- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-21
- Bylos Nr.
- 1Sk-294
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Romualdas Lincevičius, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- D. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes teisejos Danguoles Šiugždinytes, teiseju Romualdo Linceviciaus, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, teismo posedyje nagrinejo nuteistojo D. M. skunda del Vilkaviškio rajono apylinkes teismo 2009 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atmestas Kybartu pataisos namu teikimas del D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos.
Aprašomoji dalis
nustate:
D. M. nuteistas Jonavos rajono apylinkes teismo 2008-11-27 nuosprendžiu, jam skirta bausme laisves atemimas vieneriems metams. Laives atemimo bausme nuteistasis atlieka Kybartu pataisos namuose.
2009-06-04 Vilkaviškio rajono apylinkes teisme gautas Kybartu pataisos namu administracijos teikimas del D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos.
Vilkaviškio rajono apylinkes teismas 2009-06-19 nutartimi atmete Kybartu pataisos namu teikima del D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos. Teismas konstatavo, kad D. M. teistas 5 kartus, net 2 kartus buvo lygtinai prieš termina paleistas pataisos istaigos, taciau ir toliau darydavo naujus nusikaltimus, kas rodo, kad jog jam praeityje jau 2 kartus pritaikius lygtinio paleidimo išimties salygas, jis ju nepateisino, jis nera linkes taisytis ir nera pagristo pagrindo spresti, jog ši karta padetis pasikeistu. Vien tik tevyste kaip faktas nera pakankamas pagrindas taikyti lygtini paleidima. Teismas padare išvada, kad nuteistasis nera linkes taisytis ir taisyti ji neizoliavus nuo visuomenes neimanoma.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis D. M. prašo peržiureti Vilkaviškio rajono apylinkes teismo 2009 m. birželio 19 d. nutarti. Nurodo, kad lygtinio paleidimo metu nepadare nauju nusikaltimu. Teigia, kad suprato savo kalte, pasižada nedaryti nauju nusikaltimu.
Teismo posedyje prokuroras praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. M. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos Bausmiu vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27d. istatymu Nr. IX-994, 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisves atemimo bausme pataisos istaigose atliekantys asmenys, kuriuos imanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenes, bet prižiurimus, gali buti lygtinai paleisti iš pataisos istaigu.
Iš istatymo normos seka, kad lygtinis paleidimas iš pataisos istaigu gali buti taikomas asmenims, atliekantiems bausme laisves atemimo vietose, jeigu imanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenes, taciau prižiurimus.
Ši atleidimo nuo bausmes rušis gali buti taikoma esant šioms pagrindinems salygoms:1) nuteistasis yra atlikes istatymo nustatyta minimalia bausmes dali; 2) nuteistaji galima taisyti neizoliuota nuo visuomenes, bet prižiurima.
Teismas, išnagrinejes skunda ir pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilkaviškio rajono apylinkes teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartis teiseta ir pagrista, pataisos namu teikimas del D. M. lygtinio paleidimo išnagrinetas tinkamai ir atmestas pagristai. Pirmos instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybes pagristos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga. Nuteistasis atliko butinaja istatyme numatyta bausmes dali. Pateiktoje charakteristikoje patvirtinama, kad nuteistasis D. M. bausmes atlikimo metu vidaus tvarkos režimo pažeidimu nepadare, paskatinimu neturi. Nuteistasis D. M. Kybartu pataisos namu administracijos charakterizuojamas teigiamai. Psichologines grupes išvadoje nurodoma, kad nuteistasis deklaruoja ketinimus teigiamai koreguoti savo elgesi, tiketina teigiama integracija i visuomene. Taip pat, nurodoma, kad nuteistojo nuostatos nepakankamai tvirtos, silpna valia, galimai del valios trukumo nesugeba išvengti asocialaus elgesio.
Medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. M. bausme atlieka už apysunkio nusikaltimo padaryma, anksciau teistas 4 kartus, daugeliu atveju už nusikaltimus nuosavybei, turtinems teisems ir turtiniams interesams. Šios aplinkybes yra nuteistojo asmenybe charakterizuojancios ir i jas teismas pagristai atsižvelge spresdamas klausima ar asmeni galima toliau taisyti neizoliuota nuo visuomenes. Šios aplinkybes neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybe, sprendžiant del galimybes taikyti lygtini paleidima ir rodo, kad ir laisveje nuteistasis gali netinkamai elgtis.
Teiseju kolegija pažymi, kad sprendžiant klausima del lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmiu Vykdymo Kodekso 8 straipsnyje itvirtintu bausmes vykdymo individualizavimo principu, kurio esme yra ta, kad pataisos priemones nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant i ju asmenybe bei elgesi bausmes atlikimo metu, taip pat i padarytos nusikalstamos veikos, už kuria atlieka bausme, pavojinguma ir pobudi. Todel vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmes atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybes, turincios reikšmes sprendžiant lygtinio paleidimo tikslinguma, ju tarpe ir padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtini paleidima iš laisves atemimo istaigos tik tuo atveju, jei ivertinus visas aplinkybes, galima pagristai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeite savo elgesi, kad toliau ji galima taisyti neizoliuota nuo visuomenes ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmes tikslu realizavima bei teisingumo principo igyvendinima. Be to, taikyti lygtini paleidima yra teismo teise, o ne pareiga.
Iš medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ivertino nuteistojo elgesi per visa bausmes atlikimo laikotarpi, atsižvelge i tai, kad D. M. teistas 5 kartus, 2 kartus buvo paleistas lygtinai prieš termina. Pažymetina, kad nuteistajam D. M. ankšciau jau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisves atemimo vietos BVK 157 straipsnio pagrindu, taciau ir toliau jis dare naujas nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad jis nepadare išvadu del ankstesniu teistumu, skirtu bausmiu, nepateisino teismo parodyto pasitikejimo, laisveje daro naujus nusikaltimus ir yra pavojingas visuomenei. Be to, nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka bausme, padare praejus trumam laiko tarpui nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmes atlikimo. Šios aplinkybes neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybe, sprendžiant klausima del galimybes taikyti lygtini paleidima iš laisves atemimo vietos.
Ivertinus visas šias aplinkybes, o taip pat ir nuteistojo teigiama charakteristika, kad bausmes atlikimo metu neturi drausminiu nuobaudu, palaiko santykius su artimaisiais, turi dukra nera pakankamas pagrindas taikyti lygtini paleidima, nes kaip
mineta anksciau,vertinamos visos aplinkybes, o ne vien tik atskiros. Teiseju kolegija daro išvada, jog teigiamai charakterizuojancios aplinkybes del lygtinio paleidimo šiuo metu dar nepersveria nuteistaji neigiamai charakterizuojanciu aplinkybiu ir nesudaro pagrindo prognozuoti, kad nuteistasis iš tiesu toliau nebenusikals, laikysis isipareigojimo laikytis istatymu, kad D. M. lygtinai paleidus iš pataisos istaigos bus pasiekti bausmes tikslai bei užtikrintas teisingumo principas.
Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje išdestyta nuostata kas yra bausme ir jos paskirtis. Šioje istatymo normoje teigiama, kad bausme yra valstybes prievartos priemone, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima padariusiam asmeniui ir bausmes paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo; 2) nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausme atlikusius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu; 5) užtikrinti teisingumo principo igyvendinima.
Ivertinus visas aplinkybes, kurios nurodytos aukšciau apie nuteistaji, yra pagrindas tvirtinti, jog paleidus nuteistaji i laisve, bausmes tikslai nebus pasiekti. Todel išvadai, kad nuteistasis toliau gali buti taisomas neizoliuotas nuo visuomenes, nera pagrindo.
Esant šioms aplinkybems, teiseju kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis šiuo metu dar negali buti lygtinai paleistas iš pataisos istaigos.
Remdamasi išdestytomis aplinkybemis, kolegija daro išvada, kad apylinkes teismas tinkamai ivertino visas aplinkybes ir padare pagrista išvada, kad nuteistojo atžvilgiu nera pagrindo taikyti Bausmiu Vykdymo Kodekso 157 straipsni ir ji lygtinai paleisti iš pataisos istaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagristos byloje esancia rašytine medžiaga ir abejoniu teismo kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybems, teikimas atmestas pagristai. Todel nera istatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo skunda ir naikinti nutarti. Nuteistojo D. M. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. M. skunda atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkes teismo 2009 m. birželio 19 d. nutarti.
Nutartis neskundžiama.