Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. V. ir B. A. S. D. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašų pakeitimo, suinteresuotas asmuo - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, išvadą teikianti institucija - Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydami įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (toliau – Vilniaus miesto savivaldybės CMS) pakeisti civilinės būklės akto įraše pareiškėjų nepilnamečių vaikų E. D., (duomenys neskelbtini) bei D. D., gimusios (duomenys neskelbtini). pavardę iš „D.“ į „D.“.

2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įtraukta į apskaitą. Pareiškėjų sutarimu po santuokos sudarymo jų pavardės nebuvo keičiamos. (duomenys neskelbtini) pareiškėjams gimė dukra E., (duomenys neskelbtini) antroji dukra D. Pareiškėjai suteikė vaikams tėvo pavardę „D.“. Vilniaus miesto savivaldybės CMS pareiškėjų vaikų gimimą įregistravo (duomenys neskelbtini). gimimo apskaitos įraše Nr. 5502, ir (duomenys neskelbtini) gimimo apskaitos įraše Nr. 733 įraše įrašant vaikų pavardę įrašė pavardę „D.“. Pareiškėjai pateikė Vilniaus miesto savivaldybės CMS prašymą dėl pavardės keitimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės CMS 2021 m. rugsėjo 22 d. išvadomis atsisakė pakeisti vaikų pavardę. Pareiškėjų manymu, toks Vilniaus miesto savivaldybės CMS sprendimas pažeidžia jų ir jų šeimos interesus. Nurodė, jog šeima gyvena užsienyje, keliauja į kitas valstybes, todėl nuolat kyla klausimų dėl šeimos narių tapatybės, su nepatogumais dėl skirtingos vaikų pavardės šeima susiduria ir kasdieniame gyvenime. Vilniaus miesto savivaldybės CMS atsisakymas pakeisti pareiškėjų vaikų pavardę pažeidžia jų privatų gyvenimą, o teisės aktų nustatyti apribojimai yra visiškai neproporcionalūs valstybės siekiamiems tikslams.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės CMS atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais negalėjo patenkinti pareiškėjų prašymo, kadangi vardai ir pavardės yra rašomos vadovaujantis VLKK priimtais nutarimais ir rekomendacijomis. Suinteresuotas asmuo pareiškėjos prašymą prašė spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti nedalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės CMS įgaliotam atstovui.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau - Komisija) pateiktoje išvadoje nurodė, kad pareiškėjų prašymas rašyti pavardę „D.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „W“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „V“. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Išvadą teikianti institucija pareiškėjos prašymą prašė spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant Komisijos įgaliotam atstovui.

5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad šioje byloje yra užsienio elementas, kadangi Lietuvos Respublikos pilietė sudarė santuoką su kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu. Iš bylos aplinkybių matyti, kad šeima naudojasi judėjimo ir apsigyvenimo Europos Sąjungoje laisve. Suinteresuotas asmuo pareiškėjos prašymą prašė spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti nedalyvaujant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos įgaliotam atstovui.

6. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė nurodė palaikanti pareiškimą ir jame išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ginčo byloje iš esmės nėra, nes suinteresuoti asmenys ir išvada teikianti institucija neprieštarauja pareiškimui.

7. Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės CMS atstovas, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovas ir išvadą teikiančios institucijos Komisijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, suinteresuoti asmenys ir išvadą teikianti institucija prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (LR CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškimas tenkintinas.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad pareiškėja yra Lietuvos pilietė (duomenys neskelbtini) pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Jungtinės Karalystės piliečiu B. S. D.. Jų santuoka užregistruota (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įraše Nr. 2392, pareiškėjos pavardė – V., o vyro pavardė D. Byloje pateikti Vilniaus miesto savivaldybės CMS įrašai apie pareiškėjų vaikų gimimą E. D., gimusios (duomenys neskelbtini) bei D. D., gimusios (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gimimo apskaitos įrašas Nr. 5502, ir (duomenys neskelbtini)gimimo apskaitos įrašas Nr. 733, įraše įrašant vaikų pavardę įrašė pavardę „D.“, jų tėvais nurodyti A. V. ir B. S. D.. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydami pakeisti vaikų pavardę gimimo įraše, tačiau prašymas nebuvo tenkintas.

9. Byloje kilo ginčas dėl civilinės būklės akto – pareiškėjų sūnaus gimimo liudijimo įrašo pakeitimo. CPK 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

10. Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-05-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

12. Tiek ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės CMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviškais rašmenimis.

13. Tačiau esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.

14. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

15. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 str. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 str., elementų. Nors Chartijos 7 str. nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 str. įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016-06-02 sprendimas Nabiel Peter Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).

16. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010-10-28 sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007-09-11 sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

18. Pažymėtina, jog Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl įstatymų projektų (Nr. XIIP-1653; XIIP-1675; XIIP-1653(2)), kuriose, be kita ko, nurodoma, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius: a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami); b) su užsieniečiu santuoką sudariusiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą; Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas, spręsdamas kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA-3294-624/2017).

19. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų vaikų pavardė skiriasi nuo jo abiejų tėvų pavardės. Akivaizdu, kad tokia situacija sukuria rimtus tiek administracinius, tiek asmeninius nepatogumus visiems šeimos nariams, kuomet pareiškėjams nuolatos reikia imtis papildomų veiksmų (su savimi turint bei pateikiant papildomus dokumentus), įrodinėjant, kad dukros yra jų vaikai (siekiant gauti viešas paslaugas, laisvai judėti užsienio valstybėse, Europos Sąjungoje ir pan.). Tokia situacija, kuomet nepagrįstai suvaržomos ar apsunkinamos asmenų prigimtinės teisės, laikytina tiek asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo pažeidimu, tiek asmens teisės į vardą pažeidimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 2 dalis, CK 2.20 straipsnis).

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių teismų praktiką, pareiškėjų pateiktus įrodymus, suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės CMS skyriaus, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos bei išvadą byloje teikiančios institucijos Komisijos procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, esant padėčiai, kai trūksta įstatymų leidėjo iniciatyvos ir aiškaus įtvirtinimo, kas šiuo metu riboja ir akivaizdžiai varžo asmenų teises pasirinkti pavardę, siekiant išvengti didelių nepatogumų rašant juos skirtingai, pareiškėjams laisvai judant tiek užsienio šalyse, tiek visoje Europos Sąjungos teritorijoje, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės CMS įpareigotinas pakeisti pareiškėjų A. V. ir B. S. D. dukrų E. D., bei D. D. pavardę iš „D.“ į „D.“.

21. Teismo įpareigojimui įvykdyti nustatytinas 30 dienų terminas, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 273 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 279 straipsniu, 514 straipsniu, 516 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjų A. V. ir B. S. D. nepilnamečių vaikų E. D., gimusios (duomenys neskelbtini). bei D. D., gimusios (duomenys neskelbtini) pavardę iš „D.“ į „D.“ ir išduoti naujus gimimo liudijimus.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.