Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rašytiniuose paaiškinimuose (114-120 b.l.) ieškovas papildomai nurodo, kad šioje byloje turi būti vertinamos Prancūzijos teisės aktų nuostatos, kurios šiuo atveju sudaro fakto klausimą. Kartu su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB) (toliau - Komisijos sprendimas (2003/564/EB)), kuriuo yra įgyvendinama 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau - Direktyva (2009/103/EB)), paskelbtų Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalies nuostatose, yra įtvirtinta, kad visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą, žalią kortą ar draudimo polisą išdavusiu draudiko arba prireikus atitinkamo biuro interesais. Biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu (net kai remiamasi kitoje šalyje taikomomis teisės nuostatomis) ir žalos sureguliavimu. Komisijos sprendimo (2003/564/EB) nuostatos yra taikomos ir Lietuvos Respublikoje, tai aiškiai reglamentuojant TPVCAPDĮ. Be to, šiuo atveju Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro pateikti raštai bei dokumentai, vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai - turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). (duomenys neskelbtini) ir R. G. nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo nustatyta pažeidžiant Prancūzijos teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014). Apie tai, jog rusiškos žaliosios kortelės (tarptautiniai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimai) gali būti išduodamos tik dėl Rusijoje įregistruotų transporto priemonių, pasisako ir Biurų taryba (Council of Bureaux) – žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas atliekanti institucija, vienijanti visų šiai sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurus (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 1 dalis). Be to, ir Rusijos nacionalinis draudikų biuras rašte, adresuotame Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ bei Biurui, nurodė, kad rusiškų žaliųjų kortelių išdavimas Lietuvos Respublikoje registruotoms transporto priemonėms prieštarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms bei Lietuvos nacionaliniams teisės aktams ir yra Rusijos draudimo tarpininkų, kurie sudarė nusikalstamą (slaptą) susitarimą su tam tikrais Lietuvos vežėjais, siekiant pasipelnyti, nusikalstama veika. Dėl šios priežasties, tokiomis transporto priemonėmis padarytą žalą turi atlyginti patys vežėjai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės (TPVCAPDĮ 28 straipsnis) duomenimis, dėl transporto priemonės DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dienai nei vienas draudikas - Biuro narys, nebuvo sudaręs draudimo sutarties. Be to, atsakovo nurodoma Rusijos draudimo bendrovė „Rosgosstrakh“ nėra Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė (TPVCAPDĮ 10 straipsnio 3 dalis) bei nėra ir niekada nebuvo Biuro nare.

Biuro reikalavimas yra regresinis, o atsakovą ir Biurą sieja iš delikto kylantys santykiai, kuriems taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.127 straipsnio 4dalis). Biuro regreso teisė reikalauti išmokėtos pinigų sumos atsiranda nuo pagrindinės prievolės kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momento (TPVCAPDĮ 23 straipsnis). Ši TPVCAPDĮ norma aiškiai nurodo, kad Biuras išmoką privalo mokėti ne nukentėjusiems asmenims, bet žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Nagrinėjamu atveju savo pareigą Biuras įvykdė, 2014-03-03 sumokėdamas Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą. Būtent nuo 2014-03-03 ir turi būti skaičiuojamas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinys teismui buvo išsiųstas 2014-12-01, t.y. nepraleidus 3 metų ieškinio senaties termino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Civilinė byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau Lietuvos Respublikos CPK) 441 straipsnio pagrindu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena iš šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai (147-149 b.l.).

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad Prancūzijoje 2012-01-20 dėl transporto priemonę, t.y. vilkiką DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukabintą su priekaba Schmitz SCS 24/L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusio R. G. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala tretiesiems asmenims (36-37 b.l.). Teismas pažymi, kad nors ieškovas, dėstydamas įvykio aplinkybes, pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (114-120 b.l.) kai kur paminėjo Didžiąją Britaniją, tai laikytina rašymo apsirikimu, kadangi visa byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad eismo įvykis 2012-01-20 įvyko būtent Prancūzijoje, o ne Didžiojoje Britanijoje.

Eismo įvykio valstybės – Prancūzijos nacionalinis draudikų biuras (B. C. F.), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 str.), sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, reikalavimą 1342,84 Eur (4636,56 Lt) sumai (15-35, 38-43 b.l.). Ieškovas, gavęs Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 1342,84 Eur (4636,56 Lt) dėl transporto priemone DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba Schmitz SCS 24/L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, sumokėjo Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 1342,84 Eur (4636,56 Lt) sumą (60 b.l. ). 2014-04-24 atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl 1342,84 Eur (4636,56 Lt) sumos sumokėjimo (61 b.l.).

TPVCAPDĮ 4 str. 1 d. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vilkiką DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojo ir valdė lizingo sutarties pagrindu bei buvo registruotas priekabos Schmitz SCS 24/L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas, eismo įvykio metu šį vilkiką, sukabintą su priekaba, vairavo atsakovo darbuotojas R. G. (11-12, 64-65, 81-82 b.l.), todėl atsakovas buvo atsakingas už vilkiko ir priekabos valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių sudarymą.

Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 8, 9, 18 d. bei 6 str. 4, 6 d. transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y., transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės. Atsakovas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad transporto priemonę DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudė Rusijos kompanijoje „Rosgosstrakh“ Ltd bei pateikė teismui draudimo polisą (84-85 b.l.). Atsakovo teigimu, draudimo bendrovė „Rosgosstrakh“ Ltd, išdavusi (duomenys neskelbtini) draudimo polisą dėl civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, šį draudimo produktą oficialiai platino Lietuvos Respublikos teritorijoje, garantavo, esanti Biuro nare, užtikrino žaliosios kortelės RUS/010/04645538 galiojimą eismo įvykio metu. Dėl priekabos Schmitz SCS 24/L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo nei ieškovas, nei atsakovas teismui jokių duomenų nepateikė (73, 146 b.l.). Atsakovo argumentai, kad vilkikas buvo draustas Rusijos draudimo bendrovėje ,,Rosgostrsstrakh“ Ltd ir tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas autoįvykio metu buvo galiojantis, atmestini, kadangi ieškovas teismui pateikė duomenis, kad pagal TPVCAPDĮ nuostatas, dėl transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y., dėl transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė draudimo sutartis, su kuria tik ir gali būti išduodama žalioji kortelė, gali būti sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Biuro narės (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8, 9, 18 dalys, 6 straipsnio 4, 6 dalys; Panevėžio apygardos teismo nutartis2013 m. balandžio 11 d. civilinėje byloje Nr. 2A-207-280/2013, Kauno apygardos teismo 2013-12-10 nutartis civilinėje byloje 2A-1940-273/2013). Teismas, naudodamasis viešai internete skelbiamais ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateiktais duomenimis (106, 134 b.l.), nustatė, kad draudimo bendrovė „Rosgosstrakh“ Ltd nėra Biuro narė. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dieną (2012-01-20) nebuvo apdrausta TPVCAPDĮ reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl laikytina, kad draudimas transporto priemonės DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu eismo įvykio metu negaliojo. Tai patvirtina ir 2011-11-18 Rusijos transporto priemonių draudikų asociacijos raštas Nr. U-41717, adresuotas Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, iš kurio matyti, kad nuo 2010 metų Rusijos transporto priemonių draudikų asociacija nustatė ne vieną atvejį, kai Rusijos žaliosios kortelės yra išduodamos Lietuvos transporto priemonėms, kurias valdo Lietuvos tarptautiniai vežėjai. Tokia padėtis susidarė dėl nesąžiningų Rusijos draudimo tarpininkų, kurie sudarė nusikalstamą (slaptą) susitarimą su tam tikrais Lietuvos vežėjais siekiant pasipelnyti, nusikalstamos veikos. Nuo 2011-01-01 visos žaliosios kortelės, išduotos pagal VIN numerį, o ne pagal transporto priemonės valstybinį numerį, laikomos suklastotomis/neteisėtai išduotomis (107-110, 130-133, 135-138 b.l.). Taigi žalioji kortelė RUS/010/04645538, kurioje nurodytas ne transporto priemonė DAF FT XF 105.460 valstybinis numeris, o VIN kodas, eismo įvykio Prancūzijoje metu buvo negaliojanti. Pripažintina, kad atsakovas, pasirinkdamas Rusijos draudimo bendrovės pasiūlytą tariamą draudimo apsaugą, veikė savo rizika. Atsakovui, kuris yra juridinis asmuo, keliami aukštesni elgesio standartai. Jis turėjo galimybę išsiaiškinti, kokie subjektai gali suteikti TPVCAPDĮ nuostatas atitinkančią draudimo apsaugą dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių, bei aplinkybę, jog rusiškos kortelės turėtojai laikomi neapsidraudusiais pagal TPVCAPDĮ. Tokia informacija visiems prieinama, nes skelbiama viešai internete. Abejonę dėl draudimo apsaugos atsakovui turėjo sukelti ir faktas, kad Rusijos kompanija draudimo paslaugas teikė už mažesnę nei kitos draudimo kompanijos kainą.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad vairuotojas R. G. nėra kaltas dėl 2012-01-20 įvykusio eismo įvykio, kadangi iš byloje ieškovo pateiktų duomenų matyti, jog sprogo sunkiasvorės transporto priemonės padanga, kurios protektorius apgadino trečiojo asmens turtą. Duomenų jog sprogo vilkiko padanga nėra, o puspriekabė yra velkama vilkiko ir nepriklauso (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltės nėra. Trečiasis asmuo R. G. savo paaiškinimuose pateiktuose teismui nurodė, kad vilkiko puspriekabės padanga ne sprogo, o iš jos išėjo oras. Teismas atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

TPVCAPD įstatymo 17straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras (šiuo atveju Prancūzijos transporto priemonių draudikų biuras), eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras vadovavosi Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais, kurie vertintini kaip turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2d.), kuris žalą nustatė vadovaudamasis eismo įvykio šalyje (Prancūzijoje) galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Iš ieškovo teismui pateiktų eismo įvykio metu nukentėjusios Jérémie Errien (36-37 b.l.) bei R. G. (113, 141 b.l.) rašytinių paaiškinimų, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento 2015-02-03 išvados dėl kaltės (93-94, 121-122 b.l.) nustatyta, kad 2012-01-20 eismo įvykio metu sprogo transporto priemonės DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tempiamos priekabos Schmitz SCS 24/L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padanga ir padangos protektorius apgadino nukentėjusiosios Jérémie Errien transporto priemonę. Kaip matyti iš minėtų rašytinių įrodymų, nukentėjęs eismo įvykio metu asmuo informavo, kad prieš jį važiavusi transporto priemonė staiga stabdė ir pasisuko. Tada pamatė, kad iš po jos išlenda sprogusios padangos protektorius. R. G. savo pranešime apie eismo įvykį, bei teismui pateiktose paaiškinimuose nurodė, kad išgirdo šlamesį, būdingą nuleistai padangai, o po kelių minučių jam pasignalizavo kitas eismo dalyvis pranešdamas, kad nuleista priekabos padanga. Su nuleista padanga jis važiavo apie 3 kilometrus. Teismas neturi pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu. Atsakovas nepateikė į bylą jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog eismo įvykio kaltininkas yra ne vilkiko vairuotojas R. G.. Atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu, kuriam taikomi aukštesni elgesio standartai, ir abejodamas tuo, kad eismo įvykio kaltininkas yra ne jo darbuotojas R. G., turėjo būti aktyvus ir domėtis, kas eismo įvyko metu vairavo transporto priemonę, kuria padaryta žala, teikti argumentuotus paaiškinimus kompetentingoms Prancūzijos institucijoms, tačiau to nepadarė. Šalių rungimosi procese principas lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas turėjo galimybę pasinaudoti įrodinėjimo teise, t. y. aktyviai dalyvauti procese ir pats teikti užklausimus Prancūzijos kompetentingoms institucijoms ir netgi nuo ieškovo pretenzijos pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo tam turėjo pakankamai laiko, tačiau įrodinėjimo pareigas vykdė netinkamai, procese buvo pasyvus, todėl jo atsiliepime išdėstyti argumentai dėl duomenų nepakankamumo sprendimui priimti laikytini nepagrįstais.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis neturi atsakyti už žalą, padarytą priekabos sprogusios padangos, kurią tempė vilkikas eismo įvykio metu, nes priekaba atsakovui nepriklauso. Teismas pažymi, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Jeigu velkama transporto priemonė (kuriai vairuotojas nebūtinas) prieš eismo įvykį atsikabino nuo ją velkančios transporto priemonės, dėl atsikabinusia transporto priemone padarytos žalos išmoka mokama pagal draudimo sutartį, kuria apdrausta atsikabinusios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, jeigu dėl žalos padarymo atsakomybė kyla velkamos transporto priemonės valdytojui. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio, įvykusio 2012-01-20 Prancūzijoje, metu nukentėjusiam asmeniui žala buvo padaryta sprogus prie vilkiko DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prikabintos priekabos Schmitz SCS 24/L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangai (121-122 b.l.). Tiek priekabą, tiek ir vilkiką pagal bylos duomenis eismo įvykio metu naudojo atsakovas (duomenys neskelbtini) ir buvo atsakingas už jas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad eismo įvykio metu priekaba būtų atsikabinusi nuo ją vilkusio vilkiko, o ieškovas pateikė duomenis, kad pagal Prancūzijos teisinį reglamentavimą, kai eismo įvykis, kuriame dalyvauja sunkvežimio ir priekabos junginys, įvyksta Prancūzijoje, nukentėjusysis gali pateikti reikalavimą atlyginti žalą sunkvežimio arba priekabos draudikui (Draudimo kodekso R211-4-1 straipsnis). Tik nukentėjusysis priima sprendimą ir jo negalima užginčyti, todėl korespondentas, gavęs reikalavimą atlyginti žalą, privalo išmokėti kompensaciją nukentėjusiajam ir negali jam (jai) nurodyti kreiptis į kitos junginio dalies draudiką (95-101, 123-129 b.l.).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė DAF FT XF 105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, galiojančiu Prancūzijoje, į bylą nepateikta jokių duomenų, kad eismo įvykio metu priekaba buvo atsikabinusi nuo vilkiko, atsakovas neatlygino neapdrausta transporto priemone padarytos žalos tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Prancūzijos nacionalinį draudikų biurą ir žalos atlyginimą gavo būtent iš eismo įvykio vietos valstybės – Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro, ieškovas, sumokėdamas Prancūzijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovui priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias išlaidas ir, remdamasis TPVCAPD įstatymo 17 ir 23 str. bei CK 6.263, 6.264 str., įgijo teisę reikalauti sumokėti minėtą sumą iš atsakovo.

Teismas nesutinka su atsakovo argumentais dėl sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino taikymo ieškovo pareikštiems reikalavimas. CK 1.125 str. 7 d. nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju Biuras, išmokėjęs Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro reikalaujamą išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. ir 23 str. nuostatas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, kaip atsakingą už žalos padarymą asmenį. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad šalis sieja draudimo teisiniai santykiai. Pagrindinis ieškinio dalykas yra susijęs su žalos atlyginimu regreso tvarka dėl deliktinių teisinių santykių. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CPK 1.127 str. 4 d.). Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Biuras, 2014-03-03, išmokėjęs 1342,84 Eur išmokos sumą pagal Prancūzijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą ir taip įvykdęs savo pagrindinę prievolę, įgijo teisę reikšti regresinį reikalavimą atsakovui (TPVCAPDĮ 23 str. 5 d., CK 6.280 str.). Šiam reikalavimui taikytinas CK 1.125 str. 8 d. numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju nepraleistas, nes į teismą, kaip minėta, ieškovas kreipėsi 2014-12-01. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka pateikė nepraleidęs trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.131 str. 1 d.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas 1342,84 Eur (4636,56 Lt) nuostolių atlyginimas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (Lietuvos Respublikos CK 6.210 str.). Kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, laiku neįvykdė prievolės atlyginti padarytą žalą, iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1342,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-12-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 40,26 Eur (139 Lt) žyminis mokestis (10 b.l.) ir 135,98 Eur (469,52 Lt) išlaidos už vertimus į lietuvių kalbą (62-63 b.l.) (CPK 88 str., 93 str.).

Iš atsakovo priteistinos 11,06 Eur teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (2 b. l., Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d.).

Prievolių dydis eurais perskaičiuotinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatomis (20 str., 7 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), 1342,84 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 84 euro ct) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1342,84Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-12-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,40,26 Eur (keturiasdešimties eurų 26 euro ct) žyminį mokestį, 135,98 Eur(vieno šimto trisdešimt penkių eurų 98 euro ct) išlaidas už vertimus į lietuvių kalbą –ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro, į. k.125709291, naudai.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), 11,06 Eur (vienuolikos eurų 6 euro ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.