- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-30
- Bylos Nr.
- 2A-719-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- B. B., J. B.
- Ieškovas
- I. D.
- Advokatai
- Arūnas Merkys, Jadvyga Janukevičienė
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-719-115/2009
Teisėjas Vladas Leonas Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. liepos 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-208-131/2009 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovams B. B. , J. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
ieškovė I. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė ieškinį patenkinti ir išieškoti solidariai iš atsakovų B. B. ir J. B. ieškovei padarytą turtinę žalą 23740 Lt sumoje. Ieškovė nurodė, kad nuo 2003 metų su šeima gyvena trijų kambarių 67,63 kv.m bendrojo ploto bute (duomenys neskelbtini) ir yra šio buto savininkė. 2007 metų rugpjūčio 23 d. kilo gaisras daugiabučio gyvenamojo namo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gaisro priežastis – gedimas kompiuterio procesoriaus elektros instaliacijoje. Gesinant gaisrą devintajame aukšte bute vandeniu buvo aplietas jos 25 butas esantis septintajame aukšte. Vilniaus miesto savivaldybės Justiniškių seniūnijos įmonės UAB „Jurita“ 2007-09-05 patikrinimo akte nustatytas faktas, kad gesinant gaisrą bute (duomenys neskelbtini), nukentėjo (aplietas vandeniu) ieškovei priklausantis butas (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovės buto remontas buvo atliktas 2004 metų pabaigoje. Remonto metu buvo atnaujintos 3 kambarių ir koridoriaus lubos, kurios buvo su dekoratyviniais lipdiniais ir įvairiaspalviais piešiniais, pakeisti sienų tapetai, perdažyti langų rėmai, atnaujintas parketas, kuris paklotas 1992 metais. Ieškovė nurodė, kad buto remonto (duomenys neskelbtini) sąnaudos apskaičiuotos vadovaujantis tipine buto remonto lokaline sąmata sudaryta pagal 2007 metų vidutines rinkos kainas. Remiantis eksperto išvada išdėstyta akte Nr. 07-09/05, turtinė žala padaryta ieškovei apipylus butą (duomenys neskelbtini), sudaro 24070 Lt. Ieškovė sutiko, kad po dar vienos atlikos ekspertizės jai būtų atlyginta 23740 Lt dydžio žala.
Atsiliepimas
Atsakovai B. B. ir J. B. atsiliepimu į ieškinį su jiems pareikštu reikalavimu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 23 d. iš tikrųjų kilo gaisras atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal Vilniaus miesto priešgaisrinės tarnybos pateiktą pažymą labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gedimas kompiuterio procesoriaus elektros instaliacijoje. Atsakovai pažymėjo, kad gaisro priežastis yra grynai techninė, todėl dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog žala ieškovei padaryta dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės. Be to, ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia visų sąlygų, būtinų deliktinei civilinei atsakomybei. Pažymėjo, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, trečiojo asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo. Šiuo konkrečiu atveju atsakovai manė, kad buvo visos trys nurodytos sąlygos, atleidžiančios nuo civilinės atsakomybės. Atsakovė buvo rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ji negalėjo žinoti ir numatyti, kada ir kur įvyks kompiuterio gedimas , kuris gali sukelti gaisrą. Žala ieškovei iš esmės padaryta dėl trečiojo asmens – Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kuri veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, veiksmų. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, gali įpareigoti asmenį, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo (šiuo atveju – Vilniaus m. priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba), atlyginti žalą. Atsakovai pažymėjo, kad jų sunki finansinė padėtis, jie yra patys smarkiai nukentėję, kadangi jų butas yra stipriai apdegęs ir netinkamas gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų B. B. ir J. B. ieškovės I. D. naudai 19737 Lt žalos atlyginimo, 900 Lt ekspertizės išlaidų, 592 Lt žyminio mokesčio ir 332,56 Lt atstovavimo išlaidų. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad pagal pirmą atliktą ekspertizę padaryta žala buvo įvertinta 24000 Lt. Paskyrus antrą ekspertizę, buvo nustatyta, kad norint atkurti iki užliejimo buvusią buto būklę, skaičiuojant 2007 m. antro pusmečio kainomis remonto kaina sudarytų 25811 Lt, tačiau įvertinant nusidėvėjimą, remonto kaina be gipso lipdinių atkūrimo sudarytų 19737 Lt. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovų 19737Lt. Teismas nustatė, kad žala ieškovei padaryta dėl atsakovų didelio neatsargumo, palikus bute be priežiūros į elektros tinklą įjungtą kompiuterį. Teismas atmetė atsakovų reikalavimą padarytos žalos priežastimi laikyti gaisrininkų veiksmus apliejant vandeniu butus. Vilniaus miesto priešgaisrinės apsaugos tarnybos veiksmai – tai būtino reikalingumo veiksmai, siekiant išvengti žymiai didesnės žalos ir žymiai didesnių nuostolių.
Šalies argumentai
Atsakovai B. B. ir J. B. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-12 sprendimą ir ieškinį atmesti. Atsakovai nurodo, kad pats teismas pripažino, jog gaisrininkų veiksmai gesinant gaisrą ir apliejant vandeniu butus buvo būtinojo reikalingumo veiksmai išvengiant daug didesnės žalos ir didesnių nuostolių. Dėl šios priežasties nebuvo ir nėra jokio pagrindo teismui tvirtinti, kad žala ieškovei padaryta dėl atsakovų didelio neatsargumo, palikus bute be priežiūros į elektros tinklą įjungtą kompiuterį. Atsakovai pažymi, kad jie buvo rūpestingi, bet negalėjo numatyti kompiuterio gedimo, nes jis buvo išjungtas, tačiau liko įjungtas į tinklą. Žala ieškovei iš esmės padaryta dėl trečiojo asmens -Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kuri veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Atsakovė mano, kad teismas turėtų atsižvelgti ir į tai, jog ji yra tik iš dalies darbinga, gauna nedidelę 724,06Lt invalidumo pensiją. Atsakovas J. B. yra senatvės pensininkas, šiuo metu gauna 1040,95 Lt pensiją. Atsakovai iki šiol nepajėgia suremontuoti savo butą, be to, dar turi išlaikyti sūnų, kuris mokosi Vilniaus kolegijoje. Teismas priimdamas sprendimą visiškai nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, neatsižvelgė į atsakovų turtinę padėtį, nevertino visų byloje esančių įrodymų. Teismas neįvertino, kad užliejimo padariniai (išskyrus parketo pakeitimą) ieškovės bute jau iš esmės likviduoti ir visi darbai, kaip teigė teisme ieškovė, atlikti nesamdant specializuotų firmų darbuotojų, bet savo jėgomis. Todėl teismui nebuvo pagrindo įskaičiuoti į priteisiamą sumą eksperto priskaičiuotų darbų atlikimo, statybvietės, PVM, socialinio draudimo ir kitų išlaidų. Atsakovai mano, kad nepagrįstai priteistos ir priskaičiuotos virtuvės išklijavimo naujomis plytelėmis išlaidos, nes senos plytelės nuo vandens tikrai nesugedo, o ir atšoko visiškai neaišku nuo ko, nes vonios kambaryje ir tualete plytelės neatšoko. Atsakovai taip pat nurodo, kad neaišku, koks teismo posėdis vyko 2008-03-27, nes byloje yra tos dienos posėdžio protokolas, nors iš tiesų tą dieną teismo posėdis nevyko.
Atsiliepimas
Ieškovė I. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-12 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei 600 Lt advokato teisinių paslaugų teikimo išlaidų. Ieškovė nurodo, kad teismas įvertino visas bylos aplinkybes, būtent ir tai, kad atsakovai taip pat nukentėjo nuo kilusio gaisro bei patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kad atsakovas yra pensijinio amžiaus, o atsakovė yra tik iš dalies darbinga, turi invalidumą, todėl ieškinį tenkino tik iš dalies. Ieškovė pažymi, kad ji irgi atsižvelgė į sunkią atsakovų padėtį ir neprašė jai atlyginti padarytos žalos už sugadintus baldus, kilimus ir kitus namų apyvokos daiktus. Ieškovė nesutinka su atsakovų argumentu, jog žalai jai buvo padaryta dėl trečiojo asmens – Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė B. B. apeliaciniu skundu, prie kurio prisidėjo ir atsakovas J. B. , nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš jų solidariai ieškovei I. D. yra priteista 19737Lt padarytai žalai atlyginti, o taip pat priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistinos žalos dydį.
Kolegija pažymi, kad CK 6.246–248 straipsniuose yra reglamentuojamos civilinės atsakomybės bendrosios nuostatos, sąlygos jai atsirasti, pateikta neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo būtinų sąlygų, samprata. Pagal CK 6.245 straipsnį civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. CK 6.263 straipsnis yra deliktinę atsakomybę reglamentuojanti teisės norma, kurioje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis (turi pareigą) tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius visiškai atlyginti.
Apeliantė teigia, kad atsakovai nuo civilinės atsakomybė atleistini CK 6.253straipsnio 1 dalies pagrindu, t.y. dėl to, kad žala ieškovei yra padaryta dėl nenugalimos jėgos (kompiuterio gedimo sukėlusio gaisrą, kurio negalėjo numatyti), trečiojo asmens (priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos) veiksmų gesinant gaisrą jos bute, esant būtinojo reikalingumo sąlygomis (CK 6.253str.2, 4 ir 6d.). Tačiau kolegija su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad gaisras kilo ne dėl nenugalimos jėgos, kuri numatyta įstatyme, o dėl atsakovų nerūpestingumo, t.y. bute palikto įjungto į elektros tinklą kompiuterio gedimo. Be to, atsakovai yra atsakingi ir už kompiuterio techninę būkle, kuri turėjo būti tokia, kad gaisras neįvyktų ir palikus įjungtą į elektros tinklą. Dėl šios aplinkybės atsakovų civilinės atsakomybės negali pašalinti ir priešgaisrinės tarnybos veiksmai (gaisro gesinimas vandeniu, esant būtinojo reikalingumo aplinkybėmis), kadangi jais buvo siekiama apsaugoti atsakovus ir kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus bei didesnės žalos. Kolegija pažymi, kad apeliantų nurodyta aplinkybė (būtinasis reikalingumas) faktiškai taikoma priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, o ne atsakovams, dėl kurių veiksmų (veikimo, neveikimo) kilo gaisras. Todėl kolegija sprendžia, kad šioje byloje yra nustatyta visos įstatymu numatytos sąlygos, kurių pagrindu atsakovams atsiranda pareiga solidariai atlyginti ieškovei žalą, kuri padaryta vandeniu užliejus ir apgadinus butą, gesinant apeliantams nuosavybės teise priklausantį butą.
Nustatydamas žalos dydį, pirmos instancijos teismas vadovavosi UAB “Impeksservis“ 2008-11-19 Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktu ir priteisė iš atsakovų 19737Lt ieškovei žalos atlyginimo. Apeliantas su šia suma nesutinka ir teigia, kad priteista suma sprendime yra nemotyvuota, nepagrįsta ir neatitinka teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes nukentėjo ir atsakovų bei kitų asmenų butai, tačiau jjų savininkai dėl žalos atlyginimo nesikreipė. Taip pat teismas neatsižvelgė ir blogą atsakovų turtinę padėtį, o taip pat netyrė ir nevertino byloje esančių visų įrodymų.
Kolegija pažymi, kad turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali būti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais. Žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, jei turtas dar neatkurtas po sugadinimo ir ieškovas neturėjo realių išlaidų. Tai neužkerta kelio jam reikalauti žalos atlyginimo, tačiau padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė teismui pateikė ieškinį ir eksperto išvadą apie padarytą 24020Lt žalą (b.l., 2-3, 7-19). Vėliau šalys teikė paaiškinimus ir kitus įrodymus apie jau turėtas ar galimas buto remonto išlaidas (b.l.49-60, 66-76,84,101), o patikslintu ieškiniu I. D. reikalavo priteisti 23740Lt(b.l.102-104).
Vertindamas šalių pateiktų įrodymų pagrįstumą, teismas paskyrė ekspertizę (b.l. 13-134), kurią atliko UAB“Impeksservis“ turto vertintojas (ekspertas J. J. ). Ekspertizės metu nustatyta, kad gaisro padarinių likvidavimo kaina sudaro 25811Lt, o atskaičiuos fizinį nusidėvėjimą buto remonto kaina yra 19737Lt. Šią sumą teismas ir priteisė skundžiamu sprendimu.
Pažymėtina, kad ekspertizė yra atlikta reikiamą kvalifikaciją turinčio asmens, kuris susipažino su byloje esančia medžiaga, pats apžiūrėjo butą ir ekspertizę atliko vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei nustatė atkuriamąją buto vertę, įvertinus nusidėvėjimą. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnis nurodo, kad vienas iš turto vertinimo metodų yra atkuriamosios vertės (kaštų) metodas. Jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus, pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Tai reiškia, kad neturi būti apsiribojama kaštų, reikalingų objektui atkurti, apskaičiavimu. Jie turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį. Nurodyti reikalavimai yra įtvirtinti detaliau ir Turto vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244. Joje nurodyta, kad pasirinkus atstatomosios vertės metodą, turto vertintojas skaičiuoja sąnaudas, reikalingas tiksliai vertinamo objekto kopijai sukurti. Dalinio sugadinimo atveju tai bus sugadintų dalių tikslaus atkūrimo kaštai. Faktiškai atkuriant sugadintą turtą, turi atitikti medžiagos, darbų kokybė, standartai ir dizainas (metodikos 36 punktas).
Kolegija taip pat pažymi, kad ekspertizės akte neatsispindi sugadintų lubų gipso lipdinių atstatymas, kurio atsisakė ieškovė, o iš ieškovės pateikto ekspertizės akto matyti, jog buto remonto darbų kaina dėl užliejimo vandeniu sudaro 24020Lt (b.l. 8-14). Tai rodo, kad abiejų ekspertizių išvadose nurodytos buto remonto kainos yra panašios. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pagal jo nutartį atliktos ekspertizės aktu ir išvadoje nurodyta buto remonto kaina. Tuo pačiu atmestini apelianto argumentai dėl ekspertizės akte nurodytų atskirų darbų atlikimo būtinumo ar medžiagų kainos, kadangi skunde nurodytos aplinkybės nėra paremtos įrodymais, kurie gali paneigti eksperto išvadą (CPK 178str.). Tačiau iš ekspertizės išvados ir prie jos esančios lokalinės sąmatos Nr.196/3 matyti, kad ieškovė jau atliko darbų už 7335Lt, o į šią sumą yra įskaičiuota ir išlaidos (mokesčiai), kurios galėjo būti patirtos tik atliekant darbus oficialiai veikiančioms įmonėms, su kuriomis sudaryta rangos sutartis. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovės bute dar neatliktus remonto darbus vykdys oficialiai registruotos įmonės, kurioms yra privalomas nurodytų mokesčių mokėjimas. Todėl kolegija CK 6.249 ir 6.281straipsnių pagrindu iš lokalinėje sąmatoje Nr. 196/2 nurodytos bendros dar netaliktų buto remonto darbų vertės (19737Lt) atima valstybei mokamus mokesčius, t.y. socialinio draudimo -1798Lt ir PVM- 3011Lt. Tokiu būdu priteistina ieškovei žalos atlyginimo suma mažintina iki 14928Lt(19737Lt-1798Lt-3011Lt. Sumažinti dar daugiau priteistinos žalos dydį, dėl apeliantų nurodytos sunkios finansinės būklės ar kitų aplinkybių, pagrindo nėra, nes tuo būtų pažeistas įstatymu numatytas realiai padarytos žalos pilno atlyginimo principas ir ieškovės interesai, kadangi ji be patirtų nepatogumų dėl buto užliejimo dar turėtų patirti ir nuostolius, nesant nukentėjusiosios kaltės.
Pažymėtina ir tai, kad visi reikalingi atlikti darbai yra įtraukti į lokalinę sąmatą Nr.196/3 ir šių darbų vertė sudaro 25811Lt, o dar neatlikti darbai yra įtraukti į sąmatą Nr.196/2, šių darbų vertė sudaro 19737Lt. Tai rodo, kad pirmos instancijos teismas faktiškai priteisė iš atsakovų tik neatliktų darbų vertę, tačiau ieškovė skundo dėl to nepateikė.
Kiti apeliacinio skundo argumentai, iš kurių vienas(dėl protokole nurodyto 2008-03-27 posėdžio) yra ištaisytas teismo nutartimi (b.l. 186-187), reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl jis keistinas, sumažinant priteistinos žalos dydį (CPK 326 str.1d.3p.)
Vadovaujantis CPK 92, 93, 96 ir 98str. perskirstytinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant, kad ieškinys yra patenkintas 63proc. (14928Ltx100proc.:23740Lt), ieškovei priteistina: žyminio mokesčio-448Lt (14928Ltx3proc.), ekspertizės-567Lt (900Lrx63proc.), advokato pagalbos pirmoje teismo instancijoje -252Lt (400Ltx63proc.).
Kadangi yra atmesta 37 proc. ieškinio sumos (100proc.-63proc.), ieškovė privalo atlyginti valstybei 1504Lt išlaidų (4065Ltx37proc.), iš 4065Lt patirtų už valstybės atsakovams suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir apmokėtą ekspertizę pirmoje teismo instancijoje (b.l.46, 161).
Apeliacinėje teismo instancijoje valstybės atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 720Lt. Kadangi apeliacinis skundas iš dalies yra patenkintas, t.y. priteista žala sumažinta 4809Lt (19737Lt-14928lt) arba 24 proc.(4809Lt:19737Ltx100proc.), ieškovė privalo atlyginti valstybei 172,80Lt (720Ltx24proc.). Taip pat atsakovai privalo atlyginti ieškovei 76proc.(100proc.-24proc.) advokato pagalbos išlaidų, kurios nuo 600Lt sumos sudaro 456Lt.(600Ltx76proc.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutar ė:
Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-208-131/2009 ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti solidariai iš atsakovų B. B. ir J. B. ieškovės I. D. naudai 14928,0 Lt žalos atlyginimo, 567,0Lt ekspertizės išlaidų, 448,0Lt žyminio mokesčio ir 252,0Lt atstovavimo išlaidų, viso –15968,0Lt. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. D. 1504,0 Lt į valstybės biudžetą“.
Priteisti solidariai iš atsakovų B. B. ir J. B. ieškovės I. D. naudai 456,0Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje
Priteisti iš ieškovės I. D. 172,80Lt valstybei, turėtoms išlaidoms apeliacinėje teismo instancijoje atlyginti už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.