Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-808-954/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-23
Bylos Nr.
1S-808-954/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01028-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Kaltinamasis
L. B.
Advokatai
Antanas Pliauga
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-808-954/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01028-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Dariaus Kantaravičiaus,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorei Aistei Česaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. B. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 5 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus, paskutinį kartą 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams, 2019 m. sausio 7 d. paleistas lygtinai neatlikus 1 (vienų) metų 1 (vieno) mėnesio 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmės, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

2. L. B. kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. sausio 6 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini)pirmosios laiptinės, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, pašalinių asmenų akivaizdoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, kumščiu sudavė du smūgius L. S. į kairį skruostą, vieną kartą galva smūgiavo L. S. į kaktą, supurtydamas L. S. suplėšė jo dėvėtą striukę, taip sukėlė nukentėjusiajam L. S. fizinį skausmą ir dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje nežymiai jį sužalojo, bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

3. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi baudžiamoji byla kaltinamojo L. B. atžvilgiu buvo perduota nagrinėti teismo posėdyje, kaltinamajam taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nekeičiant. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi, kaltinamajam L. B. pasislėpus nuo teismo, buvo paskelbta jo paieška, skiriant jam kardomąją priemonę – suėmimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, L. B. laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 5 d., 9.19 val. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis palikta galioti, nustatant kaltinamajam L. B. 2 (dviejų) mėnesių suėmimo taikymo terminą.

4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi kaltinamajam L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dviems mėnesiams. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

5. Kaltinamasis L. B. skunde prašo paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones – registraciją policijos įstaigoje ar intensyvią priežiūrą.

5.1. Skunde nurodo, kad nepagrįstai teigiama, jog jis nevykdė rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų, nes jis nebuvo niekur išvykęs ir nakvodavo savo namuose. Tai, kad nebuvo išvykęs iš savo gyvenamosios vietos, patvirtina ir ta aplinkybė, jog prie savo namų buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Anot apelianto, jis nebėgo ir nesislapstė nuo teismo. Du kartus į teismą neatvyko, nes iki 16 valandos dirbdavo. Be to, mokėsi vairavimo. Dėl šių priežasčių pašto darbuotojai jo nerasdavo namuose. O šaukimo atsiimti pašte neturėjo galimybės, nes iš jo paimtas asmens dokumentas, o su turima kopija pašto siuntos neatiduoda. Iš aplinkinių sužinojęs apie teismo posėdžius, jis ėmėsi aktyvių veiksmų, skambinosi į teismą, kad sužinotų teismo posėdžių datas, ką gali patvirtinti teismo darbuotojai.

5.2. Skunde nurodo ir tai, kad būdamas laisvėje stengėsi visais įmanomais būdais mažinti skolas, dirbo, siekė įgyti B vairavimo kategoriją, kurios įgijimas suteiktų platesnes galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, kurios padėtų mažinti įsiskolinimus. Skundo autoriaus nuomone, kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti jam taikant švelnesnes kardomąsias priemones – registraciją policijos įstaigoje, intensyvią priežiūrą.

6. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo nutartį, kadangi nutarties motyvai yra pagrįsti.

7. Kaltinamasis L. B. ir jo gynėjas advokatas Antanas Pliauga teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuoti tinkamai, todėl skundas išnagrinėtas jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. B. skundas atmetamas.

8. Sprendžiant apylinkės teisėjo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad, sutinkamai su BPK 119 straipsnio nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas, tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalies ar 5 dalies nustatytų pagrindų. Tuo tarpu sutinkamai su BPK 125 straipsnio nuostatomis, teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą (ar pratęsdamas jos terminą), priima motyvuotą nutartį, kurioje be kitų duomenų privalo nurodyti suėmimo skyrimo (pratęsimo) sąlygas, vieną ar kelis BPK 122 straipsnyje nustatytus suėmimo skyrimo pagrindus ir juos motyvuoti.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę - suėmimą ir tęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Visos įstatymo paminėtos nuostatos yra tiesiogiai susiję ir vertinamos atsižvelgiant į asmeniui pareikštų įtarimų pobūdį, mąstą, t. y. kriterijus, kurie apibūdina jam inkriminuotas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. pareiškėjo S. S. pareiškimo duomenys, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, nukentėjusiojo L. S. daiktų apžiūros metu nustatyti duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G27/2020(06) konstatuotos aplinkybės, nukentėjusiojo L. S., iš dalies liudytojų E. S., T. R., T. B. ir paties kaltinamojo L. B. parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

10. Nagrinėjamu atveju griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam L. B. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, todėl patikrinamas jo buvimo pagrįstumas.

11. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu gali būti skiriama (pratęsiama) jei yra pagrįstas manymas, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. B. kaltinamas vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį, be kitų bausmių, gresia ir terminuota laisvės atėmimo iki 2 (dvejų) metų bausmė. Kaltinamasis L. B. nėra vedęs. Nors kaltinamasis skunde nurodė, kad dirba, mokėsi, siekė įgyti aukštesnę vairavimo kategoriją, tačiau tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Jų kaltinamasis nepateikė ir prie skundo.

12. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam buvo taikoma švelnesnio pobūdžio kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau į bylos nagrinėjimą kaltinamasis neatvykdavo, šaukimų pašte neatsiimdavo. Nors L. B. teigia, jog tokius jo veiksmus sąlygojo kitoje baudžiamojoje byloje jam taikoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, dėl kurios iš pašto jis negalėdavo atsiimti siuntų, bei nežinojimas apie bylos nagrinėjimą, tačiau šie kaltinamojo motyvai nėra pakankami jam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, panaikinimui ar jos pakeitimui. Bylos duomenimis, L. B. buvo pasirašytinai supažindintas su ikiteisminio tyrimo pabaiga, todėl apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą jis neabejotinai žinojo. Tai žinodamas, kaltinamasis turėjo būti atidus ir rūpestingas, domėtis proceso eiga. Nors pašte, be asmens dokumento, jis negalėjo atsiimti jam siunčiamų teismo šaukimų, tačiau apie jų egzistavimą jis neabejotinai žinojo. Kadangi nepavykus asmeniui įteikti registruotos pašto siuntos, pašto dėžutėje paliekamas pranešimas apie tokios siuntos gavimą. Žinodamas apie gautą siuntą, kaltinamasis galėjo ir turėjo kreiptis į teismą, kur jam būtų suteikta informacija apie teismo posėdžius bei jų laiką. Skunde kaltinamasis nurodo, jog jis jam taikomos švelnesnės kardomosios priemonės nebuvo pažeidęs ir visuomet būdavo savo namuose, tačiau šiais skundo argumentais verčia abejoti byloje esantys duomenys. Nepavykstant kaltinamojo prisikviesti į teismo posėdžius teismo šaukimais, teismas buvo priėmęs nutartį kaltinamąjį į teismo posėdį atvesdinti, tačiau šios nutarties įvykdyti pareigūnai vėlgi negalėjo, nes L. B. nebuvo rastas namuose. Atvesdinimo dieną pareigūnai bandė susisiekti su kaltinamuoju jo nurodytu telefono numeriu, tačiau pasirodė, jog šis telefono numeris yra neegzistuojantis. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks kaltinamojo elgesys negali būti pateisinamas ir leidžia pagrįstai spręsti, jog tik griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas šiuo konkrečiu atveju gali padėti įgyvendinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintus kardomosioms priemonėms keliamus tikslus, o būtent – netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Alytaus apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Taip pat aptartų aplinkybių kontekste nėra pagrindo taikyti kitos rūšies švelnesnes kardomąsias priemones, tarp jų ir kardomosios priemonės – įpareigojimo registruotis policijos įtaigoje ar intensyvios priežiūros, kadangi jų taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, jau nebuvo pakankamas, todėl ir ateityje nebus pakankamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teisme. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas, įvertinus galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei paties kaltinamojo veiksmus (neatvykimą į teisiamuosius posėdžius), taikant švelnesnę kardomąja priemonę, neprieštarauja proporcingumo principui.

14. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo teisėjas pagrįstai kaltinamajam L. B. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad švelnesnėmis kardomosios priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytų kardomųjų priemonių tikslų. Nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti, o kaltinamojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJūratė JakubonienėDarius Kantaravičius