Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus rajono agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. K. už tai, kad jis 2009 m. sausio 10 d., Alytaus rajone, Punios seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Z. B. K., An. K., A. K. nuosavybės teise priklausančiame namų valdos žemės sklype, privačioje žemėje, savavališkai, neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės išduoto leidimo medžiams genėti, nugenėjo 6 dendrologiškai, estetiškai vertingų bei kraštovaizdžiui reikšmingų medžių – sidabrinių eglių – šakas. Tokiais savo veiksmais J. K. pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, 2008 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1 – 87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punktą, 2008 m. gegužės 28 d. Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K – 134 patvirtintų Saugotinų želdinių, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, apsaugos, priežiūros ir priskyrimo saugotiniems Alytaus rajone taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5.14 punkto reikalavimus. Institucijos 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu J. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 78 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 300 Lt bauda.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2009 m. sausio 10 d., Alytaus rajone, Punios seniūnijoje, Paliepių kaime, Zitai B. K., An. K., A. K. nuosavybės teise priklausančiame namų valdos žemės sklype, privačioje žemėje, savavališkai, neturėdamas Alytaus rajono savivaldybės išduoto leidimo medžiams genėti, nugenėjo 6 dendrologiškai, estetiškai vertingų bei kraštovaizdžiui reikšmingų medžių – sidabrinių eglių – šakas. Protokole nurodyta, kad tokiu būdu J. K. pažeidė Želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, Aprašo 9 punktą ir Taisyklių 5.14 punkto reikalavimus.

Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad želdynų ir želdinių tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis želdynų tvarkymo ir kūrimo projektais, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų, atsižvelgiant į jų paskirtį, pavyzdiniais apsaugos ir tvarkymo reglamentais, Aplinkos ministerijos patvirtintomis Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis. Aprašo 9 punkte nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (toliau – Leidimas) ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose; ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jo dalių (Aprašo 10 p.). Taisyklių 5.14 punkte nurodyta, kad Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems (jeigu atitinka bent vieną iš šių kriterijų): dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai, augantys privačioje žemėje, atsižvelgus į konkrečią situaciją (medžių būklę, gyvybingumą ir kt.), priskiriami saugotiniems vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1 – 716, kuriuo patvirtinti Kriterijai, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems. Šiuo įsakymu patvirtintas kriterijų sąrašas, tačiau formuluojant kaltinimą J. K., nėra nurodyta, kuriuo būtent kriterijumi vadovaudamasi, Institucija nusprendė, jog sidabrinės eglės laikytinos vertingomis ir jų genėjimui yra būtinas leidimas. Įvertinusi visus šiame dokumente išvardytus kriterijus, teisėjų kolegija taip pat negali daryti vienareikšmiškos išvados, kodėl minėtos sidabrinės eglės turėtų būti laikomos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingos ar reikšmingos Kultūros paveldui ar kraštovaizdžiui. Pažymėtina, kad ir Aplinkos ministerijos 2009 m. kovo 10 d. rašte Nr. (3?3)-D8-2110 yra nurodyta, jog sidabrinės eglės Alytaus rajono teritorijoje nepriskirtos saugotinų medžių, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kategorijai (b. l. 10).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. K. negalima atsakomybėn traukti, kadangi medžių šakos buvo nugenėtos privačios namų valdos žemės sklype, o ne bendro naudojimo vietoje ar kitoje vietoje. Sutinkamai su minėtų teisės aktų ir ATPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakomybę užtraukia ir saugotinų medžių, augančių privačiose teritorijose genėjimas. Tačiau, kaip minėta, formuluojant kaltinimą protokole, nėra nurodyta, kuo remiantis buvo nuspręsta, jog išgenėti medžiai priskirti saugojamiems. Administracinio teisės pažeidimo protokolas kaip procesinis dokumentas turi ypatingą svarbą. Juo pradedamas procesas dėl galimai padaryto teisės pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui. Kaltinimas turi būti aiškus ir nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Gintis nuo kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Iš protokole nurodytųjų aplinkybių nustatyti konkrečių kaltinimo ribų nėra galima, tad byla turėtų būti grąžinama Institucijai protokolui taisyti. Tačiau įvertinus tai, kad nuo pažeidimo (2009 m. sausio 10 d.) šiuo metu yra praėję daugiau nei dveji metai bei remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl administracinės atsakomybės senaties instituto taikymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N17-240/2006, N575-1434/2008, N62-778/2010 ir kt.), darytina išvada, kad bylos grąžinimas institucijai šiuo atveju nebėra galimas.

Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus rajono agentūros apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.