- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-31
- Bylos Nr.
- 1S-287/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- J. D.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. D. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, nuo 2007 metų antros pusės iki 2010 metų pradžios Lietuvos Respublikoje, kartu su J. B., R. B., G. L., A. D. organizavo, vadovavo šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui bei dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, neteisėtai įgijo ir laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, neteisėtai įgijo ir laikė netikrą banknotą.
J. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2009 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi J. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas buvo tęsiamas to paties ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis. Vilniaus apygardos 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nepratęsė J. D. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo termino ir paskyrė kaltinamajam kardomąsias priemones – namų areštą bei dokumentų paėmimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartį, kuria nepratęstas kaltinamajam J. D. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, panaikino ir pratęsė kaltinamajam J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi J. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. sausio 1 d. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartimi J. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. balandžio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi kaltinamajam J. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad surinkti duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad J. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas: liudytojų, įtariamųjų parodymai, procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkta medžiaga, tarnybiniuose pranešimuose pateikti duomenys, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikaltimo tyrimo 1-osios valdybos 2009 m. gruodžio 14 d. raštas dėl nusikalstamo susivienijimo bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Atsižvelgė į J. D. galimai padarytų nusikaltimų skaičių bei sunkumą, t. y. kaltinamas sunkių ir labia sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos jam gresia laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Be to, J. D. išsiskyręs, anksčiau buvo teistas už nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, o tai leidžia daryti išvadą, kad J. D. yra nelinkęs laikytis visuomenei priimtų elgesio normų ir taisyklių. Taigi, įvertinęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis J. D., būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
Be to, teismas įvertinęs nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas J. D., pobūdį ir sunkumą, bylos apimtį, kaltinamųjų ir liudytojų skaičių, tyrimo sudėtingumą nustatė, jog viešasis interesas leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę ir yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.
Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti.
Šalies argumentai
Kaltinamasis J. D. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį.
Kaltinamasis skunde nurodo, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma jau 4 metus ir 6 mėnesius, o tai labai ilgas laiko tarpas, kai yra laikomas tokiomis sąlygomis, iki šiol dar nėra apklaustas ir davęs parodymų teisme. Bylą tęsiasi labai ilgai ir ne dėl jų kaltės, todėl skundžiama nutartis yra formali, šališka, neteisėta, priimta grindžiant prielaidomis, todėl turi būti panaikinta. Be to, skundžiamojoje nutartyje teismas daro nepagrįstas bei nemotyvuotas išvadas, kad nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai. Apygardos teismas per ne lyg sureikšmino motyvą, kad J. D. yra kaltinamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų padarymu ir visai neatsižvelgė į BPK 122 straipsnio 2 dalį, kurioje numatytos kitos aplinkybės, t. y. kaltinamojo šeimyninė padėtis (augino ir išlaikė du mažamečius vaikus, rūpinosi šeima), nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo santykiai (iki sulaikymo dirbo ir ten visada laukiamas), sveikatos būklė (yra II grupės invalidas), ankstesnis teistumas (buvo teistas prieš 10 metų), ryšiai užsienyje (tokių neturi).
Prašo atsižvelgti į tai, kad kai jam Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas ir paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – namų areštas ir dokumentų paėmimas, jis būdamas laisvėje įsidarbino, laiku atvykdavo atsižymėti, lankydavo posėdžius, užsiregistravo darbo biržoje, taigi įrodė, kad gali lankyti posėdžius, auginti vaikus, o toks ilgas suėmimas tolina jį nuo šeimos, kurią dėl minėtų priežasčių gali prarasti. Mano, kad tik visa tai įvertinus būtų galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad gali bėgti ar slėptis nuo teismo, ar daryti naujus nusikaltimus.
Skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką Jėčiaus prieš Lietuvą, Balčiūno prieš Lietuvą bylose, neįvertino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 1 straipsnio reikalavimų. Be to, jai ir bus pripažinta, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog neišnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai, tačiau jie iš pačių pradžių galėjo būti pateisinami, o šiuo metu, kai jau praėjo beveik 5 metai nuo suėmimo taikymo pradžios, tapo ne tokie reikšmingi, nes motyvacija slėptis nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus yra sumažėjusi iki minimumo, todėl tolesnis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas nėra būtinas. Mano, kad atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, suėmime išbūtą laiką, baudžiamojo proceso trukmę ir dabartinę bylos nagrinėjimo stadiją, toks ilgas suėmimo taikymas pagrįstai gali būti vertinama kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas.
Teigia, kad kardomoji priemonė – suėmimas aiškiai per griežta, nes užtikrinti netrukdomą bylos tyrimą galima ir kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Be to, apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad toks kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti jo asmenybės formavimąsi bei socialinius ryšius
Teismo posėdyje kaltinamasis prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. D. skundas tenkinamas.
Kardomųjų priemonių paskirtis nustatyta BPK 119 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia pagrįstai kaltinti J. D. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tokie duomenys yra įtvirtinti kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymuose, kratų protokoluose, specialisto išvadose, kituose byloje esančiuose dokumentuose. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad J. D. gali būti skiriama, bet kuri įstatyme numatyta kardomoji priemonė ar net kelios iš jų.
Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi kaltinamajam J. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus.
Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.
Partęsdamas suėmimo terminą taikant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino formaliai ir neįvertino, kad J. D. suimtas jau daugiau kaip 4 metus ir 6 mėnesius. Nors formalus pagrindas pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą nėra išnykęs, tačiau kaip yra pažymėta Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose, suėmimas negali būti nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog yra įtariamas (kaltinamas) sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštus įtarimus bei kaltinimus, bet ir konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Jeigu tokių faktinių duomenų nėra surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys: tokios, kaip – suimtas kaltinamasis, būdamas piliečiu užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu. Šiuo atveju tokių išimtinių aplinkybių nėra: J. D. yra Lietuvos Respublikos pilietis, net jam išvykus į užsienio valstybes, nebūtų teisinių kliūčių J. D. išduoti tolimesniam baudžiamajam persekiojimui; kaltinamajam išbuvus kardomajame kalinime daugiau kaip 4 metus ir 6 mėnesius sumažėja tikimybė, jog kaltinamasis bėgs ar slėpsis nuo teismo. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo socialinės reabilitacijos skyrius charakterizuoja J. D. patenkinamai ir nurodo, kad kaltinamasis nelinkęs konfliktuoti su kitais kaliniais, neturėjęs nuobaudų. Tai parodo, kad kaltinamasis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad naujų nusikaltimų darymo nebūtų įmanoma užkardinti taikant kitas kardomąsias priemones, todėl jam gali būti taikoma ir švelnesnės kardomosios priemonės (namų areštas, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti). Byla teisme gauta 2010 m. gruodžio 3 d., 2014 m. vasario 6 d. pasikeitė teisėjų kolegija, todėl byla nagrinėjama iš naujo. Vertinant baudžiamosios bylos apimtį (86 tomai) bylos nagrinėjimas, kuris trunka jau daugiau kaip 3 metus ir 8 mėnesius, gali užtrukti dar ilgą tarpą. Pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas kaltinamajam J. D., kuris suimtas jau daugiau kaip 4 metus ir 6 mėnesius, iki bylos nagrinėjimo pabaigos prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms, įtvirtinančioms asmens teisę į laisvę ir saugumą bei numatančioms teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu. Nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio daugiau kaip 4 metus ir 6 mėnesius suimto asmens atžvilgiu, teismai turėtų ieškoti galimybės taikyti kitas, švelnesnes kardomąsias priemones, kuriomis būtų užtikrinami Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių kardomųjų priemonių tikslai turėtų būti pasiekti taikant šioje baudžiamojoje byloje švelnesnes kardomąsias priemones (namų areštas, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti) kaltinamajam J. D..
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.