Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Diana Jakubėnė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, šiuo metu nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau 2024 m. gegužės 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. R. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas apie tai, kad pagal 2024 m. gegužės 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 (dešimties) MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigotas sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kuris įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 26 d., nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. per teismo nustatytą 6 mėnesių laikotarpį, tai yra iki 2025 m. kovo 26 d., nesumokėdamas 10 (dešimties) MGL dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, vengė atlikti 2024 m. gegužės 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

2025 m. balandžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjos Daivos Domeikienės pranešimu, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m., rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, A. R., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamoji byla A. R. atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. R. nuspręsta paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią A. R. privalėjo sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendis, iš dalies pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025 m. balandžio 1 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas (Nr. DOK - 19755), kuriame nurodyta, jog A. R. nesumokėjo jam skirtos įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir prašoma išduoti vykdomąjį raštą. 2025 m. balandžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-156-1007/2024 išduotas vykdomasis raštas.

2024 m. gegužės 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, kad A. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiąja I. L. ir byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą.

2024 m. rugsėjo 26 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, kad nuosprendis pakeistas tik A. R. atžvilgiu, kita nuosprendžio dalis, susijusi su A. R., palikta nepakeista.

2024 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų patvarkymu, kuriuo pateiktas vykdyti įsiteisėjęs nuosprendis.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pranešimu, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. A. R. elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) išsiųstas pranešimas, kad privalo teismo paskirtą 10 MGL (500 Eur) įmoką sumokėti savanoriškai per 6 mėnesius nuo įsiteisėjimo dienos, kuris įsiteisėjo 2024- m. rugsėjo 26 d., į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

2025 m. gegužės 12 d. iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gauta informacija, kad A. R. apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 500 Eur dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą buvo informuotas.

Informacija iš duomenų bazės „Sodra“, kad A. R. nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. iki 2025 m. birželio 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirbantis.

Įtariamasis A. R., 2025 m. balandžio 28 d. apklausos metu parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgęs, galvos traumų neturėjo, priklausomybės alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms neturi, į narkologijos centro įskaitą neįrašytas. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato ir gali pasakyti, kad prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. 2024 m. gegužės 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąją. Jam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė, tai yra sumokėti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo. Skirtos įmokos per nustatytą teismo terminą nesumokėjo, kadangi buvo visiškai užmiršęs, jog turi tokį įpareigojimą ir apskritai neturėjo pinigų, taip pat turi ir kitų įsipareigojimų. Paskutinį kartą su juo policijos komisariato pareigūnai buvo susisiekę 2025 m. balandžio 10 d., jiems pasakė tą patį, t. y., kad šiuo metu neturi pinigų – nei visos sumos sumokėti, nei dalimis ją išmokėti, tiesiog neturėjo pinigų. Iki pat šiandien paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės nėra įvykdęs, tačiau nori prisižadėti, kad ją išmokės per artimiausią savaitę. Pats vis dar dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas. Jau, kaip minėjo, padaręs nusikalstamą veiką prisipažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi, įmoką pasižada sumokėti per artimiausią laiką.

Įtariamasis A. R. papildomos apklausos metu parodė, kad nori papildyti, kad apie tai, jog turi vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų asmenų fondą, žinojo, tiesiog užmiršo, o raginimų ar priminimų vykdyti priemonę negavo, ar bent jau tokių nepastebėjo. Tuomet nurodė savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), jog visi dokumentai būtų jam siunčiami į nurodytą paštą, tačiau arba jų nepastebėjo, jog gavo, arba yra ištrynęs, tiksliai nepasakys. Pastovų darbą dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. iki pat dabar ir vis dar gauna pastovias pajamas, nuo paskirtos poveikio priemonės visuomet dirbo.

Įtariamasis A. R., 2025 m. birželio 12 d. papildomos apklausos metu parodė, kad prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Gali papildyti savo pirmines apklausas, kad 2024 m. gegužės 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąją. Jam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė, tai yra sumokėti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per šešis mėnesius po nutarties įsiteisėjimo. Tuos sprendimus tikrai gavo savo nurodytu elektroniniu paštu, taip pat gavo raštą dėl įmokos iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų, jog yra įpareigotas savanoriškai sumokėti ankščiau minėtą sumą per nurodytą laikotarpį, bet sąmoningai to vengė, iš dalies dėl to, kad neturėjo tiek pinigų, dalį jų išleisdavo savo reikmėms. Nežino, kodėl nemokėjo dalimis, nesusivokė, vengė tos atsakomybės, bet dabar artimiausiu metu ketina sumokėti šią paskirtą įmoką. Šiuo metu išėjo iš savo ankščiau minėtos darbovietės (duomenys neskelbtini), ieškos darbo kitoje vietoje. Tikrai nuoširdžiai gailisi nevykdęs įpareigojimo, todėl sutinka, kad šis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, jo tvarka išaiškinta. Sutinka su bet kokios bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Kaltinamojo A. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį, nes jis, vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 243 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, kaltinamajam siūlė skirti 30 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymą atidėti 4 mėnesiams ir paskirti įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjo laikotarpiu dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis A. R. neteistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu, padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) A. R. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, prokurorės siūlomą bausmę – 30 parų arešto.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Todėl teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, nenutraukiant jo turimų socialinių ryšių, turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymą atidedant 4 mėnesiams ir paskirti pareigą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir jį nubausti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. R. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant pareigą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Panaikinti A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Nuteistasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei nuteistasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.