- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- N-62-522-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus rajono agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. K. už tai, kad jis 2009 m. sausio 10 d., Alytaus rajone, Punios seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Z. B. K., An. K., A. K. nuosavybės teise priklausančiame namų valdos žemės sklype, privačioje žemėje, savavališkai, neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės išduoto leidimo medžiams genėti, nugenėjo 6 dendrologiškai, estetiškai vertingų bei kraštovaizdžiui reikšmingų medžių – sidabrinių eglių – šakas. Tokiais savo veiksmais J. K. pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, 2008 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1 – 87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punktą, 2008 m. gegužės 28 d. Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K – 134 patvirtintų Saugotinų želdinių, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, apsaugos, priežiūros ir priskyrimo saugotiniems Alytaus rajone taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.14 punkto reikalavimus. Institucijos 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu J. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 78 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 300 Lt bauda.
Šalies argumentai
J. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė nutarimą panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad Institucijos pareigūnas peržengė žinybinės kompetencijos ribas, padarė procedūrinius pažeidimus, nesilaikė aplinkos ministerijos įsakymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad aplinkos ministerijos specialistai, išnagrinėję Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. K-134 nustatė, jog sidabrinės eglės, augančios Alytaus rajone, nepriskirtinos saugotinų medžių kategorijai. Nurodė, kad jis 6 sidabrinių eglių šakų negenėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 25 d. nutarimu J. K. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Institucijos 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant J. K. veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime konstatuojama, jog 6 medžiai, kurių šakos buvo nugenėtos, auga nukentėjusiųjų namų valdoje kaimo vietovėje, dėl šių priežasčių minėtas žemės sklypas negali būti priskirtas prie bendrojo naudojimo vietų. Pažymėjo, kad Institucija nepateikė jokių duomenų, jog tai saugoma teritorija. Teismas padarė išvadą, kad J. K. atsakomybė pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį negali būti taikoma, nes jis nepadarė priešingos teisei veikos, numatytos minėto straipsnio dispozicijoje, kadangi joje numatytas medžių žalojimas arba naikinimas ne miško žemėje miestų ir kaimų bendrojo naudojimo vietose. Paaiškino, kad šiuo atveju medžių šakos buvo nugenėtos privačios namų valdos žemės sklype, o ne bendro naudojimo vietoje ar kitoje vietoje, apie kurią kalbama ATPK 78 straipsnio 1 dalies dispozicijoje.
II.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo, jog Institucijos pareigūnai teisėtumo klausimą privalėjo svarstyti remdamiesi ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalies nuostatomis. Teigia, kad minėto straipsnio nuostatos bei kiti teismo išvardinti teisės aktai yra taikomi žemės sklypo savininkui, kurio žemės sklype yra nustatytos specialios žemės sklypo naudojimo sąlygos. Pažymi, kad J. K. nėra žemės sklypo, esančio Paliepių kaime, Alytaus rajone, savininkas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. N575-1010/2009. Akcentuoja, kad Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K-134 patvirtintų Saugotinų želdinių, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, apsaugos, priežiūros ir priskyrimo saugotiniems Alytaus rajone taisyklių 5 punkte numatyta, jog Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskirtini saugotiniems (jeigu atitinka bent vieną iš šių kriterijų), o 5.14 punkte numatyta, jog dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai, augantys privačioje žemėje, atsižvelgus į konkrečią situaciją, priskiriami saugotiniems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu D1-716. Remiasi Želdynų įstatymo 10 ir 20 straipsniais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. K. prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimą nepakeistą, o Institucijos skundą atmesti. Teigia, kad pažeidimo nepadarė, o liudytojai jį apkalbėjo dėl iškilusio buitinio konflikto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2009 m. sausio 10 d., Alytaus rajone, Punios seniūnijoje, Paliepių kaime, Zitai B. K., An. K., A. K. nuosavybės teise priklausančiame namų valdos žemės sklype, privačioje žemėje, savavališkai, neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės išduoto leidimo medžiams genėti, nugenėjo 6 dendrologiškai, estetiškai vertingų bei kraštovaizdžiui reikšmingų medžių – sidabrinių eglių – šakas. Protokole nurodyta, kad tokiu būdu J. K. pažeidė Želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, Aprašo 9 punktą ir Taisyklių 5.14 punkto reikalavimus.
Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Aprašo 9 punkte nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (toliau – Leidimas) ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose; ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių (Aprašo 10 p.). Taisyklių 5.14 punkte nurodyta, kad Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems (jeigu atitinka bent vieną iš šių kriterijų): dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai, augantys privačioje žemėje, atsižvelgus į konkrečią situaciją (medžių būklę, gyvybingumą ir kt.), priskiriami saugotiniems vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1 – 716, kuriuo patvirtinti Kriterijai, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems. Šiuo įsakymu patvirtintas kriterijų sąrašas, tačiau formuluojant kaltinimą J. K., nėra nurodyta, kuriuo būtent kriterijumi vadovaudamasi, Institucija nusprendė, jog sidabrinės eglės laikytinos vertingomis ir jų genėjimui yra būtinas leidimas. Įvertinusi visus šiame dokumente išvardytus kriterijus, teisėjų kolegija taip pat negali daryti vienareikšmiškos išvados, kodėl minėtos sidabrinės eglės turėtų būti laikomos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingos ar reikšmingos Kultūros paveldui ar kraštovaizdžiui. Pažymėtina, kad ir Aplinkos ministerijos 2009 m. kovo 10 d. rašte Nr. (3?3)-D8-2110 yra nurodyta, jog sidabrinės eglės Alytaus rajono teritorijoje nepriskirtos saugotinų medžių, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kategorijai (b. l. 10).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. K. negalima atsakomybėn traukti, kadangi medžių šakos buvo nugenėtos privačios namų valdos žemės sklype, o ne bendro naudojimo vietoje ar kitoje vietoje. Sutinkamai su minėtų teisės aktų ir ATPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakomybę užtraukia ir saugotinų medžių, augančių privačiose teritorijose genėjimas. Tačiau, kaip minėta, formuluojant kaltinimą protokole, nėra nurodyta, kuo remiantis buvo nuspręsta, jog išgenėti medžiai priskirti saugojamiems. Administracinio teisės pažeidimo protokolas kaip procesinis dokumentas turi ypatingą svarbą. Juo pradedamas procesas dėl galimai padaryto teisės pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui. Kaltinimas turi būti aiškus ir nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Gintis nuo kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Iš protokole nurodytųjų aplinkybių nustatyti konkrečių kaltinimo ribų nėra galima, tad byla turėtų būti grąžinama Institucijai protokolui taisyti. Tačiau įvertinus tai, kad nuo pažeidimo (2009 m. sausio 10 d.) šiuo metu yra praėję daugiau nei dveji metai bei remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl administracinės atsakomybės senaties instituto taikymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N17-240/2006, N575-1434/2008, N62-778/2010 ir kt.), darytina išvada, kad bylos grąžinimas institucijai šiuo atveju nebėra galimas.
Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus rajono agentūros apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.