Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kilusią jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. nepagrįstai paskyrus drausminę nuobaudą, kurią jis įvykdė.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 10 d., siekiant nustatyti narkotinių ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejus, greitąja tyrimo priemone (testu) prevenciškai buvo patikrintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo nuteistasis E. A. Atlikus testą, pareiškėjui nustatytas metadono (MTD) vartojimo faktas. Šias aplinkybes pagrindžia 2023 m. gruodžio 10 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. SV-23-59498, Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto 2023 m. gruodžio 10 d. tarnybinis pranešimas Nr. PŽ-23-1645.

Ant Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto 2023 m. gruodžio 10 d. tarnybinio pranešimo Nr. PŽ-23-1645 2023 m. gruodžio 12 d. gydytojo ranka atliktas įrašas, kad nuteistajam gydytojo (duomenys neskelbtini) yra paskirti (duomenys neskelbtini) vaistai.

Nustatyta, kad pareiškėjas su testo duomenimis buvo supažindintas ir sutiko, tai patvirtino raštu, aktą pasirašė, akte įrašė „vartoju (duomenys neskelbtini)“, tačiau šis įrašas akte nubrauktas.

Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė tarnybiniame pranešime, atsižvelgusi į tai, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas, o vaistus vartojo gydytojo paskyrimu, taip pat į tai, kad skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į gydytojo pastabas tarnybiniame pranešime ir neišaiškintos pareiškėjo pasiaiškinime išdėstytos aplinkybės, siūlė panaikinti 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir įpareigoti Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininką, kad panašiose situacijose būtų atsižvelgiama į visas įtakos galėjusias turėti aplinkybes.

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius 2024 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. N-1 panaikino Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. N8N-23-1748 ir šiuo sprendimu paskirtą nuobaudą.

Lietuvos kalėjimų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2024 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 2S-470 nusprendė, kad pareiškėjo skundas pagrįstas. Sprendime nurodė, jog įvertino tarnybiniame pranešime gydytojo padarytą įrašą apie paskirtus vaistus, gavo gydytojo 2024 m. sausio 15 d. pažymą, patvirtinančią vaistų paskyrimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas su tyrimo rezultatais sutiko, todėl nebuvo atliktas pakartotinis patikrinimas, kuris galėjo patvirtinti arba paneigti metadono vartojimo faktą. Atsižvelgusi į tai, kad nėra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad 2023 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas, t. y. neatliktas pakartotinis patikrinimas, 2024 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. N-1 paskirta nuobauda panaikinta.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, jog tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822- 619/2009).

Administracinių teismų praktikoje pažymėta, jog, nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje A438-336/2012 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas teigia, kad dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos negalėdamas nusipirkti tabako produktų ir maisto prekių jis dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus, kančias.

Atsakovės atstovė atsiliepime pažymėjo, jog pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.

Atsakovė atstovė į bylą pateikė Resocializacijos skyriaus psichologės 2024 m. kovo 29 d. pažymą, kurioje nurodoma, kad nuteistasis E. A. laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki 2024 m. kovo 5 d. pas psichologus dėl patiriamų nepatogumų psichinių, psichologinių išgyvenimų, kankinimosi negalint įsigyti maisto ir tabako gaminių dėl paskirtos nuobaudos, nesikreipė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui drausminė nuobauda buvo paskirta nepagristai – Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius panaikino Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. N8N-23-1748 ir šiuo sprendimu paskirtą nuobaudą. Taigi, šiuo atveju konstatuojami neteisėti atsakovės atstovės veiksmai.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalis, yra konstatuota LVAT praktikoje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, didesnį negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį dėl nustatytų pažeidimų, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pablogėjusią psichinę ar fizinę sveikatą nuobaudos galiojimo metu negalint apsipirkti parduotuvėje.

Byloje nenustatyta, jog atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Teismo vertinimu, nustačius, kad nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodytos aplinkybės apie jo patirtus neigiamus išgyvenimus, nulemtus nepagrįstai apribojus galimybę apsipirkti laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje, prilygsta neturtinei žalai.

Byloje nustatyta, jog, sprendžiant dėl pareiškėjo galimai padaryto BVK 50 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimo, nebuvo įvertintos visos tyrimui turinčios reikšmės aplinkybės – pareiškėjo pasiaiškinimas, jo gydytojo įrašas ant tarnybinio pranešimo, pareiškėjo sveikatos istorijos medžiaga, nebuvo atliktas pakartotinis patikrinimas. Dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus neturėdamas galimybės parduotuvėje įsigyti tabako gaminių ir maisto prekių, todėl šiuo atveju priežastinis ryšys tarp Pravieniškių 2-ojo kalėjimo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui atsiradusios žalos yra įrodytas.

Pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Pareiškėjui paskirta nuobauda buvo taikoma trumpą laiką – vieną mėnesį.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų pažeidimų mąstą, intensyvumą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti proporcinga, protinga suma yra 150 Eur.

Teismas, nustatydamas žalos dydį vertina tai, kad kiti žymūs ir labai neigiamai paveikę pareiškėjo būseną pažeidimai byloje nenustatyti, taip pat nenustatyta ir tai, jog būtent dėl šių pažeidimų pareiškėjui būtų kilę sveikatos sutrikimai. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis raštu į įstaigos administraciją su prašymais dėl paskirtos nuobaudos nulemtų psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimų bei kad įstaigos administracija nebūtų sureagavusi į jo prašymus. Be to, šiuo atveju nenustatyta, kad Pravieniškių 2-asis kalėjimas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, neprotinga, neproporcinga ir neteisinga, neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų dėl nustatytų pažeidimų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistina 150 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, todėl, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau jis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės atstovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. A. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. A., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, j. a. k. 288697120, 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.