro – M. J. šeimoje. Nedas ieškovą vadina „papka“, o atsakovės dabartinį vyrą – M. J., tėčiu.

Ieškovo atstovas advokatas Osvaldas Martinkus teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą žodžiu ir paaiškino, kad ji išklausė vaiko N nuomonę dėl nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos pokalbio su N metu, ir žodžiu pateikė vaiko nuomonę teismui. Atstovė paaiškino, kad N jai nurodė, kad norėtų turėti tokią pačią pavardę kaip mama, jis apie tai yra kalbėjęs ir su M. J., kurį vadina tėčiu, ir jis jam pasakė, kad bus galim jam turėti tą pavardę. Nurodė, kad N nori turėti J pavardę. Ji užrašė vaiko paaiškinimus raštu. Atstovė prašė teismo suteikti vaikui J pavardę ir įpareigoti civilinės metrikacijos skyrių pakeisti vaiko pavardę pagal dabartinę motinos pavardę, po ko patėvis galėtų N įvaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka (5-6 b. l.); 2) 2007 m. birželio 29 d. gimė N. B. (8 b. l.); 3) 2007 m. liepos 10 d. notarine tvarka patvirtintu prašymu – sutikimu A. B. pripažino save N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu (18 b. l.); 4) 2007 m. liepos 10 d. bendro notarine tvarka patvirtinto tėvų prašymo tėvystei pripažinti pagrindu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje buvo padarytas gimimo įrašas dėl N. B. tėvo ir įrašyta, kad A. B. yra N. B. tėvas (17 b. l.); 5) 2018 m. liepos 23 d. SYNLAB Lietuva UAB teismo medicinos specialisto išvados duomenimis, A. B. nėra biologinis N. B. tėvas (56-63 b. l.).

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Byloje vaiko tėvystę, pripažintą pareiškimu, ginčija vaiko tėvas (ieškovas), kuris vaiko tėvystę yra pats pripažinęs 2007 m. liepos 10 d. pareiškimu. Atsakovė byloje – vaiko mama, išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė, dėl ieškovo reikalavimo nuginčyti tėvystę neprieštarauja.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 2 dalį nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos priemonės.

Teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartimi paskyrė teismo DNR (genominę) ekspertizę ieškovo A. B. ir N. B. giminystės ryšiui nustatyti. 2018 m. liepos 23 d. SYNLAB Lietuva teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad A. B. nėra biologinis N. B. tėvas.

Iš bylos duomenų bei šalių paaiškinimų matyti, kad N. B. gimė praėjus daugiau nei 1 metams ir 6 mėnesiams po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo. Atsakovė K. J. teismo posėdžio metu sutiko su specialisto išvada, kad ieškovas nėra N. B. tėtis.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, 2018 m. liepos 23 d. SYNLAB Lietuva teismo medicinos specialisto išvadą, pripažįsta įrodyta, kad ieškovas A. B. nėra N. B. biologinis tėvas, o N. B. nėra ieškovo biologinis sūnus.

Pažymėtina, jog, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Teismo vertinimu, šalių paaiškinimai ir kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovo ir vaiko N nėra susiformavusių ilgalaikių santykių bei socialinio ryšio. Kaip parodė atsakovė teismo posėdžio metu, su ieškovu jie kaip šeima gyveno iki kol N suėjo 3 mėnesiai, o nuo 4 mėnesių N jau gyvena su ja ir jos dabartiniu vyru M. J.. B. N. tėtis yra miręs. Nedas ieškovą vadina „papka“, o jos dabartinį vyrą (M. J.) – tėčiu. Taip pat atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovas niekada nesistengė bendrauti su N, jis savo, kaip tėvo, pareigų tinkamai nevykdė, neteikė finansinės pagalbos, niekada nėra nuėjęs į tėvų susirinkimus mokykloje, o jos dabartinis vyras (M. J.) eina. Pats vaikas N. B. – Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams nurodė, kad jis nori būti J, ir kaip matyti iš vaiko N paaiškinimo (104-105 b. l.), tėčiu jis vadina dabartinį atsakovės vyrą M. J., bei nori, kad ir jo pavardė būtų – J.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, spręstina, kad tarp vaiko N gimimo liudijime tėvu nurodyto asmens, t. y. ieškovo ir vaiko N nėra susiformavusių ilgalaikių santykių bei socialinio ryšio, ir kaip parodė atsakovė teismo posėdžio metu, ji su dabartiniu vyru M. J. ir N gyvena nuo to laiko, kai vaikui N suėjo 4 mėnesiai, ir būtent jį vaikas ir vadina tėčiu. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė teismo suteikti vaikui J pavardę, nes tai atitiktų vaiko interesus, o po to patėvis galėtų Nedą įvaikinti.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas yra tos nuomonės, šiuo atveju nuginčijus ieškovo tėvystę vaikui N, vaiko interesai nenukentės, tokiai išvadai bylos nagrinėjimo teisme metu neprieštaravo ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė, todėl reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, pripažintina, kad ieškovas nėra N. B. biologinis tėvas (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis), o N. B. nėra jo sūnus (CK 3.150, 3.151 straipsniai). 2007 m. liepos 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje padarytas gimimo įrašas Nr. 1068, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko – N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, naikintinas.

Pažymėtina, kad nuginčijus tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta. Atsakovei K. J. išaiškintina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl tėvystės nuginčijimo, ji turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo (CK 3.147 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl vaiko pavardės pakeitimo.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu iškėlė reikalavimą – suteikti vaikui N „J “ pavardę ir įpareigoti civilinės metrikacijos skyrių pakeisti vaiko pavardę pagal dabartinę motinos pavardę.

Įstatymas nustato, kad jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Pavardės vaikui suteikimas ir jo vardo bei pavardės pakeitimas reglamentuotas CK 3.167 straipsnyje, kurio 4 dalyje numatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato Teisingumo ministras.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 13 punktą jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 60 punktu, registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip. Byloje nustačius, jog yra pagrindas nuginčyti A. B. tėvystę, taip pat tai, kad vaiko N biologinis tėtis yra miręs, ir esant institucijos atstovės reikalavimui suteikti vaikui N – mamos pavardę, nepilnamečio vaiko N. B. pavardė keistina į mamos pavardę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistinos jo patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1202 Eur (100 Eur žyminis mokestis, 3 Eur mokestis už mokėjimo pavedimą (10 b. l.), 299 Eur už ekspertizę (35, 66 b. l.) ir 800 Eur už advokato pagalbą (67 b. l.) (CPK 88, 93 straipsniai). Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 26,20 Eur tokių išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintinas, tai jos priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nors atsakovė baigiamųjų kalbu metu ir nurodė, kad jos finansinė padėtis nėra gera (be N turi dar tris vaikus, mažiausiai dukrai yra metai) ir nesutiko su teismo išlaidomis, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakovės procesinį elgesį – atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis buvo skirta bauda, dėl nepateisinto atsakovės neatvykimo į teismo posėdį bylos nagrinėjimas buvo atidėtas net tris kartus, sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti nei ieškovo, nei teismo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Be to, atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią materialinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse 259, 268, 270, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o N. B. nėra A. B. (A. B.), biologinis sūnus.

Panaikinti 2007 m. liepos 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje padarytą gimimo įrašą Nr. 1068, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko – N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pakeisti nepilnamečio vaiko N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę į „J “.

Priteisti iš atsakovės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1202 Eur (vieną tūkstantį du šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,20 Eur (dvidešimt šešis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų (už procesinių dokumentų įteikimą) valstybės naudai. Informuoti atsakovę, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.