- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-944-343/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-19395-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Gintautas Koriaginas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- UADB, UADB „Seesam Lietuva“
- Atsakovas
- D. T.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Algirdo Remeikos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UADB „Seesam Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-375-52/2010 pagal ieškovės UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui D. T. dėl draudimo išmokos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu (b.l. 3-5) ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 13269,65 Lt draudimo išmoką, 5% metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė su atsakovu 2008 m. birželio 2 d. sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria apdraustas atsakovui priklausantis automobilis. 2008 m. gruodžio 15 d. atsakovo vairuojamas automobilis pateko į eismo įvykį. Ieškovė išmokėjo eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui prašomą priteisti draudimo išmoką. Kadangi eismo įvykio dieną pagal aukščiau minėtą draudimo sutartį draudimo įmoka nebuvo sumokėta, nors pagal sutartį tai turėjo būti padaryta iki 2008 m. birželio 3 d., ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo draudimo išmokų kompensavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 33-35) atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė 2008 m. gegužės 28 d. sudaręs ginčo automobilio panaudos sutartį su UAB „MTL Servisas“, pagal kurią panaudos gavėjas įsipareigojo apdrausti transporto priemonę, padengti draudimo išlaidas. Draudimo sutarties su ieškove atsakovas nepasirašinėjo, ją rengiant nedalyvavo, ieškovė nepateikė atsakovui jokių duomenų apie draudimo sutartimi draudėjo prisiimtas prievoles ir jų vykdymo tvarką bei terminus, draudėjui neinformavus atsakovo apie draudimo sutarties turinį ir su jos vykdymu susijusias aplinkybes, gavęs draudimo polisą atsakovas neturėjo pagrindo abejoti draudiminės apsaugos galiojimu. Apie tai, jog draudimo įmoka pagal draudimo sutartį nėra sumokėta, ieškovė atsakovą informavo tik 2009 m. vasario 20 d., t.y. po eismo įvykio.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 27 d. sprendimu (b.l. 48-51) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 10 Lt teismo patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, kad šalys sutarties įsigaliojimo nesusiejo su draudimo įmokos sumokėjimu, turėjusi teisę sustabdyti draudimo apsaugos galiojimą ar net nutraukti draudimo sutartį dėl nesumokėtos draudimo įmokos ieškovė to nepadarė, išmokėdama draudimo išmoką pripažino draudimo sutartį galiojus, tuo tarpu reikalavimą teisme reiškia remdamasi teisės norma, kuri taikytina tik tuo atveju, jeigu sutartis negalioja. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, jog tenkinti ieškinį nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 52-57) ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, ieškinį patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą grįsdama šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi CK nuostatomis, nes ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialiu laikytinas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.
2. Tiek draudimo sutartis, tiek ir draudiminė apsauga eismo įvykio metu galiojo. Būtent dėl šios priežasties ieškovė ir išmokėjo draudimo išmoką ir reiškia reikalavimus sutartinių įsipareigojimų nevykdžiusiam atsakovui.
3. Aptariamos draudimo sutarties tikslas - trečiųjų asmenų interesų apsauga eismo įvykio atveju, todėl nepriklausomai nuo to, ar draudėjas tinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam, kartu įgydamas regreso teisę į draudėją, nesilaikiusį savo sutartinių įsipareigojimų.
4. Teismo argumentas, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d., pagal kurią draudimo išmoką sumokėjęs draudikas įgyja reikalavimo teisę draudėjo atžvilgiu, jeigu draudėjas yra nesumokėjęs draudimo įmokos, taikytina tik draudimo sutarties negaliojimo atveju, prieštarauja elementariai logikai, kadangi sutarties negaliojimo atveju draudikui neatsirastų pareiga mokėti draudimo išmoką.
5. Draudikas turi teisę savo nuožiūra rinktis savo teisių gynimo būdus, draudėjui nemokant draudimo įmokos neprivalo sustabdyti draudiminės apsaugos ar inicijuoti draudimo sutarties nutraukimo, todėl teismo argumentas, jog draudikas elgėsi netinkamai, taip prarasdamas reikalavimo teisę draudėjo atžvilgiu, vertintinas kaip nepagrįstas.
6. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas net neginčijo ieškovės teisės į kompensaciją, todėl ginčijamo sprendimu teismas pažeidė dispozityvumo principą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 69-71) atsakovas prašo skundą atmesti ir nurodo, jog faktinės bylos aplinkybės patvirtina nesąžiningą ieškovės elgesį neinformuojant atsakovo apie draudimo teisinių santykių turinį ar jo vardu prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, draudimo išmoką išmokėjo neįvertinęs nukentėjusiajam padarytos žalos, elgėsi nesąžiningai, todėl jo teismui pateiktas reikalavimas pagrįstai buvo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27d. sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegija sprendžia, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, neatskleidęs ginčo esmės išsprendė bylą neįtraukdamas į ją visų ginčo išsprendimu suinteresuotų asmenų, priėmė neteisėtą, todėl naikintiną sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 2 d. 2 p., 330 str.). Dėl absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nesant galimybės bylą išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
Ieškinį ieškovė pareiškė savo reikalavimą grįsdama konkrečia teisės norma - Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d., pagal kurią draudimo išmoką sumokėjęs draudikas įgyja reikalavimo teisę draudėjo atžvilgiu, jeigu draudėjas yra nesumokėjęs draudimo įmokos. Paneigdamas šią ieškovės teisę pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 6.1004 str. ir Draudimo įstatymo 80 str. nuostatomis, kuriose tokia draudiko teisių gynimo forma draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos nėra numatyta. Ši pirmosios instancijos teismo išvada vertintina kaip nepagrįsta. Sistemiškai aiškinant CK 1.3 str. 2 d., 6.155 str. 2 d. nuostatas darytina išvada, jog, esant prieštaringam teisiniam reglamentavimui, konkretų teisinį santykį reglamentuojanti speciali teisės norma turi pirmenybės teisę bendrosios normos atžvilgiu, todėl ginčui, kilusiam iš transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties, pirmiausiai taikytinas konkretus šį teisinį santykį reglamentuojantis teisės aktas - Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Iš kitos pusės, įvertinusi CK 6.1004 str. ir Draudimo įstatymo 80 str. turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog šios teisės normos negali būti vertinamos kaip pateikiančios išsamų ir baigtinį draudiko teisių sąrašą, todėl nelaikytinos prieštaraujančiomis specialaus įstatymo, numatančio papildomą draudiko teisių gynimo būdą, nuostatoms. Vertindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ši teisės norma taikytina tuo atveju, jeigu draudimo sutartis yra negaliojanti. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė ieškovė, įstatymo nuostata, jog draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, tam tikrais atvejais įgyja regreso teisę draudėjo atžvilgiu, taikytina tik draudimo sutarties galiojimo atveju, nes sutarčiai negaliojant nebūtų ir draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką. Šiuo atveju aptariamos teisės normos tikslas yra kitas - civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuri yra sudaroma trečiųjų asmenų naudai, sukuria pareigą draudikui trečiųjų asmenų atžvilgiu nepriklausomai nuo to, ar draudėjas vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, (įstatymas numato tam tikras neigiamas pasekmes pareigos mokėti draudimo įmoką nevykdančiam draudėjui) jo pareigą kompensuoti draudiko išmokėtą draudimo išmokų sumą. Dėl nurodytos priežasties, atsižvelgiant į tai, jog šalys neneigė draudimo sutarties galiojimo fakto, kaip teisiškai nereikšmingi vertintini ir pirmosios instancijos teismo argumentai dėl draudimo sutarties įsigaliojimo momento ir galiojimo pasekmių. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nuosekliai laikosi pozicijos, jog jis nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, kadangi prieš draudimo sutarties sudarymą transporto priemonė panaudos sutartimi buvo perduota kitam asmeniui. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neatskleisdamas ginčo esmės apskritai nepasisakė, nors panaudos teisinių santykių turinio bei draudimo sutarties sudarymo aplinkybių vertinimas gali turėti tiesioginės įtakos ne tik reiškiamo reikalavimo atsakovo atžvilgiu pagrįstumu, be ir panaudos gavėjo - UAB „MTL Servisas“ - teisėms ir pareigoms visiško ar dalinio ieškinio patenkinimo atveju, todėl šis juridinis asmuo privalėjo būti įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu. Nors konkretaus asmens įtraukimas į bylą atsakovu yra išimtinė ieškovo teisė ir pareiga, bylą nagrinėjantis teismas, esant akivaizdžiam asmens suinteresuotumui bylos baigtimi, privalo šį asmenį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti savo iniciatyva (CPK 47 str. 1 d.). Bylos išnagrinėjimas to nepadarius vertintinas kaip absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas, nesant galimybės klausimą iš esmės išspręsti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.