Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lenkijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, deklaruota gyvenamoji vieta Kauno miesto sav., Lietuva, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, studijuojantis, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. M. 2021 m. gegužės 28 d. apie 11.00 val. daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą AB „Šiaulių bankas“ priklausantį turtą - automobilį „Toyota C-HR“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio valdytojas – A. S., t. y. būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir mėtydamas pro langą nenustatytus daiktus ir vienu iš jų pataikydamas, įdaužė automobilio Toyota C-HR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, padarydamas AB „Šiaulių bankas” 1 588,63 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2021 m. gegužės 28 d. būdamas bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno su drauge ir jos mama, nutarė susitvarkyti namus ir išmesti iš jų nereikalingus daiktus ir stiklainius. Per kambario langą išmetė kilimą, stalviršį, kitus daiktus, kurių neatsimena, paskui nuėjęs į virtuvę rado peleninę su nuorūkomis, kadangi iš jos smirdėjo, peleninę ir kitus stiklainius išmetė per virtuvės langą, kuris yra į daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelės pusę. Girdėjo kaip stiklainis į kažką atsitrenkė ir sudužo. Jis įtarė, kad stiklainis sudužo atsitrenkęs į kažkokį daiktą, tačiau nepasižiūrėjo ir nesiaiškino, o išėjo į miestą pasivaikščioti. Grįžtant į namus matė, kad prie namo stovi policija. Pripažįsta, kad mėtydamas stiklainius per langą įskėlė automobilio stiklą, gailisi padaręs nusikaltimą, pripažįsta civilinį ieškinį, nurodė, kad pradėjęs dirbti atlygins padarytą žalą, sutinka atlyginti ir nukentėjusiajai padarytą žalą 100 eurų.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų ir kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokurorė ir gynėja, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad lizingu iš AB „Šiaulių bankas“ savo vardu įsigijo automobilį „TOYOTA CH-R“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtu automobiliu paskutinį kartą naudojosi 2021 m. gegužės 22 d., apie 20.00 val. jį paliko prie daugiabučio namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kadangi gyvena šiame name. Automobilį pastatė sveiką be jokių apgadinimų. 2021 m. gegužės 23 d. apie 6.30 val., prieš išvykdama į kelionę, apžiūrėjo automobilį ir jokių apgadinimų ant jo nebuvo. Grįžusi iš kelionės, t. y. 2021 m. gegužės 30 d. apie 20.40 val. įlipusi į savo automobilį „TOYOTA CH-R“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad yra trūkęs priekinis automobilio stiklas. Apžiūrėjusi automobilį iš lauko, prie priekinio automobilio stiklo pamatė vandens nubėgimo latake stiklo duženų. Pamačiusi šias stiklo duženas iš karto suprato, kad tai yra kažkokio butelio ar stiklinės, mestos į priekinį langą duženos, o automobilio priekinis stiklas yra įdaužtas ir su įtrūkimu. Tada nuėjo pas kaimynę, gyvenančią adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), Kaune, vardu Edita, paklausti gal matė, kas galėjo išdaužti jos automobilio priekinį stiklą. Buto duris atidarė Editos vyras vardu Vidas, kuris paaiškino, kad 2021 m. gegužės 27 d. dienos metu kaimynai, gyvenantys Kaunas, (duomenys neskelbtini) bute rėkavo tą dieną ir buvo atvykusi policija, todėl kaimynas Vidas nurodė, kad gal tai jie ir išdaužė jos automobilio priekinį stiklą. Ji pati yra ne kartą mačiusi kaip kaimynai iš 9-to buto mėto pro langą įvairius daiktus. Žino, kad šiame bute, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini) , gyvena moteris vardu Zita, vyras vardu Erikas ir dar viena moteris, kurios vardo nežino. Kadangi šie asmenys kartas nuo karto patriukšmauja, bute pas juos girdisi triukšmas ir pati yra mačiusi mažiausiai du kartus, kaip iš šio buto yra mėtomi daiktai pro langą į kiemą, todėl įtaria, kad jos automobilio „TOYOTA CH-R“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą galėjo išdaužti asmenys iš šio buto, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, daugiau įtariamųjų neturi. Buvo įdaužtas tik automobilio stiklas, į vidų nepatekta, niekas nedingo (t. 1, b. l. 31-34).

Liudytoja E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2021 m. gegužės 28 d. apie 11.00 val. jai būnant savo balkone pamatė, kaip kaimynas vardu Erikas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , Kaunas, pradėjo mėtyti pro langą baldus, t. y. stalo rėmą, stalviršį, kilimą ir kitus daiktus, ji pasakė jam, ką čia darot, kodėl mėtot daiktus. Tuo ir pasibaigė jų pokalbis. Tą pačią dieną apie 15.00 val. ji nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią V. Krėvės g., kur pamatė, kad apsipirkinėja 9 buto kaimynai, tai yra Erikas, jo draugė ir draugės mama, kurių vardų nežino. Ji Eriko draugės mamai pasakė, kad jie susirinktų savo daiktus, kuriuos Erikas išmetė pro langą, į ką moteris pasakė, kad būtinai susirinks ir jos išsiskirstė, tačiau tą dieną baldai ir kiti daiktai dar gulėjo lauke, prie namo. 05.29 ji parą laiko dirbo ir kai 05.30 grįžo namo, jokių daiktų jau lauke prie namo nebuvo. Erikas dažnai mėto pro 9 buto langus daiktus, būna, kad jis meta daiktus į pusę, kur stovi automobiliai, girdisi stiklo dūžiai, šūkavimai, rėkavimai iš jų buto, ne kartą buvo kviesta policiją dėl Eriko netinkamo elgesio. 2021 m. gegužės 30 d. jos kaimynė A. S. grįžo iš kelionės ir pamatė, kad yra įskilęs jos automobilio Toyota priekinis stiklas, automobilis stovėjo po jos 3 buto langais, ji jos paklausė, ar ji nieko negirdėjo ir nematė, ji jai pasakė tik, kad kaimynas Erikas mėtydavo daiktus pro langą ir kai vaikščiojo su šuniuku, matė, kad prie jos automobilio, gale, gulėjo stiklinis, stikliukas ir daiktas panašus į virtą kiaušinį (t. 1, b. l. 47-49).

Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, kartu su ja iki 06.14 gyveno jos dukra Z. S. ir E. M.. E. M. yra jos dukters draugas. 2021 m. gegužės 28 d. ji buvo darbe, apie 12.00 val. grįžo namo ir Erikas jai papasakojo, kad išmetė per langą daiktus, striukę, stalą ir kitus nereikalingus daiktus. Ji jį pradėjo barti už tokius dalykus, į ką jis pasakė, kad jam sunku nešti daiktus per laiptinę ir jis nusprendė nereikalingus daiktus išmesti pro langą, kad greičiau būtų. Erikas pastoviai viską mėto pro langą, ypač mėgsta mėtyti daiktus pro langą kai išgeria alkoholio, būna, kad meta butelius nuo alaus, sidro, stiklainius pro langus. Būtent 2021 m. gegužės 28 d. kaip jis metė daiktus pro langą, ji nematė, prieš tai jis mėtė daiktus jai matant balandžio mėnesį, tikslios datos nepamena. E. M. kai išgeria, būna labai agresyvus, kaimynai jai ne kartą skųsdavosi dėl jo elgesio, kvietė policiją. Nuo 2021 m. birželio 14 d. Erikas kartu su jos dukra išsikraustė gyventi kitur, pas ją ateina tik į svečius. Pro virtuvės langą Erikas dažnai rūkydavo, pastoviai mėtydavo nuorūkas ant žemės, būdavo, kad išmetė stiklainius pro langą, tačiau ar buvo apgadinti po jos buto langais stovintys automobiliai ji nežino, automobilių neapžiūrinėjo (t. 1, b. l. 52-54).

Liudytojas Z. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su E. M., jis yra jos gyvenimo draugas. Kai jie gyveno pas jos mamą, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, buvo taip, kad Erikas tvarkydamasis namuose mėtė pro langą daiktus. Datos ji nepamena, bet neseniai, prieš kelis mėnesius, buvo šilta. Kartą jiems būnant namuose, Erikas tvarkydamasis pradėjo mėtyti daiktus pro langą. Išmetė stalą, kilimą, kažkokius stiklainius, gal stikliukus, daugiau nežino ką. Ir taip jis yra mėtęs ne vieną kartą daiktus. Jam patinka taip elgtis, kodėl nežino. Jam sakė, kad nemėtytų, bet jis vis tiek mėto. Ten po langais stovi automobiliai, bet ar jis pataikė į mašinas ji nežino, nežiūrėjo. Ar jis galėjo sugadinti kaimynų mašinas ji nežino (t. 1, b. l. 56-57).

Nukentėjusiosios A. S. 2021 m. birželio 4 d. el. paštu atsiųstoje UAB „Autotoja“ automobilio „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmatoje nurodyta, kad įvykio metu buvo padaryta 1588,63 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 41-44).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kaune, (duomenys neskelbtini), ir prie šio daugiabučio namo pirmosios laiptinės stovintis automobilis „Toyota C-HR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinis stiklas vienoje vietoje yra įdaužtas ir nuo šio įdūžio nusitęsęs įtrūkimas, tarp priekinio stiklo ir variklio dangčio matosi skaidraus stiklo šukės, ties galine automobilio dalimi ant žemės matoma taurelė ir suglamžytas popieriaus lapą, ant kurio yra užrašas „Rekomendacija dėl pagalbos poreikio, Nr. RPP-81; Z. S.; ...”. Daugiau objektų galinčių turėti reikšmės tyrimui nerasta (t. 1, b. l. 12-14).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje rastas baltas popieriaus lapas, su apiplyšusiais ir suglamžytais kraštais, ant kurio matosi juodos spalvos spausdintas tekstas „Kauno I teritorinis skyrius, Rekomendacija dėl pagalbos poreikio, 2021-01-15 Nr. RPP-81 Z. S., 2000-10-05“, dalis teksto susiglamžiusi, nuplyšusi (t. 1, b. l. 12-14).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II26/2022 konstatuota, jog nusikaltimo padarymo metu (2021 m. gegužės 28 d.) įtariamasis E. M. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kas nusikaltimo padarymo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu įtariamasis E. M. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. E. M. gali duoti paaiškinimus, gali stoti prieš teismą. Įtariamajam E. M. netikslinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, su E. M. galima atlikti procesinius veiksmus (t. 1, b. l. 151-160).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Teismų praktikoje pažymėta, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis). Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Byloje paties kaltinamojo E. M. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutapo, rašytiniais bylos duomenimis: nukentėjusios, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, apžiūros protokolu, UAB „Autotoja“ remonto sąmata bei kitais byloje surinktais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. E. M. 2021 m. gegužės 28 d. apie 11.00 val. būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir mėtydamas pro langą nenustatytus daiktus, daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą AB „Šiaulių bankas“ priklausantį turtą - automobilį „Toyota C-HR“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. įdaužė priekinį stiklą, padarydamas AB „Šiaulių bankas” 1 588,63 eurų turtinę žalą. Kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, jis savo aktyviais veiksmais sugadino svetimą kilnojamąjį daiktą - automobilį, mesdamas pro langą daiktus ir jais įdauždamas automobilio priekinį stiklą, dėl ko minėtas automobilis neteko dalies savo ekonominės vertės, atkūrimo – remonto sąnaudos 1588,63 Eur. Kaltinamojo veiksmų padarinys - sugadintas svetimas turtas, turtinė žala 1588,63 Eur. Kaltinamojo veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. M. veika atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Nagrinėjamojoje byloje kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismas, skirdamas kaltinamajam E. M. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas nesunkus tyčinis, baigtas nusikaltimas. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: neteistas, baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 165-177), nedirba, registruotas Kauno jaunimo Užimtumo skyriuje (t. 1, b. l. 179), registruotas VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (t. 1, b. l. 106), Utenos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad E. M. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. (t.1, b. l. 151-160). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas aukščiau aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nėra linkęs sistemingai pažeisti įstatymus.

Baudžiamojoje teisėje pripažįstama, kad baudžiamosios atsakomybės efektyvumas labiausiai priklauso ne nuo bausmės rūšies ar jos griežtumo, o nuo bausmės neišvengiamumo. Vienas iš bausmės neišvengiamumo aspektų yra ir reali galimybė bausmę faktiškai įvykdyti. Tik atlikęs bausmę asmuo tinkamai suvokia jos paskirtį ir pasekmes. Tuo tarpu skiriama, bet neįvykdoma bausmė negali pasiekti bausmės tikslų. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, tai, kad kaltinamasis nedirba, kaip nurodė studijuoja, todėl teismas konstatuoja, kad skiriant švelniausią sankcijoje nurodytą bausmę – baudą artimą jos vidurkiui, jos paskyrimas šiuo atveju būtų visiškai neefektyvus, nes tokios bausmės įvykdymas iš esmės sunkiai įmanomas, o skiriant mažiau vidurkio dydžio baudą ji nebūtų pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebūtų adekvati, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam skirti švelniausią bausmę - baudą, įvertinus jo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, dauguma baudų nesumokėtos), nenustatė. Todėl šiuo atveju bausmės tikslai efektyviausiai gali būti pasiekti skiriant ne švelniausią bausmės rūšį – baudą, o vieną iš kitų, sankcijoje numatytų, bausmių. Skirti kaltinamajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo ir nebūtų teisinga, nes tokios bausmės skyrimas būtų per griežta ir neadekvati nusikaltimo pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei atsakomybė. Siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalis), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, įvertinant jo padarytų nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje, pobūdį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, taip pat įvertinus pareikštų civilinių ieškinių dydį, tai kad kaltinamasis pripažino ieškinius, darytina išvada, kad šiuo atveju kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, skiriant atitinkamus įpareigojimus, nes tai labiausiai efektyvi baudžiamosios atsakomybės forma, leisianti maksimaliai efektyviai pasiekti visus bausmės tikslus.

Kadangi E. M. kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu.

V. Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji A. S. 2022 m. rugpjūčio 10 d. byloje pareiškė civilį ieškinį, kuriuo prašo jai iš kalto asmens priteisti 100 eurų žalos, atsiradusios dėl sudaužyto automobilio stiklo ir apgadintų apdailos detalių, nes draudimo bendrovė „Compensa“ dėl apskaičiuoto UAB „Autotoja“ žalos dydžio 1460,02 eurų, sumokėjo 1360,02 eurų, o išskaita - 100 eurų teko susimokėti jai pačiai (t. 2, b. l. 43).

Taip pat byloje civilinį ieškinį 1360,02 eurų sumai pareiškė ir draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ bei pateikė duomenis apie tai, kad automobilis „Toyota C-HR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra draustas ir išmokėta draudimo išmoka 1360,02 eurų, todėl įgijo subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį.

Kaltinamasis neginčijo padarytos žalos dydžio, ieškiniai yra pagrįsti baudžiamosios bylos duomenimis, už padarytą žalą atsako kaltinamasis E. M., todėl iš jo civilinių ieškovų naudai priteistinos prašomos žalos sumos (BPK 109, 110 str., CPK 178, CK 6.1015 str.1 d.).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stiklo šukės, taurelė ir suglamžytas popieriaus lapas, paimti 2021 m. gegužės 31 d. įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 12-14), saugomi Kauno apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje (t. 1, b. l. 24-25), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip beverčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus:

– neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu;

– per pirmus keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 5 valandas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. M. paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus:

– neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu;

– per pirmus keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 5 valandas.

Civilinės ieškovės A. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai iš E. M. priteisti 100,00 (vieno šimto) eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jo naudai iš E. M. priteisti 1360,02 (vieno tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimties eurų 2 ct) eurų turtinei žalai atlyginti.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stiklo šukes, taurelę ir suglamžytą popieriaus lapą, paimtus 2021 m. gegužės 31 d. įvykio vietos apžiūros metu ir saugomus Kauno apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti E. M., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.